Civilinė byla Nr. 2-399-1068/2022

                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01124-2021-5

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

  2.6.1.3.1.; 3.2.6.5.

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,

sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei, 

dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Dovilei Vaivadaitei,

atsakovams S. K., D. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovams R. A., D. S., S. K., dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dokumentinio proceso tvarka pateikė ieškinį teismui. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-462/2017 S. K., R. A. ir D. S. buvo pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiosios J. G. civilinį ieškinį ir jai solidariai iš nuteistųjų S. K., R. A. bei D. S. priteisė 500 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas be pakeitimų paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Antstolei neišieškojus žalos, J. G. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. S. K., R. A. ir D. S. padarytas nusikaltimas patenka į smurtinių nusikaltimų sąrašą, kuomet valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kompensuoja žalą, kaltam asmeniui jos neatlyginus. 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (1.34) 7R-5672 buvo nuspręsta J. G. išmokėti 5060 Eur (4560 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur turinės žalos) dydžio kompensaciją, kuri 2019 m. spalio 3 d. (lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1947) buvo pervesta į jos nurodytą sąskaitą. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 5060 Eur ieškovės naudai.

2021 m. gruodžio 2 d. Plungės apylinkės teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.

Atsakovas S. K. pateikė prieštaravimus, kuriuos teismas priėmė 2021 m. gruodžio 27 d. Nurodė, kad nesutinka, jog žala būtų priteista iš jo solidariai su kitais atsakovais ir prašė žalą priteisti iš kiekvieno atsakovo atskirai. Ieškinyje nebuvo įvertinti kiekvieno iš atsakovų tyčiniai veiksmai, padarant neteisėtus veiksmus bei kaltė. Atsakovai R. A. ir D. S. šiuo metu pataisos įstaigose neturi pajamų ir darbo, todėl ieškinį dengtų tik jis, o tai jam ir valstybės institucijoms ateityje sukeltų papildomų rūpesčių.

Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė nurodo, kad atsakovų, tame tarpe ir S. K., padaryti neteisėti veiksmai bei kaltė buvo įvertinti baudžiamajame procese ir papildomai šiame procese nevertintini. Atsakovų tyčinių veiksmų padarant nusikalstamą veiką bei kiekvieno iš atsakovų kaltės nustatymas nėra bylos dėl lėšų išieškojimo regreso tvarka iš asmenų, atsakingų už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą, dalykas. Žala, kurią Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija už atsakovus atlygino nuo smurtinio nusikaltimo padarymo nukentėjusiam asmeniui, buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmai, todėl ji turi teisę reikalauti, kad solidariai iš atsakovų būtų išieškota tokio dydžio suma, kiek yra sumokėta asmeniui, kuriam buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Nurodoma aplinkybė, kad atsakovai R. A. ir D. S. šiuo metu neturi pajamų ir darbo niekaip nepatvirtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareikštas ieškinys atsakovams yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė atmesti atsakovo S. K. prieštaravimus dėl 2021 m. gruodžio 2 d. preliminaraus sprendimo ir priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu atsakovas S. K. ieškiniui neprieštaravo. Papildomai nurodė, kad jog jis dirba, gauna pastovias pajamas ir jam nėra problemos atlyginti žalą. Mano, kad problema yra dėl R. A., kuris nedeklaruoja gyvenamosios vietos, niekur nedirba ir visa suma bus išieškoma iš tų, kurie turi pajamas. Reikia, kad visi atsakovai atlygintų žalą ir žalos atlyginimas turėtų būti išdalintas dalimis. 

Teismo posėdžio metu atsakovas D. S. su ieškiniu sutiko. Pažymėjo, jog norėtų, kad ieškinio suma būtų išdalinta į tris lygias dalis. Paaiškino, kad sutinka su savo dalimi, tačiau nesutinka, kad reikia mokėti už visus, nes po to vėl reikės kreiptis į teismą, kad susigrąžinti iš kitą atsakovą sumokėtą dalį. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu iš nuteistųjų S. K., R. A. bei D. S. nukentėjusiajai J. G. solidariai priteista 500 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-5672 ieškovė išmokėjo 5060 Eur (4560 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur turinės žalos) dydžio kompensaciją J. G..

Ginčo tarp šalių dėl ieškinio reikalavimo, t. y. 5060,00 Eur kompensacijos žalai atlyginti priteisimo nėra, todėl teismas atskirai dėl jo nepasisako.

 Atsakovai S. K. ir D. S. nesutinka, o greičiau pageidauja, kad žalos atlyginimas iš jų būtų priteistas dalimis, t.y. nustatyta kiekvieno iš jų atlygintina suma, o ne bendrai.  

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininko pareiga solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis).

Kiekvienas solidariosios prievolės skolininkas turi ne dalį, o visą pareigą. Todėl kai prievolė solidarioji, kreditorius turi garantiją, kad vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti prievolę vykdyti iš kito mokaus skolininko. Taip įstatymų leidėjas prioritetiškai gina kreditoriaus interesus, nes solidarioji prievolė yra žymiai palankesnė kreditoriui ir yra skirta jo didesnėms galimybėms gauti savo reikalavimo patenkinimą užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-611/2021).

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu nustatyta solidari atsakovų prievolė nukentėjusiajai. Pastarąją už atsakovus nukentėjusiajai kompensavo ieškovė ir reikalauja atsakovų jos atgręžtinio įvykdymo solidariai.

Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 5060,00 Eur žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.245 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Minėta norma taikytina solidariajam skolininkui įvykdžius tiek visą solidariąją prievolę, tiek jos dalį. Taigi, atsakovas S. K. ar kartu su atsakovu D. S., vienasmeniškai ar kartu atsiskaitę su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę, kad bendraskolis R. A. jam (jiems) lygiomis dalimis atlygintų tai, ką jis (jie) įvykdė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Kadangi šalys nepateikė jokių papildomų dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šis klausimas nespręstinas (CPK 430 straipsnio 7 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4189-1068/2021, palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja                                                                                Jurgita Ališauskaitė