Civilinė byla Nr. 2S-1048-275/2015
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00628-2010-6
Procesinio sprendimo kategorijos 121.17. 122.4.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3077-820/2010 pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. P. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.
Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas R. P. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3077-820/2010 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, jog 2014-07-10 nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-2615-808/2014 paaiškėjo, kad pastate suvartotos šilumos kiekis ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2010-02-01 iki 2013-05-31 turi būti paskirstytas taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodus Nr. 4 ir Nr. 5. Atkreipė dėmesį, jog UAB „Vilniaus energija“ pirminiuose ieškiniuose teigė, jog atsakovui turi būti taikomas metodas Nr. 4, tačiau vėlesniuose ieškinio patikslinimuose nurodė, jog nuo 2010-02-01 iki 2013-05-31 šilumos kiekis perskirstytas taikant metodus Nr. 4 ir Nr. 5, be to, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadoje teigiama, kad pastate suvartotos šilumos kiekis ginčo laikotarpiu teisėtai buvo paskirstytas taikant metodus Nr. 4 ir 5. Kadangi prašomoje atnaujinti civilinėje byloje buvo taikytas tik metodas Nr. 4, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, neteisingai buvo apskaičiuota skolos suma (T. 2, b. l. 51-53). UAB „Vilniaus energija“ prašė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Pažymėjo, kad pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo tvarkos, pagal kurią buvo skaičiuojami mokesčiai atsakovui ir kitiems pastate esantiems vartotojams, klausimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo buvo svarstomas dar nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-596-574/2009, kurioje šio teismo 2009-12-22 sprendimu iš pareiškėjo buvo priteista 4101,15 Lt skola už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-06-30. Šilumos kiekio paskirstymo pastato vartotojams tvarka taip pat buvo nagrinėjama ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Nagrinėjant aukščiau paminėtas bylas buvo nustatyta, kad nuo 2007-07-01 pastate suvartotas šilumos kiekis, apskaičiuotas įvadiniu šilumos skaitikliu, vartotojams skirstomas pagal metodą Nr. 4., t. y. atsakovui puikiai buvo žinoma apie Komisijos patvirtintų šilumos paskirstymo metodų egzistavimą ir pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo tvarką. Nagrinėjant aukščiau paminėtas bylas pareiškėjui buvo žinoma, kad nuo 2005 m. jam priklauso 49/1000 dalys centralizuotai nešildomos 114,26 kv. m. negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2005 m. nėra pastato bendro naudojimo patalpa, o yra R. P. ir kitų VĮ Registrų centro butų/patalpų sąraše ir šios palėpės dalių paskaičiavimo projekte nurodytų pastato butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo 3 ir 4 priedai). Tik dėl šios palėpės pastate suvartotas šilumos kiekis jau nuo 2007-07-01 vartotojams galėjo būti skirstomas taikant Metodą Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5. Nors pareiškėjo interesams paminėtose bylose atstovavo advokatė, ir pareiškėjui buvo žinoma, kad mokesčiai jam apskaičiuoti tik už jam priklausančio buto Nr. 64 šildymą, pareiškėjas nebuvo pranešęs nei šilumos tiekėjui, nei teismui (įskaitant apeliacinės instancijos teismą) apie jam priklausančias Palėpės dalis ir nebuvo pareiškęs dėl neteisingo metodų taikymo. Papildomai nurodė, jog pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti nuo 2009 metų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-596-574/2009 (T. 2, b. l. 96-99).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3077-820/2010.
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti
Pareiškėjas nurodė, jog aplinkybė apie netinkamą metodų taikymą paaiškėjo 2014-07-10 Komisijai pateikus išvadą Nr. R2-1792 civilinėje byloje Nr. 2-2615-808/2014 (b. l. 54-57). Teismas Komisijos pateiktos išvados priėmimo datos nesiejo su sužinojimu apie tariamai netinkamą skolos apskaičiavimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 93,85 m2, atliktą civilinėje byloje Nr. 2-3077-820/2010, kadangi ji pateikta dėl UAB „Vilniaus energija“ atlikto skaičiavimo taikant Metodą Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5 ir už kitą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2010-02-01 iki 2013-05-31. UAB „Vilniaus energija“ pateikė teismui 2014-02-12 patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2615-808/2014, kuriame nurodė, jog ginčo laikotarpiu pastate suvartotas šilumos kiekis, apskaičiuotas pastato įvade įrengtu įvadiniu šilumos skaitikliu, visiems pastato butų/patalpų savininkams buvo perskirstytas taikant Komisijos patvirtintą Metodą Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5. Atsakovui apie patikslintą ieškinį tapo žinoma 2014-02-24 prieš 2014-02-25 vykusį parengiamąjį teismo posėdį (posėdžio garso įrašas 07:14-07:19), todėl nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo vėliausiai galėjo būti pateiktas 2014-06-24, o teisme gautas tik 2014-08-29 (T. 1, b. l. 2), t. y. praleidus 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, priimdamas 2010-11-02 sprendimą civilinėje byloje 2-3077-820/2010, taikė Metodą Nr. 4, tačiau netaikė Metodo Nr. 5, nesudarė pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Komisijos pateikta išvada dėl UAB „Vilniaus energija“ apskaičiuoto laikotarpio nuo 2010-02-01 iki 2013-05-31, o prašomoje atnaujinti procesą civilinėje byloje skola susidarė už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-01-31, todėl Komisijos pateikta išvada dėl UAB „Vilniaus energija“ atlikto skaičiavimo nelaikytinos naujomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimo matyti, jog ieškovas reiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 93,85 m2, tiektą šilumos energiją (T. 1, b. l. 69-70, 87-90), tačiau minėtoje civilinėje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo už sunaudotą šilumos energiją, apskaičiuotą taikant Metodą Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5, t. y. įvertinant ir ieškovui priklausiančios palėpės dalies plotą (T. 2, b. l. 114-118), o naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovas nepagrįstai apskaičiavo skolą už suteiktą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 93,85 m2, nuo 2008-10-01 iki 2010-01-31 ir būtų priimtas kitoks teismo sprendimas, pareiškėjas nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti 2014-10-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3077-820/2010 ir prijungti ją prie nagrinėjamos bylos Nr. 2-2615-808/2014. Nurodo, kad ieškovas kelis kartus keitė ieškinio sumą ir skaičiavimo metodiką ir tik 2014-07-10, gavus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadą, tapo aišku, kad pastate suvartotos šilumos kiekis turi būti skirstomas taikant metodą Nr. 4 ir metodą Nr. 5. Šiuo atveju reikia taikyti įstatymo analogijos principą, kad būtų galima perskaičiuoti neteisingai paskaičiuotą sumą ginčijamu laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2010-01-31. Metodų taikymas nebuvo nagrinėtas, nes ieškovas nepateikė prašomos informacijos, o teismas atsisakė išreikalauti šią informaciją.
Ieškovas su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškina, kad 2014-02-12 pateikė teismui patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2615-808/2014, kuriame laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2013-05-31 buvo atliktas šilumos kiekio paskirstymas visiems pastato gyventojams taikant metodą Nr. 4 su metodu Nr. 5. Apeliantui šie procesiniai dokumentai buvo įteikti 2014-02-24. Komisija išvadoje tik patvirtino, apeliantui žinomų aplinkybių teisėtumą, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra praleistas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-03 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
Atsakovas prašo atnaujinti procesą byloje (t. II, b.l.51-53) , kurioje teismo sprendimas priimtas 2010 m. lapkričio 2 d. civilinėje byloje Nr. 2-3077-820/2010, tačiau nenurodo, koks sprendimas turi būti priimtas, atnaujinus procesą byloje ir ją išnagrinėjus iš naujo, neteikia prašymo dėl priimtų ir įsiteisėjusių procesinių dokumentų byloje. Nenurodo, jog prašo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą ir nutartį, kuria, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Tai, kad pateiktame prašyme nurodyta, jog nagrinėjant bylą nebuvo taikytas Metodas Nr. 5, galima daryti išvadą, kad atsakovas siekia, jog teismo sprendimas ir nutartis, priimti anksčiau išnagrinėtoje byloje, būtų panaikinti arba pakeisti, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti atsakovui trūkumą pateikto pareikšimo trūkumams pašalinti, tačiau dėl šios pažeidimo netikslinga naikinti teismo nutart ir grąžinti prašymą naujam nagrinėjimui, kadangi bylos esmę sudaro tai, ar atsakovui yra paaiškėjusios naujos esminės bylos aplinkybės, kurios būtų pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir jas galima nustatyti, nepašalinus atsakovui pareiškimo trūkumų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta iš esmės ir netaikant trūkumų šalinimo instituto.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo 4 980,22 Lt įsiskolinimo už suteiktas paslaugas nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. Atsakovui pateikus apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2012-04-16 nutartimi paliko minėtą teismo sprendimą nepakeistą. Teismo sprendime nurodyta, kad 4980,22 Lt suma ieškovui priteisiama iš atsakovo R. P., remiantis byloje pateiktu įsiskolinimo už suteiktas paslaugas paskaičiavimu. Atsakovas byloje teikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, teikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuose nenurodė tos aplinkybės, jog atsakovo mokėtina skola būtų apskaičiuota nepagrįstai dėl to, kad skaičiuojama buvo netaikant Metodo Nr. 5 . Ieškovas pateikė byloje duomenis, kaip buvo priskaičiuota atsakovo butui tenkanti skola, kokie pradiniai duomenys naudoti šiam apskaičiavimui ( t. I, b. l. 75).
Atsakovas 2014-08-29 pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje, kadangi naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu, t.y. kad nebuvo neteisingai apskaičiuota skolos suma, tačiau nenurodo, kokio dydžio skola turėjo būti priskaičiuota, nenurodo, kokiais duomenimis remiantis turėjo būti padaryta išvada, kad jis nėra skolingas ieškovui, koks šilumos keikis teko jo butui, taikant tinkamus šilumos skaičiavimo metodus.
Apeliantas nurodo, jog apie netinkamai taikomus suvartotos šilumos energijos paskirstymo metodus bei neteisingai skaičiuojamus patiektos šilumos energijos kiekius sužinojo, kai, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2615-808/2014, buvo gauta 2014 m. liepos 10 d. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos išvada. Šioje byloje ginčo šalys yra tos pačios, kaip ir nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje, kurios šiuo metu Nr.2-1096-808/2015, iki šiol šios bylos nagrinėjimas nėra baigtas. Pirmosios instancijos teismui atmetus atsakovo prašymą atnaujinti procesą dėl to, kad nurodytoje išvadoje nėra duomenų apie atsakovo skolos, jam priskaičiuotos už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-02-01 teisingumą, atsakovas turėjo nurodyti argumentus dėl ko šios išvados nėra pagrįstos. Atsakovas nurodo, kad Komisijos patvirtinti metodai Nr. 5 ir Nr. 4 turėjo būti taikomi ir laikotarpiu, už kurį priteista skola 2010-11-02 teismo sprendimu, bet šie atsakovo nurodyti argumentai nėra esmine aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tai, koks sunaudotos šilumos kiekio skaičiavimo metodas turėjo būti taikomos atsakovo turimoms nuosavybės teisėmis patalpoms, atsakovas turėjo galimybę sužinoti, nes šie metodai yra paskelbti norminiuose teisės aktuose. Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 d. norma Metodai Nr. 4 ir Nr. 5 gali būti taikomi vartotojų iniciatyva, tačiau ieškovas savo iniciatyva už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2013-05-31 atliko šilumos kiekio paskirstymą visiems pastato vartotojams, taikant Metodus Nr. 4 ir Nr. 5. Nesant pagrindo daryti išvadai, kad ir už ankstesnį laikotarpį ieškovas privalėjo kitokiu būdu apskaičiuoti šilumos kiekį pastate, nei yra apskaičiavęs išnagrinėtoje byloje, atsakovo nurodyta aplinkybė nėra jau paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuria remiantis yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-127/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. K., J. N. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2007).
Terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo momento, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie netinkamą metodų taikymą ir atsakovui neteisingai skaičiuojamą patiektos šilumos energijos kiekį. Apeliantas nurodo, jog apie netinkamai taikomus suvartotos šilumos energijos paskirstymo metodus bei neteisingai skaičiuojamus patiektos šilumos energijos kiekius sužinojo, kai nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2615-808/2014 buvo gauta 2014 m. liepos 10 d. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos išvada. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų (t. 2, b. l. 128-138), UAB „Vilniaus energija“ patikslintame ieškinyje, pateiktame civilinėje byloje Nr. 2-2615-808/2014, nurodė, jog ginčo laikotarpiu pastate suvartotas šilumos kiekis, apskaičiuotas pastato įvade įrengtu įvadiniu šilumos skaitikliu, visiems pastato patalpų savininkams buvo perpaskirstytas taikant metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apie netinkamą metodų taikymą atsakovas sužinojo ar turėjo sužinoti gavęs UAB „Vilniaus energija“ patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2615-808/2014. Iš civilinės bylos Nr. 2-2615-808/2014 matyti, jog patikslintas ieškinys buvo priimtas 2014 m. vasario 21 d. o atsakovas apie jį sužinojo 2014 m. vasario 24 d. (2014 m. vasario 25 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-2615-808/2014 garso įrašas 07:14 – 07:19 min.). Prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantas pateikė 2014 m. rugpjūčio 29 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas praleido terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti.
Nagrinėjant bylą pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, atsakovas ginčijo ieškinį, remdamasis tuo, kad jo butas yra atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos, todėl nuo to laiko ieškovas šilumos energijos apeliantui priklausančiam butui netiekia ir jis neprivalo mokėti už paslaugas, kurių negavo. Atsakovas ieškovo pateiktų skaičiavimų bei sumų neginčijo. Taigi, nagrinėjamoje byloje faktiškai nebuvo sprendžiamas pagal nurodytus metodus apskaičiuojamos sumos vieno ar kito rodiklio tikslumas, tačiau pripažintina, kad atsakovas turėjo galimybę ginčyti ieškovo nurodytas sumas ir taikomus metodus jų apskaičiavimui. Naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovas nepagrįstai apskaičiavo skolą už suteiktą šilumos energiją butui esančiam (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 93,85 m2, nuo 2008-10-01 iki 2010-01-31 ir būtų priimtas kitoks teismo sprendimas, pareiškėjas nepateikė, nes kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, Komisijos pateikta išvada dėl UAB „Vilniaus energija“ apskaičiuoto laikotarpio nuo 2010-02-01 iki 2013-05-31, o prašomoje atnaujinti procesą civilinėje byloje skola susidarė už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-01-31.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo (atsakovo) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Kutrienė