Civilinė byla Nr. e2-67-1099/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17415-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.18.3; 2.6.8.11.1; 2.6.6.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1;

3.2.3.8

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ atstovui advokatui Sauliui Avižai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ atstovams advokatui Aleksandrui Gogolevui (Aleksandr Gogolev) ir vadovui D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaidora“ dėl netesybų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl rangos sutarties nutraukimo, vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiais, skolos, delspinigių ir žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl 2014 m. birželio 12 d. Rangos darbų sutarties (ne)tinkamo vykdymo ir netesybų priteisimo bei priešieškinio reikalavimų dėl 2014 m. birželio 12 d. Rangos darbų sutarties (ne)teisėto vienašalio nutraukimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiais ir skolos bei nuostolių/žalos atlyginimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9557-808/2017, ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vaidora“ ieškovei UAB „BM būstas“ – 11 725,59 Eur netesybų, 6 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 382,48 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „BM būstas“ atsakovei UAB „Vaidora“ 72 815,73 Eur skolos ir 2 621,37 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 204,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „BM būstas“ ir atsakovės UAB „Vaidora“ į valstybės biudžetą po 4,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „Vaidora“ į valstybės biudžetą 2 234 Eur žyminio mokesčio.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-692-619/2018, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė UAB „BM būstas“ ieškiniu, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino, prašo priteisti iš atsakovės UAB „Vaidora“ 82 033,65 Eur netesybas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Ieškovė ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad 2014 m. birželio 12 d. su atsakove sudarė Rangos darbų sutartį (toliau – Rangos sutartis, ginčo sutartis) dėl statybos rangos darbų atlikimo įrengiant pastato vidaus inžinerinius tinklus (vėdinimas, oro vėsinimas, kondicionavimas, vandentiekis su santechnika, vandens mazgas, kanalizacija, buitinė, technologinė su riebalų gaudyklėmis ir kondensato nuvedimo, šildymas, šilumos punktas) statomame prekybos paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo objektas).

5.       Anot ieškovės, Rangos sutartimi atsakovė (rangovė) įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, savo medžiagomis ir rizika bei laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų tinkamai atlikti darbus, kiekvieną mėnesį atliktus darbus perduoti ieškovei (užsakovei) pagal atliktų darbų aktą, užbaigti viso ginčo objekto darbus ir iki darbų pabaigos juos perduoti ieškovei pagal statybos darbų perdavimo-priėmimo aktą ir galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą, o ieškovė įsipareigojo priimti atsakovės tinkamai atliktus darbus bei jų rezultatą ir atsiskaityti už juos Rangos sutartyje nustatyta kaina ir tvarka (Rangos sutarties 6.3 punktas, 15 skyrius). Be to, pažymi, kad Rangos sutarties 20 skyriuje buvo numatyta atsakomybė dėl netinkamos Rangos sutarties vykdymo (nustatytos konkrečios baudos už tam tikrus ginčo sutarties pažeidimus); Rangos sutarties 22 skyriuje numatytos sutarties nutraukimo sąlygos. Teigia, kad prie ginčo sutarties pasirašytame priede šalys numatė darbų atlikimo terminus (sudarytas grafikas); jokie grafiko pakeitimai po sutarties sudarymo nebuvo patvirtinti, t. y. grafikas nebuvo keičiamas.

6.       Ieškovė aiškina, kad 2014 m. liepos 31 d. šalys sudarė Susitarimą Nr. 1 prie 2014 m. birželio 12 d. Rangos darbų sutarties (toliau – Susitarimas dėl projektavimo), kuriuo atsakovė įsipareigojo parengti vidaus vėdinimo, šildymo, vėsinimo, šilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbo projektą (toliau – darbo projektas) pagal ieškovės patvirtintą techninę užduotį ginčo objekte; darbo projekto parengimo terminas numatytas 2014 m. rugpjūčio 18 d.; papildomų darbų kaina – 3 854,84 Eur (13 310 Lt) su PVM.

7.       Ieškovė nurodo, kad 2015 m. gegužės 26 d. pranešimu dėl Rangos sutarties ir Susitarimo dėl projektavimo nutraukimo (toliau – 2015 m. gegužės 26 d. pranešimas) vienašališkai nutraukė ginčo sutartį (nuo 2015 m. birželio 5 d.) ir pareikalavo atsakovės atlyginti dėl to patirtus nuostolius bei sumokėti baudą. Teigia, kad atsakovė, nepaisydama ieškovės 2015 m. gegužės 26 d. pranešime ir vėlesniuose pranešimuose (2015 m. birželio 1 d., 2015 m. birželio 4 d., 2015 m. birželio 5 d., 2015 m. birželio 10 d. ir 2015 m. birželio 17 d.) išdėstytų reikalavimų bei nurodytų netesybų dydžių, iki šiol nėra sumokėjusi visų baudų bei nėra atlikusi darbų.

8.       Anot ieškovės, ji pagrįstai vienašališkai nutraukė Rangos sutartį, nes atsakovė atliko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus (esminius), t. y. atliko tęstinius bei pakartotinius savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį pažeidimus:

–       atsakovė, būdama verslo subjektu, nepateikė privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso (po to, kai ankstesnis civilinės atsakomybės draudimo polisas baigė galioti 2015 m. kovo 12 d.) ir taip pažeidė Rangos sutarties 19.2 punkto nuostatas, todėl pagal Rangos sutarties 22.1.3 punktą sutartis galėjo būti nutraukta. Atsakomybė dirbti turint galiojantį civilinės atsakomybės draudimą ir pareigą jį pateikti teko imperatyviai pačiai atsakovei;

–       atsakovė vėlavo atlikti darbus ir tinkamai jų neorganizavo bei taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.4 punktą, todėl Rangos sutarties 22.1.1 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Anot ieškovės, atsakovė, pažeisdama Rangos sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus, nesugebėjo užtikrinti, kad darbai būtų atlikti laiku. Teigia, kad atsakovė ne vieną kartą buvo informuota apie tai, jog ji vėluoja atlikti darbus pagal sutartį; dėl to ieškovė, vadovaudamasi Rangos sutarties 22.4 punktu, turėjo pavesti atlikti dalį darbų kitiems rangovams. Kita vertus, nepaisant sumažintos darbų apimties atsakovė nesugebėjo užtikrinti, kad ji likusius darbus atliktų per tokiems darbams atlikti numatytą terminą. Ieškovės teigimu, darbų grafike buvo nustatytas 9 savaičių terminas sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimui ir nors prekybos salės grindų betonavimo darbai buvo baigti 2014 m. gruodžio 22 d., o atsakovė pagal grafiką darbus turėjo pradėti 2014 m. gruodžio 29 d., atsakovei buvo leista ir sutarta, kad atsakovė darbus pradės 2015 m. sausio 5 d., t. y. sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimo darbai turėjo būti baigti iki 2015 m. kovo 9 d., tačiau šie darbai, nepaisant nuolatinių ieškovės raginimų ir sumažėjusios atsakovės darbų apimties, nebuvo baigti net iki ginčo sutarties nutraukimo. Pažymi, kad atsakovė darbų nesugebėjo atlikti net savo pačios siūlytu pakeistu grafiku (atsakovė priešgaisrinės sistemos montavimo darbus žadėjo užbaigti 2015 m. kovo 13 d., o priešgaisrinės siurblinės montavimo darbus – 2015 m. gegužės 4 d.). Ieškovė aiškina, kad ne vieną kartą įspėjo atsakovę apie tai, jog pastaroji vėluoja atlikti darbus ir privalo padidinti darbų atlikimo tempą, skirti papildomą skaičių darbuotojų darbams atlikti, tačiau atsakovė į šiuos reikalavimus nereagavo ir darbų užbaigti nesugebėjo. Be to, Rangos sutarties nutraukimo momentu, praėjus daugiau kaip 2 kalendoriniams mėnesiams po nustatytų darbų atlikimo termino, atsakovė tebuvo atlikusi apie 11 proc. Rangos sutartyje numatytų darbų. Taigi, Rangos sutartis buvo vienašališkai nutraukta dėl to, kad atsakovė nesilaikė atskirų darbų etapų atlikimo terminų (ginčo, jog darbų atlikimo terminai tam tikrose pozicijose skaičiuojami nuo darbų fronto perdavimo atsakovei, nėra, tačiau tai nepanaikina nei darbų grafiko egzistavimo, nei konkrečių darbų grafike nurodytų terminų privalomumo);

–       atsakovė neužtikrino, kad darbus prižiūrėtų (būtų statybvietėje ir organizuotų darbus) statybos darbų vadovas ir taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.1 punktą, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Teigia, kad ieškovė ne vieną kartą buvo nurodžiusi atsakovei, jog asmenų, kurių, kaip statybos darbų vadovų atestatus ji yra pateikusi, nei objekte, nei organizuojamuose susirinkimuose nėra mačiusi (kaip ir techninę priežiūrą atliekantis asmuo);

–       atsakovė neištaisė darbo projekto trūkumų, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Pažymi, kad 2015 m. gegužės 14 d. pranešimu ieškovė reikalavo, jog atsakovė ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 21 d. perduotų ieškovei galutinį darbo projektą, kuriame būtų pašalinti sprinklerinės sistemos projektavimo trūkumai ir patvirtinta ieškovei, kad visos atsakovės projektuotos inžinerinės sistemos, o ne tik atskiros iš jų, yra suprojektuotos atsižvelgiant į tai, kad greta šiuo metu statomo pastato yra numatomas statyti dar vienas pastatas; ieškovė taip pat reikalavo pašalinti trūkumus, įskaitant ir sprinklerinės sistemos projektavimo darbų užbaigimą, numatant, kad ji turi būti padaryta tiek tambūre prie viešųjų tualetų, tiek ir virš kasų, tačiau galutinio darbo projekto nebuvo gauta, įskaitant galutines jo AGGS ir ŠVOK dalis;

–       atsakovė netinkamai vykdė vėdinimo sistemos įrengimo projektavimą, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Aiškina, kad atsakovė pažeidė STR 2.09.02:2005 „Šildymas vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 8.4 ir 8.5 punktų nuostatas, kuriose yra numatyti reikalavimai tiek oro pateikimo, tiek oro ištraukimo sprendiniams. Pažymi, kad atsakovės parengtame projekte buvo suprojektuotas tik oro pateikimas (o ištraukimas nebuvo); šios klaidos atsakovė neištaisė;

–       atsakovė netinkamai suprojektavo priešgaisrinės siurblinės buvimo vietą, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, projektuodama siurblinės buvimo vietą statomame prekybos centre, suprojektavo ją šių reikalavimų neatitinkančioje patalpoje (antrame aukšte; nors tokia siurblinė privalo būti arba cokoliniame arba pirmame aukšte) ir nesiėmė jokių veiksmų, kad šiuos trūkumus pašalintų;

–       atsakovė pateikė netinkamą gesinimo siurblių stotelę ir piktybiškai netaisė nurodytų trūkumų, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Nurodo, kad šalys Rangos sutarties priede Nr. 3 susitarė dėl gaisrinių siurblių stotelės, kuri sukomplektuota iš dviejų elektrinių (30 kW) siurblių, tačiau faktiškai atsakovės pristatyta gesinimo siurblių stotelė buvo su dviem siurbliais po 22 kW. Anot ieškovės, atsakovė ne tik norėjo apgauti ieškovę į atliktų darbų aktą įrašydama neteisingus duomenis apie minėtą įrangą, tačiau šio trūkumo, net ieškovei ir nurodžius, nepašalino;

–       atsakovė nedidino darbų atlikimo tempo, nors buvo nustatyti vėlavimai, ir taip pažeidė Rangos sutarties 7.4.1 punktą, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Teigia, kad atsakovė atsisakė užtikrinti, jog darbai būtų padaryti laiku, visiškai nereagavo į ieškovės nurodymus padidinti darbų atlikimo tempus skiriant papildomą skaičių darbuotojų darbui objekte atlikti bei prailginant darbo laiką (nors ieškovė buvo pateikusi tokį reikalavimą atsakovei).

9.       Ieškovės vertinimu, kiekvienas iš pažeidimų, numatytų Rangos sutarties 22.1.1, 22.1.3 ir 22.1.4 punktuose, yra savarankiškas sutarties nutraukimo pagrindas. Taigi, anot ieškovės, atsakovė elgėsi nesąžiningai, jos elgesys neatitiko protingam ir apdairiam profesionalui keliamo didesnio rūpestingumo standarto bei apdairaus, atidaus subjekto elgesio tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kadangi sąžiningumas ir rūpestingumas reikalauja, kad atsakovė apsidraustų savo civilinę atsakomybę, laikytųsi darbų grafiko, darbus vykdytų bei organizuotų pasitelkiant kompetentingus darbų vadovus, vykdytų imperatyvias teisės aktų bei sutartines nuostatas, teiktų ieškovei ne klaidingą, o vien tik tikrovę atitinkančią informaciją. Teigia, kad atsakovės elgesys yra pagrindas jos sutartinei atsakomybei netesybų forma atsirasti, nes pastaroji iš esmės pažeidė sutartinę prievolę, nors žinojo Rangos sutarties sąlygas bei jose įtvirtintas pareigas.

10.       Ieškovė nurodo, kad visa atsakovės ieškovei mokėtina netesybų suma sudaro 116 992,86 Eur, į kurią patenka:

–       11 584,60 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.3 punktu – atsakovė neįvykdė savo prievolės, numatytos Rangos sutarties 15.1.1 punkte, t. y. atsakovė pateikė neteisingus duomenis 2014 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų aktuose Nr. 1.1 ir 1.2 už 2014 m. lapkričio mėnesio darbus; 2014 m. gruodžio 17 d. atliktų darbų aktuose Nr. 2.1, 2.2 ir 2.3 už 2014 m. gruodžio mėnesio darbus; kas, anot ieškovės, buvo užfiksuota 2015 m. kovo 2 d. atliktų darbų patikros ir apžiūros akte. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją (su joje nurodyta atsakovei skiriama bauda ir suma, kuria mažinamas jai mokėtinas atlygis) ir 2015 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BMB Nr. 000174 10 485,15 Eur (iš kurių 8 688,60 Eur bauda) sumai. Be to, anot ieškovės, atsakovės 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų akte Nr. 4.4 nurodyta ir į ginčo objektą pristatyta gesinimo stotelė neatitiko reikalaujamų ir projektiniuose dokumentuose nurodytų tokios įrangos charakteristikų, todėl ieškovė 2015 m. balandžio 29 d. pranešimu informavo atsakovę, kad už neteisingų atliktų darbų aktų už 2015 m. balandžio mėnesį pateikimą jai skiriama 2 896 Eur bauda, bei pateikė 2015 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BMB Nr. 000176 – 2 896 Eur sumai; taigi, bendra atsakovei skirtina bauda sudaro 11 584,60 Eur sumą;

–       39 085,28 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 22.7 punktu, t. y. skiriama 10 proc. dydžio bauda už ginčo sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės nuo Rangos sutarties nutraukimo momentui neatliktų darbų kainos (Rangos sutarties kaina yra 439 325,30 Eur (1 516 902,41 Lt) be PVM, atsakovė atliko darbų (iki Rangos sutarties nutraukimo) už 48 472,47 Eur (167 365,75 Lt) (apie 11 proc.), dėl atsakovės kaltės neatlikta darbų 390 852,83 Eur (1 349 536,66 Lt) sumai, todėl atitinkamai paskaičiuota 10 proc. dydžio bauda);

–       24 328,08 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.4 punktu (atsakovė iki Rangos sutarties nutraukimo momento nepateikė 84 dienas (nuo 2015 m. kovo 13 d.) civilinės atsakomybės draudimo poliso – savo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės);

–       4 344,30 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.6 punktu. Pažymi, kad už Rangos sutarties 13.1 punkte numatyto atsakovės įsipareigojimo dalyvauti rangovų susirinkimuose nevykdymą atsakovė turi sumokėti po 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio baudą už kiekvieną atskirą tokio pažeidimo faktą; anot ieškovės, atsakovės atstovas nedalyvavo 15 susirinkimų (per 2015 m.) iš 16, nors, kaip minėta, atsakovė pagal Rangos sutartį buvo įsipareigojusi užtikrinti, jog statybvietėje visą Rangos sutarties vykdymo laikotarpį būtų ir darbus organizuotų kompetentingas statybos vadovas;

–       25 486,56 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.1 punktu. Teigia, kad atsakovė 88 kalendorines dienas vėlavo atlikti ir perduoti ieškovei sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimo darbus (turėjo baigti iki 2015 m. kovo 9 d., tačiau nebaigė iki ginčo sutarties nutraukimo), todėl už kiekvieną pradelstą dieną pagal atskirų darbų etapų pabaigą skaičiuojama 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio bauda;

–       12 164,04 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.1 punktu. Teigia, kad atsakovė 42 dienas pavėlavo atlikti bei perduoti ieškovei vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus (turėjo užbaigti 2014 m. gruodžio 17 d., o perdavė tik 2015 m. sausio 29 d.), todėl už kiekvieną pradelstą dieną pagal atskirų darbų etapų pabaigą skaičiuojama 289,62 Eur (1 000,00 Lt) dydžio bauda.

11.       Kita vertus, aiškina, kad atsakovė 2015 m. gegužės 26 d. pranešimo pateikimo dienai buvo pateikusi atliktų darbų aktus (kuriuos ieškovė patvirtino), pagal kuriuos ieškovė atsakovei buvo nesumokėjusi 34 959,21 Eur (120 707,19 Lt) sumos, todėl ieškovė atliko vienašalį minėtų sumų įskaitymą ir atitinkamai jos reikalaujama priteisti netesybų suma sudaro 82 033,65 Eur (116 992,86 Eur - 34 959,51 Eur).

12.       Ieškovė dėl atsakovės argumentų, esą patvirtinančių, kad pastaroji parengė darbo projektą ir jį perdavė ieškovei, nurodo, jog atsakovės teiginiai nelogiški ir prieštaraujantys jos pačios nurodomoms aplinkybėms. Pažymi, kad atsakovė, kaip tinkamos pareigos perduoti dokumentus įvykdymo įrodymu, remiasi 2015 m. sausio 22 d. sąskaita faktūra ir aktu, nors vėliau pati nurodė, jog projektiniai sprendiniai buvo tikslinami kovo, balandžio, gegužės mėnesiais. Anot ieškovės, atsakovės pateikiama 2015 m. sausio 22 d. sąskaita faktūra ir aktas dėl darbo projekto perdavimo nepatvirtina, jog ieškovei buvo perduotas galutinis darbo projektas su visais statybų eigoje inicijuotais pakeitimais, kadangi po 2015 m. sausio 22 d. darbo projekto sprendiniai buvo keičiami, o įrodymų, jog ieškovei buvo perduotas galutinis darbo projektas su visais statybų eigoje inicijuotais pakeitimais, nėra. Be to, atsakovės minimi rašytiniai įrodymai (dėl UAB „Inžinera“ darbų atlikimo pagal atsakovės sudarytą projektą) kaip tik patvirtina ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, jog ieškovė negavo iš atsakovės darbo projekto korektūros su visais statybų eigoje inicijuotais pakeitimais, nes UAB „Inžinera“ nuolat reiškė pretenzijas ieškovei dėl minėtos darbo projekto korektūros nepateikimo (kas patvirtina, jog minėtos korektūros ieškovė iš atsakovės nebuvo gavusi).

13.       Ieškovė dėl atsakovės argumentų, pateisinančių pastarosios atsilikimą nuo darbų grafiko (esą darbų grafiko pakeitimus inicijuodavo pati ieškovė ir žodžiu keitė projektinius sprendimus), nurodo, kad šalys nagrinėjamo ginčo atveju raštu susitarimo dėl darbų atlikimo grafiko pakeitimo nesudarė, t. y. ieškovės inicijuoti projektinių sprendinių pakeitimai buvo minimalūs, neesminiai, neviršijantys Rangos sutarties 8.2.1 punkte numatytos ribos, o poreikį keisti projektinius sprendinius lėmė pačios atsakovės netinkamas projektinių sprendinių parinkimas ir netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas.

14.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, kad netinkamą siurblinės buvimo vietą suprojektavo ne atsakovė, o UAB „Tiksli forma“, nurodo, jog analizuojant „Gaisrinė sauga“ projekto dalį akivaizdu, kad projektas parengtas dėl situacijos kontrolės ir valdymo kilus gaisrui, tačiau, priešingai nei teigia atsakovė, minėtame projekte konkretūs gaisrinės saugos sprendiniai nepateikti ir būtent „Priešgaisrinio vandentiekio“ dalies projekte, kurį rengė atsakovė, o ne UAB „Tiksli forma“, numatyta, jog projektas atliktas remiantis standartais ir normomis (Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis ir Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis). Aplinkybę, jog minėtą projekto dalį rengė atsakovė, anot ieškovės, patvirtina projekto dalies vadovės I. G. parašas prie atitinkamos projekto „Priešgaisrinio vandentiekio“ dalies. Kaip minėta, pagal atsakovės parengtą projektą stacionari priešgaisrinė gesinimo stotelė suprojektuota antrame pastato aukšte, o tai neatitinka Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių 51 punkto, pagal kurį gesinimo stotis turi būti įrengiama pirmuose arba cokoliniuose aukštuose ir rūsiuose, turinčiuose išėjimą į laiptinę arba lauką.

15.       Ieškovė aiškina, kad atsakovė buvo įsipareigojusi visus Rangos sutartyje numatytus darbus atlikti už 439 325,31 Eur, tuo tarpu ieškovė, turėdama samdyti kitus rangovus Rangos sutarties užbaigimui, sumokėjo 554 765,66 Eur, t. y. 115 440,35 Eur daugiau nei būtų turėjusi sumokėti pagal su atsakove sudarytą ginčo sutartį. Taigi, jei atsakovė būtų tinkamai ir iki galo įvykdžiusi Rangos sutartį, ieškovė nebūtų patyrusi papildomų išlaidų (nuostolių), kurių dydis 115 440,35 Eur. Taigi, anot ieškovės, atsakovei priskaičiuotos ir mokėtinos netesybos net nepadengia ieškovės patirtų nuostolių, todėl jos negali būti mažinamos. Pažymi, kad ieškovės tokio dydžio nuostolius lėmė: 1) atsakovė pagal Rangos sutartį vandentiekio, WC prietaisų, buitinių nuotekų, technologinės nuotekynės bei kondensato nuotekų įrengimo darbus įsipareigojo atlikti už 74 341,95 Eur, tačiau atsakovei nebaigus šių darbų, ieškovė samdėsi naujus rangovus bei pirko medžiagas ir sumokėjo 99 197,79 Eur (24 855,84 Eur brangiau); 2) atsakovė pagal Rangos sutartį įsipareigojo atlikti šildymo sistemos įrengimo darbus už 40 301,03 Eur, tačiau šių darbų neatliko, todėl ieškovė ieškojo naujų subrangovų šiems darbams atlikti ir sumokėjo 49 794,54 Eur (9 493,54 Eur brangiau); 3) atsakovė pagal Rangos sutartį įsipareigojo atlikti šilumos punkto įrengimo darbus už 19 960,40 Eur, tačiau šių darbų neatliko, todėl ieškovė sudarė sutartis su naujais rangovais dėl šilumos punkto rengimo darbų atlikimo ir sumokėjo 11 600 Eur; 4) atsakovė neatliko ir vėsinimo sistemos įrengimo darbų, todėl ieškovė sudarė sutartį su nauju rangovu ir sumokėjo 49 619,90 Eur; 5) atsakovė pagal Rangos sutartį įsipareigojo, bet neatliko vėdinimo sistemos įrengimo darbų už 171 565,60 Eur, todėl ieškovė samdė kitas įmones šiems darbams atlikti ir sumokėjo 271 192,82 Eur (99 627,22 Eur brangiau); 6) atsakovė pagal Rangos sutartį įsipareigojo, bet iki galo neatliko, automatinės gaisro gesinimo sistemos įrengimo darbų, kurių kaina buvo 67 527,46 Eur, ieškovė šiems darbams užbaigti samdėsi naują rangovą ir sumokėjo 49 619,90 Eur. Visi naujų subrangovų atlikti darbai buvo atliekami pagal pačios atsakovės rengtą projektinę dokumentaciją.

16.       Atsakovė UAB „Vaidora“ atsiliepime į patikslintą ieškinį su juo nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17.       Atsakovė atsiliepimuose į ieškinį (pradinį ir patikslintą), rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad 2015 m. kovo 2 d. pretenzijoje (dėl galimai nurodytų neatliktų darbų) esančius teiginius paneigia tai, jog 2014 m. lapkričio 25 d. ir 2014 m. gruodžio 17 d. atliktų darbų aktai Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3 ieškovės buvo priimti ir pasirašyti Rangos sutartyje nustatyta tvarka, patvirtinant atliktų darbų aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3 nurodytų darbų atlikimo faktą; taip pat išrašytos 2014 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita faktūra serija SAF Nr. 1139 ir 2014 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra serija SAF Nr. 1143, todėl ieškovė negali ginčyti, kad atliktų darbų akte nurodyti darbai faktiškai nebuvo atlikti (Rangos sutarties 15.1.6 punktas).

18.       Atsakovė aiškina, kad atlikti darbai buvo perduodami suteikiant ieškovei laiko patikrinti, ar pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo atlikti. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad 2014 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų aktai Nr. 1.1, 1.2, bei 2014 m. gruodžio 17 d. atliktų darbų aktai Nr. 2.1, 2.2, 2.3 buvo pasirašyti ne jų pateikimo dieną, bet atitinkamai 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 23 d, t. y. ieškovei ir techniniam prižiūrėtojui atlikus pateiktų atliktų darbų aktų patikrinimus, kurių metu faktiškai atliktų darbų apimties neatitiktis atliktų darbų aktuose nurodytiems darbams nenustatyta. Taigi, atsakovė tinkamai atliko kiekvieno konkretaus darbų etapo darbus bei pasiekė iš jos reikalaujamą rezultatą.

19.       Nurodo, jog ieškovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 4.4 „Gesinimo stotis“, nes pateikta gaisrinių siurblių stotelė atitiko charakteristikas, nurodytas ieškovės. Pažymi, kad vienintelis nurodomas į objektą pristatytos gaisrinių siurblių stotelės neatitikimas 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų akte Nr. 4.4, darbų sąmatoje ir projektiniuose dokumentuose įtvirtintiems reikalavimams gaisrinių siurblių stotelei – atsakovės pristatyta gaisrinių siurblių stotelė buvo sukomplektuota iš dviejų 22 kW, o ne 30 kW elektrinių siurblių. Kita vertus, anot atsakovės, nurodyta aplinkybė negali būti laikoma netinkamos, projektiniuose dokumentuose nurodytų charakteristikų neatitinkančios įrangos pateikimu; siurblių galingumas rodo, kiek elektros energijos yra sunaudojama siurbiant, tačiau siurblių efektyvumo neapibūdina, nes siurblių efektyvumas priklauso nuo jų našumo (m3/h) ir palaikomo slėgio (bar), o ne nuo sunaudojamos elektros energijos kiekio. Pažymi, kad pateiktos gaisrinių siurblių stotelės našumas (130 m3/h) ir palaikomas slėgis (3,1 bar) atitinka projektinių dokumentų reikalavimus, kuriuose nurodoma siurblių galia max. iki 30 kW (siekiant užtikrinti, kad nebūtų pateikti siurbliai, kurių galia yra didesnė nei objektui tiekiama elektros galia).

20.       Anot atsakovės, ieškovė netinkamai aiškina Rangos sutarties 20.2.3 punktą, nes ši nuostata, atsižvelgiant į nustatytų netesybų dydį, aiškintina kaip nustatanti pareigą mokėti baudą tik tuo atveju, jei rangovė (atsakovė) iš viso nėra atlikusi darbų/neužbaigia darbų etapo, tačiau, siekdama išvengti atsakomybės už darbų atlikimo terminų nesilaikymą, vis vien pateikia užsakovei (ieškovei) priimti neatliktus darbus. Teigia, kad aiškinant Rangos sutarties 20.2.3 punktą, kaip įtvirtinantį ieškovės teisę reikalauti 2 896 Eur baudos, net ir tuo atveju, kai atsakovė užbaigia darbų etapą (o ginčo dėl to, kad darbų, kuriems perduoti buvo surašomi atliktų darbų aktai, etapus atsakovė užbaigė, nėra), Rangos sutarties 20.2.3 punkte įtvirtintos netesybos neatitiktų tikslo, kurio yra siekiama netesybų nustatymu.

21.       Atsakovė aiškina, jog ieškovė nutylėjo aplinkybes, kad šalių susitarimu buvo keičiami darbų atlikimo terminai – ieškovė savo procesiniuose dokumentuose iš esmės pati pripažįsta faktą, jog darbų grafiko nebuvo laikytasi ir dėl darbų atlikimo terminų buvo tariamasi su atsakove. Taigi, anot atsakovės, atsižvelgiant į tai, kad darbų grafikas buvo pakeistas, ieškovė turėtų įrodyti dėl kokių darbų atlikimo terminų buvo sutarta, pateikti naują, šalių suderintą darbo grafiką, tačiau ieškovė šių aplinkybių neįrodė, atitinkamai neįrodė ir atsakovės vėlavimo atlikti darbus. Be to, anot atsakovės, ieškovė statybų eigoje keitė projektinius sprendimus, tokius pakeitimus inicijuodavo pati ir praktiškai visada tik žodžiu; dėl projektinių pakeitimų keitėsi darbo apimtis, darbų atlikimo terminai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė vėlavo atlikti darbus, juos atliko ne pagal darbo grafiką ir pan. Apibendrindama, pabrėžia, kad darbų eiga ir atlikimo terminai buvo derinami pačioje statybų aikštelėje, kassavaitinių susirinkimų metu. Be to, ieškovė neįrodė, kad sudarė sąlygas atsakovei atlikti jai pavestus darbus, t. y. kad perdavė darbo projektą, statybvietę, statybos leidimą ir pan.

22.       Anot atsakovės, ji įvykdė Susitarimą dėl projektavimo, parengė ir perdavė ieškovei Vidaus vėdinimo, šildymo, vėsinimo, šilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbų projektą, tačiau ieškovė nėra perdavusi atsakovei, kaip rangovei, darbo projekto su techninio prižiūrėtojo žyma „pritariu statyti“, todėl neįvykdė Rangos sutarties 9.1.4 punkto nuostatų, dėl ko atsakovė negalėjo vykdyti darbų dėl ieškovės kaltės (Rangos sutarties 10.3 punktas).

23.       Atsakovė nurodo, jog ieškovė nutraukė Rangos sutartį nesilaikydama sutarties nutraukimo tvarkos, numatytos Rangos sutarties 22.1 punkte. Anot atsakovės, minėtas Rangos sutarties punktas numato 10 dienų įspėjimo terminą rangovei apie sutarties nutraukimą, kurio reikšmė – suteikti rangovei papildomą terminą užsakovės nurodytiems sutarties vykdymo trūkumams pašalinti bei išsaugoti sutartį, jei rangovė trūkumus pašalina, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė, nutraukdama Rangos sutartį, nesuteikė jokio termino atsakovei pašalinti Rangos sutarties vykdymo trūkumus ir nepaliko galimybės atsakovei išsaugoti Rangos sutarties. Taigi, atsakovės vertinimu, ginčo sutarties nutraukimas yra neteisėtas vien dėl procedūrų nesilaikymo. Pažymi, kad atsakovė 2015 m. birželio 3 d. pateikė ieškovei motyvuotus prieštaravimus dėl ginčo sutarties nutraukimo, tačiau ieškovė į juos neatsakė, kadangi ieškovės tikslas buvo bet kokia kaina Rangos sutartį nutraukti neva dėl atsakovės kaltės, jog nereikėtų mokėti atsakovei už jos atliktus darbus. Aiškina, kad iki 2015 m. birželio mėnesio dirbusi, savo lėšomis pirkusi medžiagas, mokėjusi darbuotojams darbo užmokestį ir t. t., atsakovė negaus jokio, net savo kaštų padengiančio, atlygio ir liks dar skolinga ieškovei netesybų (68 520,39 Eur (116 992,86 Eur (baudinės netesybos) - 48 472,47 Eur (rangovės atliktų darbų kaina)).

24.       Atsakovė, nesutikdama su ieškovės paskaičiuotomis netesybomis, nurodo, kad:

–       ieškovės reikalavimas dėl 39 085,28 Eur baudos (pagal Rangos sutarties 22.7 punktą) yra nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė Rangos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, reikalaujamas baudos dydis yra akivaizdžiai nesąžiningas, pažeidžiantis šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principus;

–       ieškovės reikalavimas dėl 24 328,08 Eur baudos (pagal Rangos sutarties 20.2.4 punktą) yra nepagrįstas, nes nurodyta Rangos sutarties nuostata nedetalizuoja prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo (laidavimas, garantija, rankpinigiai, netesybos ar kt.) ir numatyta sankcija yra nežinia už ką, o susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Anot atsakovės, civilinės atsakomybės draudimo polisas negalėjo būti pateiktas ieškovei dėl jos pačios nesąžiningų veiksmų, t. y. atsisakymo pasirašyti ir pateikti draudimo bendrovės atitinkamos formos patvirtinimą;

–       ieškovės reikalavimas dėl 4 344,30 Eur baudos (pagal Rangos sutarties 20.2.6 punktą) yra nepagrįstas, nes ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė nedalyvavo 15 iš 16 organizuotų per 2015 m. kassavaitinių susirinkimų, tačiau nepateikė įrodymų (protokolų, pranešimų) apie vykusius susirinkimus ir atsakovės tinkamą informavimą apie organizuotus susirinkimus;

–       ieškovės reikalavimai dėl 25 486,56 Eur ir 12 164,04 Eur baudų (pagal Rangos sutarties 20.2.1 punktą) yra nepagrįsti, nes ieškovė nepateikė duomenų, kada atsakovei buvo pateikti: darbo projektas (Rangos sutarties 9.1.4 punktas), statybvietė (Rangos sutarties 9.1.3 ir 16.1 punktai) bei statybos leidimas (Rangos sutarties 9.1.5 punktas), t. y. neįrodė, kad atsakovė privalėjo atlikti ieškovės nurodytus darbus bei kad atsakovė pažeidė darbų atlikimo terminus.

25.       Be to, atsakovės vertinimu, ieškovė reikalauja dvigubų netesybų, t. y. už atskirus Rangos sutarties pažeidimus (20.2.1-20.2.9 punktai) ir už Rangos sutarties nutraukimą (22.7 punktas), kai sutarties nutraukimo pagrindu buvo tie patys Rangos sutarties pažeidimai (20.2.1-20.2.9 punktai); taigi, anot atsakovės, šiuo atveju ieškovė netesybas skaičiuoja kumuliatyviai, kas yra draudžiama. Tuo atveju, jei teismas vis dėl to spręstų, kad yra pagrindas taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę, atsakovė prašo mažinti ieškovės prašomas netesybas iki 3 proc. dydžio nuo atsakovės atliktų darbų vertės.

26.       Anot atsakovės, ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti tada, kai jai buvo pateikti 2014 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų aktai Nr. 1.1, 1.2 ir 2014 m. gruodžio mėn. 17 d. atliktų darbų aktai Nr. 2.1, 2.2, 2.3 – atitinkamai 2014 m. lapkričio 25 d. ir 2014 m. gruodžio 17 d., todėl dalis ieškinio reikalavimo (dėl 5 792 Eur baudos) turi būti atmesta, nes ieškinys buvo pateiktas praleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintą sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą. Taip pat ieškovės reikalavimams dėl netesybų mokėjimo už tariamą nedalyvavimą rangovų susirinkimuose, vėlavimą atlikti rangos darbus turi būti taikomas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą.

27.       Atsakovė nurodo, kad parengė darbo projektą ir perdavė jį ieškovei. Be to, pati ieškovė 2015 m. rugpjūčio 30 d. pakartotiniame pranešime dėl Rangos sutarties netinkamo vykdymo nurodė, kad koreguotas vėdinimo darbo projektas rangovei UAB „Inžinera“ buvo pateiktas birželį; ieškovės pateiktame UAB „Inžinera“ 2015 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. 15/052 pastaroji nurodo, kad negavo iš UAB „BM būstas“ Šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų darbo projektų korektūrų, su visais statybų eigoje UAB „BM būstas“ inicijuotais pakeitimais ir iki šiol vadovaujasi UAB „BM būstas“ pateikta 2015 m. vasario 27 d. versija, kuri neatitinka faktinės situacijos. Ieškovė, kitoje byloje įrodinėdama, kad rangovei UAB „Inžinera“ perdavė visą statybų darbams vykdyti būtiną dokumentaciją, pateikė ieškovės 2015 m. vasario 17 d. el. laišką, iš kurio matyti, kad ieškovė darbo projekto ŠVOK dalį gavo iš UAB „Vaidora“ darbuotojos J. S..

28.       Anot atsakovės, iš kitos civilinės bylos duomenų (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-3112-431/2016) nustatyta, kad faktiškai kitų rangovų darbai ginčo objekte buvo vykdomi dar 2015 m. spalio mėn.; patalpos nuomininkei buvo perduotos tik 2015 m. lapkričio 2 d. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei (ir kitiems darbus atliekantiems rangovams) buvo žinoma, jog ieškovė ginčo objekto nepriduos eksploatuoti ankščiau nei 2015 m. rudenį; toks darbų atlikimo terminas buvo įvardintas ir atsakovei. Atsakovės vertinimu, ji nevėlavo atlikti rangos darbų pagal žodžiu sutartus terminus, o ieškovė nepatyrė ir negalėjo patirti jokių nuostolių dėl negautų pajamų už pastato nuomą.

29.       Atsakovė pažymi, kad nerengė „Gaisrinės saugos“ dalies projekto, tačiau rengė „Priešgaisrinio vandentiekio“ projekto dalį, t. y. atsakovė nenurodė ir neprojektavo patalpos, kur turi būti stacionari priešgaisrinė gesinimo stotelė, nes stacionarios priešgaisrinės gesinimo stotelės buvimo vieta yra numatoma projekto dalyje „Gaisrinė sauga“, kurią rengė UAB „Tiksli forma“. Atsakovė pažymi, kad pasikeitus pastato planui, buvo numatyta pastatą statyti be rūsio, todėl atsakovė gavo kitą stacionarios priešgaisrinės gesinimo stotelės buvimo vietą – antro aukšto patalpų eksplikacijoje yra nurodyta 65,67 kv. m patalpa Nr. 20 „Kompresorinė – Gesinimo stotis“. Teigia, kad atsakovė buvo atsakinga už tinkamą vandentiekio privedimą iki stacionarios priešgaisrinės gesinimo stotelės ir stacionarios priešgaisrinės gesinimo stotelės tinkamumą objektui, bet ne už stacionarios priešgaisrinės gesinimo stotelės buvimo pastate vietą. Taigi, darbo projekto dalinės ekspertizės akte pastabos apie netinkamoje vietoje suprojektuotą stacionarios priešgaisrinės gesinimo stotelės vietą yra skirtos ne UAB „Vaidora“, bet projektuotojai, projektavusiai darbo projekto dalį „Gaisrinė sauga“. Be to, „Priešgaisrinio vandentiekio“ projekto dalyje buvo atliktas hidraulinis sistemų skaičiavimas, kuris iš esmės patvirtina, kad elektros galia neturi reikšmės siurblių našumui, t. y. pagrindiniai siurblių parametrai yra vandens kiekio padavimas per atitinkamą laiką ir slėgis. Pažymi, kad UAB „Technobaltic“ pagal atsakovės nurodytą darbo tašką parinko stacionarią priešgaisrinę gesinimo stotelę, kuri užtikrina vandens padavimą Q-130 m3/h ir slėgį H–3,1 bar. Taigi, atsakovės vertinimu, UAB „Technobaltic“ parinkta stacionari priešgaisrinė gesinimo stotelė atitiko ieškovės nurodytus našumo reikalavimus ir neviršijo maksimalaus elektros galingumo 30 kW, t. y. sukomplektuota su 22 kW galingumo siurbliais, užtikrinančiais reikalaujamą stacionarios priešgaisrinės gesinimo stotelės našumą.

30.       Atsakovė UAB „Vaidora“ pareiškė priešieškinį, kuriame prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais 2014 m. birželio 12 d. Rangos sutarties ir 2014 m. liepos 31 d. susitarimo Nr. 1 nutraukimą bei vienašalį įskaitymą, atliktus ieškovės 2015 m. gegužės 26 d. pranešimo pagrindu; priteisti atsakovei iš ieškovės užmokestį už atliktus darbus – 72 815,73 Eur skolą, 1 396,95 Eur delspinigius, 100 322,30 Eur negautą pelną (pažymėtina, kad atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo dalies dėl šio reikalavimo, kuris buvo atmestas, neskundė, todėl bylą nagrinėjant antrą kartą teismas dėl minėto reikalavimo nepasisako; atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog šio reikalavimo nebepalaiko), 7 824,35 Eur žalos atlyginimą, 8,25 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

31.       Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad ieškovė be pagrindo vienašališkai nutraukė Rangos sutartį 2015 m. gegužės 26 d. pranešimu, nes nebuvo Rangos sutarties 22.1 punkte nurodytų sąlygų bei jokio faktinio pagrindo:

–       dėl nepateikto civilinės atsakomybės draudimo poliso atsakovė nurodo, kad ji negalėjo pratęsti civilinės atsakomybės draudimo (nors dėl tokio pratęsimo kreipėsi) dėl ieškovės kaltės ir jos nesąžiningų veiksmų – ieškovė atsisakė pasirašyti ir pateikti draudimo bendrovei atitinkamos formos patvirtinimą, jog iki tokio patvirtinimo dienos nėra įvykę draudiminių įvykių. Teigia, kad apie būtinybę pateikti draudimo bendrovei atitinkamą raštą atsakovė ne kartą buvo informavusi ieškovę, tačiau pastaroji nebendradarbiavo;

–       dėl pažeistų darbų atlikimo terminų ir nepadidintų darbų atlikimo tempų atsakovė nurodo, kad nors pasirašant Rangos sutartį buvo tikimasi darbus atlikti per devynis mėnesius (iki 2015 m. kovo 12 d.), tačiau šis terminas į Rangos sutartį nebuvo įtrauktas. Šalys Rangos sutarties priede Nr. 2 (darbų grafike) darbų atlikimo terminus apibrėžė savaitėmis, tačiau nenumatė galutinio darbų atlikimo termino, t. y. numatytas tik darbų atlikimo periodas. Taigi, atsakovės teigimu, esminę reikšmę turi ne darbų pabaigos terminai, bet jų atlikimo pradžios terminai, t. y. rangos darbų atlikimo savalaikiškumas, jų atlikimas per darbų grafike numatytą periodą, darbų užbaigimas pagal grafike nurodytas orientacines savaites, priklausė išimtinai tik nuo ieškovės priešpriešinių pareigų, numatytų Rangos sutarties 9.1.4, 9.1.3, 16.1, 9.1.5 punktuose, vykdymo, tačiau ieškovė minėtų pareigų neįvykdė. Anot atsakovės, ieškovė nesilaikė darbų grafike nustatytų darbų fronto perdavimo terminų, o darbai vyko pagal atskirus ieškovės nurodymus, neatsižvelgiant į darbų grafike nurodytus terminus. Teigia, kad su ieškove žodžiu buvo sutarta dėl rangos darbų atlikimo pabaigos 2015 m. rugpjūčio pabaigoje, nes tik tada buvo planuojamas įrengti privažiavimas iki statomo prekybos centro, atlikti lietaus nuotakyno darbai. Be to, atsakovė negalėjo atlikti tam tikrų darbų iki kiti rangovai atliks savuosius, pvz., negalima buvo montuoti sprinklerių galinių taškų nuomos patalpose, baigti sistemos montavimo, nes nebuvo įrengtas lubų karkasas, pertvaros. Net ir po 2015 m. gegužės 26 d. pranešimo atsakovei nebuvo galimybės atlikti darbų dėl ieškovės kaltės, nes nebuvo darbų fronto;

–       dėl neužtikrinimo, kad statybvietėje būtų statybos vadovas, atsakovė nurodo, jog byloje esantys įrodymai (įsakymai „Dėl atsakingų asmenų už darbų eigą, kokybę, darbo ir priešgaisrinę apsaugą skyrimo statybos objekte“ bei kvalifikacijos atestatai) šias aplinkybes paneigia;

–       dėl neparengto darbo projekto atsakovė nurodo, kad tinkamai įvykdė susitarimu prisiimtą įsipareigojimą parengti darbo projektą ir jį perdavė ieškovei, kuri perdavimo metu jokių pastabų jam neturėjo – priėmusi ir pasirašiusi atsakovės pateiktą 2015 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VSF Nr. 0004 ir atliktų darbų aktą Nr. 150122, t. y. patvirtindama, kad darbo projekto parengimo darbai atlikti ir perduoti tinkamai;

–       dėl nepašalintų trūkumų, susijusių su vėdinimo sistemos įrengimu, atsakovė nurodo, kad ji tinkamai įvykdė vėdinimo sistemos įrengimo projektavimą pagal jai pateiktus dokumentus projektavimui;

–       dėl netinkamai suprojektuotos priešgaisrinių siurblių stotelės buvimo vietos atsakovė nurodo, kad priešgaisrinės siurblinės vietą inžinieriams paprastai nustato projekto vadovas pagal priešgaisrinę dalį darančių specialistų nurodymus. Teigia, kad projekto priešgaisrinės dalies parengimas ir įvertinimas buvo pavestas ne atsakovei, bet UAB „Fire experts“. Anot atsakovės, ji informavo ieškovę apie tai, kad paskirtos patalpos galimai nėra tinkamos priešgaisrinių siurblių stotelės įrengimui, tačiau ieškovė, turėdama asmenį, atsakingą už priešgaisrinį vertinimą, į šią atsakovės pastabą neatsižvelgė ir vis vien reikalavo atsakovę darbo projekte nurodyti konkrečią priešgaisrinių siurblių stotelės buvimo vietą;

–       dėl parinktos netinkamos gesinimo siurblių stotelės atsakovė nurodo, kad rengiant darbų projektą nėra sprendžiama dėl įrenginių modelių ir gamintojų pasirinkimo, darbų projekte yra nurodomos tik apytikslės įrenginių charakteristikos (jų našumas) su galingumo rezervu dėl elektros energijos galios užtikrinimo įrenginiui. Pažymi, kad nors atsakovė įrengė gesinimo siurblių stotelę su dviem 22 kW, o ne 30 kW, galios siurbliais, tai negali būti laikoma neatitiktimi darbo projektui. Aiškina, kad renkantis gesinimo siurblių stotelę, darbo projektas buvo pateiktas siurblių gamintojui, kuris, įvertinęs visą darbo projektą, parinko tinkamiausią gesinimo siurblių stotelės modelį. Nors atsakovė siūlė ieškovei, kad gesinimo siurblių stotelės tinkamumą objektui įvertintų ekspertai, bei pakeisti gesinimo siurblių stotelę už atskirą mokestį, tačiau ieškovė atsisakė.

32.       Atsakovė pakartotinai pažymi, kad ieškovė Rangos sutartį nutraukė nesilaikydama sutarties nutraukimo tvarkos, numatytos Rangos sutarties 22.1 punkte, ir nesuteikė jokio termino atsakovei pašalinti galimų Rangos sutarties vykdymo trūkumų, bei nesilaikė įspėjimo terminų (10 dienų įspėjimo terminas pasibaigė tik 2015 m. birželio 5 d., o Rangos sutartis turėjo būti nutraukta nuo 2015 m. birželio 6 d.). Be to, pažymi, kad Rangos sutartyje numatytas 10 dienų terminas yra neprotingas, akivaizdžiai per trumpas.

33.       Anot atsakovės, ieškovės 2015 m. gegužės 26 d. pranešimu atliktas įskaitymas yra neteisėtas, nes nebuvo sąlygų visumos įskaitymui atlikti. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas dėl netesybų įskaitymo metu net nebuvo vykdytinas pagal pačios ieškovės parengtą ir pasiūlytą Rangos sutartį (18.10, 20.4 punktai). Atsakovės vertinimu, ieškovė, siekdama įskaityti savo tariamą teisę į netesybas, pirmiausiai turėjo pareikalauti atsakovės jas sumokėti ir suteikti 10 kalendorinių dienų terminą; tik suėjus 10 dienų nuo pareikalavimo sumokėti tariamas netesybas, ieškovės teisė į netesybas taptų vykdytina. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovė niekada iki 2015 m. gegužės 26 d. pranešimo sudarymo nereikalavo sumokėti 105 408,26 Eur netesybų. Be to, ieškovės teisė į netesybas nebuvo galiojanti, nes vienašalis Rangos sutarties nutraukimas yra neteisėtas, atsakovė nepažeidė Rangos sutarties, todėl baudų skyrimui nebuvo pagrindo. Galiausiai, atsakovė aiškina, kad ginčijamą įskaitymą ieškovė atliko jau po to, kai teisme buvo inicijuotas ginčas dėl netesybų pagal Rangos sutartį bei ieškinys buvo priimtas, todėl ieškovės atliktas vienašalis įskaitymas pažeidė imperatyvų draudimą, numatytą CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte, atitinkamai yra negaliojantis. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovė iki šios dienos nėra gavusi jokio apskaitos dokumento ieškovės reikalaujamai netesybų sumai, todėl įskaitymas, kaip ūkinė operacija, iš esmės nebuvo atliktas.

34.       Atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 38 804,26 Eur dydžio skolą už atliktus ir ieškovės priimtus darbus pagal 2015 m. kovo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VSF Nr. 0029 (32 824,76 Eur suma) ir 2015 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VSF Nr. 0004 (3 854,84 Eur suma). Remiantis Rangos sutarties 18.12 punktu, atsakovė ieškovei paskaičiavo 1 396,95 Eur dydžio delspinigius už 180 dienų laikotarpį.

35.       Atsakovė taip pat prašo priteisti 34 011,47 Eur skolą už faktiškai atliktus, bet ieškovės nepagrįstai nepriimtus, darbus pagal 2015 m. kovo 16 d. aktą Nr. 3.5 (17 390,74 Eur suma); 2015 m. kovo 16 d. aktą Nr. 3.6 (2 737,75 Eur suma); 2015 m. balandžio 25 d. aktą Nr. 4.4.1 (9 168,81 Eur suma); 2015 m. gegužės 26 d. aktą Nr. 5.4 (4 714,17 Eur suma) ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

36.       Atsakovė nurodo, kad dėl neteisėto Rangos sutarties nutraukimo ji patyrė nuotolių, kuriuos prašo ieškovės atlyginti. Aiškina, kad atsakovė patytė tiesioginių 7 824,35 Eur nuostolių, kuriuos grindžia patirta žala dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais trūkstant lėšų (jos paskaičiavimu, procesiniais sprendimais ir antstolių vykdomosiose bylose priimtais dokumentais).

37.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

38.       Nurodo, kad Rangos sutartis nutraukta pagrįstai, nes atsakovė atliko tęstinius ir pakartotinius savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį pažeidimus. Palaiko patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus ir papildomai pažymi, kad:

–       atsakovė nepateikė privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso (atsakovė priešieškinyje to neginčija) ir ši jos pareiga nėra numatyta kaip įgyvendinama tik bendromis rangovės ir užsakovės pastangomis, t. y. neįpareigoja ieškovės atlikti konkrečius veiksmus, tokius kaip bet kokių formų pildymas, kuriose atsisakoma savo teisių; anot ieškovės, šiuo atveju buvo siekiama įpareigoti ieškovę pasirašytinai patvirtinti, kad atsakovė nėra atlikusi jokių darbų su defektais (nors tuo metu ieškovė jau reiškė pretenzijas);

–       atsakovė iš esmės vėlavo atlikti darbus, tinkamai jų neorganizavo ir taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.4 punktą, todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.1 punktą. Skirtingai negu teigia atsakovė, darbų grafike, kurį pasirašė tiek ieškovė, tiek atsakovė, numatyti darbų atlikimo terminai, kaip ir kiti sutartiniai įsipareigojimai, turėjo šalims įstatymo galią. Be to, atsakovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovė nesuteikė atsakovei darbų fronto, tačiau skaičiavo darbų atlikimo terminus; kad būtų susitarta dėl papildomų darbų ir kad atsakovė būtų siekusi terminų pratęsimo. Priešingai, kadangi atsakovė nuolat vėlavo atlikti darbus, ieškovė pasinaudojo Rangos sutarties 22.4 punkte numatyta teise perduoti dalį atsakovės darbų kitiems rangovams, dėl to atsakovei buvo sumažinta darbų apimtis (kurios atsakovė neįvykdė);

–       atsakovė neužtikrino, kad darbus prižiūrėtų darbų vadovas, ir taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.1 punktą, todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.4 punktą. Anot ieškovės, atsakovė priešieškinyje nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, kuriais įrodytų, kad priešieškinyje nurodyti asmenys (D. G. ir M. Š.), kaip darbų vadovai, faktiškai buvo objekte, t. y. šie asmenys objekte nesilankė ir darbų neorganizavo. Atsakovės interesus faktiškai atstovavo tam tinkamos kvalifikacijos neturintis asmuo M. S., kuris dalyvavo organizuojamuose gamybiniuose pasitarimuose (nors asmens paskyrimo ir tinkamos kvalifikacijos įrodymų atsakovė ieškovei nepateikė);

–       atsakovė neištaisė darbo projekto trūkumų, todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.4 punktą. Teigia, kad reikalavimai atsakovei dėl darbo projekto ištaisymo buvo reiškiami 2015 m. gegužės mėnesį. Aiškina, kad įvertinant statybos procesų eigą ir logiką, taip pat ir tarp šalių sudarytą Susitarimą dėl projektavimo, 2015 m. sausio 22 d. priimdama pirminį darbo projektą, ieškovė neturėjo galimybės visiškai įvertinti jo tinkamumo, kadangi tam tikri trūkumai gali pasimatyti tik darbų eigoje (kas faktiškai ir įvyko);

–       atsakovė netinkamai vykdė vėdinimo sistemos įrengimo projektavimą ir nors priešieškinyje su šiuo Rangos sutarties nutraukimo pagrindu nesutiko, tačiau nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes;

–       atsakovė netinkamai suprojektavo priešgaisrinės siurblinės buvimo vietą, todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.4 punktą. Ieškovė nurodo, kad tik atsakovei, o ne jokiam kitam subjektui, buvo pavesta atlikti priešgaisrinės siurblinės suprojektavimo darbus, o atsakovės nurodoma UAB „Fire experts“ ieškovės buvo pasitelkta atlikti kitus darbus. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, jog ne ji buvo atsakinga dėl priešgaisrinės siurblinės projektavimo trūkumų;

–       atsakovė pateikė netinkamą gesinimo siurblių stotelę ir piktybiškai netaisė nurodytų trūkumų, todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.4 punktą. Pažymi, kad esant šalių susitarimui Rangos sutarties priede Nr. 3, kuris yra konkretus, aiškus ir vienareikšmiškas, nebegali būti vadovaujamasi jokiais teoriniais išvedžiojimais dėl to, ką manė esant „tinkamiausiu“ sprendimu siurblių gamintojas, ar koks buvo subjektyvus atsakovės įsitikinimas dėl siurblių galios – kadangi atsakovė įsipareigojo įrengti AGGS su dviem 30 kW siurbliais (o ne iki 30 kW, max. 30 kW ar bet kaip kitaip), ieškovė turėjo teisę reikalauti būtent dviejų 30 kW siurblių įrengimo ir nepriimti šio reikalavimo neatitinkančio atsakovės sutartinės prievolės įvykdymo;

–       atsakovė nedidino darbų atlikimo tempo, nors buvo nustatyti vėlavimai, ir taip pažeidė Rangos sutarties 7.4.1 punktą, todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.4 punktą.

39.       Ieškovė pažymi, kad jos vienašalis Rangos sutarties nutraukimas atitinka sutartyje numatytą vienašalio nutraukimo tvarką (Rangos sutarties 22.1 punktas). Pažymi, kad Rangos sutarties 22.1 punkto formuluotė „pranešęs“ (o ne „įspėjęs“ ar pan.) yra aiški, konkreti ir vienareikšmiška, bei patvirtina, kad terminas skirtas atsakovės informavimui apie vienašalį nutraukimą, per kurį atsakovė galėtų pateikti prieštaravimus, įvertinti ieškovės nurodomus vienašalio nutraukimo pagrindus, bandyti bendradarbiauti, kooperuotis su ieškove, o neskirtas įspėti atsakovę apie galimą nutraukimą, jeigu atsakovė per 10 dienų neištaisys trūkumų. Teigia, kad ieškovei įgyvendinus Rangos sutarties 22.1 punkte numatytus nutraukimo pagrindus, sutartis nebereikalauja ieškovės suteikti papildomus terminus atsakovei ištaisyti pažeidimus, nes tokie terminai jau arba buvo suteikti, arba pažeidimai yra tokio pobūdžio, kad negali būti ištaisomi. Be to, kadangi Rangos sutarties 22.1 punkte nurodytas 10 dienų terminas yra skirtas pranešti atsakovei apie Rangos sutarties vienašalį nutraukimą, o ne dar kartą atsakovę įspėti suteikiant terminą ištaisyti pažeidimus, šis terminas yra protingas ir pakankamas atsakovės informavimo ar prieštaravimų parengimo funkcijai atlikti.

40.       Ieškovės vertinimu, ji turėjo teisinį ir faktinį pagrindą atlikti 34 959,21 Eur įskaitymą, nes egzistavo visos įskaitymui reikalingos sąlygos, numatytos CK 6.130 straipsnyje, t. y. egzistavo abipusės teisės ir pareigos (neapmokėta suma už priimtus darbus nutraukimo dieną buvo 34 959,21 Eur (Rangos sutarties 9.1.1 ir 18.1 punktai), o pagal byloje pateiktus įrodymus atsakovė turėjo pareigą mokėti ieškovei 105 408,26 Eur netesybų sumą); ieškovės ir atsakovės reikalavimai buvo priešpriešiniai, kylantys tarp Rangos sutarties vykdymo šalių, dėl neatliktų (netinkamai atliktų) darbų ir sumokėjimo už darbus; ieškovės ir atsakovės reikalavimai buvo vienarūšiai, kadangi abi šalys turi sumokėti pinigines sumas viena kitai; abu reikalavimai buvo galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Be to, pažymi, kad Rangos sutarties 18.8 punktas numato ieškovės teisę įskaityti mokėtinas sumas ir atsakovės netesybas, o Rangos sutarties 20.4 punkte numatytos dvi alternatyvos (sumokėti netesybas per 10 d. arba atlikti tarpusavio įsipareigojimų užskaitas) dėl netesybų mokėjimo. Kadangi ieškovės mokėtinos sumos atsakovei buvo mažesnės negu bendra netesybų suma, ieškovei pasinaudojus antrąja alternatyva – tarpusavio įsipareigojimų užskaita, likusi netesybų suma buvo nurodyta 2015 m. gegužės 26 d. pranešime (atitinkamai ir patikslintame ieškinyje).

41.       Taigi, anot ieškovės, ji yra atsiskaičiusi už atsakovės atliktus ir ieškovės priimtus darbus (34 959,21 Eur sumai), atliekant vienašalį įskaitymą, todėl nėra įsiskolinusi atsakovei; atitinkamai negali būti skaičiuojami delspinigiai. Pažymi, kad, kaip minėta, atsakovė, siekdama įrodyti tariamą ieškovės skolą 3 854,84 Eur sumai už darbo projekto parengimą, remiasi 2015 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra VSF Nr. 0004, tačiau atsakovė neištaisė 2015 m. gegužės mėn. nurodytų darbo projekto trūkumų, t. y. tinkamai neatliko projektavimo darbų, todėl iš ieškovės ši suma negali būti reikalaujama.

42.       Ieškovė nurodo, kad kadangi atsakovė darbų už atsakovės nurodomą 34 011,47 Eur sumą faktiškai tinkamai neatliko ir neperdavė ieškovei, ieškovė turėjo teisę jų nepriimti ir neturi pareigos už juos sumokėti (Rangos sutarties 18.1, 18.5 ir 18.9 punktai). Teigia, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. 0092, Nr. 0093, ir Nr. 0094, Nr. 0095 yra išrašytos tik 2016 m. vasario 29 d., t. y. iš esmės parengtos tik priešieškinio teikimui.

43.       Pažymi, kad atsakovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, nes ieškovė nepažeidė Rangos sutarties ar CK nuostatų, įtvirtinančių civilinę atsakomybę – atsakovė neįrodė, kad ieškovė neteisėtai nutraukė Rangos sutartį, nėra jokio sutartinio ir/ar įstatyminio pagrindo atsakovės tariamai patirtų nuostolių skaičiavimui.

44.       Ieškovės atstovas teismo posėdžių metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Ieškovės atstovas – dėl ginčo sutarties nutraukimo, pakartotinai paaiškino, kad dėl nuolatinių ir tęstinių atsakovės pažeidimų (netinkamo darbų organizavimo, vėlavimo, draudimo poliso (užtikrinimo priemonės) nepateikimo, statybos vadovų nedalyvavimo statybų procese, netinkamo darbo projekto (nenumatytas oro ištraukimas, netinkama priešgaisrinės sistemos vieta), netinkamos gesinimo siurblių stotelės), ieškovė turėjo teisę nutraukti ginčo sutartį, ką pagrįstai ir padarė. Pažymėjo, kad netesybos ir jų dydžiai paskaičiuoti remiantis ginčo sutarties nuostatomis: – sprinklerinė sistema turėjo būti įrengta iki 2015 m. kovo 9 d., tačiau iki 2015 m. birželio 5 d. taip ir nebuvo užbaigta, todėl už 88 d. paskaičiuota 25 486,56 Eur bauda; – vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbai turėjo būti baigti iki 2014 m. gruodžio 17 d., tačiau užbaigti tik 2015 m. sausio 29 d., todėl už 42 d. paskaičiuota 12 164,04 Eur bauda; – dėl neteisingų aktų pateikimo (nurodant darbus, kurie nebuvo atlikti; ką patvirtino ir teismo ekspertas) paskaičiuota 11 584,60 Eur bauda; – už draudimo poliso nepateikimą 84 d. paskaičiuota 24 328,08 Eur bauda; – už statybų darbų vadovo nedalyvavimą susirinkimuose (15) paskaičiuota 4 344,30 Eur bauda; – už sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės paskaičiuota 39 085,28 Eur bauda (10 proc. nuo neįvykdytos ginčo sutarties vertės). Paaiškino, kad bendra paskaičiuota netesybų suma sudarė 116,992,86 Eur sumą, tačiau buvo atliktas įskaitymas 34 959,21 Eur sumai, todėl prašomas priteisti likutis sudaro 82 033,65 Eur. Anot atstovo, įskaityta buvo kita netesybų dalis, dėl kurios dar nebuvo kreiptasi į teismą; be to, į teismą kreipėsi ieškovė, o ne atsakovė, todėl buvo galimas ir visų netesybų įskaitymas. Nurodė, kad dėl atsakovės kaltės – nutraukus ginčo sutartį, ginčo darbai ieškovei pabrango apie 115 000 Eur, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti prašomų priteisti netesybų, nes jos faktiškai mažesnės nei patirti tiesioginiai ieškovės nuostoliai. Pakartotinai nurodė, kad ieškovė neturi pagrindo apmokėti už atsakovės nurodytus tariamai atliktus rangos darbus, nes atsakovė minėtų darbų ieškovei nepridavė, nepateikė dėl jų prašomos dokumentacijos, todėl ieškovė faktiškai negalėjo patikrinti minėtų darbų apimties; šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir teismo ekspertas; taigi, laikė, jog atsakovė neįrodė tinkamai atliktų darbų ir jų apimties; be to, atsakovė visiškai neįrodė savo nurodomos žalos dydžio. Pažymėjo, kad ieškovė neginčija prievolės atsiskaityti už atsakovės darbo projekto parengimą ir atsiskaitė atlikdama įskaitymą. Be to, ieškovės atstovas prašė skirti atsakovei 3 000 Eur dydžio baudą, pusę šios baudos skiriant ieškovei, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – nepagrįsto priešieškinio pateikimą, kurio pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštuotas ieškovės turtas), dėl ko ieškovė patyrė nemažai nepatogumų.

45.       Atsakovės atstovai teismo posėdžių metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad su ieškove žodžiu buvo sutarta dėl kitokio darbų grafiko, nei buvo patvirtintas kartu su ginčo sutartimi, kadangi ieškovė informavo, jog darbai jai bus reikalingi vėliau; dėl šios priežasties atsakovė darbus pradėjo tik apie 2014 m. spalio-lapkričio mėn. Be to, aiškino, kad ieškovės nustatyti terminai buvo neadekvatūs, turėjo būti sudarytas naujas grafikas (kurį atsakovė ir siūlė, tačiau ieškovė nepatvirtino); tuo labiau vėlesnis darbų atlikimas jokios žalos ieškovei nesukėlė, nes, kaip minėta, ginčo objektas galėjo būti atidarytas tik 2015 m. rudenį. Pažymėjo, kad vamzdynų klojimo darbus atliko sutartu laiku, o vėliau tik taisė tam tikrus nustatytus defektus; dėl sprinklerinės sistemos nurodė, jog negalėjo jos užbaigti dėl ieškovės kaltės – neperduoto darbų fronto (neįrengtų darbų). Nurodė, kad gesinimo siurblinės vieta iš pradžių buvo nurodyta rūsyje, bet vėliau pati ieškovė pakeitė jos vietą; dėl gesinimo stotelės siurblio nurodė, jog svarbiausia yra jo našumas, o ne galia, todėl atsakovės pateikti siurbliai (22 kW galingumo) atitiko kitus būtinus parametrus; pats gamintojas juos rekomendavo; tokio galingumo stotelės vėliau buvo sumontuotos ir kitos rangovės. Atstovų teigimu, ieškovės organizuojamuose susirinkimuose įprastai dalyvavo atsakovės atstovas M. S., kuris, anot atsakovės, buvo tinkamas atstovas; tuo labiau ieškovė jokių pretenzijų dėl jo nereiškė, taip pripažindama jo tinkamumą. Teigė, kad draudimo polisas galiojo numatytu sutarties vykdymo metu (iki 2015 m. kovo 12 d.); pasikeitus darbų grafikui, jį reikėjo pratęsti, tačiau ieškovė nepateikė draudimo bendrovei jos reikalaujamos pažymos (dėl pretenzijų nebuvimo). Atsakovės vadovas pripažino, kad kartais šalys susitardavo aktuoti iš dalies kitokius darbus, nei būdavo nurodyti aktuose, bet kurie iš esmės atitinka faktą, nes iš ieškovės pusės dažnai būdavo žodiniai nurodymai, keitimai ir pan. Atstovai taip pat nesutiko su ieškovės atliktu įskaitymu ir laiko jį neteisėtu, nes nebuvo visų būtinų sąlygų minėtam įskaitymui; be to, jau buvo iškelta pačios ieškovės inicijuota byla dėl netesybų priteisimo. Nurodė, kad ieškovės reikalaujamos netesybos iš esmės yra dvigubos – už tuos pačius pažeidimus skaičiuojamos tiek atskiros baudos, tiek bendra bauda dėl sutarties nutraukimo; tuo labiau, jog ieškovė su kita rangove UAB „Inžinera“ sudarė rangos sutartis dėl tų pačių darbų atlikimo dar galiojant ginčo sutarčiai (anot atstovų, tai patvirtina ieškovės nesąžiningumą ir siekį vien priskaičiuotomis netesybomis atsiskaityti už atsakovės atliktus darbus, bei dar ir pasipelnyti). Palaikė priešieškinio reikalavimus (išskyrus reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių) – ieškovė dalį darbų priėmė (įskaitant ir darbo projektą), todėl turi už juos sumokėti (įskaitymą pripažinus negaliojančiu); tuo tarpu kitų darbų ieškovė piktybiškai nepriėmė, net jų netikrinusi, nors tokią galimybę turėjo; be to, prašė priteisti tiesioginius nuostolius/žalą, kuri pasireiškė tuo, jog ieškovei nepagrįstai neatsiskaičius, atsakovė negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais ir dėl to padidėjo jos mokamos sumos (prisidėjo palūkanos, netesybos, vykdymo išlaidos ir pan.). Prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl baudos už galimai pavėluotą vamzdynų paklojimo darbų atlikimą (turėjo būti baigta 2014 m. gruodžio 17 d., o patikslintas ieškinys pareikštas tik 2015 m. birželio mėn.); dėl baudų už 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn. aktus nebepalaikė reikalavimų dėl ieškinio senaties taikymo (kadangi dėl to jau pasisakė apeliacinės instancijos teismas).

46.       Liudytojas G. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo UAB „Inžinera“ (duomenys neskelbtini) (iki bendrovės bankroto). Paaiškino, kad 2014 m. lapkričio mėn. UAB „Inžinera“ sudarė rangos sutartį su ieškove dėl elektrotechnikos darbų atlikimo; darbų eigoje su ieškove (jos vadovo prašymu) buvo sudaryti papildomi susitarimai dėl kitų darbų atlikimo, dėl kurių sutartis su atsakove buvo nutraukta. Nurodė, kad, anot liudytojo, atsakovė dalį darbų, iki UAB „Inžinera“ perimant darbus, buvo atlikusi – padarytas nulinis vandentiekio tinklas, pradėti vėdinimo ir sprinklerinės sistemos (jos darbus baiginėjo kita įmonė) darbai, atvežta gaisro gesinimo stotelė; UAB „Inžinera“ atlikinėjo šildymo, vėdinimo, nuotekų sistemų darbus. Anot liudytojo, visi rangovai žinojo, jog visi statybos darbai turėjo būti baigti maždaug iki 2015 m. rugpjūčio mėn. Patvirtino, kad UAB „Inžinera“ buvo pateiktas atsakovės techninis projektas, pagal kurį, atlikus tam tikrus pataisymus, buvo toliau atliekami darbai, tačiau galutinis darbo projektas nebuvo pateiktas, pateikti tik jo fragmentai. Nurodė, kad darbų eigoje iš ieškovės buvo nuolatiniai darbų keitimai, kurie reikalavo ir projekto keitimo.

47.       Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu (2017 m. sausio 31 d.) nurodė, kad jis buvo atsakovės (duomenys neskelbtini); statybos darbų vadovas lankydavosi ginčo objekte, bet nedažnai (3-4 kartus); liudytojas dalyvaudavo susirinkimuose (ieškovė dėl to pretenzijų nereiškė), kuriuose, be kita ko, buvo tartasi ir dėl darbų terminų. Paaiškino, kad atsakovės darbai buvo pradėti maždaug 2014 m. pabaigoje, nes ieškovė nebuvo perdavusi darbų fronto; be to, didelė dalis atsakovės darbų priklausė nuo kitų rangovų darbo; ieškovė taip pat informavo, jog galutinis terminas darbų užbaigimui turėjo būti apie 2015 m. rugsėjo mėn. Atsakovės statybos darbų vadovai turėjo ir kitų objektų, todėl ginčo objekte lankėsi keletą kartų. Nurodė, kad buvo dirbama pagal atsakovės parengtą darbo projektą, kuris buvo tinkamas, ekspertuotas, tačiau darbų eigoje, dėl užsakovės pageidavimų, jis ne kartą buvo tikslinamas/koreguojamas.

48.       Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu (2017 m. sausio 31 d.) nurodė, kad buvo atsakovės (duomenys neskelbtini); anot liudytojos, jis buvo tinkamas, ekspertuotas; vėliau buvo atliekami projekto pakeitimai, tačiau jie buvo neesminiai, buvo atlikta pakoreguoto projekto ekspertizė. Paaiškino, kad gaisro gesinimo stotelės vieta iš pradžių buvo numatyta rūsyje, tačiau vėliau keitėsi išplanavimas; stotelės vietą pasirinko ne atsakovė, o gaisrinės saugos projekto projektuotojas; pačią stotelę rinkosi atsakovė pagal jai pateiktus parametrus. Teigė, kad ant projekto (jo dalies) buvo uždėtas skanuotas ieškovės atstovo parašas, taip įprasta praktikoje.

49.       Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu (2017 m. sausio 31 d.) nurodė, kad projekte buvo suprojektuotas tik oro pateikimas, o ištraukimas nesuprojektuotas, nes tai pagal tesės aktų reikalavimus nėra privaloma. Pats projektas ne kartą buvo keičiamas (užsakovės iniciatyva). Paaiškino, kad gaisro gesinimo stotelės vietą parinko ne atsakovė, nes projekto gaisrinės saugos dalį rengė kiti projektuotojai (UAB „Tiksli forma“); stotelę atsakovė parinko pagal pateiktus parametrus; galingumas neturėjo esminės reikšmės.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

50.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2014 m. birželio 12 d. ieškovė su atsakove sudarė Rangos darbų sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo įrengiant pastato vidaus inžinerinius tinklus (vėdinimas, oro vėsinimas, kondicionavimas, vandentiekis su santechnika, vandens mazgas, kanalizacija, buitinė, technologinė su riebalų gaudyklėmis ir kondensato nuvedimo, šildymas, šilumos punktas) statomame prekybos paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Rangos sutarties Priede Nr. 2 šalys numatė darbų atlikimo terminus, kurie buvo išdėstyti Darbų grafike; iš esmės dėl galutinio termino nebuvo sutarta, nustatyti konkrečių darbų etapų intervalai/laikotarpiai.

51.       2014 m. liepos 31 d. šalys sudarė Susitarimą Nr. 1 prie 2014 m. birželio 12 d. Rangos darbų sutarties, kuriuo atsakovė įsipareigojo parengti vidaus vėdinimo, šildymo, vėsinimo, šilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbo projektą pagal ieškovės patvirtintą techninę užduotį ginčo objekte. Darbo projekto parengimo terminas numatytas 2014 m. rugpjūčio 18 d.; papildomų darbų kaina – 3 854,84 Eur (13 310 Lt) su PVM.

52.       Nustatyta, kad 2014 m. birželio 13 d. atsakovė su UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (draudimo liudijimas PZULT Nr. 1732540); draudimo sutartis galiojo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. kovo 12 d.; draudimo sutarties sąlygose nurodytas prekybos paskirties pastato (8.3), esančio (duomenys neskelbtini), vidaus inžinerinių tinklų įrengimas; draudimo objektas – rangovės civilinė atsakomybė; draudimo sumos (tiek kiekvienam įvykiui, tiek visam sutarties laikotarpiui) – 43 443 Eur (150 000 Lt); besąlyginė išskaita (franšizė) – 1 448,10 Eur (5 000 Lt); statomo statinio statybos darbų kaina 531 583,64 Eur (1 835 452 Lt).

53.       2014 m. spalio 31 d. ieškovės direktorius I. L. (I. L.) kreipėsi į atsakovę el. laišku, kuriame nurodė, jog atsakovė kanalizacijos darbus vėliausiai turi pradėti lapkričio 4 d., nes yra suderintas su rangovu terminas dėl grindų betonavimo (laikotarpiu nuo lapkričio 17 iki 20 d.); pažymėjo, jog jeigu darbai nebus pradėti numatytu terminu, ieškovės direktorius turės surasti kitą rangovą, o atsakovei turės piniginių pretenzijų dėl darbų pradžios vėlavimo. Atsakovė 2014 m. lapkričio 3 d. el. laiške nurodė, jog šią savaitę dalį darbų turi baigti kitame objekte, o ieškovės objekte galėtų darbus pradėti trečiadienį-ketvirtadienį. 2014 m. lapkričio 4 d. el. laiške ieškovė nurodė, jog objekte prieš tris savaites buvo aptarta darbų pradžia; į šį laišką atsakovė atsakė 2014 m. lapkričio 4 d. el. laišku, kuriame nurodė, jog šalys sutarė, kad ieškovė apie pradžią informuos bent prieš 3-4 savaites.

54.       2014 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų aktuose Nr. 1.1, 1.2 ir 2014 m. gruodžio 17 d. Atliktų darbų aktuose Nr. 2.1, 2.2, 2.3 nurodyti atsakovės atlikti darbai, kuriuos priėmė/patvirtino parašais ieškovės direktorius I. L. bei techninis prižiūrėtojas V. M.. Šių aktų pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2014 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita faktūra serija SAF Nr. 1139 išrašyta už 2014 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų aktais Nr. 1.1, 1.2 perduotus darbus (suma 11 143,33 Eur (38 475,68 Lt)) ir 2014 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra serija SAF Nr. 1143 išrašyta už 2014 m. gruodžio 17 d. Atliktų darbų aktais Nr. 2.1, 2.2, 2.3 perduotus darbus (suma 14 683,61 Eur (50 699,56 Lt)); minėtas sąskaitas pasirašė ir ieškovės vadovas.

55.       Atsakovė 2015 m. sausio 22 d. surašė aktą Nr. 150122, kuriame nurodyti darbai: vidaus vėdinimo, šildymo, vėsinimo, šilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbų projektas, bei šio akto pagrindu išrašė 2015 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VSF Nr. 0004 (suma 3 854,84 Eur); aktą bei sąskaitą pasirašė ir ieškovės atstovai.

56.       Ieškovė 2015 m. kovo 2 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė atsakovei skiriamas Rangos sutartyje numatytas baudas (už netinkamų aktų pateikimą – aktuose nurodžius darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti) ir kokiomis sumomis yra mažinama atsakovei mokėtina suma; taip pat buvo pateikti UAB „Vaidora“ atliktų darbų ginčo objekte apžiūros ir patikrinimo aktas Nr. 15/03/02 bei 2015 m. kovo 2 d. PVM sąskaita faktūra serija BMB Nr. 000174 10 485,15 Eur sumai, iš kurios baudos už netinkamų aktų pateikimą sudarė 8 688,60 Eur.

57.       Minėtame UAB „Vaidora“ atliktų darbų ginčo objekte apžiūros ir patikrinimo akte Nr. 15/03/02, kurį sudarė ir pasirašė ieškovės atstovai (vadovas ir technikos direktorius) bei techninis prižiūrėtojas, nurodoma, kad:

–       pagal aktą Nr. 1.1 permokėta suma nurodoma 688,24 Eur (2 376,34 Lt su mokesčiais) – už laikiklius su gumos tarpine 447,46 Eur (1 545 Lt) ir PVC storasienius movinius nuotekų vamzdžius, 110 mm diametro, 152,88 Eur (527,88 Lt);

–       pagal aktą Nr. 2.1 permokėta suma nurodoma 347,52 Eur (1 199,92 Lt su mokesčiais) – už PVC storasienius movinius nuotekų vamzdžius, 50 mm ir 110 mm diametro, atitinkamai 71,59 Eur (247,20 Lt) ir 162,06 Eur (559,55 Lt), už PVC nuotekų vamzdžius (N klasės), 110 mm diametro, 69,49 Eur (239,95 Lt);

–       pagal aktą Nr. 2.2 permokėta suma nurodoma 54,75 Eur (189,04 Lt su mokesčiais) – už mažatriukšmius PP nuotekų vamzdžius, 50 mm diametro, 76,06 Eur (262,63 Lt)), PVC nuotekų vamzdžius, 50 m ir 160 mm diametro, atitinkamai 31,50 Eur (108,77 Lt) ir 154,23 Eur (532,53 Lt); taip pat nurodyta, jog per mažai aktuota mažatriukšmių PP nuotekų vamzdžių, 110 mm diametro, 214,04 Eur (739,03 Lt) sumai;

–       pagal aktą Nr. 2.3 permokėta suma nurodoma 394,27 Eur (1 361,22 Lt su mokesčiais) – už PVC storasienius movinius nuotekų vamzdžius, 50 mm ir 110 mm diametro, atitinkamai 73,20 Eur (252,76 Lt) ir 140,63 Eur (485,55 Lt), PVC nuotekų vamzdžius (N klasės), 110 mm diametro, 130,07 Eur (449,09 Lt);

–       pagal aktus Nr. 3, 4 permokėta suma nurodoma 7 135,02 Eur (24 635,81 Lt su mokesčiais) – už plieninius juodus vamzdžius PN10 barų, kurie jungiami suvirinimu (ar sriegiu) su fasonimėmis dalimis ir tvirtinimo elementais, 150 mm diametro – 1 532,47 Eur (5 291,31 Lt), 100 mm diametro – 1 657,93 Eur (5 724,50 Lt), 80 mm diametro – 77,75 Eur (268,44 Lt)), 65 mm diametro – 44,75 Eur (154,50 Lt)), 40 mm diametro – 869,73 Eur (3 003 Lt), 25 mm diametro – 914,91 Eur (3 159 Lt), vamzdžio laikiklius (pakaba arba atrama): DN150 – 149,69 Eur (516,84 Lt), DN110 – 273,75 Eur (945,21 Lt), DN80 – 11,82 Eur (40,80 Lt), DN65 – 10,98 Eur (37,92 Lt), DN50 – 51,41 Eur (177,52 Lt), DN40 – 232,56 Eur (803 Lt), DN25 – 640,38 Eur (2 211,12 Lt), vamzdynų dažymą du kartus – 208,60 Eur (720,27 Lt), sistemos hidraulinį išbandymą – 651,51 Eur (2 249,52 Lt); taip pat nurodyta, jog tam tikrų darbų (plieniniai juodi vamzdžiai PN10 barų, kurie jungiami suvirinimu su fasonimėmis dalimis ir tvirtinimo elementais, 50 mm ir 32 mm diametro, vamzdžio laikiklių DN32, sprinklerinių purkštukų, įvorių purkštuko įsukimui d15) aktuota per mažai (bendrai 3 841,04 Lt (1 112,44 Eur) sumai);

58.       2015 m. kovo 16 d. Atliktų darbų akte Nr. 3.4 yra nurodyti atsakovės atlikti darbai, kuriuos priėmė/patvirtino parašais ieškovės direktorius I. L. bei techninis prižiūrėtojas V. M.. Šio akto pagrindu buvo išrašyta 2015 m. kovo 16 d. PVM sąskaita faktūra serija VSF Nr. 0029 (32 824,76 Eur suma); minėtą sąskaitą pasirašė ir ieškovės vadovas.

59.       Nustatyta, kad atsakovė 2015 m. balandžio 25 d. surašė ir pateikė ieškovei atliktų darbų aktą Nr. 4.4 (24 866,07 Eur sumai), kurio ieškovės atstovai nepasirašė. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė ieškovei el. paštu bei 2015 m. balandžio 15 d. atsakymu į 2015 m. balandžio 14 d. raštą, pateikė ieškovei atliktų darbų aktus: 2015 m. kovo 16 d. atliktų darbų aktą Nr. 3.5 „Vėdinimas“; 2015 m. kovo 16 d. atliktų darbų aktą Nr. 3.6 „Vėdinimas (papildomai ortakio dažymas)“; 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 4.4.1 „Gesinimo stotis“; 2015 m. gegužės 26 d. atliktų darbų aktą Nr. 5.4 „Gesinimo stotis“. Anot atsakovės, šių aktų pagrindu 2016 m. vasario 29 d. buvo išrašytos sąskaitos faktūros: PVM sąskaita faktūra serija VSF Nr. 0092 (9 168,81 Eur suma; pagal aktą Nr. 4.4.1); 2016 m. vasario 29 d. PVM sąskaita faktūra serija VSF Nr. 0093 (17 390,74 Eur suma; pagal aktą Nr. 3.5); 2016 m. vasario 29 d. PVM sąskaita faktūra serija VSF Nr. 0094 (2 737,75 Eur suma; pagal aktą Nr. 3.6); 2016 m. vasario 29 d. PVM sąskaita faktūra serija VSF Nr. 0095 (4 714,17 Eur suma; pagal aktą Nr. 5.4).

60.       Ieškovė 2015 m. balandžio 29 d. pranešimu informavo atsakovę, kad atsisako priimti atliktus darbus pagal 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 4.4 „Gesinimo stotis“ ir jai skiriama 2 896 Eur bauda (už pateiktą netinkamą gesinimo stotelę, nurodant klaidingus jos parametrus), bei pateikė 2015 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BMB Nr. 000176 – 2 896 Eur sumai.

61.       2015 m. balandžio 30 d. UAB „Technobaltic“ pranešime nurodoma, kad priešgaisrinę siurblinę parinko gamintojas, atsižvelgdamas į reikalaujamą projektinį darbo tašką.

62.       Atsakovė 2015 m. gegužės 4 d. raštu kreipėsi į ieškovę su reikalavimu priimti atliktus darbus. Atsakovė 2015 m. gegužės 8 d. ir 2015 m. gegužės 15 d. raštais siūlė ieškovei, kad gesinimo siurblių stotelės tinkamumą objektui įvertintų ekspertai.

63.       Ieškovė 2015 m. gegužės 14 d. atsakovei siuntė pranešimą, kuriame reikalavo, kad atsakovė nedelsdama, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 21 d., atliktų šiuos darbus: 1) užbaigtų ir perduotų ieškovei galutinį darbo projektą, kuris pagal 2014 m. liepos 31 d. Susitarimą Nr. 1 prie 2014 m. birželio 12 dienos Rangos sutarties preliminariai turėjo būti užbaigtas 2014 m. rugpjūčio 18 d.; 2) pašalintų visus projekto trūkumus, įskaitant vėdinimo ir sprinklerinės sistemos projektavimo darbus, numatant, kad ji turi būti padaryta tiek tambūre prie viešųjų tualetų, tiek ir virš kasų; 3) atsakovė iki nurodyto termino turi užbaigti skirstomųjų vamzdynų subnuomos zonoje ir virš kasų įrengimą, taip pat gaisrinių čiaupų montavimą su dėžėmis ir vamzdynų prie čiaupų privedimą; 4) atsakovė iki nurodyto termino turi sumontuoti darbo projekto ir sąmatos prie Rangos sutarties parametrus atitinkančią gaisrinę stotį.

64.       Ieškovė 2015 m. gegužės 26 d. pranešimu dėl Rangos sutarties ir Susitarimo dėl projektavimo nutraukimo vienašališkai nutraukė Rangos sutartį ir reikalavo atsakovės atlyginti dėl to patirtus nuostolius bei sumokėti baudą.

65.       Ieškovė 2015 m. gegužės 26 d. pranešime nurodė šias ginčo sutarties nutraukimo priežastis: 1) atsakovė pažeidė Rangos sutarties 19.2 punktą ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 37 straipsnį – nepateikė ieškovei pratęsto civilinės atsakomybės draudimo poliso; 2) atsakovė pažeidė Rangos sutarties 8.1.4 punktą – vėlavo atlikti darbus ir tinkamai jų neorganizavo; 3) atsakovė pažeidė Rangos sutarties 8.1.1 punktą – neužtikrino, kad darbus prižiūrėtų kompetentingas statybos darbų vadovas; 4) atsakovė neištaisė darbo projekto trūkumų ir nepateikė galutinio darbo projekto; 5) atsakovė netinkamai vykdė vėdinimo sistemos įrengimo projektavimą; 6) atsakovė netinkamai suprojektavo priešgaisrinės siurblinės buvimo vietą; 7) atsakovė į Atliktų darbų aktą už 2015 m. balandžio mėn. įtraukė gesinimo siurblių stotelę, kuri esą turėjo du siurblius po 30 kW (nors faktiškai buvo po 22 kW); 8) atsakovė, vėluojant atlikti darbus, nedidino darbų atlikimo tempo. Ieškovė nurodė, kad Rangos sutartis laikoma nutraukta nuo 2015 m. birželio 5 d. (Rangos sutarties 22.1 punktas) ir nurodė atsakovei paskaičiuotas skirtinas baudas (kurių apskaičiavimą aiškino ir kitais vėlesniais procesiniais dokumentais tiek atsakovei, tiek teismui):

–       39 085,28 Eur pagal Rangos sutarties 22.7 punktą – Rangos sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės Rangos sutarties 22.1 punkte nurodytais pagrindais nuo 2015 m. birželio 5 d. Bendra Rangos sutarties kaina yra 439 325,30 Eur (1 516 902,41 Lt) be PVM, o atsakovė iki pranešimo apie Rangos sutarties nutraukimą buvo atlikusi darbų už 48 472,47 Eur (167 365,75 Lt), dėl atsakovės kaltės neatliktų darbų suma sudaro 390 852,83 Eur (1 349 536,66 Lt); skirtina bauda sudaro 10 proc. neatliktų darbų vertės;

–       24 328,08 Eur pagal Rangos sutarties 20.2.4 punktą – atsakovė nepateikė prievolės įvykdymo užtikrinimo nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. birželio 5 d., t. y. 84 dienas iki Rangos sutarties nutraukimo dienos;

–       4 344,30 Eur (289,62 Eur x 15 kartų) pagal Rangos sutarties 20.2.6 punktą – per 2015 m. organizuojamuose kassavaitiniuose susirinkimuose atsakovės atstovai, kurie turėtų tinkamus įgaliojimus, nedalyvavo 15 iš organizuotų 16 susirinkimų (viename susirinkime – 2015 m. balandžio 7 d., dalyvavo įmonės direktorius);

–       25 486,56 Eur (289,62 Eur x 88 dienas) pagal Rangos sutarties 20.2.1 punktą – atsakovė sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimo darbus turėjo baigti iki 2015 m. kovo 9 d., tačiau jie nebuvo baigti iki Rangos sutarties nutraukimo; darbų grafike buvo nustatytas 9 savaičių terminas sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimui. Pagal grafiką darbai turėjo prasidėti po savaitės po vamzdynų po grindimis paklojimo darbų (savaitės pertrauka reikalinga betonavimo darbams atlikti), todėl pagal grafiką darbai turėjo prasidėti gruodžio 24 d., tačiau ieškovė sutiko, kad darbai prasidėtų po švenčių, t. y. 2015 m. sausio 5 d. Taigi, darbų pabaiga turėjo būti 2015 m. kovo 9 d. (9 savaitės nuo 2015 m. sausio 5 d.), tačiau faktiškai nebuvo pabaigti iki Rangos sutarties nutraukimo dienos. Netesybų skaičiavimo laikotarpis – nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2015 m. birželio 5 d. (88 dienos);

–       12 164,04 Eur pagal Rangos sutarties 20.2.1 punktą – atsakovė vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus (vamzdynai po grindimis) turėjo užbaigti 2014 m. gruodžio 17 d., tačiau darbai buvo užbaigti tik 2015 m. sausio 29 d. Darbų grafike buvo nustatytas 8 savaičių terminas vamzdynų po grindimis įrengimui; darbų pradžia 2014 m. spalio 22 d., o pabaiga turėjo būti 2014 m. gruodžio 17 d. Faktinė darbų pabaiga – atsakovė darbus perdavė 2014 m. gruodžio 17 d., bet trūkumus pašalino ir vamzdynų bei kanalizacijos paklojimo darbus baigė tik 2015 m. sausio 29 d. Netesybų skaičiavimo laikotarpis nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. sausio 29 d. (42 d. x 289,62 Eur);

–       11 584,60 Eur (4 pažeidimai) pagal Rangos sutarties 20.1, 20.2 ir 20.2.3 punktus – UAB „Vaidora“ pateikė ieškovei atliktų darbų aktus, kuriuose buvo nurodyti realiai neatlikti darbai. Nustatyti keturi pažeidimo atvejai: 1) atsakovė pateikė neteisingus duomenis 2014 m. lapkričio 25 d. pateiktuose atliktų darbų aktuose Nr. 1.1 ir 1.2 už 2014 m. lapkričio mėn. darbus; 2) atsakovė pateikė neteisingus duomenis 2014 m. gruodžio 17 d. pateiktuose atliktų darbų aktuose Nr. 2.1, 2.2 ir 2.3 už 2014 m. gruodžio mėn. darbus; 3) atsakovė pateikė neteisingus duomenis 2015 m. vasario 25 d. pateiktuose atliktų darbų aktuose Nr. 3 ir 4 už 2015 m. sausio-vasario mėn. darbus; 4) atsakovės 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų akte Nr. 4.4. „Gesinimo stotis“ nurodyta į objektą pristatyta įranga (gesinimo stotelė) neatitiko atliktų darbų akte, darbų sąmatoje nurodytos įrangos parametrų ir charakteristikos, taip pat neatitiko projektiniuose dokumentuose nurodytų tokios įrangos charakteristikų. Už kiekvieną pažeidimą skirta 2 896,20 Eur dydžio bauda (už paskutinį pažeidimą – 2 896 Eur).

66.       Be to, ieškovė 2015 m. gegužės 26 d. pranešime nurodė, kad kadangi iš atsakovės priimta ir neapmokėta darbų suma ieškinio reiškimo dienai buvo 34 959,21 Eur, ieškovė atliko vienašalį įskaitymą nurodytai sumai ir bendra ieškovės iš atsakovės reikalaujama suma sudaro 82 033,65 Eur (116 992,86 Eur - 34 959,21 Eur).

67.       Ieškovė 2015 m. birželio 1 d. pranešimu informavo atsakovę, jog 2015 m. birželio 5 d. ginčo objekte bus atliekamas atsakovės atliktų darbų patikrinimas; prašė pateikti reikalaujamą dokumentaciją ir atlaisvinti ginčo objektą.

68.       Atsakovė 2015 m. birželio 3 d. atsakyme nurodė, jog ji neatliko jokių ieškovės nurodomų Rangos sutarties ir Susitarimo dėl projektavimo pažeidimų bei paprašė ieškovės informuoti apie galimų derybų laiką ir vietą.

69.       Ieškovė 2015 m. birželio 4 d. pranešimu nurodė, kad nors atsakovės 2015 m. birželio 3 d. atsakyme nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, tačiau ji neatsisako derybų galimybės; dar kartą priminė, jog atsakovė turi pateikti 2015 m. birželio 1 d. pranešime nurodytą dokumentaciją ir paprašė, jog galimų derybų susitikime dalyvautų tariamai statybos objekte nuolat buvęs atsakovės statybos darbų vadovas. Atsakovė 2015 m. birželio 4 d. atsakymu į 2015 m. birželio 1 ir 4 d. pranešimus nurodė, jog ieškovės reikalaujamą dokumentaciją perduos iki 2015 m. birželio 12 d., o statybos aikštelę atlaisvins iki 2015 m. birželio 5 d. vakaro.

70.       Ieškovė 2015 m. birželio 5 d. pranešimu informavo atsakovę, kad buvo atlikta TV diagnostika pagal Rangos sutartį atliktiems darbams, kurios metu buvo nustatyta, jog atsakovė darbus atliko nekokybiškai ir paprašė iki 2015 m. birželio 12 d. pašalinti defektus bei atlikti TV diagnostikos darbus. Atsakovei neatlikus defektų šalinimo darbų, ieškovė pakartotinai kreipėsi su 2015 m. birželio 10 d. pranešimu. Atsakovė 2015 m. birželio 10 d. raštu informavo ieškovę, jog defektų šalinimo darbus atliks per savaitgalį, t. y. 2015 m. birželio 15 d.

71.       Ieškovė 2015 m. birželio 17 d. pranešimu informavo atsakovę apie tai, jog nors ji vykdė defektų šalinimo darbus, tačiau neatliko nuotekų vamzdyno praplovimo ir TV diagnostikos darbų bei paprašė atsakovę šiuos darbus atlikti iki 2015 m. birželio 19 d.

72.       Taip pat nustatyta, kad 2015 m. gegužės 15 d. (bei 2015 m. gegužės 8 d.) rašte atsakovė nurodė, jog draudimo pratęsimui išduoti draudimo įmonė prašo iš ieškovės rašto (pridėjo pavyzdį), kuriame būtų nurodyta, kad iki šio momento draudiminių įvykių objekte nebuvo ir užsakovė dėl to pretenzijų neturi.

73.       Byloje pateikti ginčo objekto pasitarimų protokolai Nr. 25-46, iš kurių matyti, kad: 2014 m. lapkričio 18 d. pasitarimų protokolo Nr. 25 7 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2014 m. lapkričio 21 d. užbaigti pirmo aukšto tinklų įrengimo darbus iki F-F ašies, iki 2014 m. lapkričio 25 d. perduoti UAB „BM būstas“ statybos darbų žurnalą, iki 2014 m. gruodžio 1 d. užbaigti pirmo aukšto tinklų įrengimo darbus, pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2014 m. lapkričio 25 d. pasitarimų protokolo Nr. 26 5 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2014 m. gruodžio 2 d. užbaigti pirmo aukšto tinklų įrengimo darbus iki L-L ašies ir iki 2014 m. gruodžio 2 d. perduoti UAB „BM būstas“ statybos darbų žurnalą; pasitarime atsakovės atstovai nedalyvavo; 2014 m. gruodžio 2 d. pasitarimų protokolo Nr. 27 3 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta iki 2014 m. gruodžio 5 d. užbaigti pirmo aukšto tinklų įrengimo darbus iki L-L ašies ir perduoti darbų frontą UAB „Lakaja“; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2014 m. gruodžio 9 d. pasitarimų protokolo Nr. 28 3 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta iki 2014 m. gruodžio 23 d. užbaigti pirmo aukšto tinklų įrengimo darbus iki L-L ašies ir perduoti darbų frontą UAB „Lakaja“; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2014 m. gruodžio 16 d. pasitarimų protokolo Nr. 29 3 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta iki 2014 m. gruodžio 23 d. užbaigti pirmo aukšto tinklų įrengimo darbus iki L-L ašies ir perduoti darbų frontą UAB „Lakaja“; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. vasario 3 d. pasitarimų protokolo Nr. 30 5 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. vasario 5 d. pradėti vėdinimo sistemos įrengimo darbus ir perdažyti gaisro gesinimo sistemos vamzdžius (šio darbo terminas nenumatytas); pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. vasario 10 d. pasitarimų protokolo Nr. 31 5 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. vasario 13 d. pradėti vėdinimo sistemos įrengimo darbus, iki 2015 m. vasario 17 d. pristatyti į objektą gaisro gesinimo spintas, iki 2015 m. vasario 25 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus tarp A-E ašių; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. vasario 17 d. pasitarimų protokolo Nr. 32 5 punkte nurodyta, kad UAB „Vaidora“ atstovas nedalyvavo; 2015 m. vasario 24 d. pasitarimų protokolo Nr. 33 5 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. kovo 5 d. užbaigti vėdinimo sistemos montavimo darbus palei A-A ašį ir iki 2015 m. kovo 5 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus prekybos salėje ir atlikti sistemos išbandymą; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. kovo 3 d. pasitarimų protokolo Nr. 34 5 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. kovo 7 d. užbaigti vėdinimo sistemos montavimo darbus palei A-A ašį, iki 2015 m. kovo 9 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus ir iki 2015 m. kovo 11 d. atlikti hidraulinį gaisro gesinimo sistemos išbandymą; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. kovo 10 d. pasitarimų protokolo Nr. 35 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. kovo 12 d. užbaigti vėdinimo sistemos montavimo darbus palei A-A ašį, iki 2015 m. kovo 12 d. atlikti hidraulinį gaisro gesinimo sistemos išbandymą ir iki 2015 m. kovo 16 d. nudažyti ortakį palei A-A ašį; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. kovo 17 d. pasitarimų protokolo Nr. 36 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. kovo 18 d. pradėti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus tarp L-N ašių, be to, UAB „Vaidora“ atstovas šio pasitarimo metu negalėjo patvirtinti, ar jau užsakyta gaisrinių siurblių stotelė ir nurodė kreiptis į įmonės direktorių D. D. dėl užsakymo patvirtinimo iki 2015 m. kovo 19 d.; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. kovo 23 d. pasitarimų protokolo Nr. 37 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. kovo 27 d. pateikti naują gaisro gesinimo sistemos darbo projektą, atitinkantį faktiškai atliktus gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus, iki 2015 m. kovo 30 d. atlikti naujo gaisro gesinimo sistemos darbo projekto ekspertizę ir iki 2015 m. kovo 31 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus tarp L-N ašių; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. kovo 31 d. pasitarimų protokolo Nr. 38 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta, jog ji turi atlikti naujo gaisro gesinimo sistemos darbo projekto ekspertizę (terminas nenurodytas); pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. balandžio 7 d. pasitarimų protokolo Nr. 39 4 punkte numatyta: 1) su rangovės atstovu M. S. buvo suderinta, kad automatinės gaisro gesinimo sistemos įrengimo darbai bus pradėti 2015 m. sausio 5 d. Rangovė turėjo užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus per 9 savaites, t. y. iki 2015 m. kovo 12 d. (pagal darbų grafiką prie Rangos sutarties), bet smarkiai atsilieka nuo grafiko; 2) rangovės atstovai D. D. ir M. S. žada: iki balandžio 17 d. pristatyti į objektą gaisrinių siurblių stotelę; per 3 darbo dienas nuo pristatymo į objektą pastatyti gaisrinių siurblių stotelę į vietą ir pritvirtinti; per 2 savaites nuo pristatymo į objektą pilnai prijungti gaisrinių siurblių stotelę; iki 2015 m. balandžio 10 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus II aukšte; iki 2015 m. balandžio 21 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos suvirinimo darbus I aukšto gamybos patalpose; 3) užsakovė įspėjo rangovę, kad jos vėlavimas trukdo kitiems rangovams planuotis ir atlikti darbus; 4) rangovės atstovas D. D. paprašė suteikti papildomą 2 mėnesių terminą darbams užbaigti; užsakovė atsisakė keisti sutartyje nustatytą grafiką; pasitarime atsakovę atstovavo M. S., V. P., vadovas D. D.; 2015 m. balandžio 14 d. pasitarimų protokolo Nr. 40 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. balandžio 15 d. 16.00 val. pateikti gaisro gesinimo sistemos patikslintą darbo projektą, iki 2015 m. balandžio 17 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus rampos zonoje, iki 2015 m. balandžio 17 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus palei L-L ašį, iki 2015 m. balandžio 20 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos siūlių antrą dažymą ir iki 2015 m. balandžio 28 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus subnuomos patalpose; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. balandžio 21 d. pasitarimų protokolo Nr. 41 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. balandžio 24 d. pastatyti gaisrinių siurblių stotelę į vietą ir pritvirtinti, iki 2015 m. balandžio 28 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus subnuomos patalpose, iki 2015 m. balandžio 28 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos suvirinimo darbus I aukšto gamybos patalpose, iki 2015 m. gegužės 5 d. pilnai prijungti gaisrinių siurblių stotelę; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. balandžio 28 d. pasitarimų protokolo Nr. 42 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. gegužės 5 d. pastatyti gaisrinių siurblių stotelę atitinkančią saugos projektą ir iki 2015 m. gegužės 5 d. sutvarkyti gaisrinės saugos projektą dėl sprinklerių trūkumo pakabinamose lubose; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. gegužės 5 d. pasitarimų protokolo Nr. 43 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. gegužės 12 d. pastatyti gaisrinių siurblių stotelę atitinkančią saugos projektą ir iki 2015 m. gegužės 12 d. sutvarkyti gaisrinės saugos projektą dėl sprinklerių trūkumo pakabinamose lubose; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. gegužės 12 d. pasitarimų protokolo Nr. 44 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. gegužės 19 d. pastatyti gaisrinių siurblių stotelę atitinkančią saugos projektą ir iki 2015 m. gegužės 19 d. sutvarkyti gaisrinės saugos projektą dėl sprinklerių trūkumo pakabinamose lubose; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. gegužės 19 d. pasitarimų protokolo Nr. 45 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. gegužės 21 d. perprojektuoti gaisrinių siurblių stotelės vietą laikantis galiojančių gaisrinės saugos normatyvų, iki 2015 m. gegužės 21 d. pastatyti gaisrinių siurblių stotelę atitinkančią gaisrinės saugos projektą ir iki 2015 m. gegužės 21 d. sutvarkyti gaisrinės saugos projektą dėl sprinklerių trūkumo pakabinamose lubose; atsakovės atstovai nurodytame pasitarime nedalyvavo; 2015 m. gegužės 26 d. pasitarimų protokolo Nr. 46 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. birželio 2 d. išsivežti gaisrinės saugos projekto neatitinkančią gaisrinių siurblių stotelę iš objekto; atsakovės atstovai nurodytame pasitarime nedalyvavo.

74.       Atsakovė raštais, skirtais ieškovei – 2015 m. kovo 6 d. atsakymu į 2015 m. vasario 26 d. pranešimą ir 2015 m. kovo 2 d. pretenziją; 2015 m. kovo 9 d. raštu; 2015 m. kovo 19 d. atsakymu į 2015 m. kovo 18 d. prašymą; 2015 m. kovo 20 d. atsakymu į 2015 m. kovo 19 d. raštą; 2015 m. gegužės 11 d. raštu; kitos rangovės UAB „Tiksli forma“ 2015 m. gegužės 4 d. raštu, grindžia aplinkybes, jog atsakovė negalėjo atlikti tam tikrų darbų iki kiti rangovai atliks savuosius darbus.

75.       Atsakovės 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu „Dėl atsakingų asmenų už darbų eigą, kokybę, darbo ir priešgaisrinę apsaugą skyrimo statybos objekte” darbų vadovu paskirtas D. G.; o 2015 m. sausio 8 d. įsakymu darbų vadovu paskirtas M. Š.; pridėti jų kvalifikacijos atestatai.

76.       Pagal atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis (apyvartos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) ieškovės pradelsta skola sudaro 38 804,26 Eur (pagal 2015 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą VSF0004 – 3 854,84 Eur; 2015 m. kovo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VSF0029 – 32 824,76 Eur; likutis pradžiai iš viso sudarė 15 604,55 Eur, o pabaigai – 38 804,26 Eur).

77.       Atsakovės paskaičiavimais, ji dėl ieškovės savalaikio neatsiskaitymo patyrė 7 824,35 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos grindžia UAB „Vaidora“ patirtos žalos dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais trūkstant lėšų paskaičiavimu, procesiniais sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-45841-933/2015; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-35087-631/2015; Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio darbo ginčų komisijos 2015 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. DGKS-4275; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-32121-535/2015; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-53264-910/2015; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-5626-960/2016) ir antstolių D. K., V. M., D. B., V. Č. vykdomosiose bylose priimtais dokumentais). Anot atsakovės, 1) pagal vykdomąją bylą Nr. 0174/15/01055 palūkanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 75,47 Eur; vykdymo išlaidos – 487,05 Eur; 2) pagal vykdomąją bylą Nr. 0116/15/06911 vykdymo išlaidos sudaro 86,40 Eur; 3) pagal vykdomąją bylą Nr. 0116/15/06857 palūkanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 4,49 Eur; vykdymo išlaidos – 133,75 Eur; 4) pagal teismo sprendimą Nr. CBP-37999 palūkanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 47,23 Eur; vykdymo išlaidos – 176,42 Eur; bylinėjimosi išlaidos – 5 Eur; 5) pagal teismo sprendimą Nr. 3K-3-365/2010 palūkanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 195,38 Eur; vykdymo išlaidos – 3,76 Eur; bylinėjimosi išlaidos – 8,69 Eur; kompensacija – 195,38 Eur; 6) pagal sprendimą Nr. DGKS-4275 palūkanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 581,07 Eur; vykdymo išlaidos – 14,48 Eur; kompensacija – 279,99 Eur; 7) pagal teismo įsakymą Nr. L2-36121-535/2015 palūkanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 2 351,59 Eur; bylinėjimosi išlaidos – 415 Eur; 8) pagal teismo sprendimą Nr. e2-43900-608/15 palūkanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 463,02 Eur; bylinėjimosi išlaidos – 600,29 Eur; 9) pagal reikalavimą Nr. 15-49 palūkanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 304,46 Eur; bylinėjimosi išlaidos – 802,45 Eur; kompensacija – 2,24 Eur; 10) pagal vykdomąją bylą Nr. 0240/15/02718 vykdymo išlaidos sudaro 34,67 Eur; 11) pagal teismo įsakymą Nr. eL2-53264-910/2015 palūkanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 41,30 Eur; bylinėjimosi išlaidos – 41,30 Eur; 12) pagal vykdomąją bylą Nr. 0035/15/01590 vykdymo išlaidos sudaro 169 Eur; 13) pagal teismo įsakymą Nr. eL2-5626-960/2016 palūkanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 16,60 Eur; bylinėjimosi išlaidos – 10 Eur.

78.       2019 m. ekspertizės akte ekspertas dr. D. K. nurodė išvadas:

–       atliktų darbų aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6 ir 4.4.1 nurodyti ne darbai, o panaudotos medžiagos. Darbai yra įkainoti viena eilute ir nėra priskirti medžiagoms, kaip tai įprasta. Medžiagos, nurodytos aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6 ir 4.4.1 yra paslėptos po pastato grindimis arba stovuose, kurie aptaisyti apdailinėmis medžiagomis, todėl fiziškai neįmanoma patikrinti panaudotų medžiagų kiekio. Patvirtinta išpildomoji dokumentacija eksperto prašymu nebuvo pateikta. Didelė dalis medžiagų, įrašytų aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6 ir 4.4.1, yra neįrašytos į statybos darbų žurnalą Nr. 7. Taip pat statybos darbų žurnale įrašytų atliktų darbų pavadinimai neatitinka aktuose pateiktų pavadinimų, kadangi aktuose nėra nurodyti darbų pavadinimai, tik naudojamos medžiagos. Dėl to neįmanoma patikrinti ryšio tarp žurnalo ir atliktų darbų aktų įrašų. Įvertinus šias aplinkybes – nėra galimybės nustatyti ar visi aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6 ir 4.4.1 įrašyti darbai ir jų kiekiai yra faktiškai atlikti;

–       kadangi faktiškus atliktų darbų kiekius nustatyti nebuvo galimybės dėl paslėptų darbų, nepilnų įrašų žurnale ir išpildomosios dokumentacijos nebūvimo – nėra galimybės nustatyti atliktų/neatliktų darbų vertės bei procentalaus įvertinimo;

–       remiantis apžiūros vietoje surinktais duomenimis, statybos darbų žurnalo įrašais ir ekspertui pateikta papildoma medžiaga – priešgaisrinės sistemos įrengimo darbai buvo atliekami ne pagal 2013 m. gruodžio mėn. projektą Nr. TF-0279-TDP, o pagal 2015 m. vasario mėn. projektą TF-0279-DP-VN_2. Esminiai sprendiniai darbo projekte TF-0279-DP-VN_2 nepasikeitė, tačiau atsirado darbų kiekių skirtumai. Remiantis darbų kainomis, pateiktomis Priede Nr. 3 prie Rangos sutarties, ir darbų kiekių skirtumais tarp projektų – buvo sudarytos dvi sąmatos projektų vertės skirtumams išreikšti: 1) pateikiama skirtumų tarp projektų (žr. sąmata Nr. 1) darbų kiekiams, kurie 2015 m. projekte yra mažesni nei 2013 m. projekte ir sąmatos suma sudaro 9 163,78 Lt be PVM (2 654,01 Eur be PVM), arba 11 088,17 Lt su PVM (3 211,36 Eur su PVM); 2) pateikiama skirtumų tarp projektų (žr. sąmata Nr. 2) darbų kiekiams, kurie 2015 m. projekte yra didesni nei 2013 m. projekte ir sąmatos suma sudaro 10 307,29 Lt be PVM (2 985,20 Eur be PVM), arba 12 471,82 Lt su PVM (3 612,09 Eur su PVM). Darytina išvada, kad parengus 2015 m. vasario mėn. projektą TF-0279-DP-VN_2, darbų kiekiai tapo didesni ir jų vertė tapo didesnė nei darbų, numatytų 2013 m. gruodžio mėn. projekte Nr. TF-0279-TDP, vertė;

–       pagal susitarimą Nr. 1 prie Rangos sutarties UAB „Vaidora“ įsipareigojo parengti vėdinimo, šildymo, vėsinimo, šilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbo projektus. Ekspertui paprašius, buvo pateikti Šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo; Vandentiekio ir nuotekų šalinimo ir stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos bei Priešgaisrinio vandentiekio darbo projektai. Šilumos punkto darbo projektas nebuvo pateiktas. Šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo darbo projektas TF_0279-DP-ŠVOK, vandentiekio ir nuotekų šalinimo darbo projektas TF_0279-DP-VN_1; kai kurie projekto lapai yra nepasirašyti. Taip pat darbo projekte pasigendama detalizacijos kaip tvirtinami inžinieriniai tinklai, kokiais atstumais įrengiami ir pan. Kadangi darbo projektas pateiktas nepilna apimtimi ir nepilnai detalizuotas, galima teigti, kad neatitinka atliktų darbų akte nurodytos informacijos.

79.       2021 m. sausio 6 d. papildomos ekspertizės akte ekspertas dr. D. K. nurodė sekančius motyvus ir išvadas:

–       motyvai, atsakant į pirmą klausimą – ar UAB „Vaidora“ surašytuose atliktų darbų priėmimo perdavimo aktuose: 2014 m. lapkričio 25 d. Nr. 1.1, 1.2, 2014 m. gruodžio 17 d. Nr. 2.1, 2.2, 2.3, 2015 m. kovo 16 d. Nr. 3.4, 2015 m. kovo 16 d. Nr. 3.5, 2015 m. kovo 16 d. Nr. 3.6, 2015 m. balandžio 25 d. Nr. 4.4.1, 2015 m. gegužės 26 d. Nr. 5.4 nurodyti darbai yra faktiškai atlikti/juose nurodytos medžiagos faktiškai panaudotos?:

–       įprastai atliktų darbų kiekiai matuojami ir skaičiuojami faktiškai, t. y. fiziškai su matavimo įrankiais atliekama patikra, kiekiai sumuojami ir gaunami rezultatai. Šiuo atveju beveik visi darbai numatyti Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4 yra paslėpti. Tai reiškia, kad šis patikros metodas jau nėra tinkamas, nes atlikti darbai yra paslėpti kitais, vėliau atliktais darbais. Jeigu nėra galimybės patikrinti atliktų darbų kiekių faktiškai – tikrinama išpildomoji dokumentacija, kur įprastai sužymimos atliktų darbų pozicijos ir surašomi atliktų darbų kiekiai. Jeigu ant išpildomosios dokumentacijos pasirašė techninis prižiūrėtojas – galima laikyti, kad kiekiai yra patikrinti ir yra faktiškai atlikti. Tačiau šiuo atveju išpildomoji dokumentacija nebuvo rengiama, ji nėra užfiksuota tam skirtose statybos darbų žurnalų F-15 ir F-16 formose. Taigi, vienintelis likęs atliktų darbų patikros būdas – kasdienių įrašų apie atliktus darbus statybos darbų žurnalo F-7 formoje tikrinimas, jeigu tuos darbus priėmė techninis prižiūrėtojas;

–       rangovas/subrangovas kiekvieną dieną statybos darbų žurnalo F-7 formoje įrašo tą dieną atliktus darbus ir jų kiekius, neatsižvelgiant į tai ar pildomos kitos žurnalo formos. Kitos žurnalo formos tik papildo šią formą specialiais duomenimis, kurių nėra galimybės joje įrašyti. Parašai formos F-7 7 ir 9 skiltyse patvirtina, kad nurodytus darbų kiekius priėmė statinio statybos vadovas ir bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas, siūlydami statytojui (užsakovui) juos apmokėti. Taigi, atliktų darbų akte neturėtų būti įrašytas kitoks darbų kiekis nei yra statybos darbų žurnale. Jeigu techninis prižiūrėtojas nepasirašė statybos darbų žurnalo F-7 formos 9 skiltyje – darbai nėra patikrinti ir priimti ir neturėtų būti aktuojami;

–       akte Nr. 1.1 aktuojami buitinės nuotekynės darbai atlikti 2014 m. lapkričio mėnesį –nurodomas vamzdžių (diametras 110) kiekis atliktų darbe akte Nr. 1.1 – 300 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 251,8 m, skirtumas – 48,2 m; nurodomas laikiklių su gumos tarpine kiekis atliktų darbe akte Nr. 1.1 – 1 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 1 kompl.; nurodomas plastikinių pvc nuotekų vamzdžių (ekspertas nurodė, kad nėra aišku kas tai) kiekis atliktų darbe akte Nr. 1.1 – 0,8 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 0,8 kompl.). Taigi, remiantis skirtumais tarp statybos darbų žurnalo įrašų ir atliktų darbų akto – darytina išvada, kad atliktų darbų akte įrašyta daugiau darbų nei 2014 m. lapkričio mėnesį buvo faktiškai atlikta;

–       akte Nr. 1.2 aktuojami technologinės nuotekynės darbai atlikti 2014 m. lapkričio mėnesį – nurodomas vamzdžių (diametras 110) kiekis atliktų darbe akte Nr. 1.2 – 100 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 m, skirtumas – 100 m; nurodomas mažatriukšmių pp nuotekų vamzdžių fasoninių dalių kiekis atliktų darbe akte Nr. 1.2 – 0,5 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 0,5 kompl.). Taigi, remiantis skirtumais tarp statybos darbų žurnalo įrašų ir atliktų darbų akto – darytina išvada, kad atliktų darbų akte įrašyta daugiau darbų nei 2014 m. lapkričio mėnesį buvo faktiškai atlikta;

–       aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 aktuojami buitinės, technologinės ir šaldymo kamerų kondensato nuotekynės darbai atlikti 2014 m. gruodžio mėnesį (2.1, 2.2. ir 2.3 aktų kiekiai sumuojami, kadangi statybos darbų žurnale nėra išskirta buitinė, technologinė ir kondensato nuotekynės, taip pat nėra išskirti 160 ir 110 diametro vamzdžių kiekiai, vamzdžių tipas) – nurodomas vamzdžių (diametras 50) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 – 154 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 m, skirtumas – 154 m; vamzdžių (diametras 110-160) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 – 971 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 195 m, skirtumas – 776 m; plastikinių pvc nuotekų vamzdžių (ekspertas nurodė, kad nėra aišku kas tai) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 – 0,2 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 0,2 kompl.; plastikinių pvc nuotekų vamzdžių fasoninių dalių kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 – 1,0 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 1,0 kompl.; pvc vamzdžių fasoninių dalių kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 – 1, o darbų žurnalo F-7 formoje – 0, skirtumas – 1; mažatriukšmių PP nuotekų vamzdžių fasoninių dalių kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 – 0,5 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 0,5 kompl.; sistemos hidraulinių bandymų kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 – 3, o darbų žurnalo F-7 formoje – 0, skirtumas – 3.) Taigi, remiantis skirtumais tarp statybos darbų žurnalo įrašų ir atliktų darbų aktų – darytina išvada, kad atliktų darbų aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 įrašyta daugiau darbų nei 2014 m. gruodžio mėnesį buvo faktiškai atlikta;

–       aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 aktuojami gesinimo stoties darbai atlikti nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio – nurodomas priešgaisrinės sist. paruošimo, gruntavimo, dažymo kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 1 678 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 298 m, skirtumas – 1 380 m; priešgaisrinės sistemos montavimo (diametrai 150, 50, 32) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 0 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 148 m, skirtumas – -148 m; priešgaisrinės sistemos montavimo (diametras 150) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 264 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 291 m, skirtumas – -27 m; priešgaisrinės sistemos montavimo (diametras 50) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 756 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 627 m, skirtumas – 129 m; priešgaisrinės sistemos montavimo (diametras 32) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 917 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 550 m, skirtumas – 367 m; priešgaisrinės sistemos montavimo (diametras 100) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 419 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 286 m, skirtumas – 133 m; priešgaisrinės sistemos montavimo (diametras 25) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 363 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 255 m, skirtumas – 108 m; priešgaisrinės sistemos hidraulinio bandymo kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 0 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 2 vnt., skirtumas – -2 vnt.; priešgaisrinės sistemos dažymo palubėje kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 0 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 240 m, skirtumas – -240 m; vamzdžių laikiklių kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 859 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 859 vnt.; sprinklerinių purkštukų kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 468 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 468 vnt.; įvorės purkštuko įsukimui kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 489 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 489 vnt.; priešgaisrinių dėžių montavimo kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 0 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 4 vnt., skirtumas – -4 vnt.; priešgaisrinių dėžių pajungimas (diametras 50) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 0 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 32 m, skirtumas – -32 m; sistemos hidraulinio bandymo kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 1 678 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 m, skirtumas – 1 678 m; gaisrinio čiaupo komplekto kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 8 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 8 vnt. Taigi, remiantis skirtumais tarp statybos darbų žurnalo įrašų ir atliktų darbų aktų – darytina išvada, kad atliktų darbų aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 įrašyta daugiau darbų nei buvo faktiškai atlikta laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio. Statybos žurnalo įrašai neatitinka atliktų darbų akte deklaruojamų darbų, skirtingų diametrų vamzdžiai statybos žurnale įrašyti į vieną eilutę, dėl ko patikrinti atliktų darbų kiekius remiantis žurnalo įrašais tampa neįmanoma;

–       Aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 aktuojami vėdinimo darbai atlikti 2015 m. kovo mėnesį – nurodomas triukšmo slopintuvo apvaliems ortakiams (d315 mm, l=900 mm) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 1 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 1 vnt.; ugnies vožtuvo (d200 mm) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 1 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 1 vnt.; ortakinės oro šalinimo grotelės 600x200 kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 30 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 30 vnt.; cinkuoto juostinio plieno apvalių ortakių (d100 mm) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 8 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 8 vnt.; cinkuoto juostinio plieno apvalių ortakių (d160 mm) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 3 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 3 vnt.; cinkuoto juostinio plieno apvalių ortakių (d200 mm) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 12 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 12 vnt.; cinkuoto juostinio plieno apvalių ortakių (d250 mm) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 3 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 3 vnt.; cinkuoto juostinio plieno apvalių ortakių (d315 mm) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 12 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 12 vnt.; cinkuoto juostinio plieno apvalių ortakių (d1250 mm) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 93 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 88 vnt., skirtumas – 5 vnt.; akmens vatos demblių su aliuminio folija ir PVC danga 20 mm kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 5 m2, o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 m2, skirtumas – 5 m2; cinkuotų juostinių plieno ortakių fasoninių dalių kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 0,2 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 0,2 kompl.; metalo tvirtinimui kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 0,2 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 0,2 kompl.; papildomo ortakio dažymo kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 1 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 1 kompl. Taigi, remiantis skirtumais tarp statybos darbų žurnalo įrašų ir atliktų darbų aktų – darytina išvada, kad atliktų darbų aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 įrašyta daugiau darbų nei buvo faktiškai atlikta laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio. Statybos darbų žurnalo įrašai neatitinka aktuose deklaruojamų atliktų darbų ir jų kiekių;

–       statybos darbų žurnalas yra privalomas ir pildomas, kad dokumentais būtų patvirtinta: atskirų statinio statybos darbų, naudojamų statybos produktais atitiktis statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimams; statybos metu padaryti statinio projekto pakeitimai; statinio statybos vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo išvados apie atliktų statybos darbų, panaudotų statybos produktų kokybę, atitiktį deklaruotoms eksploatacinėms savybėms, statybos valstybinės priežiūros, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų atstovų nurodymų įvykdymą statinio statybos metu. Žurnalas pildomas nuo statinio statybos pradžios iki darbų pabaigos ir pateikiamas statybos užbaigimo komisijai kartu su kitais dokumentais, patvirtinančiais statinio statybos pabaigą ir atliktų statybos darbų normatyvinę kokybę;

–       išsamus statinio eigos ir panaudotų statybos produktų aprašymas statybos darbų žurnale suteikia galimybę statinio statybos ar naudojimo metu atsiradus statinio deformacijoms, kitiems nukrypimams nuo projekto, pripažįstant avarinę būklę ar įvykus griūčiai, nustatyti defektų atsiradimo laiką (statybos ar naudojimo metu), priežastis (projektavimo, statybos, naudojimo klaidos), kaltus asmenis;

–       nėra aišku kokiu būdu užsakovė UAB „BM būstas“ ir techninis prižiūrėtojas V. M. tikrino atliktus darbus, kadangi rangovei UAB „Vaidora“ atliktų darbų aktus pasirašydavo be pastabų. Atliktų darbų aktai Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3 ir 3.4 užsakovės UAB „BM būstas“ ir techninio prižiūrėtojo V. M. pasirašyti be pastabų. Tai reiškia, kad atliktų darbų aktų surašymo metu, dėl įrašų žurnale ir atliktų darbų kiekių skirtumų, užsakovė ir techninis prižiūrėtojas pretenzijų nereiškė;

–       išvados, atsakant į pirmą klausimą – kadangi vienintelė priemonė paslėptiems darbams patikrinti buvo statybos darbų žurnalas, tačiau ir statybos darbų žurnalas užpildytas netinkamai – nėra galimybės patikrinti ar visi aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4 nurodyti darbai yra faktiškai atlikti, ar juose nurodytos medžiagos yra faktiškai panaudotos. Tačiau laikant, kad statybos darbų žurnale nuosekliai daryti įrašai apie atliktus darbus yra teisingi ir grindžiant atlikta žurnalo ir aktų analize, daroma išvada, kad ne visi aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4 nurodyti darbai yra atlikti.

–       išvados, atsakant į antrą klausimą – ar pateiktuose kitų bendrovių (UAB „Inžinera“) inžinerinių dalių statybos darbų žurnaluose užrašyti atlikti darbai dubliuojasi (įrašyti tie patys) su UAB „Vaidora“ darbais, surašytuose atliktų darbų priėmimo perdavimo aktuose: 2014 m. lapkričio 25 d. Nr. 1.1, 1.2, 2014 m. gruodžio 17 d. Nr. 2.1, 2.2, 2.3, 2015 m. kovo 16 d. Nr. 3.4, 2015 m. kovo 16 d. Nr. 3.5, 2015 m. kovo 16 d. Nr. 3.6, 2015 m. balandžio 25 d. Nr. 4.4.1, 2015 m. gegužės 26 d. Nr. 5.4:

–       atliktų darbų akte Nr. 1.1 aktuojami buitinės nuotekynės darbai nesidubliuoja; atliktų darbų akte Nr. 1.2 aktuojami technologinės nuotekynės darbai nesidubliuoja; atliktų darbų akte Nr. 2.1 aktuojami buitinės nuotekynės darbai nesidubliuoja; atliktų darbų akte Nr. 2.2 aktuojami technologinės nuotekynės darbai nesidubliuoja; atliktų darbų akte Nr. 2.3 aktuojami šald. kam. kondensato nuvedimo darbai nesidubliuoja; atliktų darbų akte Nr. 3.4 aktuojami gesinimo stoties darbai nesidubliuoja; atliktų darbų akte Nr. 3.5 aktuojami vėdinimo darbai, kurie, tikėtina – dubliuojasi (atliktų darbų akte Nr. 3.5 yra aktuojami vėdinimo darbai atlikti nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio; paskutinius vėdinimo sistemos darbus pagal statybos darbų žurnalo Nr. 7 įrašus UAB „Vaidora“ atliko 2015 m. kovo 10 d.; pagal statybos darbų žurnalo Nr. 13 įrašus, UAB „Inžinera“ objekte pradėjo dirbti nuo 2015 m. kovo 2 d.; remiantis statybos darbų žurnalo įrašais, rangovai vienu metu dirbo skirtingose vietose, montavo skirtingų matmenų ortakius, todėl mažai tikėtina, kad žurnaluose įrašais užfiksuoti darbai galėtų dubliuotis; tačiau akte Nr. 3.5 yra aktuojami mažų skersmenų diametro (100-315 mm) ortakiai, grotelės, ugnies vožtuvas, kurie nėra įrašyti statybos darbų žurnale Nr. 7; taigi, tikėtina, kad šie darbai dubliuojasi, nes tokių pat matmenų ortakius UAB „Inžinera“ taip pat įrenginėjo 2015 m. kovo mėn.); atliktų darbų akte Nr. 3.6 aktuojami ortakių dažymo darbai nesidubliuoja; atliktų darbų akte Nr. 4.4.1 aktuojami gesinimo stoties darbai nesidubliuoja; atliktų darbų akte Nr. 5.4 aktuojami gesinimo stoties darbai nesidubliuoja.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

80.       Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai. Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams kaip specialiosios prioritetu taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos (CK 6.644–6.671 straipsniai) – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

81.       CK

82.       Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

83.       Byloje tarp šalių ginčai iš esmės kilo dėl atsakovės galimo Rangos sutarties pažeidimo ir tuo pagrindu ieškovės atlikto vienašalio sutarties nutraukimo, netesybų paskaičiavimo, ieškovės mokėtinų sumų ir priskaičiuotų netesybų įskaitymo, taip pat dėl ieškovės neatsiskaitymo už kitus atsakovės galimai atliktus darbus, kurių ieškovė nepriėmė. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės reikalavimai ir atsikirtimai (nurodyti ieškinyje ir priešieškinyje) yra tarpusavyje susiję, toliau sprendime dėl jų pasisakoma bendrai.

Dėl ginčo sutarties pažeidimų (ne)egzistavimo ir jos nutraukimo (ne)teisėtumo

84.       Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Šios aplinkybės yra: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai. Tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Aiškindamas šias įstatymo nuostatas kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015).

85.       Nustatyta, kad ginčo Rangos sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka buvo aptarti šios sutarties 22 skyriuje, kurio 22.1 punkte numatyti pagrindai, suteikiantys teisę užsakovei (ieškovei) vienašališkai, nesikreipiant į teismą, pranešus apie tai rangovei raštu prieš 10 dienų, nutraukti sutartį įstatymuose numatytais pagrindais ir reikalauti rangovės atlyginti dėl to patirtus nuostolius bei sumokėti baudą, įskaitant, bet neapsiribojant, sutarties 22.1.1-22.1.7 papunkčiuose nustatytais atvejais. Taigi, nors šalys ginčo sutartyje ir nefiksavo, kad sutarties 22.1 punkte vienašališko sutarties nutraukimo pagrindą sudarančios aplinkybės bus laikomos esminiais rangos sutarties pažeidimais, tačiau tokias aplinkybes detalizavus ir nustačius, kad jos suteikia teisę užsakovei vienašališkai nutraukti sutartį, nėra būtina įrodinėti, jog šalys būtų susitarusios tokius pažeidimus vertinti kaip esminius (kaip kad įrodinėjo atsakovė, teigdama, jog tam tikri pažeidimai, jeigu tokie ir buvo, buvo formalaus pobūdžio, neesminiai).

86.       Kaip minėta, ieškovė nutraukimo priežastis nurodė 2015 m. gegužės 26 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo, todėl toliau pasisakoma ir vertinama ar ieškovės nurodyti atsakovės ginčo sutarties pažeidimai iš tiesų egzistavo ir atitinkamai ar ji turėjo pagrindą nutraukti Rangos sutartį.

86.1. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso; atsakovė šios aplinkybės iš esmės neginčijo (byloje nekilo ginčo dėl to, kad ankstesnis civilinės atsakomybės draudimo polisas baigė galioti 2015 m. kovo 12 d.), argumentuodama tuo, jog draudimo polisas nebuvo pateiktas dėl ieškovės veiksmų (jos nebendradarbiavimo, atsisakius pateikti draudimo bendrovei prašomą pažymą).

86.1.1. Rangos sutarties 19.2 punkte nustatyta, kad rangovė po ginčo sutarties pasirašymo per 10 kalendorinių dienų užsakovei pateikia galiojantį savo civilinės atsakomybės draudimo polisą, skirtą išskirtinai tiktai darbų bei kitos rangovės veiklos pagal sutartį draudimui, ne mažesnei nei 150 000 Lt sumai; draudimo polisas turi galioti visu statybos rangos sutarties galiojimo laikotarpiu. Be to, tokia atsakovės (kaip rangovės) pareiga buvo numatyta ir SĮ 37 straipsnyje. Taigi, atsakovė privalėjo turėti nurodytą draudimo polisą visą ginčo sutarties vykdymo laikotarpį; kaip minėta, ginčo sutartis ieškovės iniciatyva buvo nutraukta nuo 2015 m. birželio 5 d. (t. y. galiojo iki šios datos), o draudimo polisas galiojo tik iki 2015 m. kovo 12 d., t. y. buvo pažeistas ginčo sutarties 19.2 punktas, atitinkamai egzistavo pagrindas nutraukti ginčo sutartį pagal 22.1.3 punktą. Teismas, iš esmės pritardamas ieškovės pozicijai, pažymi, kad atsakovės pareiga turėti galiojantį draudimo polisą nebuvo numatyta kaip įgyvendinama tik bendromis rangovės ir užsakovės pastangomis, t. y. neįpareigojo ieškovės atlikti konkrečius veiksmus, tokius kaip bet kokių formų pildymas, kuriose, be kita ko, atsisakoma savo teisių – šiuo atveju buvo prašoma, jog ieškovė patvirtintų jokių draudiminių įvykių ir pretenzijų dėl atliktų statybos darbų nebuvimą (nors, kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, ieškovė jau turėjo ir reiškė pretenzijas atsakovei dėl atliekamų darbų).

86.1.2. Be kita ko, atsakovė kvestionavo, ar draudimo polisas yra/gali būti prilyginamas garantijai/prievolių vykdymo užtikrinimui. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose suformuluotas kasacinio teismo praktikoje.

86.1.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021).

86.1.4. Nagrinėjamu atveju teismas, sistemiškai ir lingvistiškai įvertinęs ginčo sutarties nuostatas, įvertinęs tai, jog minėto draudimo poliso pateikimo reikalavimas buvo numatytas sutarties skyriuje „Rangovo prievolių vykdymo užtikrinimas“, išanalizavęs visas nurodyto skyriaus nuostatas (kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai draudimo polisas įvardinamas kaip garantija), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl draudimo poliso kaip atsakovės prievolių pagal ginčo sutartį vykdymo užtikrinimo priemonės (garantijos), todėl atsakovės atsikirtimai šioje dalyje atmestini.

86.2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vėlavo atlikti darbus (iš esmės sprinklerinės gesinimo sistemos darbų etapą; darbų „vamzdynai po grindimis“ etapą atsakovės taip pat atliko pavėluotai, tačiau dėl to plačiau bus pasisakyta sprendžiant dėl netesybų skaičiavimo) ir tinkamai jų neorganizavo bei taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.4 punktą. Teismas nagrinėjamu atveju pritaria ieškovės pozicijai, kad atsakovė, pažeisdama Rangos sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus (kurie buvo nustatyti prie ginčo sutarties patvirtintame darbų grafike), nesugebėjo užtikrinti, kad darbai būtų atlikti laiku (bent jau jų dalį, kurią iki sutarties nutraukimo atlikinėjo atsakovė).

86.2.1. Iš bylos medžiagos (ieškovės raštų, pasitarimų protokolų ir kt.) nustatyta, kad atsakovė ne vieną kartą buvo informuota apie tai, jog ji vėluoja atlikti darbus pagal sutartį, t. y. sprinklerinės gesinimo sistemos darbus. Rangos sutarties 1.1 punkte numatyta, kad grafikas reiškia pagal pavyzdį atsakovės parengtą ir suderintą su ieškove kalendorinį darbų atlikimo grafiką, pagal Rangos sutarties priedą Nr. 2. Kaip matyti iš minėto šalių patvirtinto (ir rengto būtent atsakovės) grafiko (ir ginčo sutarties nuostatų), šalys iš esmės nustatė tik tarpinius terminus, dėl galutinio termino faktiškai nebuvo susitarta (šios aplinkybės iš esmės neginčijo ir pati ieškovė); kita vertus, darbų grafike numatyti darbų atlikimo terminai (nurodytiems darbų etapams) atsakovei buvo privalomi, ji negalėjo juos savaip intepretuoti (net jeigu ir žinojo (ieškovės jai buvo pranešta), jog ginčo objektas galimai bus priduotas eksploatavimui tik 2015 m. rudenį, nes atsakovė įsipareigojo atlikti sutartus darbus, o ne priduoti visą ginčo objektą ieškovės eksploatavimui).

86.2.2. Ieškovė nurodė (ir, teismo vertinimu, atsakovė nenuginčijo šių aplinkybių), kad darbų grafike buvo nustatytas 9 savaičių terminas sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimui. Viena vertus, grafike nurodyta, jog minėti darbai turėjo būti atliekami nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d., tačiau ieškovė iš esmės neginčijo, kad atsakovė darbus (ieškovės leidimu) pradėjo vėliau – atitinkamai grindų betonavimo darbus atsakovė turėjo baigti iki 2014 m. gruodžio 22 d., o sprinklerinės gesinimo sistemos darbus, pagal grafiką, pradėti po savaitės, t. y. 2014 m. gruodžio 29 d., tačiau, anot ieškovės (ši aplinkybė ne kartą buvo konstatuota ir rašytiniuose įrodymuose, be kita ko, pasitarimų protokoluose), atsakovei buvo leista minėtus sprinklerinės gesinimo sistemos pradėti 2015 m. sausio 5 d. ir atitinkamai turėjo būti baigti iki 2015 m. kovo 9 d. (per grafike sutartas 9 savaites). Kita vertus, byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad iki 2015 m. gegužės 26 d. (pranešimo apie sutarties nutraukimą) ir 2015 m. birželio 5 d. (sutarties nutraukimo) minėti darbai nebuvo atlikti. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė, iš esmės suprasdama savo pareigą minėtus darbus atlikti iki 2015 m. kovo 9 d., ne kartą žadėjo užbaigti šiuos darbus kiek vėliau, t. y. iš pradžių žadėta atlikti iki 2015 m. kovo 13 d., vėliau – iki 2015 m. gegužės 4 d.; tačiau, kaip minėta, iki ginčo sutarties nutraukimo nurodyti darbai taip ir nebuvo atlikti. Nors atsakovė, be kita ko, teigė, kad jai tariamai nebuvo suteiktas darbų frontas, tačiau, teismo vertinimu, nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų šias aplinkybes (būtent dėl sprinklerinės gesinimo sistemos darbų užbaigimo), t. y. atsakovė neįrodė, jog iki 2015 m. kovo 9 d. reiškė ieškovei kažkokias pretenzijas dėl negalėjimo užbaigti šių darbų dėl darbų fronto nebuvimo; tokių aplinkybių nebuvo nurodoma ir vykusiuose pasitarimuose; atsakovės į bylą pateiktos nuotraukos yra neinformatyvios – neaišku nei kur, nei kada jos darytos, bei ką atsakovė jomis siekė įrodyti. Teismas sprendžia, kad atsakovė minėto darbų etapo neužbaigė, labiausiai tikėtina, ne dėl ieškovės neperduoto darbų fronto (šios aplinkybės, kaip minėta, atsakovė neįrodė), o dėl pristatytos netinkamos gesinimo stotelės, ieškovei atsisakius ją priimti, o atsakovei jos nepakeitus (plačiau dėl minėtos gesinimo stotelės tinkamumo/netinkamumo bus pasisakyta vėliau); be to, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad šalys buvo sutarusios dėl kitokio darbų grafiko.

86.2.3. Taigi, Rangos sutartis ieškovės pagrįstai buvo vienašališkai nutraukta dėl to, kad atsakovė nesilaikė atskiro darbų etapo atlikimo – šiuo atveju sprinklerinės gesinimo sistemos, termino, t. y. remiantis ginčo sutarties 22.1.1 punktu.

86.3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neužtikrino, jog darbus prižiūrėtų paskirti statybos darbų vadovai ir taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.1 punktą.

86.3.1. Ginčo sutarties 8.1.1 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo paskirti statybos vadovą, kuris visą laiką turi būti statybvietėje ir organizuotų darbus, bei visais klausimais atstovautų atsakovę santykiuose su ieškove, medžiagų tiekėjais ir subrangovais. Kaip minėta, byloje nustatyta ir atsakovė neginčijo, kad atsakovės 2014 m. lapkričio 12 d. ir 2015 m. sausio 8 d. įsakymais statybos darbų vadovais paskirti atitinkamai D. G. ir M. Š.. Kita vertus, tiek liudytojas M. S., kuris iš esmės ir atstovavo atsakovę ginčo statybų metu (įvardinęs save kaip (duomenys neskelbtini)), nurodė, kad M. Š. retai lankydavosi objekte (3-4 kartus); iš esmės ši aplinkybė nurodyta techninio prižiūrėtojo ir statybų žurnale, kuriame nuolat buvo atliekami įrašai, jog atsakovės statybos darbų vadovas nebūna/nepasirodo objekte; be to, iš pasitarimų protokolų taip pat matyti, kad paskirti atsakovės statybos darbų vadovai pasitarimuose nedalyvaudavo, t. y. tikėtina nebūdavo ir ginčo objekte.

86.3.2. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo teisę nutraukti ginčo sutartį, remiantis sutarties 22.1.4 punktu.

86.4. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neištaisė darbo projekto trūkumų, nurodytų 2015 m. gegužės mėn., kurie pasireiškė darbų eigoje; be to, anot ieškovės, atsakovė netinkamai vykdė vėdinimo sistemos įrengimo projektavimą (nenumatė oro ištraukimo), taip pat netinkamai suprojektavo priešgaisrinės siurblinės buvimo vietą.

86.4.1. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad ieškovė šioje dalyje nurodytų atsakovės galimai padarytų pažeidimų neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 ,185 straipsniai).

86.4.2. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

86.4.3. Pažymėtina, kad ieškovė tam tikras pretenzijas dėl galutinio darbo projekto neperdavimo atsakovei pradėjo reikšti tik 2015 m. gegužės 14 d., nors, kaip minėta ir byloje nekilo dėl to ginčo, atsakovė dar 2015 m. sausio 22 d. surašė aktą Nr. 150122 (dėl darbų projekto perdavimo), bei šio akto pagrindu išrašė 2015 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VSF Nr. 0004 (suma 3 854,84 Eur); aktą bei sąskaitą pasirašė ir ieškovės atstovai, tokiu būdu patvirtindami darbo projekto atlikimą ir priėmimą (ir faktiškai jo kokybę). Ieškovės argumentai, kad darbo projekto trūkumai pasimatė tik darbų eigoje, vertintini kritiškai, nes iki 2015 m. gegužės mėn. atsakovės darbai jau buvo atliekami apie 6 mėn. ir iki tol pretenzijų dėl darbo projekto nebuvo (bent jau byloje nėra pateikta tai pagrindžiančių įrodymų); be to, nustatyta, kad atsakovės rengtas projektas buvo perduotas ir kitai rangovei (UAB „Inžinera“), tęsusiai atsakovės pradėtus darbus, kuri, kaip nurodė liudytojas G. V., tęsė darbus būtent pagal nurodytą projektą (su tam tikrais patikslinimais); pažymėtina ir tai, jog pati ieškovė šioje byloje pripažino, jog iš esmės visi naujų subrangovų atlikti darbai buvo atliekami pagal pačios atsakovės rengtą projektinę dokumentaciją (taigi, ieškovės pozicija šiuo klausimu yra prieštaringa, todėl vertinama kritiškai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip buvo nustatyta iš šalių ir liudytojų paaiškinimų, poreikis tikslinti darbo projektą, labiausiai tikėtina, iš esmės buvo susijęs su tuo, kad darbų eigoje ieškovė (jos vadovas ar kitas įgaliotas asmuo) dažnai keisdavo tam tikrus darbus, dėl ko atsirasdavo poreikis tikslinti/keisti ir darbo projektą (jo atitinkamas dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad aplinkybė, jog atsakovė iki Rangos sutarties nutraukimo neperdavė ieškovei galutinio (patikslinto) darbo projekto, didžiąja dalimi buvo susijusi ir su pačios ieškovės veiksmais (darbų, nors ir neesminių (kaip nurodė liudytojos), keitimu).

86.4.3. Teismas laiko neįrodyta ir ieškovės poziciją, kad atsakovė netinkamai vykdė vėdinimo sistemos įrengimo projektavimą (nenumatė oro ištraukimo). Teismo vertinimu, ieškovė, nors ir nurodė atitinkamas STR 2.09.02:2005 nuostatas, tačiau neįrodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės suprojektuota oro vėdinimo sistema neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Kaip matyti iš byloje pateikto projekto (jo dalies) „Šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas“ turinio, minėtame projekte (aiškinamajame rašte), kurio vėdinimo dalį rengė būtent atsakovė, buvo/yra numatytas tiek oro padavimas, tiek jo šalinimas iš ginčo objekto, nurodytos techninės charakteristikos. Be to, pažymėtina, kad ant šio projekto uždėta techninio prižiūrėtojo V. M. rezoliucija („Pritariu montuoti“) ir darbų vadovo V. M. rezoliucija („Taip pastatyta“), kurie iš esmės patvirtino minėtų darbų atlikimą ir pritarimą jiems. Taigi, šiuo atveju laikytina, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovės suprojektuotas/ar nesuprojektuotas oro ištraukimas neatitiktų ginčo sutarties ir/ar teisės aktų reikalavimų.

86.4.4. Nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais, kad atsakovė netinkamai suprojektavo priešgaisrinės siurblinės buvimo vietą (suprojektavo ją teisės aktų reikalavimų neatitinkančioje patalpoje (antrame aukšte; nors tokia siurblinė privalo būti arba cokoliniame arba pirmame aukšte), nes, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog projekto priešgaisrinės dalies parengimas ir įvertinimas buvo pavestas atsakovei (pagal bylos duomenis už tai buvo atsakingas kitas asmuo – galimai UAB „Tiksli forma“ ir/ar UAB „Fire experts“ (tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), bet ne atsakovė; šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos). Vien ta aplinkybė, kad atsakovė projektavo visos gaisrinės sistemos pajungimą prie minėtos siurblinės, rengė kitą Priešgaisrinio vandentiekio projekto dalį (kuriame, be kita ko, nurodyta minėtos siurblinės vieta antrame aukšte) ir matė, jog pasirinkta vieta galimai yra netinkama (ką nurodė atsakovės atstovai ir bylos nagrinėjimo metu), nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog būtent atsakovė buvo atsakinga už siurblinės parinkimo vietą ir atitinkamai dėl to jai kilo atsakomybė, t. y. atsakovė nebuvo atsakinga už kitų ieškovės pasitelktų/pasamdytų rangovų darbą ir jo rezultatus. Be to, teismo vertinimu, ieškovė nenuginčijo atsakovės argumentų, jog pati ieškovė pasirinko konkrečią priešgaisrinių siurblių stotelės buvimo vietą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

86.5. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pateikė netinkamą gesinimo siurblių stotelę ir piktybiškai netaisė nurodytų trūkumų.

86.5.1. Teismas, įvertinęs ginčo sutarties ir jos priedų turinį, šalių paaiškinimus, iš esmės pritaria ieškovės pozicijai, kad atsakovės pateikta gesinimo siurblių stotelė buvo netinkama. Pažymėtina, kad Rangos sutarties priede Nr. 3 – lokalinėje sąmatoje, šalys buvo susitarę, kad „gaisrinių siurblių stotelė, sukomplektuota iš dviejų elektrinių (30 kW) siurblių, kurie užtikrina 130m3/h, 3.1 bar charakteristikas <...>“. Taigi, ši sąmatos pozicija buvo pakankamai aiški ir konkreti, t. y. ieškovė aiškiai nurodė kokios stotelės (kokių parametrų) jai reikia ir kokia turi būti pateikta, atitinkamai atsakovė (ar kitas trečiasis asmuo – gamintojas) šioje dalyje negalėjo/neturėjo teisės interpretuoti, kokia stotelė būtų ginčo objektui tinkamiausia. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad galia – būtent 30 kW, buvo nurodyta aiškiai, todėl vėlesni atsakovės interpretavimai, jog buvo susitarta dėl galios iki 30 kW, neturi pagrindo. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė, vėliau rengdama projektą, jame nurodė minėtos stotelės galią iki 30 kW, nelaikytina tinkamu šalių susitarimo pakeitimu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, siekdama priduoti atliktus darbus ieškovei, atliktų darbų akte Nr. 4.4 (kuris vėliau, kaip galima suprasti iš bylos duomenų, buvo pakeistas į aktą Nr. 4.4.1) taip pat nurodė, jog, be kita ko, priduodama stotelė, sudaryta iš dviejų 30 kW galios siurblių (kaip ir buvo numatyta ginčo sutarties priede – lokalinėje sąmatoje), nors žinojo ir suprato (ką patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu), kad faktiškai pateikti 22 kW siurbliai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė apie šią aplinkybę būtų informavusi ieškovę, t. y. kad pateikiama gaisro gesinimo stotelė, sukomplektuota iš 22 kW galingumo siurblių, kad juos siūlė pats gamintojas, ar kad siektų pakeisti nurodytas sutarties (jos priedo) nuostatas; šių veiksmų atsakovė ėmėsi tik po to, kai ieškovė kategoriškai nesutiko priimti pateiktos stotelės ir prašė pakeisti į tinkamą – šalių susitartą, tačiau atsakovė šio trūkumo netaisė (ir neištaisė) bei reikalavo už tai dar ir papildomų lėšų (neva tik tada galėtų pakeisti minėtą stotelę, nors tokios galimybės/teisės atsakovei ginčo sutarties nuostatos nesuteikė, t. y. vienašališkai keisti sutarties nuostatas). Vien ta aplinkybė, kad po ginčo sutarties nutraukimo kita rangovė (pagal byloje pateiktus duomenis) sumontavo minėtą stotelę, sukomplektuotą iš dviejų 22 kW galingumo siurblių, nesudaro pakankamo pagrindo paneigti atsakovės atsakomybės dėl netinkamų savo prievolių vykdymo (prievolių netinkamas vykdymas iš esmės pasireiškė ne dėl to, jog pateikta stotelė buvo brokuota/su defektais, netinkama, o dėl to, jog jos ne visi parametrai (šiuo atveju galingumas) atitiko šalių iš anksto sutartų charakteristikų).

86.5.2. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė turėjo teisę nutraukti ginčo sutartį, remiantis sutarties 22.1.4 punktu (atsakovei per nustatytą terminą neištaisius nurodytų trūkumų).

86.6. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nedidino darbų atlikimo tempo, nors buvo nustatyti vėlavimai, ir taip pažeidė Rangos sutarties 7.4.1 punktą.

86.6.1. Rangos sutarties 7.4 ir 7.4.1 punktuose nustatyta, kad užsakovei nustačius bet kokį vėlavimą pagal grafiką dėl rangovės ir rangovei nelikvidavus tokio vėlavimo per septynias kalendorines dienas, užsakovė turi teisę pareikalauti rangovės, o pastaroji savo rizika, be kokio papildomo užmokesčio, iki bus tinkamai likviduotas nustatytas atsilikimas nuo grafiko, organizuoti ir vykdyti darbus užsakovės nurodytu laiko režimu – iš esmės nenutrūkstamai/nepertraukiamai (24 val./7 d.), bei užsakovės nustatytu darbų vykdymo pajėgumu – savo sąskaita pasitelkus papildomas užsakovės nurodytas priemones ir įrangą.

86.6.2. Iš bylos duomenų nustatyta (ir kaip minėta šiame sprendime), kad ieškovė ne kartą informavo atsakovę apie vėluojančius darbus ir prašė didinti darbų tempą, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovė vykdė Rangos sutarties 7.4.1 punkto reikalavimus, t. y. nedidino darbų atlikimo tempo, nors buvo nustatyti vėlavimai. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė turėjo teisę nutraukti ginčo sutartį, remiantis sutarties 22.1.4 punktu (atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius nurodytų įpareigojimų).

87.                      Kaip minėta, šalims susitarus, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, nebūtina, kad šalys būtų susitarusios tą pažeidimą vertinti kaip esminį, ir tokiu atveju teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas jos nutraukimo pagrindas pagal savo pobūdį atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Šalių sudarytoje Rangos sutartyje nustačius savarankiškus vienašalio sutarties nutraukimo užsakovės iniciatyva pagrindus (22.1.1-22.1.7 papunkčiai), sutartis galėjo būti nutraukta esant bet kuriam iš jų, todėl nagrinėjamu atveju konstatavus aukščiau nurodytus atsakovės pažeidimus (sprendimo 86 punktas), laikytina, jog ieškovė ją nutraukė teisėtai, t. y. esant teisiniam pagrindui, todėl atsakovės reikalavimas – dėl 2014 m. birželio 12 d. rangos sutarties ir 2014 m. liepos 31 d. susitarimo Nr. 1 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė, būdama profesionali statybos rinkų dalyvė, sudarydama statybos rangos sutartį, turėjo galimybę ir pareigą įvertinti savo pajėgumą atlikti rangos sutartyje nurodytus darbus joje nustatytomis techninėmis sąlygomis ir terminais bei suvokti šių terminų pažeidimo galimas pasekmes, todėl atsakovės argumentai dėl netinkamo rangos sutarties vienašališko nutraukimo (CK 6.217 straipsnio 5 dalies taikymo) yra nepagrįsti.

88.                      Be to, teismas atmeta atsakovės atsikirtimus, kad ieškovė Rangos sutartį nutraukė nesilaikydama sutarties nutraukimo tvarkos, numatytos Rangos sutarties 22.1 punkte, ir nesuteikė jokio termino atsakovei pašalinti Rangos sutarties vykdymo trūkumų, t. y. nesilaikė įspėjimo terminų. Teismas, pritardamas ieškovės pozicijai, pažymi, kad vienašalis Rangos sutarties nutraukimas atitinka sutartyje numatytą vienašalio nutraukimo tvarką, nustatytą Rangos sutarties 22.1 punkte, kuriame, kaip minėta, nurodyta Rangos sutarties 22.1 punkto formuluotė „pranešęs“, o ne „įspėjęs“ ar pan. t. y. ieškovė neturėjo pareigos įspėti atsakovę apie galimą nutraukimą ir/ar nustatyti dar papildomą terminą sutarties pažeidimams pašalinti, o tiesiog pranešė, jog po 10 d. sutartis bus vienašališkai nutraukta. Vien ta aplinkybė, jog pagal CPK nustatytus terminų skaičiavimus (CPK 73-74 straipsniai) ieškovė ne visai tiksliai apskaičiavo ginčo sutarties nutraukimo datą, t. y. 2015 m. gegužės 26 d. pranešimu pranešus apie sutarties nutraukimą po 10 d., faktiškai sutartis turėjo būti nutraukta 2015 m. birželio 6 d. (o ne birželio 5 d.), savaime nesudaro šio nutraukimo laikyti neteisėtu; toks skaičiavimo neatitikimas laikytinas neesminiu ir nesukeliančiu nei vienai iš šalių kažkokių neigiamų pasekmių (priešingai, atsakovei už trumpesnį laikotarpį skaičiuojamos netesybos).

Dėl netesybų skaičiavimo

89.                      Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, todėl viena sutarties šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

90.                      Sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybų atlyginimo (CK 6.221 straipsnio 1, 2 dalys). Nustačius, kad rangovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimai sudarė teisėtą pagrindą vienašališkam sutarties nutraukimui, konstatuotina, kad ieškovė turi teisę reikalauti netesybų pagal sutartyje nustatytas nuostatas ir dydžius. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sutartyje numatytų ir ieškovės reikalaujamų priteisti netesybų pagrįstumo; atsakovė iš esmės neginčijo netesybų skaičiavimo.

91.                      Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014).

92.                      Pagal Rangos sutarties 20.1 punktą, bet koks Rangos sutartyje numatytų prievolių nevykdymas ar netinkamas vykdymas laikoma Rangos sutarties pažeidimu, ir, vadovaujantis Rangos sutarties 20.2 punktu, rangovė užsakovei už netinkamą prievolių vykdymą moka Rangos sutarties 20.2 papunkčiuose nustatyta tvarka apskaičiuojamas netesybas, kurias užsakovė, be kita ko, turi teisę išskaityti iš rangovei mokėtinų sumų.

93.                      Kaip minėta, ieškovė iš viso paskaičiavo atsakovei 116 992,86 Eur dydžio netesybas:

93.1. 11 584,60 Eur bauda paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.3 punktu, kuriame nurodyta, jog už neatliktus ir užsakovei priimti pateikiamus darbus rangovė moka 10 000 Lt (2 896,20 Eur) dydžio baudą už kiekvieną atskirą tokio pažeidimo faktą. Šiuo atveju ieškovė paskaičiavo atsakovei 4 pažeidimo atvejus, atitinkamai 4 šias baudas. Nurodė, kad atsakovė pateikė neteisingus duomenis 2014 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų aktuose Nr. 1.1 ir 1.2 už 2014 m. lapkričio mėnesio darbus; 2014 m. gruodžio 17 d. atliktų darbų aktuose Nr. 2.1, 2.2 ir 2.3 už 2014 m. gruodžio mėnesio darbus; taip pat nurodė, jog už 2015 m. vasario 25 d. atliktų darbų aktuose Nr. 3 ir 4 nurodytus neatitinkančius darbus, tačiau teismas pažymi, kad, labiausiai tikėtina, ši bauda buvo skirta už akte Nr. 3.4 nurodytus darbus, nes minėtame akte ir 2015 m. kovo 2 d. patikrinimo akte iš esmės visų darbų pozicijos atitinka; be to, kituose aktuose (pvz., Nr. 3.5, 3.6 ir 4.4.1) nurodomi jau kiti darbai, kurie buvo atliekami vėliau nei sudarytas 2015 m. kovo 2 d. patikrinimo aktas, ir kurie ieškovės nebuvo priimti (dėl jų bus pasisakoma vėliau sprendime). Be to, bauda buvo skirta ir už 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų akte Nr. 4.4 nurodytą gesinimo stotelę, kuri neatitiko reikalaujamų ir projektiniuose dokumentuose nurodytų tokios įrangos charakteristikų.

93.1.1. Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą ir šalių paaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo/yra pagrindas skirti atsakovei 2 896 Eur baudą už faktiškai tik vieną pažeidimą/epizodą, t. y. už neteisingų duomenų pateikimą akte Nr. 4.4 – netinkamos gesinimo stotelės pristatymą, neatitinkančios sutartų parametrų (kaip nurodyta sprendimo 86.5 punkte), tačiau ją pateikiant ir akte nurodant kaip tinkamą. Dėl kitų darbų ir aktų, kuriuose, anot ieškovės, buvo nurodyti, be kita ko, ir neatlikti darbai, teismas pažymi, kad, kaip minėta, ieškovė (jos vadovas) su techniniu prižiūrėtoju reguliariai (kiekvieną mėnesį) tikrindavo ir priimdavo atsakovės pateikiamus darbus ir aktus – atitinkamai Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3 ir 3.4, juos pasirašė (prieš tai turėdami pakankamai laiko patikrinti atsakovės atliktus darbus pagal ginčo sutarties 15.1.1 punktą), tokiu būdu patvirtinant atsakovės atliktų darbų tiek kiekį, tiek jų kokybę (aktuose jokių pretenzijų, išlygų nenurodyta), todėl šiuo atveju po tam tikro laiko (apie 3-4 mėn.) iš naujo patikrinus atsakovės darbus (atsakovei minėtame tikrinime nedalyvaujant ir apie jį nepranešus) ir neva nustačius, jog tam tikri darbai yra neatlikti (ne visos medžiagos panaudotos), ieškovė neturi pagrindo remtis šiais trūkumais/pažeidimais (CK 6.662 straipsnio 1-3 dalys). Šios teismo išvados nepaneigia ir teismo eksperto nustatytos aplinkybės, t. y. kad, anot eksperto, laikant, kad statybos darbų žurnale nuosekliai daryti įrašai apie atliktus darbus yra teisingi ir grindžiant atlikta žurnalo bei aktų analize, daroma išvada, kad ne visi aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4 nurodyti darbai yra atlikti, nes, kaip minėta, ieškovė (jos atstovai) visus darbus, nurodytus šiuose aktuose, priėmė be išlygų/pretenzijų, iš esmės iš karto po jų atlikimo (kas laikytina reikšminga aplinkybe, nes vėliau, atliekant kitus darbus, jų patikrinti faktiškai nebuvo aplinkybių, jie tapo užslėpti – ką iš esmės konstatavo ir teismo ekspertas). Be to, abejonių kelia ir ta aplinkybė, jog aktas Nr. 3.4 (ar kiti vėlesni aktai, kurie buvo sudaromi dar vėliau) buvo sudarytas 2015 m. kovo 16 d., o pasirašytas tik 2015 m. balandžio 17 d., todėl nesuprantama kaip ieškovė 2015 m. kovo 2 d. galėjo nustatyti, jog tam tikri darbai minėtame akte galimai neatitiko faktinės situacijos (t. y. užaktuota per daug darbų/medžiagų).

93.2. 24 328,08 Eur bauda paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.4 punktu už civilinės atsakomybės draudimo poliso – savo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (atsakovė iki Rangos sutarties nutraukimo momento nepateikė 84 dienas (nuo 2015 m. kovo 13 d. iki sutarties nutraukimo) nepateikimą. Teismas, įvertinęs nurodytą reikalavimą, taip pat atsižvelgęs į šio sprendimo 86.1 punkte pateiktus išaiškinimus dėl atsakovės draudimo poliso (kurį vertino kaip atsakovės prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę) nepateikimo, vertina nurodytą baudą kaip pagrįstą ir teisėtą.

93.3. 4 344,30 Eur bauda paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.6 punktu, kuriame nustatyta, jog rangovė, pažeidusi sutarties 13.1 punkte numatytą rangovės įsipareigojimą, t. y. nedalyvavusi organizuojamuose rangovų susirinkimuose, moka užsakovei 1 000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudą už kiekvieną atskirą tokio pažeidimo faktą. Anot ieškovės, atsakovės atstovas (tinkamai įgaliotas) nedalyvavo 15 susirinkimų (per 2015 m.) iš 16.

93.3.1. Viena vertus, teismas iš dalies sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovė buvo įsipareigojusi užtikrinti, jog statybvietėje visą Rangos sutarties vykdymo laikotarpį būtų ir darbus organizuotų kompetentingas statybos vadovas (sutarties 8.1.1 punktas; kaip nurodyta ir šio sprendimo 86.3 punkte). Kita vertus, nei Rangos sutarties 20.2.6 punkte, nei 13 skyriuje (nustatančiame susirinkimų organizavimą ir dalyvavimą), nėra nurodyta, jog minėtuose susirinkimuose būtinai dalyvautų – atstovautų atsakovę, paskirtas statybos darbų vadovas (kaip minėta, šiuo atveju tai buvo D. G. ir M. Š.); be to, M. S., kuris ir dalyvavo nurodytuose susirinkimuose (bent jų daugumoje), buvo įtrauktas prie šalių atstovų ir nurodytas ginčo sutarties 25 skyriuje. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra pagrindas skirti atsakovei baudą tik už tris pažeidimus – 868,86 Eur (289,62 Eur x 3), t. y. už nedalyvavimą 2015 m. vasario 17 d., 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. gegužės 26 d. pasitarimuose (ieškovė kėlė atsakovės atsakomybės klausimą tik už nedalyvavimą susirinkimuose 2015 m., todėl dėl 2014 m. susirinkimų plačiau nepasisakoma). Be to, atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovė galimai netinkamai organizavo minėtus pasitarimus/susirinkimus – nėra duomenų apie atsakovės informavimą apie šiuos pasitarimus, kadangi, kaip matyti, atsakovė (jos atstovas) dalyvavo daugumoje šių pasitarimų, t. y. apie juos žinojo; tuo labiau, atsakovės atstovai privalėjo nuolat būti statybvietėje ir organizuoti darbus (sutarties 8.1.1 punktas), todėl negalėjo nežinoti apie organizuojamus susirinkimus.

93.4. 25 486,56 Eur bauda paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.1 punktu, kuriame nustatyta, kad už kiekvieną pradelstą dieną pagal atskirų darbų etapų pabaigą atsakovė moka 1 000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudą.

93.4.1. Kaip jau buvo nurodyta ir nustatyta šio sprendimo 86.2.2 punkte, atsakovė 88 kalendorines dienas vėlavo atlikti ir perduoti ieškovei sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimo darbus (turėjo baigti iki 2015 m. kovo 9 d., o faktiškai nebaigti iki ginčo sutarties nutraukimo), todėl už kiekvieną pradelstą dieną ieškovė pagrįstai paskaičiavo 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio baudą – bendrai 25 486,56 Eur.

93.5. 12 164,04 Eur bauda paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.1 punktu. Byloje nustatyta, kad atsakovė 42 dienas pavėlavo atlikti bei perduoti ieškovei vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus – šie darbai turėjo užbaigti 2014 m. gruodžio 17 d. (atsakovė šios aplinkybės neginčijo), o faktiškai atsakovė juos perdavė tik 2015 m. sausio 29 d. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, be kita ko, patvirtina statybos darbų žurnalo įrašai – dėl iš naujo praklotų 5 trapų pajungimų; šių darbų atlikimą ir datą (2015 m. sausio 29 d.) patvirtino parašais tiek techninis prižiūrėtojas, tiek atsakovės statybos darbų vadovas M. Š. (el. b. T. 8, b. l. 138-139); atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad šių darbų tam tikri defektai buvo taisomi vėliau. Taigi, šiuo atveju už kiekvieną pradelstą dieną ieškovė pagrįstai paskaičiavo atsakovei 289,62 Eur (1 000Lt) dydžio baudą – bendrai 12 164,04 Eur.

93.6. 39 085,28 Eur bauda paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 22.7 punktu, kuriame nurodyta, kad nutraukus sutartį 22.1 punkte nurodytais pagrindais, skiriama 10 proc. dydžio bauda nuo Rangos sutarties nutraukimo momentui neatliktų darbų kainos. Ieškovė nurodė, kad Rangos sutarties kaina yra 439 325,30 Eur (1 516 902,41 Lt) be PVM, atsakovė atliko darbų (iki Rangos sutarties nutraukimo) už 48 472,47 Eur (167 365,75 Lt) (kuriuos ieškovė priėmė; dėl atsakovės galimai atliktų, bet ieškovės nepriimtų darbų bus pasisakyta vėliau sprendime, atitinkamai, esant poreikiui, bus patikslinta ir šioje dalyje skirta bauda), todėl dėl atsakovės kaltės neatlikta darbų 390 852,83 Eur (1 349 536,66 Lt) sumai, atitinkamai pagrįstai paskaičiuota 10 proc. dydžio bauda.

92.                      Taigi, apibendrintai, darytina išvada, kad bendra atsakovei skirtina bauda, kurią kaip pagrįstą ir teisėtą pripažino teismas, sudaro 104 828,82 Eur sumą. Kita vertus, dėl galutinės priteistinos netesybų sumos bus pasisakytina išsprendus atsakovės reikalavimus/prašymus dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos už atliktus, bet ieškovės nepriimtus, darbus priteisimo, taip pat dėl netesybų mažinimo

Dėl atlikto vienašalio įskaitymo (ne)teisėtumo

93.                      Ieškovė aiškino, kad atsakovė 2015 m. gegužės 26 d. pranešimo pateikimo dienai buvo pateikusi atliktų darbų aktus (kuriuos ieškovė patvirtino), pagal kuriuos ieškovė atsakovei yra nesumokėjusi 34 959,21 Eur (120 707,19 Lt) sumą, todėl ieškovė 2015 m. gegužės 26 d. pranešimu atliko vienašalį minėtų sumų – atsakovei paskirtų baudų ir ieškovės mokėtinų sumų, įskaitymą, kuris atsakovės yra ginčijamas byloje pateiktu priešieškiniu, nurodant, jog nebuvo visų būtinų sąlygų minėtam įskaitymui, be to, jau buvo iškelta civilinė byla dėl netesybų priteisimo.

94.                      Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Įstatymas numato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas (CK 6.130 straipsnis). Įskaitymo atlikimui yra būtinos šios sąlygos: – prievolės šalys turėjo turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, tai yra, skolininkas kartu turėjo būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; – šalių reikalavimai turėjo būti priešpriešiniai, t. y. šalys turėjo turėti reikalavimų viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; – šie šalių reikalavimai turėjo būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turėjo būti toks pat (pvz:, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); – abu reikalavimai turėjo galioti; – abu reikalavimai turėjo būti vykdytini; – abu reikalavimai turėjo būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2011). Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016). Pažymėtina, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme.

95.                      Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovė, siekdama pripažinti negaliojančiu ieškovės 2015 m. gegužės 26 d. atliktą įskaitymą, tokių aplinkybių (sąlygų įskaitymui nebuvimo) neįrodė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Šiuo atveju nustatyta, kad: 1) prievolės šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų – byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė buvo skolinga atsakovei 34 959,21 Eur sumą už atsakovės atliktus ir ieškovės priimtus darbus, o atsakovei, kaip nurodyta ir šiame sprendime, iš esmės pagrįstai paskaičiuotos netesybos (šiuo sprendimu teismas atmetė tik pakankamai nedidelę jų dalį); 2) šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, t. y. šalys turėjo reikalavimų viena kitai; 3) šie šalių reikalavimai buvo vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turėjo būti toks pat – piniginės prievolės; 4) abu reikalavimai galiojo; 5) abu reikalavimai buvo vykdytini; 6) abu reikalavimai buvo apibrėžti.

96.                      Atsakovė, be kita ko, kėlė abejones, kad ieškovės reikalavimas dėl netesybų įskaitymo metu nebuvo vykdytinas; atsakovės vertinimu, ieškovė, siekdama įskaityti savo tariamą teisę į netesybas, pirmiausiai turėjo pareikalauti atsakovės jas sumokėti ir suteikti 10 kalendorinių dienų terminą bei tik suėjus 10 dienų nuo pareikalavimo sumokėti tariamas netesybas ieškovės teisė į netesybas taptų vykdytina. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija.

97.                      Rangos sutarties 20.4 punkte nustatyta, kad visos netesybos ir baudos mokamos nedelsiant, per įmanomai trumpiausius terminus, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo užsakovės rašytinio reikalavimo mokėti netesybas pateikimo rangovei dienos, arba yra daromos tarpusavio įsipareigojimų užskaitos. Taigi, priešingai nei aiškina atsakovė, sutartyje aiškiai nustatyta netesybų ir baudų įskaitymo į atlyginimą už darbus galimybė (kaip viena iš alternatyvų), bei nurodyta, jog visos netesybos mokamos nedelsiant, t. y. prievolė mokėti netesybas, jeigu jos pagrįstos, tampa vykdytina iš karto, o 10 dienų terminas nustatytas atsakovei geranoriškai sumokėti minėtas netesybas, arba, kaip minėta, užsakovė turi teisę įskaityti (iš esmės nedelsiant) priskaičiuotas netesybas atliekant tarpusavio įsipareigojimų užskaitas. Ši užsakovės teisė, be kita ko, buvo nurodyta ir ginčo sutarties 18.8, 18.10 punktuose. Be to, kaip nustatyta šiame sprendime, ieškovė teisėtai nutraukė ginčo sutartį, atitinkamai turėjo teisę skaičiuoti minėtas netesybas, dėl to netesybų reikalavimas buvo galiojantis.

98.                      Atsakovė taip pat aiškina, kad ginčijamą įskaitymą ieškovė atliko jau po to, kai teisme buvo inicijuotas ginčas dėl netesybų pagal Rangos sutartį bei ieškinys buvo priimtas, todėl ieškovės atliktas vienašalis įskaitymas pažeidė imperatyvų draudimą, numatytą CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

99.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, gali būti taikomas tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai, kurioje keliamas ginčas dėl įskaitomų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pradinį ieškinį dėl 11 584,60 Eur netesybų priteisimo teisme pareiškė 2015 m. gegužės 18 d. (tą pačią dieną pradinis ieškinys ir buvo priimtas); ieškovė ginčijamą įskaitymą atliko 2015 m. gegužės 26 d., t. y. faktiškai jau esant iškeltai civilinei bylai. Kita vertus, teismas pažymi, kad ieškovė ginčijamo įskaitymo dieną (2015 m. gegužės 26 d.) priskaičiavo atsakovei papildomas 105 480,26 Eur (neįskaitant teisme pareikštų reikalavimų dėl 11 584,60 Eur netesybų) dydžio netesybas, į kurias, kaip matyti iš minėto 2015 m. gegužės 26 d. pranešimo, ir įskaitė atsakovei mokėtiną 34 959,21 Eur sumą (aiškiai nurodžiusi, jog galutinė mokėtina netesybų suma sudaro 82 033,65 Eur (105 408,26 Eur (naujai priskaičiuotos netesybos) - 34 959,21 Eur (mokėtina suma atsakovei) + 11 584,60 Eur (teisme pareikštas reikalavimas)). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė ginčijamą įskaitymą atliko tarp priešpriešinių prievolių, kurių nei viena tuo metu nebuvo ginčijama teisme, atitinkamai nepažeidė CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto draudimo.

100.                      Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad atsakovės reikalavimas ieškovei dėl 34 959,21 Eur skolos už atliktus ir priimtus darbus laikytinas pasibaigęs ieškovei atlikus minėtą įskaitymą, kurio pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad į nurodytą įskaitytą 34 959,21 Eur sumą įėjo atsiskaitymas pagal atliktų darbų aktą Nr. 3.4 – 32 824,76 Eur sumai, o likusi dalis buvo pagal ginčo sutarties nuostatas (sutarties 18.5.2 punktas) sulaikytos sumos (10 proc.) už ankstesnius priimtus darbus.

Dėl statybos darbų perdavimo ir apmokėjimo

101.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinyje prašo iš ieškovės priteisti 38 804,26 Eur dydžio skolą už atliktus ir ieškovės priimtus darbus pagal 2015 m. kovo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VSF Nr. 0029 (32 824,76 Eur suma) ir 2015 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VSF Nr. 0004 (3 854,84 Eur suma). Be to, remiantis Rangos sutarties 18.12 punktu, atsakovė ieškovei paskaičiavo 1 396,95 Eur dydžio delspinigius už 180 dienų laikotarpį.

102.                      Taigi, kaip jau buvo konstatuota šio sprendimo 100 punkte, atsakovės reikalavimas ieškovei dėl, be kita ko, 32 824,76 Eur skolos už atliktus ir priimtus darbus pagal aktą Nr. 3.4 laikytinas pasibaigęs ieškovei atlikus minėtą įskaitymą, todėl šioje dalyje atsakovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

103.                      Kita vertus, ieškovė nepateikė įrodymų, jog buvo apmokėta 2015 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra serija VSF Nr. 0004 – 3 854,84 Eur sumai, už pateiktą darbo projektą. Ieškovės atstovas, be kita ko, neginčijo ieškovės prievolės atsiskaityti pagal minėtą sąskaitą, tačiau teigė, kad ši suma taip pat buvo padengta atlikus ginčijamą įskaitymą arba apmokėta atliekant kitus mokėjimus, pačiai atsakovei pasirinkus už ką buvo užskaitytos mokėtinos sumos, kurios buvo nurodytos atsakovės 2016 m. kovo 10 d. klientų apyvartos pažymoje.

104.                      Kaip minėta, į nurodytą įskaitytą 34 959,21 Eur sumą įėjo atsiskaitymas pagal atliktų darbų aktą Nr. 3.4 – 32 824,76 Eur sumai, o likusi dalis buvo pagal ginčo sutarties nuostatas (sutarties 18.5.2 punktas) sulaikytos sumos (10 proc.) už ankstesnius priimtus ir apmokėtus darbus, todėl laikytina, jog atlikus minėtą įskaitymą 3 854,84 Eur suma pagal 2015 m. sausio 22 d. sąskaitą liko nepadengta. Be to, kaip matyti iš minėtos atsakovės 2016 m. kovo 10 d. klientų apyvartos pažymos (kurios ieškovė neginčijo), iki atsakovei 2015 m. sausio 22 d. išrašius sąskaitą 3 854,84 Eur sumai, ieškovės skola atsakovei tuo metu sudarė 15 604,55 Eur, todėl ieškovės 2015 m. sausio 28 d., 2015 m. vasario 11 d. sumokėtos sumos (atitinkamai 8 688,60 Eur, 2 233,09 Eur, 2 548,40 Eur), labiausiai tikėtina, buvo įskaitytos būtent nurodytos senesnės 15 604,55 Eur skolos dengimui, atitinkamai 3 854,84 Eur suma pagal 2015 m. sausio 22 d. sąskaitą liko nepadengta.

105.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus, jog ieškovė faktiškai neginčijo prievolės apmokėti nurodytą 2015 m. sausio 22 d. sąskaitą (neaiškumai buvo kilę tik dėl jau galimo apmokėjimo, kurie buvo paneigti), iš ieškovės atsakovei priteistina 3 854,84 Eur skola pagal 2015 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VSF Nr. 0004 (CK 6.644-6.662 straipsniai). Be to, pagal ginčo sutarties 18.12 punktą, atsakovei iš ieškovės taip pat priteistini 138,77 Eur (3 854,84 Eur x 0,02 proc. /100 proc. x 180 d.) delspinigiai už 180 d. (pati atsakovė skaičiavo delspinigius už 180 d. laikotarpį), taikant 0,02 proc./d. normą (CK 6.71-6.72 straipsniai; Rangos sutarties 18.12 punktas).

106.                      Atsakovė taip pat prašo priteisti 34 011,47 Eur skolą už faktiškai atliktus, bet ieškovės nepriimtus, darbus pagal 2015 m. kovo 16 d. aktą Nr. 3.5 (17 390,74 Eur suma); 2015 m. kovo 16 d. aktą Nr. 3.6 (2 737,75 Eur suma); 2015 m. balandžio 25 d. aktą Nr. 4.4.1 (9 168,81 Eur suma); 2015 m. gegužės 26 d. aktą Nr. 5.4 (4 714,17 Eur suma) ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Taigi, šiuo atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė minėtų darbų nepriėmė (ieškovė iš esmės reikalavo, jog atsakovė, priė priduodant darbus, pateiktų papildomą dokumentaciją).

107.                      CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

108.                      Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

109.                      CK

110.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

111.                      Kasacinis teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

112.                      Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-421/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

113.                      Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).

114.                      Taigi, nors nagrinėjamu atveju nurodytuose aktuose Nr. 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4 nėra jokių žymų apie ieškovės atsisakymą pasirašyti minėtus aktus (tiek iš atsakovės, tiek iš ieškovės pusės), tačiau, kaip minėta, tai negali būti vertinama kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai (esant atsakovės atstovo parašams); tuo labiau, jog byloje nustatyta, kad ieškovė iš tiesų gavo minėtus aktus (į bylą pateikti atsakovės atstovo el. laiškai – 2015 m. kovo 16 d., 2015 m. balandžio 15 d. ir 2015 m. gegužės 26 d. ieškovės vadovui) ir atsisakė juos pasirašyti (ši aplinkybė matoma tiek iš šalių veiksmų, tiek iš rašytinio susirašinėjimo). Šiuo atveju toliau pasisakoma dėl priežasčių, kodėl ieškovė atsisakė pasirašyti nurodytus aktus ir ar toks atsisakymas buvo pagrįstas.

115.                      Anot ieškovės, ji atsisakė pasirašyti atsakovės pateiktus nurodytus aktus dėl to, kad, ieškovės vertinimu, atsakovė nesilaikė ginčo sutartyje nustatytos darbų perdavimo tvarkos/procedūros ir neperdavė ieškovei reikalaujamos atitinkamos dokumentacijos, jog ieškovė galėtų patikrinti perduodamų darbų tinkamumą.

116.                      Kaip minėta, įstatyme yra numatyti tik keli atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą – termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami, kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jų neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį ir šių trūkumų neįmanoma pašalinti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta nei vieno nurodyto atvejo, dėl kurio užsakovė turėjo teisę atsisakyti pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą (t. y. ieškovė, pavyzdžiui, turėjo teisę sulaikyti/atidėti mokėjimus (sutarties 15.1.3 punktas), siekti užfiksuoti atsakovės atliktus darbus, pateiktuose aktuose nurodyti konkrečias pretenzijas (sutarties 15.1.1 punktas) ir pan.). Kita vertus, iš dalies pritartina ir ieškovės pozicijai, kad atsakovė tinkamai nebendradarbiavo – neperdavė visos reikiamos dokumentacijos dėl galimai atliktų darbų, dėl ko apsunkino ieškovei galimybes šiuos darbus patikrinti ir priimti. Taigi, šiuo atveju matyti, kad abidvi šalys – kilus nesutarimams, pirmiausiai dėl gaisrinės stotelės netinkamumo, o vėliau ieškovei konstatavus ir kitus atsakovės pažeidimus bei galiausiai nutraukus ginčo sutartį, nepakankamai bendradarbiavo tarpusavyje (CK 6.691 straipsnis).

117.                      Kaip minėta, tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-684/2017); ko nagrinėjamu atveju atsakovė ir reikalauja.

118.                      Ieškovė iš esmės neginčijo savo pareigos atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus, tačiau savo nesutikimą grindė tuo, jog atsakovei tinkamai neperdavus darbų ir dokumentacijos, nei ieškovė, nei teismo ekspertas negalėjo įvertinti atsakovės atliktų darbų kiekio ir kokybės.

119.                      Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju statybos darbų užsakovė buvo ieškovė, todėl jai kilo pareiga savo lėšomis organizuoti atsakovės atliktų darbų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ta aplinkybė, kad ieškovė nepasirašė atliktų darbų aktų, o juos vienašališkai pasirašė tik atsakovė, kaip minėta, savaime nepaneigia ieškovės pareigos atsiskaityti su atsakove už jos atliktus statybos darbus (tuo labiau, ieškovė iš esmės neginčijo, kad atsakovė tam tikrus darbus nuo 2015 m. kovo iki gegužės mėn. vis dėl to atlikinėjo ir ieškovė galimai naudojasi tam tikrais atsakovės atliktais darbais).

120.                      Be to, teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nurodoma, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

121.                      Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti ar atsakovė atliko darbus, be kita ko, nurodytus aktuose Nr. 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4, buvo paskirtos statybos ekonominė ekspertizė ir papildoma statybos ekspertizė, atitinkamai gauti ekspertizės ir papildomos ekspertizės aktai, kuriuos surašė teismo ekspertas D. K..

122.                      Pažymėtina, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012). Eksperto išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017). Taigi, nesivadovauti byloje esančiu, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu parengtu ekspertizės aktu galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių nepagrįstu nesutikimu su nustatytais statybos darbų defektais ir jų verte. Nagrinėjamu atveju šalys iš esmės nurodytų ekspertizės aktų nekvestionavo, jų išvadų neginčijo (nesutikimas su reikalavimais ar atsikirtimais buvo paremtas kitais motyvais), teismas taip pat nenustatė, jog nurodyti ekspertizės ir papildomos ekspertizės aktai būtų nepagrįsti, jų išvados nėra paneigtos, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jų išvadomis.

123.                      Kaip minėta, teismo ekspertas ekspertizės akte, be kita ko, nurodė, kad medžiagos, nurodytos aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6 ir 4.4.1, yra paslėptos po pastato grindimis arba stovuose, kurie aptaisyti apdailinėmis medžiagomis, todėl fiziškai neįmanoma patikrinti panaudotų medžiagų kiekio; patvirtinta išpildomoji dokumentacija eksperto prašymu nebuvo pateikta; didelė dalis medžiagų, įrašytų aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6 ir 4.4.1, yra neįrašytos į statybos darbų žurnalą Nr. 7; taip pat statybos darbų žurnale įrašytų atliktų darbų pavadinimai neatitinka aktuose pateiktų pavadinimų, kadangi aktuose nėra nurodyti darbų pavadinimai, tik naudojamos medžiagos; dėl to neįmanoma patikrinti ryšio tarp žurnalo ir atliktų darbų aktų įrašų; įvertinus šias aplinkybes – nėra galimybės nustatyti ar visi aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6 ir 4.4.1 įrašyti darbai ir jų kiekiai yra faktiškai atlikti.

124.                      Papildomos ekspertizės akte ekspertas iš esmės taip pat nurodė, jog kadangi vienintelė priemonė paslėptiems darbams patikrinti buvo statybos darbų žurnalas, tačiau ir statybos darbų žurnalas užpildytas netinkamai – nėra galimybės patikrinti ar visi aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4 nurodyti darbai yra faktiškai atlikti, ar juose nurodytos medžiagos yra faktiškai panaudotos. Kita vertus, ekspertas apskaičiavo, laikant, kad statybos darbų žurnale nuosekliai daryti įrašai apie atliktus darbus yra teisingi ir grindžiant atlikta žurnalo ir aktų analize, kad ne visi aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4 nurodyti darbai yra atlikti, minėtuose aktuose ir statybos žurnale nurodytų darbų kiekių skirtumus.

125.                      Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neturint galimybių (iš esmės nei ekspertui, nei teismui) kitais būdais patikrinti atsakovės galimai atliktų darbų kiekio pagal nurodytus aktus Nr. 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4 (kurių ieškovė nepasirašė ir nepriėmė), šie darbai vertintini pagal statybos darbų žurnalo duomenis, kuriuos patvirtino tiek atsakovės statybos darbų vadovas, tiek ieškovės paskirtas techninis prižiūrėtojas.

126.                      Remiantis nurodytu apskaičiavimo metodu, laikytina, kad pagal aktą Nr. 3.5 atsakovė faktiškai atliko 88 m (o ne 93 m, kaip nurodyta akte) cinkuoto juostinio plieno apvalių ortakių montavimo darbų, kurių vertė (apskaičiuojant proporcingai metrų kiekiui) sudaro 3 789,09 Eur (13 082,96 Lt) (88 m x 148,67 Lt (kainos akte nurodytos litais ir perskaičiuotos į eurus tik akto pabaigoje)). Taigi, iš akte nurodytų 23 809,46 Lt vertės medžiagų pripažinus pagrįstomis 13 082,96 Lt (t. y. 54,95 proc.), atitinkamai proporcingai apskaičiuojamas ir darbo užmokestis, kuris šiuo atveju sudaro 13 475,80 Lt/3 902,86 Eur (24 523,75 Lt x 54,95 proc.). Taigi, bendrai atsakovei iš ieškovės pagal aktą Nr. 3.5 priteistina 9 307,26 Eur (7 691,95 Eur (3 789,09 Eur + 3 902,86 Eur) + PVM) skolos. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į atsakovės netinkamą darbų perdavimo proceso vykdymą (apsunkinant tiek ieškovei, tiek ekspertui, tiek teismui galimybes nustatyti tikrąjį atliktų darbų kiekį), atsakovei jos planuotas ir aktuose skaičiuotas pelnas nepriteistinas; į priteistinas sumas skaičiuojamas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), kaip ir kituose aktuose, kuriuos ieškovė priėmė ir apmokėjo, nes teismas šiuo atveju pripažįsta, kad tam tikrus darbus atsakovė atliko (šiuo atveju šalys netaikė atvirkštinio PVM).

127.                      Kadangi statybos darbų žurnale nėra jokių duomenų (teismo ekspertas neužfiksavo) apie papildomą ortakio dažymą, t. y. darbus, nurodytus akte Nr. 3.6, taip pat nesant kitų įrodymų, galinčių pagrįsti, jog atsakovė faktiškai atliko minėtame akte nurodytus darbus, laikytina, jog atsakovė neįrodė atlikusi akte Nr. 3.6 nurodytų darbų (panaudojusi jame nurodytų medžiagų), todėl jokia suma pagal šį aktą atsakovei nepriteistina.

128.                      Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konkrečių ir racionalių skaičiavimų dėl aktuose Nr. 4.4.1 ir 5.4 atsakovės faktiškai atliktų darbų iš esmės nėra galimybės/neįmanoma atlikti, nes teismo eksperto papildomos ekspertizės akte nurodyti skirtumai (bendri) tarp aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 bei statybos darbų žurnale nurodytų darbų. Kita vertus, kaip minėta, ieškovė priėmė ir pasirašė aktą Nr. 3.4 su visais jame nurodytais darbais (bei atsiskaitė atlikdama šiame sprendime ginčytą įskaitymą), todėl šiuo atveju faktiškai neįmanoma apskaičiuoti kiek konkrečiai aktuose Nr. 4.4.1 ir 5.4 nurodytų darbų buvo užfiksuota ir statybos darbų žurnale (kurio duomenimis rėmėsi teismo ekspertas). Kita vertus, iš teismo eksperto skaičiavimų ir išvadų nustatyta, kad ne visi aktuose Nr. 4.4.1 ir 5.4 atsakovės nurodyti darbai buvo atlikti (medžiagos panaudotos), vertinant su statybos darbų žurnalo duomenimis, o tik tam tikra jų dalis, t. y. konstatuotina, jog atsakovė pagal nurodytus aktus atliko tam tikrus darbus, tik ne visus (kurių iš esmės neįmanoma apskaičiuoti/įvertinti).

129.                      Taigi, nagrinėjamu atveju įvertinus abiejų šalių elgesį – nepakankamą bendradarbiavimą perduodant/priimant minėtus atsakovės darbus – atsakovei nepateikus reikalaujamos dokumentacijos, o ieškovei neorganizuojant darbų priėmimo (o praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui po darbų atlikimo jų kiekio ir kokybės faktiškai neįmanoma patikrinti), atsižvelgus į teismo eksperto išvadas, nurodytas šio sprendimo 78-79 punktuose (be kita ko, į tai, jog atsakovės ir UAB „Inžinera“ darbai nesidubliavo (ką konstatavo ekspertas), bent jau jų didžioji dalis), teismas sprendžia, kad atsakovei iš ieškovės priteistina 6 941,49 Eur skolos pagal aktus Nr. 4.4.1 ir 5.4, t. y. priteisiant pusę sumos, nurodytos minėtuose aktuose (9 168,81 Eur + 4 714,17 Eur) / 2) (CK 1.5, 1.8, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.644-6.662 straipsniai).

130.                      Šiuo atveju taip pat nekonstatuoti atsakovės atliktų darbų trūkumai, statybos objekto defektai ir (ar) kitoks atsakovės netinkamo darbų atlikimo rezultatas; nėra duomenų, jog vėliau atsakovės darbus perėmę rangovai būtų taisę atsakovės darbų defektus ir pan. Be to, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu tam tikri darbai buvo atlikti su trūkumais, ieškovė savo pažeistas teises turėjo ginti įstatyme nustatyta tvarka, o ne ignoruodama tiek įstatyme, tiek sutartyje įtvirtintą pareigą priimti rangovės-atsakovės darbo rezultatus ir atsiskaityti už atliktus darbus, arba bent jau imtis aktyvių veiksmų dėl darbų priėmimo (6.694 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami panašaus pobūdžio ginčus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-565-302/2021).

131.                      Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei iš ieškovės priteistina 16 248,75 Eur (9 307,26 Eur + 6 941,49 Eur) skolos už atsakovės faktiškai atliktus darbus pagal aktus Nr. 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4. Taip pat sudėjus priteistą 3 854,84 Eur skolą, bendra priteistina skola sudaro 20 103,59 Eur ir 138,77 Eur delspinigių.

Dėl netesybų mažinimo

132.                      Atsakovė teigė, kad jos atžvilgiu pagal ginčo sutartį taikomos netesybos yra neprotingai didelės ir atitinkamai prašė juos sumažinti (iki 3 proc. nuo neatliktų darbų vertės).

133.                      Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose apibrėžtos ir teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-409/2010).

134.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

135.                      Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

136.                      Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

137.                      Be to, kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

138.                      Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, be kita ko, 104 828,82 Eur priskaičiuotų netesybų dydį (kuris šiuo sprendimu iš esmės buvo pripažintas pagrįstai paskaičiuotu pagal ginčo sutarties nuostatas), šalių sudarytos sutarties kainą (439 325,30 Eur Eur be PVM), įvykdytos (tiek ieškovės priimtos, tiek šiuo teismo sprendimu nustatytos) prievolės dalį (68 576,06 Eur (su PVM): 48 472,47 Eur ieškovės pripažinta mokėtina suma + 3 854,84 Eur priteista suma už darbo projektą + 16 248,75 Eur priteista suma už faktiškai atsakovės atliktus darbus), aplinkybę, jog šiuo teismo sprendimu konstatavus didesnę atsakovės atliktų ginčo sutarties darbų dalį atitinkamai mažėja ir bauda, paskaičiuota pagal ginčo sutarties 22.7 punktą (10 proc. nuo neatliktų darbų kainos), įvertinęs tai, jog ieškovė į kitą rangovę (UAB „Inžinera“) kreipėsi dar galiojant ginčo sutarčiai su atsakove (dėl iš esmės tų pačių darbų atlikimo, kaip kad nurodė liudytojas G. V.), aplinkybę, jog, kaip paaiškino liudytojas G. V. ir nustatyta iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovė minėtai rangovei UAB „Inžinera“ nesumokėjo visos sumos už pastarosios atliktus darbus, kadangi ir su ja buvo atliktas priešpriešinių prievolių – priskaičiuotų netesybų ir mokėtinų sumų, įskaitymas (taip iš dalies paneigiant ieškovės argumentus dėl faktiškai realiai patirtų 115 440,35 Eur dydžio nuostolių, ieškovei kitiems rangovams sumokėjus didesnę sumą, nei buvo sutarta su atsakove; be to, ši suma, pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus, tikėtina, apskaičiuota su PVM, nors atsakovės įsipareigota atlikti darbų vertė nurodoma be PVM, tokiu būdu nepagrįstai nurodant didesnę nuostolių sumą), šiame sprendime konstatuotas aplinkybes dėl abiejų šalių nepakankamo bendradarbiavimo, tai, jog abi šalys juridiniai asmenys, besispecializuojantys statybų versle, daro išvadą, kad nurodytos 104 828,82 Eur netesybos mažintinos iki 50 000 Eur sumos. Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad toks netesybų mažinimas pažeistų rangos sutarties šalių laisvės principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) ir (ar) būtų akivaizdžiai nesuderinamas su prievolės šalių interesų pusiausvyros principais, t. y. su atsakovės interesu, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės (teismas nesutinka su atsakovės argumentais dėl dvigubų/kumuliatyvių baudų; atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytos nuostatos dėl baudų skaičiavimo iš dalies buvo įvertintos jau kitoje civilinėje byloje – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3112-431/2016, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-179-330/2017, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp ieškovės ir UAB „Inžinera“ pagal panašaus turinio rangos sutartį), taip pat ir su ieškovės interesu, kad netesybos atliktų sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją (CK 6.71, 6.72 straipsniai).

139.                      Kaip minėta, dalis ieškovės mokėtinos sumos – 34 959,21 Eur, buvo įskaityta į priskaičiuotas netesybas, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovės priteistina likusi netesybų dalis – 15 040,79 Eur (50 000 Eur - 34 959,21 Eur).

Dėl žalos atlyginimo

140.                      Atsakovė nurodo, kad dėl neteisėto Rangos sutarties nutraukimo ir ieškovės neatsiskaitymo ji patyrė nuotolių, kuriuos prašo ieškovės atlyginti. Aiškina, kad atsakovė patytė tiesioginių 7 824,35 Eur nuostolių, kuriuos grindžia patirta žala dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais trūkstant lėšų.

141.                      CK

142.                      Viena vertus, nagrinėjamu atveju šiuo teismo sprendimu iš esmės konstatuoti ieškovės neteisėti veiksmai – nepagrįstai laiku neatsiskaityta su atsakove (atsiskaityta nevisiškai). Kita vertus, nurodytas ieškovės neatsiskaitymas iš dalies buvo susijęs ir su pačios atsakovės veiksmais – tinkamai neperdavus atliktų darbų, neperdavus reikalaujamos dokumentacijos ir kt., dėl to apsunkinus ieškovei galimybę įvertinti atliktų darbų kiekį ir kokybę.

143.                      Be to, teismas, remdamasis šio sprendimo 86.4.2 punkte nurodytomis įrodinėjimo nuostatomis ir teismų praktika, taip pat šio sprendimo 77 punkte nurodytomis aplinkybėmis (jų šioje dalyje nekartojant), t. y. atsakovės pažyma, kurioje atsakovė paskaičiavo prašomą priteisti žalą, ir pateiktais rašytiniais įrodymais (teismų/antstolių procesiniais sprendimais), sprendžia, kad atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodė prašomos priteisti žalos ir priežastinio ryšio tarp šios žalos ir ieškovės neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad vien dėl ieškovės savalaikio neatsiskaitymo atsakovės finansinė būklė taip pablogėjo, jog ji nebuvo pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, dėl ko skolos atsakovės kreditoriams padidėjo (palūkanų, netesybų/vykdymo išlaidų ir pan. forma) (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog ieškovė nebuvo vienintelė atsakovės užsakovė ginčui aktualiu metu, t. y. 2014-2016 m. atsakovė vykdė ir kitus darbus/suteikinėjo paslaugas, atitinkamai jos finansinė būklė ir pajamos nebuvo išimtinai susijusios su ieškovės tinkamu prievolių vykdymu. Kadangi šiuo teismo sprendimu konstatuota, jog ginčo sutartis nutraukta teisėtai, atsakovės argumentai dėl žalos, patirtos neteisėtai nutraukus sutartį, atmestini kaip nepagrįsti.

144.                      Taigi, apibendrinant, atsakovė neįrodė visų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovės reikalavimas dėl 7 824,35 Eur nuostolių/žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

145.                      Atsakovė, be kita ko, prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl netesybų mokėjimo/skaičiavimo už atsakovės nedalyvavimą susirinkimuose, vėlavimą atlikti rangos darbus (vamzdynų paklojimo darbų atlikimą).

146.                      Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

147.                      Byloje nekilo ginčo dėl to, kad reikalavimams dėl netesybų priteisimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad ieškovė reikalavo netesybų priteisimo už atsakovės atstovų nedalyvavimą 2015 m. susirinkimuose, t. y. nuo 2015 m. vasario 3 d., o patikslintas ieškinys pateiktas 2015 m. birželio 26 d., t. y. nepraleidus 6 mėn. termino.

148.                      Kita vertus, teismas iš esmės pritaria atsakovei, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš dalies praleido ieškinio senaties terminą dėl reikalavimo priteisti netesybas už pavėluotai atliktus vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus. Kaip nustatyta šiame sprendime, atsakovė vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus turėjo užbaigti 2014 m. gruodžio 17 d., o perdavė 2015 m. sausio 29 d.; kaip minėta, patikslintas ieškinys pareikštas 2015 m. birželio 26 d., todėl faktiškai ieškovė praleido ieškinio senaties terminą dėl minėtų netesybų priteisimo nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 26 d. Kita vertus, teismo vertinimu, minėtas senaties terminas praleistas nežymiai; be to, kaip jau konstatuota aukščiau šiame sprendime, ieškovės prašytų netesybų dydis sumažintas šiuo sprendimu, todėl šio termino atnaujinimas nepažeistų atsakovės interesų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei šioje dalyje atnaujintinas praleistas ieškinio senaties terminas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudos (ne)skyrimo

149.                      Ieškovė, be kita ko, prašė skirti atsakovei 3 000 Eur dydžio baudą, 50 proc. šios baudos skiriant ieškovei, už piktnaudžiavimą procesu – akivaizdžiai nepagrįsto priešieškinio (jo reikalavimų dėl 100 322,30 Eur negauto pelno ir 7 824,35 Eur žalos atlyginimo) ir jo pagrindu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 95 straipsnis).

150.                      CPK 95

151.                      Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

152.                      Nors nagrinėjamu atveju atsakovės priešieškinio reikalavimai (dėl negauto pelno, kuris buvo atmestas pirmą kartą nagrinėjant bylą, ir žalos atlyginimo) buvo atmesti, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo atsakovės veiksmus (teikiant priešieškinį) vertinti kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (be to, dalis priešieškinio reikalavimų buvo iš dalies patenkinti). Teismas sprendžia, kad nenustatyta ir kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose atsakovės veiksmuose; vien ta aplinkybė, jog atsakovės pateiktam priešieškiniui užtikrinti ieškovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (kurias pritaikė teismas), nesudaro pagrindo atsakovės veiksmų vertinti kaip akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atsakovei atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

153.                      Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 15 040,79 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 24 d. – patikslinto ieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

154.                      Tenkinant atsakovės prašymą, iš ieškovės priteistinos 8,25 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 20 242,36 Eur (16 248,75 Eur + 3 854,84 Eur + 138,77 Eur) sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 14 d. – priešieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

155.                      Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

156.                      CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

157.                      Nustatyta, kad:

–       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi taikytas atsakovės turto areštas 11 584,60 Eur sumai;

–       2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2753-653/2015) taikytas atsakovės turto areštas papildomai 70 449,05 Eur sumai (padidinant 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi pritaikyto arešto mastą nuo 11 584,60 Eur sumos iki 82 033,65 Eur);

–       2016 m. kovo 23 d. nutartimi (kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1321-431/2016) taikytas ieškovės turto areštas 182 081,46 Eur sumai;

–       Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2226/2017, sumažintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi taikytas ieškovės turtui arešto mąstas, panaikinant areštą ieškovės turtui dalyje – 100 322,30 Eur sumai.

158.                      Taigi, šiuo teismo sprendimu priteisus ieškovei iš atsakovės 15 040,79 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 20 242,36 Eur, sumas, yra pagrindas, teismo sprendimui įsiteisėjus, sumažinti šalių atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki nurodytų sumų (CPK 148-150 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

159.                      CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

160.                      Ieškovė patyrė byloje 11 902,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 460 Eur (261 Eur + 1 237 Eur + 1 962 Eur) žyminis mokestis, 7 242,02 Eur (597,49 Eur + 543,17 Eur + 1 503,36 Eur + 4 598 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 1 200 Eur (1 000 Eur + 100 Eur + 100 Eur) išlaidos už ekspertizę ir eksperto apklausą.

161.                      Atsakovė patyrė byloje 12 384 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 784 Eur (2 236 Eur + 548 Eur) žyminis mokestis, 7 300 Eur (5 500 Eur + 1 800 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 2 200 Eur (1 000 Eur + 1 200 Eur) ekspertizės išlaidos, 100 Eur išlaidos už eksperto apklausą.

162.                      Teismo vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkinti iš dalies, įvertinus tai, kad šalių išlaidos yra pakankamai panašios, teismas sprendžia, jog šalims jų patirtos išlaidos neatlyginamos, t. y. kiekviena šalis lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir priešingai šaliai nieko neatlygina (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

163.                      Byloje iš viso patirta 33,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš šalių lygiomis dalimis, t. y. po 17 Eur (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaidora“ dėl netesybų priteisimo tenkinti iš dalies.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“ dėl rangos sutarties nutraukimo, vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiais, skolos, delspinigių ir žalos atlyginimo, tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“, j. a. k. 222636490, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“, j. a. k. 300126817, 15 040,79 Eur (penkiolikos tūkstančių keturiasdešimties eurų 79 ct) netesybas, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (15 040,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“, j. a. k. 300126817, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaidora“, j. a. k. 222636490, 20 103,59 Eur (dvidešimties tūkstančių vieno šimto trijų eurų 59 ct) skolą, 138,77 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų 77 ct) delspinigius, 8,25 (aštuonių ir dvidešimt penkių šimtųjų) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (20 242,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sumažinti, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaidora“, j. a. k. 222636490, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – mastą, kuris buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. gegužės 18 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. e2-24725-535/2015, nuo 82 033,65 Eur iki 15 040,79 Eur.

Sumažinti, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“, j. a. k. 300126817, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – mastą, kuris buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9476-535/2016, ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2226/2017, nuo 81 759,16 Eur iki 20 242,36 Eur.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“, j. a. k. 222636490, valstybei 17 Eur (septyniolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“, j. a. k. 300126817, valstybei 17 Eur (septyniolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič