Administracinė byla Nr. A-78-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04851-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Merko būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Merko būstas“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui 4-ajai laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas UAB „Merko būstas“ (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, atsakovas) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 2D-14764  (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymus.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. jis kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) nuosavybės dokumentuose jokių įrašų apie šiame žemės sklype esančius ir įregistruotus nekilnojamojo turto objektus ar trečiųjų asmenų daiktines teises nėra, tačiau jo žemės sklype, taip pat šalia esančiame valstybiniame žemės sklype stovi 4-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių laikini metaliniai garažai, jokia žemės nuomos ar kitokio pobūdžio sutartis nėra ir nebuvo sudaryta. Be metalinių garažų stovi tvora, sargo būdelė, elektros perdavimo linijos. Šiems statiniams statyti nebuvo suteiktas statybos leidimas, jie (šie statiniai) nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Valstybiniame žemės sklype esantys statiniai stovi arčiau negu 3 metrai nuo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, gadina kraštovaizdį, mažina gretimų sklypų komercinę vertę. Skundžiamu sprendimu atsakovas atsisakė nagrinėti jo prašymus dėl statinių neteisėtumo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančiame pareiškėjui, ir gretimame sklype, priklausančiame valstybei, atsisakymą motyvuodama tuo, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 10 metų. Prašymais atsakovui jis siekė ne tik savavališką statybą atlikusių asmenų nubaudimo, bet ir savavališkos statybos pasekmių pašalinimo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nenustato jokių išimčių ar terminų, leidžiančių pripažinti statybą be galiojančio leidžiančio dokumento nesavavališka ir teisėta, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo registro įstatymas nustato nekilnojamojo daikto registravimo viešajame registre tvarką. Skundžiamame sprendime nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai liečia tik metalinių garažų eksploatavimo klausimus ir nesuteikia teisės statyti jokių kitos paskirties statinių, minėtų dokumentų data jokiu būdu nerodo ginčo statinių pastatymo momento. Teigė, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. 

Atsakovas VTPSI atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas, prašymais kreipdamasis į VTPSI, pats nurodė, kad jam yra žinomas 1998 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 91V turinys. 4-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1972 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 470 „Dėl sklypo skyrimo metalinių standartinių surenkamų garažų statybai (duomenys neskelbtini)“, Vilniaus miesto valdybos 1998 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 91V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ bei (duomenys neskelbtini) sklypo planą, kuris buvo registruotas Vilniaus miesto valdybos 1995 m. gegužės 1 d. potvarkiu Nr. 1033V, suderintas su Vilniaus apskrities viršininko administracija. Pateiktame sklypo plane nužymėti bendrijos statiniai, taigi, statiniai pastatyti seniau nei prieš 10 metų. Vadovaujantis VTPSI viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41.17 punktu, aplinkybė, kad statiniai pastatyti seniau kaip prieš 10 metų, buvo pagrindas nenagrinėti prašymų dėl statybos, neturint Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento. Nepateisinamas asmens delsimas ginant savo subjektinių teisių pažeidimus negali būti pateisinamas teisinėje valstybėje. Tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą turi būti pusiausvyra. Šios pusiausvyros užtikrinimo viena iš priemonių yra Taisyklių 41.17 punkto nuostata. Šiuo atveju Taisyklių 41.17 punkte nurodytas 10 metų terminas užtikrina teisinių santykių stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Su šiomis teisės saugomomis vertybėmis nedera pareiškėjo veiksmai, kai jis dėl bendrijos veiksmų kreipiasi praėjus žymiai daugiau nei 10 metų nuo statinių pastatymo. 

Trečiasis suinteresuotas asmuo 4-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo žemės sklypas Vykdomojo komiteto 1972 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 470 su visais tuo metu teisėtais įforminimais buvo skirtas metaliniams standartiniams garažams pastatyti. Manė, kad metaliniai garažai nėra laikini statiniai, nes tai patvirtino ekspertai, be to, pagal planus jie turi būti tvirtinami  prie žemėje įrengtų pamatų. Tik teisėtai ir teisingai paėmus ginčo žemės sklypą iš metalinių garažų savininkų, galima buvo toliau tęsti teisėtą šio žemės sklypo panaudojimo (pardavimo ir pan.) klausimą. Metaliniai garažai egzistuoja, yra eksploatuojami daugiau kaip 40 metų, jų būklė nėra avarinė ir gali būti eksploatuojami toliau. 4-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos žmonės gavo teisę (leidimus) šioje vietoje pasistatyti nuosavus metalinius garažus dar 1972–1973 metais. 

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Merko būstas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymais kreipėsi į VTPSI dėl metalinių garažų statybos teisėtumo, VTPSI 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 2D-14764 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymus.  

Taisyklių 41.17 punkte nustatyta, kad skundų ir pranešimų nenagrinėjimo atvejai: dėl statybos neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius – jei skunde ar pranešime nurodoma, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų. Teismas atsižvelgė į Taisyklių 1 punkto nuostatą. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymais kreipėsi į VTPSI, todėl pagrįstai atsakovas jo prašymus vertino vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis. Taisyklių 41 punkte išskirti atvejai, kuomet VTPSI atsisako nagrinėti prašymus. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1972 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą Nr. 470 „Dėl sklypo skyrimo metalinių standartinių surenkamų garažų statybai (duomenys neskelbtini)“, Vilniaus miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1974 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą Nr. 118 „Dėl metalinių garažų aikštelės, (duomenys neskelbtini) gatvės rajone, užstatymo tvarkos“, kurio 1 priedėliu buvo sudarytas sąrašas asmenų, turinčių teisę statyti garažus (duomenys neskelbtini) gatvės rajone. Minėto sprendimo 1 punktu nuspręsta leisti piliečiams, nurodytiems 1 priedėlyje, pasistatyti metalinius garažus aikštelėje, (duomenys neskelbtini) rajone per mėnesį nuo leidimo gavimo dienos. Byloje esantys leidimai patvirtina, kad jie buvo išduoti atitinkamai 1974 m., 1975 m., 1977 m. Vilniaus miesto valdyba 1998 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 91V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“, Vilniaus miesto savivaldybės Plėtros departamentas 1998 m. vasario 11 d. patvirtino metalinių garažų (duomenys neskelbtini) sklypo ribas. Vilniaus apskrities viršininko administracija 1998 m. vasario 12 d. suderino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą. Pagal aukščiau nurodytus dokumentus ir jų turinį matyti, kad ginčo metaliniai garažai pastatyti seniau nei prieš 10 metų. Šią aplinkybę patvirtino ir 4-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, nurodydama, kad metaliniai garažai egzistuoja, yra eksploatuojami daugiau kaip 40 metų. 4-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 1996 m. gruodžio 6 d. pasirašė elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 6179, VĮ Registrų centre registruoti inžineriniai statiniai, 1981 m. įrengtas lietaus kanalizacijos vamzdynas. Teismas darė išvadą, kad ginčo statiniai pastatyti seniau kaip prieš 10 metų, todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi Taisyklių 41.17 punktu ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad Taisyklių 41.17 punkte nurodytas 10 metų terminas užtikrina teisinių santykių stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Su šiomis teisės saugomomis vertybėmis nedera pareiškėjo veiksmai, kai jis su prašymais dėl statinių kreipiasi praėjus žymiai daugiau nei 10 metų nuo statinių pastatymo. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateisinamai ilgą laiką neprašė ginti jos teises, o ilgiau kaip 10 metų eksploatuojamų metalinių garažų savininkai įgijo daugiau teisių proporcingumo atžvilgiu, nes pagrįstai tikėjosi, jog ilgiau nei 10 metų eksploatuojant statinius, kiti asmenys nemano, kad jų teisės yra pažeistos, arba neketina jų ginčyti.

Vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, todėl atmetus pirmąjį skundo reikalavimą, atmestas ir antrasis skundo reikalavimas.

III.

Pareiškėjas UAB „Merko būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjo skundą bei priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje, nei kitame šio įstatymo straipsnyje, nei 2010 m. rugsėjo 28 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-827 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nėra numatyti jokie senaties ar kiti terminai, kada VTPSI nebeprivalo vykdyti savavališkos statybos priežiūros. Taip pat minėtuose teisės aktuose bei jokiuose kituose teisės aktuose nėra įtvirtinti terminai, kuriems suėjus savavališkai pastatytas statinys galėtų tapti teisėtu. Pirmosios instancijos teismas nuostatų, susijusių su VTPSI funkcija – savavališkos statybos padarinių šalinimu, neanalizavo, o tik apsiribojo formaliu Taisyklių 41.17 punkto nurodymu. Pareiškėjas pažymi, jog teisės aktų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, kad būtų pasiektas jomis siekiamas tikslas ir užtikrintas atsakingas valstybės administravimas.

Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis Taisyklių 41.17 punktu, nurodė, jog inžineriniai statiniai yra įregistruoti VĮ Registrų centras. Tačiau nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo ar pareiškėjas tokius duomenis patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikę (priešingai, pareiškėjas pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nėra nurodyti minėtieji statiniai). Pažymi, kad trečiojo asmens pateiktos kadastrinių matavimų bylos nepatvirtina, jog minėtieji statiniai yra įregistruoti VĮ Registrų centras, tai tik trečiojo asmens komerciniais pagrindais pasamdytų matininkų savo naudojimui nubraižyti planai ir sukurtos bylos.

Pažymi, kad Taisyklių nuostatose dėl atsisakymo nagrinėti skundus ar pranešimus tais atvejais, kai statyba susijusi su statybos pažeidimais neturint sutikimo valstybinėje žemėje, skundų ar pranešimų atsisakymo nagrinėti terminai yra netaikomi (Taisyklių 41.14, 42.8.2, 42.8.3, 43.1.1 punktai). Atsižvelgiant į tai bei užtikrinant viešojo intereso apsaugą, kad būtų apsaugotas valstybės turtas nuo savavališkų veiksmų bei piktnaudžiavimo, analogiškos nuostatos (t. y. naikinamųjų terminų netaikymas) turėtų būti taikomos visais atvejais, kai nagrinėjamas klausimas dėl savavališkos statybos valstybiniame žemės sklype. Pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. skunduose nurodyti savavališkai pastatyti statiniai yra pastatyti valstybiniame žemės sklype ir pareiškėjui priklausančiame žemės sklype.

Nurodo, jog teisinėje valstybėje turėtų būti vadovaujamasi principu, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl asmenys savavališkai pastatę statinius ir taip pažeisdami teisės aktų reikalavimus negali tikėtis, jog jų neteisėti interesai bus ginami remiantis teisėtų lūkesčių apsauga.

Atsakovas VTPSI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą.

Pažymi, jog Taisyklės yra priskirtinos norminiams teisės aktams. VTPSI norminius aktus savo kompetencijos ribose priima vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad viešojo administravimo institucijos turi teisę priimti norminius administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, o tokie aktai yra visuotinai privalomi ir taikytini.

Pažymi, kad pareiškėjas, gindamas savo nuosavybę, gali kreiptis į teismą su ieškiniu statytojui ir savo interesus ginti civiline tvarka. Teismo sprendimas tai daryti pareiškėjui kelio neužkerta.

Sprendžiant klausimą dėl viešojo intereso gynimo turi būti atsižvelgta į tai, kad nebūtų pažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principai, įvertinta, prieš kiek laiko padaryti galimi pažeidimai, jų mastas, aplinkybės, ar dėl padarytų pažeidimų atsirado padariniai, ar padarinių atsiradimui galima užkirsti kelią ir pan. Teisę valstybinės žemės sklype statyti metalinius garažus, įrengti privažiavimus, teritorijos apšvietimą ir vandens tiekimą suteikė valstybės institucija, tuometinis Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra valstybinės žemės, ant kurios pastatyti garažai, patikėtinis. Valstybinės žemės patikėtinis dėl 4-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos statinių pretenzijų nereiškia. Be kita ko, ši bendrija į bylą yra pateikusi žemės nuomos mokėjimų pavedimų kopijas už 2007–2014 m., kas liudija, kad ji valstybinės žemės sklypu naudojasi valstybei sutinkant. Į bylą yra pateikti 1974 m. išduoti leidimai fiziniams asmenims statyti metalinius garažus (duomenys neskelbtini) rajono aikštelėje. Statybos laiką įrodo leidimuose nurodyti labai trumpi terminai, per kuriuos turėjo būti sumontuoti metaliniai garažai..

Pareiškėjas teigia, kad VTPSI turėtų atkreipti dėmesį į elektros perdavimo linijas, tačiau elektros perdavimo linijos nėra statiniai, todėl jų priežiūra nepriklauso VTPSI kompetencijai. 

Trečiasis suinteresuotas asmuo 4-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, kad metaliniai garažai yra statiniai ir teisėtai pastatyti ginčo žemės plote daugiau kaip prieš 40 metų. Tą faktą patvirtina statybos ekspertizės aktas ir kiti dokumentiniai įrodymai, kurie yra pridėti prie ankstesnio atsiliepimo į patikslintą skundą. Šioje administracinėje byloje pateikti dokumentiniai įrodymai neginčijamai patvirtina tą faktą, kad metaliniai garažai šioje vietoje buvo pastatyti teisėtai, teisėtai stovi šioje vietoje iki šiol, jie nėra avarinės būklės ir toliau gali būti naudojami pagal jų pagrindinę paskirtį – saugoti (laikyti) juose automobilius.

Metaliniai garažai pagal išduotus leidimus teisminio ginčo žemės plote dar 1971–1974 metais yra pastatyti teisėtai, todėl paimant žemę iš po metalinių garažų visuomenės poreikiams būtinai turėtų būti išspręstas metalinių garažų nukeldinimo išlaidų atlyginimas, nes žmonės be kaltės negali turėti jokios materialinės ir nematerialinės (moralinės) žalos, jokių materialinių ir nematerialinių nuostolių. Elgiantis atvirkščiai gali būti šiurkščiai pažeisti lygiateisiškumo, proporcingumo, objektyvumo ir teisinės valstybės principai.

IV.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. sausio 25 d. nutartimi nutarė pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, siekiant nustatyti, ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 41.17. papunkčio (originali įsakymo redakcija), Taisyklių 46.15. papunkčio (2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1V-226 redakcija), Taisyklių 48.1. papunkčio (2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1V-226 redakcija), Taisyklių 48.7. papunkčio (2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1V-226 redakcija) nuostatos ta apimtimi, kuria jos sudaro pagrindą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsisakyti nagrinėti ar nutraukti nagrinėjimą skundų ar pranešimų dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms bei sustabdyti administracinę bylą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės šia nutartimi pradėtą norminę bylą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą norminėje byloje Nr. I-13-520/2016, kuriuo pripažino, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 41.17 punkto (originali įsakymo redakcija), 46.15, 48.1 ir 48.7 punktų (2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1V-226 redakcija) bei 46.15 ir 48.7 punktų (2016 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1V-47 redakcija) nuostatos ta apimtimi, kuria jos sudaro pagrindą Inspekcijai atsisakyti nagrinėti skundus ar pranešimus dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų, arba jų nagrinėjimą nutraukti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 2D-14764  bei pareiškėjo UAB „Merko būstas“ prašymo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymus teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių, kuriais, be kita ko, VTPSI prašė: nedelsiant imtis visų veiksmų, kad sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys statiniai, pastatyti be statybos leidimo ir / ar neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, būtų demontuoti / nugriauti ir iškelti iš UAB „Merko būstas“ nuosavybės teise priklausančio sklypo, o asmenys, atsakingi už neteisėtų statinių statybą, atitinkamai nubausti; informuoti raštu, kokių veiksmų ir kada ėmėsi VTPSI, kad nurodyti statiniai būtų kuo skubiau demontuoti ir iškelti ar nugriauti; imtis visų veiksmų, kad valstybei priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantys laikini statiniai – metaliniai garažai – būtų demontuoti ir iškelti; statiniai, pastatyti be statybos leidimo ir / ar neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, būtų demontuoti / nugriauti, o asmenys, atsakingi už neteisėtų statinių statybą, atitinkamai nubausti; informuoti raštu, kokių veiksmų ir kada ėmėsi VTPSI, kad nurodyti neteisėti statiniai būtų kuo skubiau demontuoti, iškelti ar nugriauti.

VTPSI 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 2D-14764, vadovaujantis Taisyklių 41.17 punkto nuostata, nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo prašymuose išvardintų statinių statybos teisėtumo.

Taisyklių 41.17 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad skundas ir pranešimas nenagrinėjimas dėl statybos neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius – jei skunde ar pranešime nurodoma, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, kadangi ginčo statiniai pastatyti seniau kaip prieš 10 metų, todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi Taisyklių 41.17 punktu ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar Taisyklių 41.17. papunktyje (originali akto redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), o taip pat bylos nagrinėjimo metu galiojančios redakcijos Taisyklių 46.15, 48.1 ir 48.7 punktuose (2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1V-226 redakcija) bei 46.15 ir 48.7 punktuose (2016 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1V-47 redakcija) įtvirtintos nuostatos, sudarančios pagrindą VTPSI atsisakyti nagrinėti ar nutraukti nagrinėjimą skundą ar pranešimą dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų, teisėtumo, t. y. neprieštaravimo konstituciniam teisinės valstybės principui ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms, kadangi teisės aktuose, kuriais vadovaujantis Taisyklės yra parengtos, expressis verbis nėra įtvirtinta, kad VTPSI gali atsisakyti nagrinėti asmenų skundus ar pranešimus dėl statybos darbų, kurie atlikti seniau kaip prieš 10 metų, ar nutraukti jų nagrinėjimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą, 2016 m. liepos 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016, atsižvelgęs į tai, kad tiriamose Taisyklių nuostatose yra įtvirtintas vienas iš skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nenagrinėjimo arba jų nagrinėjimo nutraukimo atvejų, t. y. įtvirtinta nuostata, iš esmės ribojanti (paneigianti) asmens teisę į tai, kad, kreipiantis su skundu ar pranešimu į VTPSI, siekiant, kad būtų apgintos jo ar kito asmens teisės, šis skundas ar pranešimas būtų išnagrinėtas, nors, įvertinus jos turinį, akivaizdu, jog tokio pobūdžio teisinis reguliavimas gali būti įtvirtintas ne žemesnės galios nei įstatymas teisės akte, taip pat įvertinus tai, jog tiriamos nuostatos neturi aiškaus ir konkretaus įstatymo pagrindo (t. y. negrindžiama aiškiu įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu), – konstatavo, jog Taisyklių 41.17 punkto (originali įsakymo redakcija), 46.15, 48.1 ir 48.7 punktų (2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1V-226 redakcija) bei 46.15 ir 48.7 punktų (2016 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1V-47 redakcija) nuostatos ta apimtimi, kuria jos sudaro pagrindą VTPSI atsisakyti nagrinėti skundus ar pranešimus dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų, arba jų nagrinėjimą nutraukti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms.

ABTĮ 116 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis teisės aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.

Remdamasi ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo VTPSI 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 2D-14764, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymus, pagrįstumą, daro išvadą, kad jis yra neteisėtas, nes pagrįstas išimtinai Taisyklių 41.17 punkto nuostatomis, kurios, kaip minėta, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms.

Atsižvelgiant į tai, jog Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktams ir konstituciniams principams prieštaraujančia teisės norma, jis vertintinas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas skunde taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymus, kurie Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Taisyklių prasme vertinti kaip skundas ir pranešimas bei kuriais jis siekė, kad būtų imtasi veiksmų dėl, jo teigimu, savavališkos statybos, padarinių pašalinimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. gegužės 26 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pakeisti pareiškėją UAB „Merko būstas“ jo teisių perėmėju UAB „Investicijus“. Šiame prašyme buvo nurodyta, kad UAB „Merko būstas“ jam priklausantį žemės sklypą, dėl kuriame, kaip jis teigia, vykdytos savavališkos statybos 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymais ir kreipėsi į VTPSI, 2016 m. gegužės 9 d. perleido UAB „Investicijus“, kuris perima ir palaiko pareiškėjo pareikštus reikalavimus šioje byloje. Aplinkybę, kad UAB „Merko būstas“ pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino pateikdamas 2016 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra nustatyta ABTĮ 55 straipsnyje numatytų aplinkybių, lemiančių procesinį teisių perėmimą, 2016 m. birželio 20 d. nutartimi netenkino UAB „Merko būstas“ prašymo dėl procesinių teisų perėmimo.

Kadangi pareiškėjas UAB „Merko būstas“, pardavęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteko materialinio teisinio suinteresuotumo dėl 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymuose išdėstytų aplinkybių, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jo teisės ar teisėti interesai šiuo metu yra pažeisti, šiuo metu jau nėra pagrindo tenkinti jo prašymo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymus: suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Tuo tarpu UAB „Merko statyba“ 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimas, įvardintas prašymu, perduodamas nagrinėti iš naujo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui: šiame kreipimesi pareiškėjas prašė imtis visų veiksmų dėl valstybei priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančių laikinų statinių demontavimo ir iškeldinimo. Pranešimas yra asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Taisyklių 5 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo tokia jam suteikta teise, Inspekcijos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. 2D-14764, kuriuo jam atsakyta ir į šį pareiškimą, yra neteisėtas, todėl pareiškimas perduodamas nagrinėti iš naujo.    

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas tik bendrai nurodo, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau prašymo su patirtų bylinėjimosi išlaidų detaliu apskaičiavimu ir atitinkamų dokumentų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Merko būstas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Merko būstas“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 2D-14764.

Perduoti UAB „Merko statyba“ 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimą, įvardintą prašymu, nagrinėti iš naujo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

                                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė