Civilinė byla Nr. 2A-907-560/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32531-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.1.18.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo, trečiasis asmuo R. J..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. A. pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2014-08-13 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140813-00131 bei 2014-08-25 privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-140826-00136. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2002-05-20 Vilniaus miesto savivaldybėje buvo suderintas buto perplanavimo ir remonto darbų projektas Nr. 02-974. 2002-05-30 tuometiniam buto savininkui A. P. buvo suteiktas statybos leidimas Nr. 427/R-252. Statybos leidimo galiojimas buvo pratęstas iki 2012-05-23. 2001-02-09 įgaliotų institucijų specialistų komisija sudarė defektinį aktą, kuriuo buvo konstatuota itin prasta buto būklė. 2002-05-30 Vilniaus miesto savivaldybėje buvo suderintas projektas „(duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rekonstrukcija. Avarinės būklės likvidavimas“. 2002-05-30 tuometiniam buto savininkui A. P. buvo suteiktas statybos leidimas Nr. 423/R-248, kurio galiojimas buvo pratęstas iki 2011-04-05. Ieškovui tapus buto savininku, pradėjus buto avarinės būklės likvidavimo darbus, 2009-11-19 sudarytas statybos sustabdymo aktas Nr. (101)11.11-218, kurio pagrindu statybos darbai bute buvo sustabdyti. 2014-08-13 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovai surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140813-00131, kuriuo ieškovui buvo nurodyta nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus nurodytus pačiame akte. 2014-08-25 atsakovė parengė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-140825-00136. Statybos leidimai yra galiojantys neterminuotai, todėl nėra jokio pagrindo priimti statybos sustabdymo aktą ir privalomąjį nurodymą. Nebuvo nustatyti vykdomų statybos darbų prieštaravimo projektų sprendiniams faktai. Statybos bute buvo vykdomos per pirmuosius metus po statybos leidimų išdavimo. Atsakovės privalomasis nurodymas negali būti vykdomas, nes juo reikalaujama atlikti avarinės buto būklės likvidavimo darbų ardymo darbus, kas yra nelogiška.
2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo pastato dalies rekonstrukcija buvo vykdoma savavališkai, neturint statybą leidžiančių dokumentų, todėl pagrįstai surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas. Savavališkos statybos aktas nesukelia ieškovui teisinių pasekmių, todėl civilinė byla toje dalyje turėtų būti nutraukta.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo atlikti savavališki rekonstravimo darbai yra atlikti neturint statybos leidimo dar ir dėl to, kad nėra gauti privalomi pastato patalpų savininkų sutikimai, be kurių statybos leidimas pastato dalies rekonstravimo darbams negali būti išduotas. Taip pat iki šiol nėra suformuotas žemės sklypas, reikalingas statytojo teisei, atliekant pastato dalies rekonstrukciją, įgyvendinti ir nėra gautas žemės valdytojo sutikimas pastato dalies rekonstravimo darbams. Statybos leidimus išdavė Vilniaus miesto savivaldybės meras, todėl ir pratęsti juos turėjo meras, o ne Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas. Vilniaus miesto savivaldybė ne tik nepratęsė statybos leidimų, bet 2002 m. sustabdė leidimą Nr. 427/R-252. Be to, išduoti statybos leidimai, nepriklausomai nuo to, galiojantys ar ne, nesuteikė teisės rekonstruoti pastato dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-29 sprendimu nutraukė civilinę bylą dalyje dėl ieškovo G. A. ieškinio reikalavimo atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos panaikinti 2014-08-13 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140813-00131, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo G. A. valstybės naudai 11,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas pažymėjo, jog 2014-08-13 savavališkos statybos akte yra nurodymas ieškovui nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę, tačiau šis nurodymas yra ne tik formalus, bet ir nėra ginčo objektu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Jis ieškovui nesukėlė jokių materialinių teisinių pasekmių, nes byloje nustatyta, kad statybos darbai adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyti 2009-11-17 ir 2009-11-19 statybos sustabdymo aktais, o iki 2014-08-13 savavališkos statybos akto surašymo nebuvo nei leisti atnaujinti, nei faktiškai atnaujinti. Byloje nustačius, kad ieškovas reikalavimą panaikinti savavališkos statybos aktą reiškia ne siekdamas apginti surašytu savavališku statybos aktu pažeistą jo subjektinę teisę, o siekdamas paneigti byloje faktinę aplinkybę, kad statybos darbai 2009 m. rugpjūtį buvo atlikti savavališkai, tokį ieškovo reikalavimą teismas pripažino prašymu byloje konstatuoti faktinę aplinkybę. Kadangi materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, civilinę bylą dalyje dėl 2014-08-13 savavališkos statybos akto panaikinimo teismas nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme.  
5. Sprendžiant, ar ieškovo 2014-08-13 savavališkos statybos akte konstatuota faktinė aplinkybė dėl savavališkos statybos yra pagrįsta, būtina nustatyti, ar statyba buvo vykdoma turint statybą leidžiantį dokumentą, o jeigu vykdoma turint statybą leidžiantį dokumentą, nustatyti, ar ji buvo vykdoma pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, vadovaudamasis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, veiksmus statybos leidimui perregistruoti atliko iki 2009 m. rugpjūtį pradėtų vykdyti statybos darbų. Todėl teigti, kad ieškovas ginčo buto avarinio stovio likvidavimo darbus 2009 m. rugpjūtį vykdė turėdamas statybą leidžiantį dokumentą, teismas neturėjo pagrindo. Kadangi statybos savavališkumui konstatuoti pakanka nustatyti faktinę aplinkybę, kad statyba vykdyta be statybą leidžiančio dokumento, vien ši aplinkybė sudarė pagrindą ieškovo teiginius, kad (duomenys neskelbtini), avarinio stovio likvidavimo darbai, nurodyti 2014-08-13 savavališkos statybos akte, atlikti nesavavališkai, teismui pripažinti nepagrįstais. 
6. Nors nagrinėjamoje byloje tai neturi teisinės reikšmės, tačiau siekdamas visapusiškumo, teismas pasisakė ir dėl ieškovo argumento apie 2002-05-30 ankstesniam buto (duomenys neskelbtini), savininkui A. P. išduoto statybos leidimo Nr. 423/R-248 galiojimo. 2002-05-30 A. P. išduoto statybos leidimo Nr. 427/R-252 galiojimo klausimas nagrinėjamu atveju neaktualus teismui nenustačius fakto, kad juo buvo leista atlikti buto (duomenys neskelbtini), avarinio stovio likvidavimo darbus. Byloje nėra duomenų, kad 2002-05-30 išduodant statybos leidimą Nr. 423/R-248 A. P. jis turėjo Kultūros vertybių apsaugos departamento suderintą ir galiojantį projektą. Priešingai, byloje nustatyta, kad 2002-05-30 statybos leidimas Nr. 423/R-248 buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės 2001-04-02 suderintą projektą, pačiame leidime buvo nurodytas jo galiojimas iki 2002-04-05. Tai leidžia teigti, kad 2002-05-30 A. P. 2002-05-30 išduotas statybos leidimas Nr. 423/R-248  negaliojo nuo jo išdavimo momento, nes jo išdavimo metu projektas, pagal kurį buvo numatyta vykdyti buto (duomenys neskelbtini), avarinio stovio likvidavimo darbus, jau negaliojo.
7. 2014-08-13 savavališkos statybos akte atsakovas pagrįstai užfiksavo ieškovo savavališkai vykdomus buto (duomenys neskelbtini), avarinio stovio likvidavimo darbus ir priėmė privalomąjį nurodymą, kuriuo ne įpareigojo atstatyti butą į pradinę būklę, o įpareigojo ieškovą išardyti pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu reikia, sutvarkyti statybvietę. Teismas sprendė, jog vertinti, ar šis savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas yra tinkamiausias, ar jis yra vienintelis, ar nėra galimybių savavališkos statybos padarinius šalinti kitu, alternatyviu, būdu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokie klausimai gali būti sprendžiami teismo civilinėje byloje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kurioje teismui Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi yra suteikta teisė priimti alternatyvius sprendimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Atsakovas G. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nesutinka su išvada, kad savavališkos statybos aktas nesukėlė materialinių teisinių pasekmių, nes: pirma, savavališkos statybos aktas yra ir nurodymas, kuriuo atsakovė įpareigoja ieškovą neatlikti atitinkamų statybos darbų; antra, aktu atsakovė konstatuoja, jog ieškovas neva vykdė neteisėtą statybą, kas savaime keičia ieškovo turimų subjektinių teisių ir pareigų statusą.
9. Ieškovas turi pakankamą pagrindą manyti, kad statybos leidimai buvo galiojantys, nes: pirma, tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (SĮ) 34 straipsnio 2 dalis yra taikoma tik tuo atveju, kai asmuo įsigijo nuosavybės teise į statinį, bet ne į butą, tuo tarpu, ieškovas įgijo nuosavybės teisę į butą, o SĮ 34 straipsnio 4 dalis aiškiai nustatė, kad tuo atveju, kai perleidžiama nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuojamo statinio dalis, statybos leidimas neperregistruojamas, perleistos dalies savininkas įgyja statytojo (užsakovo) teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje. Todėl išvada, kad ieškovas vykdė darbus, neturėdamas statybos leidimo, nes statybos leidimai nebuvo perregistruoti ieškovu vardu, yra teisiškai neteisinga; antra, teisiškai neteisinga yra ir teismo išvada, kad ieškovas pagal SĮ 34 straipsnio 1 dalį turėjo pateikti notarui statinio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, o kai perleidžiami kultūros paveldo statiniai, – taip pat už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos tokio pat turinio pažymą. Ieškovas neturėjo teisinės pareigos teikti notarui šios pažymos, nes ieškovas turėjo nuosavybės teisę ne į statinį, bet į butą; trečia, konstatavus, kad minėtos išvados yra neteisingos, nepatikimai atrodo ir išvada, kad nepakanka teigti, kad 2007-11-09 Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akte nurodyti statybos darbai buvo atlikti per metus nuo 2002-05-30 statybos leidimų išdavimo.
10. Ieškovas akcentuoja ir kitas reikšmingas aplinkybes, pagrindžiančias, kad jis pagristai manė, jog statybos leidimai buvo galiojantys: pirma, 2002-05-30 statybos leidimo Nr. 427/R-252 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo sprendimu galiojimas buvo pratęstas iki 2012-05-23; antra, 2002-05-30 statybos leidimo Nr. 423/R-248 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo sprendimu galiojimas buvo pratęstas iki 2011-04-05; trečia, ieškovui vykdant darbus statybą leidžiantys dokumentai nebuvo ir nėra nuginčyti ar panaikinti teisme; ketvirta, 2009-11-19 statybos sustabdymo akte nėra jokių duomenų apie statybą leidžiančių dokumentų negaliojimą; penkta, atsakovė 2014-04-40 rašte Nr. (23.2)-2D-5269 konstatavo, kad statybos sustabdymo akte nėra pažymėtų savavališkos statybos aplinkybių; šešta, nei 2009-11-19 statybos sustabdymo akte, nei 2014-08-13 savavališkos statybos akte: (i) nenustatyti statybos prieštaravimai suderintų projektų sprendiniams, (ii) nekonstatuotas nė vieno projekto netinkamumas; septinta, tiek atsakovė, tiek teismas privalėjo įrodyti savavališkos statybos faktą; aštunta, statybos leidžiančių dokumentų galiojimą pratęsė svarbiausias šiuo atveju subjektas, todėl Vilniaus miesto mero parašo nebuvimas yra labiau formalus trūkumas. Be to, pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 45 punkto nuostatas 2010-10-01 galioję, taip pat po 2010-10-01 išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, kas lėmė, kad ieškovas pagristai manė, jog minėti dokumentai galioja neterminuotai.
11. Teismas, nesvarstydamas kitų alternatyvų, sutiko su kraštutine neteisėtos statybos padarinių pašalinimo priemone. Toks sprendimas neatitinka teismų praktikos savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimu. Teismas, palikdamas galioti nurodyme nustatytą įpareigojimą, nenustatė esmingo trečiųjų asmenų teisių pažeidimo. Situacija, kuomet teismas formaliai pripažino atsakovės teisę priimti nurodymą, tačiau neįvertino nurodymo turinio, reiškia esminį ieškovo teisių pažeidimą. Be to, ginčo nurodymas pažeidžia proporcingumo principą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad savavališkos statybos aktas ir nurodymas yra neteisėti.
12. Savavališkos statybos aktas ir nurodymas iš esmės pažeidžia tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus principus, tiek teismų praktiką, kadangi: pirma, atsakovė elgiasi dviprasmiškai, neaiškiai ir neadekvačiai; antra, savavališkos statybos akto ir nurodymo turinys yra nenuoseklus ir dviprasmiškas; trečia, atsakovė tik formaliai priėmė savavališkos statybos aktą ir nurodymą.
13. Labiau tikėtina, jog atsakovė, priimdama savavališko statybos aktą ir nurodymą, elgėsi šališkai, vykdydama trečiojo asmens R. J., dirbančio atsakovės institucijoje, galimai bei piktnaudžiavusio tarnybine padėtimi, nurodymą.
14. Teismas pripažįsta ieškovą kaltu dėl savavališkos statybos darbų dėl to, kad viešojo administravimo subjektas netinkamai pratęsė statybą leidžiančius dokumentus. Tuo atveju, jeigu ieškovas ir turėjo atlikti kažkokius papildomus veiksmus, jų atlikimo turėjo pareikalauti viešojo administravimo subjektas.
15. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nors šiuo atveju byla nagrinėjama civiline tvarka, tačiau ginčijamas administracinio akto teisėtumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad savavališkos statybos aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, todėl civilinė byla toje dalyje nutraukta pagrįstai.
16. Fakto, kad statybą leidžiantys dokumentai nebuvo išduoti G. A. vardu ieškovas neginčijo. Tad ieškovas vykdė statybos darbus neturėdamas savo vardu išduoto statybą leidžiančio dokumento. 2002-05-30 leidimas numatė galimybę remontuoti butą ir jį perplanuoti, o 2002-05-30 — Nr. 423/R-248 avarinio stovio likvidavimui (buto ir stogo konstrukcijų bei perdenginių remontui), todėl tuo metu galiojusio SĮ 34 straipsnio 4 dalies pagrindu ieškovas neįgijo statytojo teisių ir pareigų tęsti statinio projekte numatytų darbų. O atsižvelgiant į tai, kad iš byloje pateikiamų dokumentų negalima daryti išvados, kad statybą leidžiantys dokumentai buvo perregistruoti arba iš naujo išduoti ieškovui, turi būti sprendžiama, kad inspekcijos veiksmai buvo pagrįsti teisės aktų nuostatomis.
17. Leidimų galiojimo terminai nebuvo pratęsti teisės aktų nustatyta tvarka ir leidimas Nr. 423/R-248 galiojo iki 2002-04-05, o leidimas Nr. 427/R-252 galiojo iki 2003-05-23, todėl inspekcija pagrįstai nustačiusi, kad statybos buvo vykdomos neturint statybą leidžiančio dokumento ėmėsi atlikti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras.
18. Teismui 2015-04-21 atsisakius priimti inspekcijos priešieškinį byloje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ginčijamų administracinių aktų pagrindu ir inspekcijai pareiškus ieškinį savarankiškoje byloje Nr. e2-21969-465/2015, klausimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tinkamiausio būdo parinkimo ir pan. bus nagrinėjamas minėtoje civilinėje byloje.
19. Aplinkybė, jog trečiasis asmuo byloje R. J. yra inspekcijos darbuotoja, savaime nepatvirtina ieškovo teiginių apie galimai šališkai vykdytas procedūras.
20. Trečiasis asmuo R. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas 2009 m. rugpjūtį atliko statybos darbus savavališkai, be galiojančio statybą leidžiančio dokumento.
21. Sprendime nustatyta, kad apeliantas 2009 m. rugpjūtį pradėjo statybos darbus nesant nei vienai iš SĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytai sąlygai statytojo teisei įgyvendinti: 1) nesant suformuoto žemės sklypo ir nesant valstybinės žemės valdytojo sutikimo, 2) neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto, galiojančio statinio projekto ar kultūros paveldo teritorijoje privalomo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto, 3) neturėdamas nustatyta tvarka jo vardu išduoto galiojančio statybos leidimo.
22. Jokios žalos pačiam pastatui atsakovo pritaikyta poveikio priemonė padaryti negali, nes atsakovas pritaikė poveikio priemonę ne už apelianto atliktus savavališkus statybos darbus pastate, o už apelianto atliktus savavališkos statybos darbus pastato buvusiame priestate.
23. Apelianto teiginys dėl trečiojo asmens galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nepateikiant nė vieno apelianto nurodytas aplinkybes patvirtinančio įrodymo, yra nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis butas yra pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Butą ieškovas įgijo 2007-11-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Iki tol butą nuosavybės teise valdė Per G. R. N. ir J. N. 2003-01-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o iki jų - A. P. 2000-11-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Namas, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, paskelbtas valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui, jis yra Vilniaus senamiesčio, paskelbto valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui bei paskelbto paminklu, teritorijoje, bei Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais, paskelbtos valstybės saugoma moksliniam pažinimui, teritorijoje.
26. 2002-05-30 tuometiniam buto (duomenys neskelbtini), savininkui A. P. buvo išduotas leidimas tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje Nr. 423/R-248, kuriuo buvo leista vykdyti priešavarinius darbus, remontuoti statinį nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje, būtent, likviduoti avarinį stovį, remontuojant buto (duomenys neskelbtini), ir stogo konstrukcijas bei perdengimus pagal G. S. projektavimo firmos parengtą projektą, kuris Vilniaus miesto savivaldybėje suderintas 2011-04-02. Šio leidimo išdavimo data yra 2002-05-30, galiojimo data – iki 2002-04-05, leidime nurodyta, kad nepradėjus statybos darbų per 1 metus nuo leidimo išdavimo dienos, leidimas netenka galios, ant leidimo yra keli prierašai apie leidimo pratęsimą. 2002-05-30 A. P. buvo išduotas leidimas tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje Nr. 423/R-252, kuriuo buvo leista remontuoti statinį nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje, būtent, atlikti buto (duomenys neskelbtini), remontą ir perplanavimą pagal R. S. G. projektavimo studijos parengtą projektą, kuris Vilniaus miesto savivaldybėje buvo suderintas 2002-05-20, Nr. 02-974. Šiame leidime nurodyta, kad jis galioja iki 2003-05-23, kad nepradėjus statybos darbų per 1 metus nuo leidimo išdavimo dienos, šis leidimas netenka galios, ant leidimo yra keli prierašai.
27. 2009-11-19 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas ieškovui kaip statytojui surašė statybos sustabdymo aktą Nr. (101)11.11.-218, kuriame sustabdė buto (duomenys neskelbtini), remonto ir perplanavimo darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti. Šio akto surašymo pagrindu buvo įvardinti nustatyti normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimai – neperrašytas leidimas statytojo vardu, nėra atlikta pastato bendros palėpės bendrasavininkų teisinė registracija ir nėra jų sutikimo. Byloje nėra duomenų, kad po šio 2009-11-19 statybos sustabdymo akto tam tikri darbai bute (duomenys neskelbtini), buvo atliekami. Tą patvirtina ir 2014-03-31 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (23.31)FAK-330, kuriame nurodyta, kad statybos darbai adresu (duomenys neskelbtini), nuo to laiko, kai 2009-11-19 buvo surašytas statybos sustabdymo aktas Nr. (101)11.11.-218, nebuvo vykdomi. Į bylą yra pateiktas ir kitas atsakovo 2009-11-17 surašytas statybos sustabdymo aktas Nr. (101)11.11-217, kuriuo buvo sustabdyti bet kokie buto (duomenys neskelbtini), perplanavimo ir avarinio stovio likvidavimo darbai iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti.
28. 2014-08-13 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140813-00131, kuriame konstatavo, kad 2009 m. rugpjūtį yra atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališki rekonstrukcijos darbai, būtent, yra atlikti priestato, t. y. buto (duomenys neskelbtini), dalies avarinio stovio likvidavimo darbai – iškelta priestato palėpės išorinė siena ir pakeltas priestato palėpės stogas, rekonstruotos buto (duomenys neskelbtini), dalies matmenys 3,15 x 3,55 m., o neįrengtos pastogės matmenys 3,62 x 4,27 m. 2014-08-25 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-140825-00136, kuriuo nurodė ieškovui ne vėliau kaip iki 2015-02-25 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2014-08-13 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-140813-00131, padarinius – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. 2014-08-25 patikrinę statybvietę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos tarnautojai konstatavo, kad savavališkai pastatyta pastato dalis nenugriauta, dėl ko 2014-08-25 surašė sustabdytos statybos patikrinimo aktą Nr. SSP-00-140825-000015.
29. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui G. A., tretieji asmenys J. V., R. J., UAB „Litsera“, A. J., UAB „Alson“, A. N., J. N., D. T., Nacionalinė žemės tarnyba, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (Nr. e2-454-465/2017). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareiškė ieškinį, kuriuo prašė 1) įpareigoti atsakovą G. A. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas ir pertvarkytas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę; 2) jei atsakovas G. A. per prašomą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, įpareigoti G. A. mokėti 30,00 Eur už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-09 nutartimi šią bylą sustabdė iki kol bus išnagrinėta nagrinėjama civilinė byla. Toks procesinis sprendimas motyvuotas tuo, kad nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas dokumentų, kurių pagrindu G. A. įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisėtumo klausimas.

Dėl bylos nutraukimo dalyje dėl reikalavimo panakinti savavališkos statybos aktą

30. Ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti savavališkos statybos aktą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas nagrinėjamoje dalyje bylą nutraukti. Teisėjų kolegija nurodo, jog sutinka su atsakovės argumentu, kad nors šiuo atveju byla nagrinėjama civiline tvarka, tačiau yra ginčijamas administracinio akto teisėtumas, kas sąlygoja, jog turi būti atsižvelgta ir į administracinių teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, ką pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Be to, vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, kad savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, nedaro įtakos administracinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ir pasibaigimui, neturi privalomojo pobūdžio ir kt. Kitaip tariant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-19 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A502-77/2G12, 2010-03-15 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-556-483/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2014-08-13 savavališkos statybos akte suformuluotas nurodymas ieškovui nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę, nėra ginčo objektu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kadangi statybos darbai, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyti 2009-11-17 bei 2009-11-19 statybos sustabdymo aktais, o iki 2014-08-13 savavališkos statybos akto surašymo nebuvo nei leisti atnaujinti, nei faktiškai atnaujinti, savavališkos statybos aktas ieškovui nesukėlė jokių materialinių teisinių pasekmių. Nustačius, jog ginčo aktas ieškovui nesukėlė materialinių teisinių padarinių, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje dalyje byla nutraukta pagrįstai, todėl su tuo susiję ieškovo argumentai yra atmetami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokią praktiką panašiose bylose plėtoja ir kiti bendrosios kompetencijos apeliacinės instancijos teismai (pvz., žr. Kauno apygardos teismo 2013-07-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-16-555/2013).

Dėl statybos savavališkumo fakto

31. Anot ieškovo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas atliko savavališkos statybos darbus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant, ar ieškovo 2014-08-13 savavališkos statybos akte konstatuota faktinė aplinkybė dėl savavališkos statybos yra pagrįsta, būtina nustatyti, ar statyba buvo vykdoma turint statybą leidžiantį dokumentą, o jeigu vykdoma turint statybą leidžiantį dokumentą, nustatyti, ar ji buvo vykdoma pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (SĮ 2 straipsnio 71 dalis (redakcija galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01)). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neturėjo jo vardu išduoto jokio statybos leidimo buto (duomenys neskelbtini), avarinio stovio likvidavimo darbams atlikti, toks leidimas buvo išduotas tik ankstesniam buto (duomenys neskelbtini), savininkui A. P. 2002-05-30. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas darė, vadovaudamasis SĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalimi bei aplinkybe, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas veiksmus statybos leidimui perregistruoti (34 straipsnio 3 dalis) atliko iki 2009 m. rugpjūčio pradėtų vykdyti statybos darbų. Ieškovas ginčija nagrinėjamą pirmosios instancijos teismo išvadą, remdamasis SĮ 2 straipsnio 2 dalimi ir 34 straipsnio 4 dalimi, teigdamas, jog kadangi ieškovas įsigijo butą, o ne statinį, vadinasi, buvo perleidžiama nebaigto remontuoti statinio dalis, kas sąlygoja, jog pagal SĮ 34 straipsnio 4 dalį statybos leidimas neperregistruojamas – perleistos dalies savininkas įgyja statytojo (užsakovo) teises ir pareigas tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje, o tai šalina galimybę konstatuoti statybos savavališkumą šiuo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodyti ieškovo argumentai yra nepagrįsti, nes nors teisėjų kolegija, sutinka, jog butas yra traktuotinas statinio dalimi taikytino teisinio reguliavimo prasme, tačiau SĮ 34 straipsnio 4 dalis yra skirta atvejui, kai statybos leidimas yra išduotas statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuojamo statinį ir yra perleidžiama šio statinio dalis, t. y. perleistos dalies savininkas įgyja statytojo (užsakovo) teises ir pareigas iš esamo statytojo tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje. Kitaip tariant, pritaikius SĮ 34 straipsnio 4 dalį vieno statybos leidimo pagrindu atsiranda bei darbus atlieka keli statytojai, kiekvienas jam priklausančioje statinio dalyje. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju SĮ 34 straipsnio 4 dalies taikymas yra negalimas, nes ginčo leidimas buvo suteiktas statinio daliai, kuri buvo perleista, t. y. perleidus butą neliko subjekto, iš kurio pagal nagrinėjamą normą turėtų būti įgytos statytojo (užsakovo) teisės ir pareigos tęsti statinio projekte numatytus darbus jam perleistoje statinio dalyje, kas reiškia, kad susiklostytų kurioziška situacija, kai neperregistravus leidimo neliktų statytojo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad statybos leidimas turėjo būti perregistruotas, o byloje nesant duomenų, kad tai buvo padaryta teisės aktų nustatyta tvarka, darė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovas neturėjo jo vardu išduoto statybos leidimo buto (duomenys neskelbtini), avarinio stovio likvidavimo darbams atlikti, kas sąlygoja, kad 2014-08-13 savavališkos statybos akte konstatuota faktinė aplinkybė dėl savavališkos statybos yra pagrįsta. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas ieškovo argumentus, kvestionuojančius savavališkos statybos fakto konstatavimo pagrįstumą, atmeta.
32. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog statybos savavališkumui konstatuoti pakanka nustatyti faktinę aplinkybę, kad statyba vykdyta be statybą leidžiančio dokumento, o kiti su tuo susiję argumentai, įskaitant ieškovo argumentus dėl statybos leidimų galiojimo, teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pakankamo, tačiau vengdamas perteklinio teismo procesinio sprendimo motyvavimo bei neperžengdamas ginčo nagrinėjimo ribų, dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais siekiama pagrįsti poziciją, kad ginčo statybos leidimai vykdant savavališkos statybos darbus galiojo, nepasisako.

Dėl reikalavimo panaikinti privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius

33. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl reikalavimo panaikinti privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teisėjų kolegija su šiuo ir susijusiais ieškovo argumentais sutinka iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria ieškovo argumentui, jog spręsdamas privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik formaliai konstatuoti, jog atsakovė turėjo pagrindą (t. y. buvo pagrįstai nustatytas savavališkos statybos faktas) priimti ginčo nurodymą, bet ir nagrinėti šio nurodymo turinį, pasisakydamas dėl ieškovo pateiktų argumentų, bei nustatyti, ar buvo pasirinkta tinkama, pagrįsta, proporcinga siekiamam tikslui savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonė. Teisėjų kolegija paaiškina, kad nors pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, galiojusio ginčo nurodymo priėmimo metu (redakcija galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2016-07-14), 14 straipsnio 2 dalį, atsakovė, per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto, kuriame užfiksuota savavališka statyba pasireiškė statinio dalies perstatymu (kaip kad buvo šiuo atveju), surašymo dienos galėjo pateikti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius vieninteliu būdu – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, ir žvelgiant iš šios perspektyvos, ginčo nurodymas yra teisėtas, tačiau nagrinėjamu atveju pagrindą iš dalies pritarti aukščiau nurodytam ieškovo argumentui sudaro aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-454-465/2017, kurioje teismas, priimsiant procesinį sprendimą, turės teisę ne tik  įpareigoti G. A. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas ginčo statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, bet ir leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą (14 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog ginčai civilinio proceso metu turi būti nagrinėjami kompleksiškai, bei konstatuoja, kad neišnagrinėjus šios civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-454-465/2017 sujungimo klausimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog vertinti, ar ginčo savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas yra tinkamiausias nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas bei šis klausimas gali būti sprendžiamas teismo civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-454-465/2017, neatskleidė bylos esmės bei pažeidė civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą ir pilnai atskleisti bylos esmę, turi būti išspręstas šių bylų sujungimo klausimas, nes priešingu atveju galimai būtų padėti pagrindai teismų praktikos, pažeidžiančios minėtus civilinio proceso principus, formavimui, kas yra nesuderinama su civilinio proceso tikslais bei bendraisiais teisės principais.
34. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
35. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2014-08-25 privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-140826-00136 ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Kadangi skundžiamo teismo spendimo dalis yra naikinama ir grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Ieškovo G. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas panaikinti 2014-08-25 privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-140826-00136, ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Ramunė Mikonienė

                                                                                                     Dainius Rinkevičius

                                                 Jelena Šiškina