Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-12-12][nuasmeninta nutartis byloje][e2-880-330-2024].docx
Bylos nr.: e2-880-330/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„Perdanga“ 140518037 Ieškovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Civilinis procesas
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
Laikinosios apsaugos priemonės

?

                Civilinė byla Nr. e2-880-330/2024

                Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00263-2024-6

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1        

 (S)

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinė bendrovės „Perdanga“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“ ieškinį atsakovams G. B. ir B. B. dėl žalos atlyginimo, 

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Perdanga“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų 224 310,90 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas už prašomą priteisti sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio sumos, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti bei mažinti turto vertę, o turto nesant ar esant nepakankamai, – areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.

3.       Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodė, kad atsakovų veiksmų neteisėtumas ir nesąžiningumas yra konstatuotas teismo nutartimi dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Plienas“ (toliau – ir bendrovė) bankroto pripažinimo tyčiniu. Ieškovės įsitikinimu, būdami nesąžiningi ir siekdami išvengti jiems tikėtinai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, atsakovai gali imtis veiksmų siekdami perleisti ar paslėpti jiems priklausantį turtą, todėl teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

4.       Be to, ieškovės žiniomis, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-119-618/2024 iš atsakovų priteisė daugiau kaip 300 000 Eur, todėl atsakovams (jei teismo sprendimas įsiteisės nepakeistas) gali atsirasti didelė prievolė atlyginti žalą kitiems kreditoriams. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad atsakovams siekis išvengti žalos atlyginimo gali būti dar didesnis. Šioje byloje ieškovė reiškia 224 310,90 Eur reikalavimą žalai atlyginti, o įskaitant kitų kreditorių reikalavimus, atsakovams yra pareikšti (reiškiami) daugiau kaip 500 000 Eur dydžio finansiniai reikalavimai. Atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl tokia šio ieškinio suma, turint omenyje ir kitų kreditorių reikalavimus paminėtoje civilinėje byloje, laikytina jiems didele.

5.       Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš esmės analogiškoje civilinėje byloje laikinosios apsaugos priemonės atsakovų G. B. bei B. B. atžvilgiu buvo pritaikytos. Tai įrodo, kad teismas jau nustatė pagrindą dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką, nurodė jo faktinį bei teisinį pagrindą, pridėjo ieškinyje išdėstytų reikalavimų aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, todėl teismas ieškinį įvertino kaip preliminariai pagrįstą.

8.       Spręsdamas, ar yra antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas nurodė, kad vien BUAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu faktas, ieškovei nepateikus kitų duomenų ar įrodymų apie tai, jog atsakovai ketina sumažinti (ar jau sumažino) savo turimo turto masę arba vertę, turėdami tikslą išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad atsakovai tikrai gali atlikti nesąžiningus veiksmus, keliančius grėsmę sprendimo vykdymui. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovės valios, byloje nesant duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, negali būti vienintele ar esmine priežastimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

9.       Atskirajame skunde ieškovė UAB „Perdanga“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų turtą. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       Teismas deramai neatsižvelgė į teismo nutartyje dėl BUAB „Plienas“ tyčinio bankroto pripažinimo išvardintus atsakovų nesąžiningus veiksmus. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartyje nurodė apie BUAB „Plienas“ vadovo ir akcininkų sudarytus bendrovei ekonomiškai nenaudingus sandorius bei sprendimus, todėl teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo vertinti ne vien tyčinio bankroto faktą, bet ir tyčinį bankrotą nulėmusius atsakovų nesąžiningus veiksmus, konstatuotus įsiteisėjusioje teismo nutartyje.

9.2.       Teismo išvada, kad teisiškai yra nereikšmingos ieškovės nurodytos aplinkybės apie kitoje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams pritaikymą, yra nepagrįsta. Esant nustatytam atsakovų nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, taip pat duomenims, kad atsakovai didžiąją dalį savo nekilnojamojo turto jau yra perleidę (netgi neatlygintinai), egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.3.       Ieškinio sumos dydis, atsižvelgiant į patenkintų ieškinių atsakovų atžvilgiu mastą kitoje civilinėje byloje (proceso Nr. 2-55-3- 00295-2023-8), vertintinas kaip labai didelis atsakovams.

 

2.       Atsiliepime į ieškovės UAB „Perdanga“ atskirąjį skundą atsakovai G. B. ir B. B. prašo skundą atmesti, priimti su atsiliepimu teikiamus papildomus įrodymus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

10.1.       Ieškovė, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodo ieškinio sumos dydį – 224 310,9 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad didelė ieškinio suma nėra savaime pakankama aplinkybė sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti.

10.2.       Atsakovai turi nekilnojamojo turto objektų, kurių rinkos vertė siekia 1 227 364 Eur. Tai gerokai viršija ne tik ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų dydį (224 310,9 Eur), bet ir ieškovės skunde minimų reikalavimų (virš 500 000 Eur), pareikštų kitame civiliniame procese, sumą.

10.3.        Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-574-460/2022 nenustatė asmenų, atsakingų už BUAB „Plienas“ tyčinį bankrotą. Pažymėtina ir tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu savaime neįrodo asmenų, susijusių su bendrovės privedimu prie bankroto tyčia, civilinės atsakomybės.

10.4.       Ieškovės skunde nurodyti teiginiai apie galimą grėsmę dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo, yra spekuliatyvūs ir nepagrįsti; atsakovų nekilnojamojo turto perleidimo sandorius lėmė objektyvios aplinkybės.

 

              Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

3.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovams priklausantį turtą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl pateiktų papildomų įrodymų (ne)priėmimo

4.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodyta praktika).

5.       Su atskiruoju skundu ieškovė pateikė papildomus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašus apie G. B. bei B. B. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą.

6.       Atsakovai su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus: Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį; kreditorių, restruktūrizavimo administratoriaus ir teismo pritarimus nekilnojamojo turto perleidimui; 2014 m. RUAB „Plienas“ restruktūrizavimo planą su priedais ir 2015 m. RUAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano pakeitimus; žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis; žemės sklypo pardavimo skelbimus ir sąskaitas už sklypo pardavimo skelbimus; M. M. sodo namo įsigijimą patvirtinantį valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašą; žemės sklypo ir kelio dalies VĮ Registrų centro išrašą. Teikiamais duomenimis atsakovai siekia pagrįsti, kad sandorių, kuriais jie perleido savo turtą, sudarymą lėmė objektyvios priežastys, o ne siekis perleisti ar paslėpti turtą, siekiant išvengti išieškojimo į jį nukreipimo.

7.       Vertinant, ar egzistuoja būtinybė priimti papildomai teikiamus duomenis, pirmiausia išaiškinama, kad šios apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos bylos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atsakovų turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštą), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Dėl šios priežasties Nekilnojamojo turto registro duomenys, informacija apie BUAB „Plienas“ restruktūrizavimo procese priimtus sprendimus bei patvirtintus restruktūrizavimo planus, nelaikytini sąsajumo aspektu turinčiais reikšmės apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Be to, įstatymas suteikia teismui teisę ir galimybę, esant poreikiui, susipažinti su viešų registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), įskaitant ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei Nekilnojamojo turto registro duomenis, todėl bylos šalių teikiamus papildomus duomenis, kaip naujus įrodymus, teismas atsisako priimti.

 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

8.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).

9.       Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tuo pripažindamas, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

10.       Teismo atliktas ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimas ieškovės atskirajame skunde nekvestionuojamas. Susipažinus su ieškiniu bei ieškovės pateiktais duomenimis, nėra objektyvių prielaidų manyti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Skundžiamos nutarties teisingumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas, tad dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo plačiau nepasisako.

11.       Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįstų reikalavimų pareiškimas, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12.       Kaip jau minėta, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo, be kita ko, turi pagrįsti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia ne tik būtinumą pagrįsti egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo taip pat turi pagrįsti, jog būtent jo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės padės išvengti grėsmės tinkamam sprendimo, jeigu jis būtų palankus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašančiam asmeniui, įvykdymui.

13.       Analizuojamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti nustačius, kad ieškovė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui grindžia aplinkybe, jog BUAB „Plienas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, taip pat ieškinio sumos reikšmingumu atsakovams. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14.       Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi BUAB „Plienas“, kurios akcininkais buvo atsakovai, o atsakovas G. B. ? ir vadovu, bankrotas pripažintas tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien tai, jog BUAB „Plienas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovų nesąžiningumą ir jų turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios išvados nelemia ir ieškovės nurodyta ieškinio suma, kadangi aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą.

15.       Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1348-302/2021 ir jose nurodyta praktika). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį padaryti, turi būti atsižvelgiama į tokių aplinkybių visumą.

16.       Be pirmiau nurodytų aplinkybių, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas ir tuo, kad atsakovai yra perleidę beveik visą savo nekilnojamąjį turtą, dalį jo – neatlygintiniais sandoriais. Tokia faktinė aplinkybė iš esmės analogiškas bylas nagrinėjusių teismų buvo laikoma pakankamu įrodymu atsakovų nesąžiningumui pagrįsti.

17.       Siekdamas įvertinti nurodytų argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas susipažino su duomenimis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-997-330/2023 išspręstas analogiškas kaip ir nagrinėjamoje byloje klausimas, ar egzistuoja sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams. Pareiškus BUAB „Plienas“ kreditorei reikalavimus atsakovams dėl žalos atlyginimo, buvo konstatuota, kad atsakovams žinant ir suprantant, jog bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu fakto pagrindu tiek bendrovė, tiek jos kreditoriai gali kelti atsakovų civilinės atsakomybės dėl žalos padarymo netinkamu bendrovės valdymu klausimą, atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų sumažinti savo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas reikalavimų jiems patenkinimo atveju, mastą.

18.       Nurodytoje byloje nustatyta, kad 2022 ? 2023 m. atsakovai sudarė dalies jiems priklausiusio turto neatlygintinius perleidimo sandorius: B. B. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido jai priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovas G. B. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto pasidalijimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido dabartinei sutuoktinei K. B. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypus su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini).

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismų nutartys, kuriomis išsprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, neturi prejudicinės ar res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, tačiau ankstesnius analogiškus ginčus nagrinėjusių teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis šalys remiasi, gali būti vertinamos kartu su kitais šalių pateiktais įrodymais, sprendžiant šioje byloje keliamą klausimą.

20.       Nors atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą siekia pagrįsti, kad nurodytų dovanojimo sandorių sudarymą lėmė objektyvios aplinkybės, jog šie sandoriai neįrodo jų nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų veiksmai, kurie buvo nukreipti susijusiems asmenims neatlygintinai perleisti didelės vertės nekilnojamąjį turtą (iš esmės ? vienintelį teisiškai neapsunkintą turtą), yra pakankami padaryti išvadą, kad egzistuoja grėsmė ieškovei tikėtinai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

21.       Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat akcentuoja, kad ieškovės siekiamos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės (atsakovų turto areštas) yra neproporcingos siekiamam užtikrinti interesui ir pernelyg varžo atsakovų teises. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokie atsakovų argumentai nesukuria pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tokių priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų nustatymu atsakovui (atsakovams).

22.       Nustatęs, kad egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – tenkina ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

23.       Atkreiptinas dėmesys, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turi būti areštuojamas atsakovų nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, – piniginės lėšos ir (ar) turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Turto, piniginių lėšų ir (ar) turtinių teisių arešto mastas pagal vertę neturi viršyti 224 310,90 Eur.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“, juridinio asmens kodas 140518037, reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti bei mažinti turto vertę, o turto nesant ar esant nepakankamai, – areštuoti pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Arešto mastas neturi viršyti ieškinio reikalavimų sumos – 224 310,90 Eur.

Išaiškinti, kad asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovų turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Surasti ir aprašyti areštuotiną turtą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui, įpareigojant jį nustatyti reikalavimų patenkinimo eilę, ieškovei pateikus teismo nutartį. Ieškovės pasirinktas antstolis turi nustatyti mėnesinę pinigų sumą, kuria gali disponuoti atsakovai G. B. ir B. B..

Areštuoto turto savininkus paskirti areštuoto turto saugotojais, atsakingais už nustatytų apribojimų pažeidimą. Teisės disponuoti areštuotu turtu uždraudimas nereiškia apribojimo areštuotą turtą valdyti ir juo naudotis, nepažeidžiant šioje nutartyje nurodyto draudimo mažinti turto vertę.

Nutarties kopijas išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui ir bylos šalims.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.

 

 

Teisėjas                            Gintaras Pečiulis

  

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • e2-119-618/2024
  • eB2-574-460/2022
  • CPK
  • 3K-3-38-969/2015
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • e2-123-798/2022
  • e2-1044-790/2022
  • e2-1348-302/2021
  • e2-997-330/2023