Civilinė byla Nr. e2-245-881/2024

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01338-2023-7

        Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2

 (S)

9.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Belvista“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį ir pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Teismo išvada dėl JANĮ nustatytų procedūrų pažeidimo buvo padaryta pernelyg formaliai aiškinant ir taikant atitinkamas JANĮ nuostatas. Bendrovės pateiktą restruktūrizavimo plano projektą pasirašė ne tik bendrovės vadovas bei akcininkai, tačiau ir kreditoriai L&M International Trading Ltd. bei S. K., kurių finansiniai reikalavimai sudaro 66,8 proc. (t. y. daugiau nei 2/3) visų bendrovės kreditorių reikalavimų sumos. Todėl akivaizdu, kad bendrovės restruktūrizavimo proceso inicijavimui (ir restruktūrizavimo plano projektui) pritaria bendrovės kreditorių dauguma, kaip numatyta JANĮ 107 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, jog laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos (bendrovė neturi kreditorių, kurių reikalavimai būtų užtikrinti bendrovės turto įkeitimu ir (ar) hipoteka). Taigi išankstinis pranešimas visiems bendrovės kreditoriams registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus nebūtų turėjęs įtakos, sprendžiant dėl kreditorių pritarimo bendrovės restruktūrizavimui, net jeigu visi likę bendrovės kreditoriai restruktūrizavimui ar restruktūrizavimo plano projektui nebūtų pritarę, tai nesudarytų pagrindo teismui nekelti bendrovei restruktūrizavimo bylos arba netvirtinti restruktūrizavimo plano projekto.

9.2.                      Teismas neatsižvelgė į šioje byloje susiklosčiusią išskirtinę situaciją, kuri bendrovei neleido griežtai laikytis JANĮ įtvirtintų restruktūrizavimo proceso inicijavimo procedūrų. Sprendimas dėl būtinybės kelti bendrovei restruktūrizavimo bylą buvo priimtas jau po to, kai pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimas buvo numatytas rašytinio proceso tvarka 2024 m. sausio 10 d. Bendrovė iki numatyto teismo posėdžio objektyviai negalėjo įvykdyti JANĮ numatytų restruktūrizavimo bylos inicijavimo procedūrų, kadangi tam nepakako laiko. Bendrovei griežtai laikantis visų JANĮ reikalavimų, bendrovė dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo į teismą būtų galėjusi kreiptis tik po to, kai teismas išspręs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo atveju, jeigu Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 10 d. teismo posėdyje būtų nusprendęs iškelti bankroto bylą, bendrovė būtų apskritai praradusi galimybę kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tai reikštų, kad bendrovė, kuri, kaip išdėstyta teismui pateiktame restruktūrizavimo plano projekte, yra gyvybinga ir vykdo veiklą, negalėtų išsaugoti verslo, daugiau nei 50 darbo vietų ir būtų priversta bankrutuoti. Tokia situacija, bendrovės įsitikinimu, neatitiktų nemokumo proceso tikslų ir JANĮ įtvirtintų principų, kurie yra nukreipti į laikinų finansinių sunkumų turinčių juridinių asmenų gyvybingumo išsaugojimą ir mokumo atkūrimą. Taigi Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į tai, kad bendrovė dėl susiklosčiusios procesinės padėties šioje byloje dėl restruktūrizavimo galėjo kreiptis tik tokiu būdu, kuriuo tai ir padarė.

9.3.                      Bendrovės vertinimu, teismas, nustatęs formalius pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo trūkumus, privalėjo nustatyti terminą pašalinti šiuos trūkumus, tačiau ne apskritai atsisakyti priimti bendrovės pareiškimą. Teismas nutartyje neargumentavo, kodėl laiko, kad teismo nustatyti pareiškimo trūkumai yra apskritai nepašalinami. Visų kreditorių neinformavimas ar atskirų bendrovės duomenų / dokumentų, kurių teismas konkrečiai neįvardijo, nepridėjimas prie restruktūrizavimo plano negali būti laikomas esminiais trūkumais, kurių bendrovė per protingą terminą negalėtų pašalinti, ir kurie apskritai paneigtų galimybę svarstyti klausimą dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Bendrovės nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į byloje susiklosčiusią situaciją, vertinti galimybės išsaugoti bendrovės veiklą buvimą ir JANĮ nuostatas taikyti ne formaliai, o atsižvelgus į įstatymo tikslus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti juridinio asmens vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kai toks pareiškimas paduotas teisme jau nagrinėjant juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo (pagal kreditoriaus pareiškimą) klausimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Šiuo atveju skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11.       Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. kovo 27 d. apeliantė UAB „Belvista“ pateikė prašymą priimti naujus įrodymus: apeliantės mokėjimus už nuomą, apeliantės mokėjimus už elektros energiją ir atliekų tvarkymą bei apeliantės vadovo parengtą pažymą apie įsipareigojimus darbuotojams.

12.       Prašyme apeliantė pažymi, kad jos patiriami finansiniai sunkumai yra laikini, bendrovė yra išsaugojusi visus aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurių yra virš 50, moka nuomos mokestį už nuomojamas patalpas, reguliariai atsiskaito už elektros energiją, gamtines dujas, atliekų tvarkymą, neturi pradelstų darbo užmokesčio įsipareigojimų darbuotojams, geba iš gaunamų pajamų dengti einamuosius mokėjimus ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Bendrovės skaičiavimais šie metai bendrovei turėtų būti pelningi, o tai leis iš esmės stabilizuoti finansinę padėtį ir padengti finansinius įsiskolinimus (tarp jų – ir pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriui), o tuo atveju, jeigu bendrovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla – per 4 metus ir visiškai atkurti mokumą, padengiant visus įsipareigojimus kreditoriams. Apeliantė nurodo, kad su šiuo prašymu teikiamų rašytinių įrodymų neturėjo galimybės pateikti kartu su atskiruoju skundu, kadangi didžioji jų dalis buvo gauta po atskirojo skundo pateikimo, todėl mano, jog nėra pagrindo vertinti, kad įrodymai yra teikiami pavėluotai.

13.        CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14.       Apeliantės teigimu, šiuo atveju taikytina draudimo apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus išimtis – jų pateikimo galimybė atsirado vėliau (po atskirojo skundo pateikimo). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teikiamų įrodymų turinį, konstatuoja, kad teikiami mokėjimus turintys patvirtinti banko pavedimų (tikėtina) išrašai (ar pavedimai) yra lenkų kalba, jų vertimai į valstybinę kalbą nepateikti, tai neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo. Be to, tiek mokėjimų pavedimai (ar išrašai), tiek apeliantės vadovo parengta 2024 m. kovo 19 d. pažyma (adresuota Vilniaus apygardos teismui) galėtų būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pagrindo iškelti restruktūrizavimo ar bankroto bylą, o apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nagrinėja tik pirmosios instancijos teismo atisakymo priimti apeliantės pateiktą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl apeliantės naujai teikiami įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 180 straipsnis). Pastebėtina, kad tie patys dokumentai yra pateikti ir pirmosios instancijos teismui su apeliantės 2024 m. kovo 20 d. rašytiniais paaiškinimais (DOK-10300) dėl bankroto bylos kėlimo.

Dėl atsisakymo priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nesilaikius kreditorių informavimo tvarkos

15.       Tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto proceso inicijavimą reglamentuoja JANĮ 8 ir 9 straipsnio normos, atskirai neišskirdamos taisyklių, kurios būtų taikomos tik bankroto ar tik restruktūrizavimo procesui inicijuoti. Taigi nemokumo procesui, t. y. tiek bankroto proceso, tiek restruktūrizavimo procesui inicijuoti taikomos abiem procesams bendrą tvarką (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis) įtvirtinančios taisyklės, kurios skiriasi tik priklausomai nuo to, ar nemokumo procesą inicijuoti ketina pats juridinis asmuo (JANĮ 8 straipsnis), ar jo kreditorius (JANĮ 9 straipsnis).

16.       Nemokumo proceso inicijavimas pradedamas juridinio asmens arba kreditoriaus pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020).

17.       Nemokumo proceso inicijavimo tikslai yra: 1) suteikti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka; 2) informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Taip įstatymų leidėjas suteikia galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1223-798/2022).

18.       Remiantis JANĮ 8 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. JANĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.

19.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės UAB „Belvista“ (atsakovės jai keliamoje bankroto byloje) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nustatęs, kad nebuvo laikytasi JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos nemokumo (šiuo atveju – restruktūrizavimo) bylos inicijavimo tvarkos, kuri iš esmės reikalauja kreditoriams (visiems) išsiųsti pranešimus, kuriuose nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis).

20.       Susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis). JANĮ 8 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) likvidatorius inicijuoja bankroto procesą, nes juridinis asmuo yra nemokus; 3) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 8 straipsnio 4 dalis).

21.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos apeliantei UAB „Belvista“ iškėlimo. VSDFV Vilniaus skyrius apeliantę UAB „Belvista“ apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo informavo 2023 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (8.1E) DV_S-76330 (2023 m. gruodžio 4 d. CBP-1318 priedas Nr. 9).

22.       VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 4 d. pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Belvista“ iškėlimo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi, kuria, be kita ko, apeliantei nustatytas 14 dienų nuo prareiškimo įteikimo dienos terminas atsiliepimui į pareiškimą pateikti, taip pat 5 darbo dienų terminas pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, teismo posėdis rašytinio proceso tvarka paskirtas 2024 m. sausio 10 d. Ši nutartis apeliantės vadovui (jo sutuoktinei) įteikta 2023 m. gruodžio 9 d. (1 t., b. l. 23).

23.       Atsakovės vadovas 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą dėl dokumentų ir atsiliepimo pateikimo termino pratęsimo iki 2024 m. sausio 9 d. (1 t. b. l. 24–27). Šis prašymas 2023 m. gruodžio 15 d. teisėjos rezoliucija patenkintas iš dalies, procesinį terminą pratęsiant iki 2024 m. sausio 2 d. Apeliantės vadovas 2024 m. sausio 2 d. teismui pateikė prašymą atidėti teismo posėdį ir terminą dokumentams bei atsiliepimui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti pratęsti iki 2024 m. vasario 1 d. (1 t., b. l. 43-49). Prašymas priimtas, teisėjos rezoliucijoje nurodant spręsti teismo posėdžio metu.

24.       Vilniaus apygardos teisme 2024 m. sausio 8 d. gautas suinteresuoto asmens bankrutuojančios UAB „Sopranai“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Žilvino Blizniko, prašymas netenkinti apeliantės vadovo prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo. Suinteresuoto asmens vertinimu, apeliantės teikiami prašymai pratęsti terminus ir atidėti teismo posėdį, argumentuojami negalėjimu dokumentų pateikti dėl sveikatos būklės, yra tik strategija vilkinti bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimą (1 t., b. l. 50–51), nes atsakovės vadovas, nepaisant nurodomos jo sveikatos būklės, kitose bylose (pvz., eB2-­682­656/2024; eB2-­1920-656/2023) dokumentus pateikė.

25.       UAB „Belvista“ vadovas 2024 m. sausio 9 d. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Belvista“, kuriuo prašė netenkinti ieškovės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą. Prie šio atsiliepimo – pareiškimo pridėjo bendrovės restruktūrizavimo plano projektą ir bendrovės akcininkų 2024 m. sausio 9 d. sprendimą pritarti restruktūrizavimo plano projektui. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi šį apeliantės pareiškimą atsisakyta priimti, o kita tos pačios dienos nutartimi teismo posėdis dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo atidėtas iki 2024 m. vasario 6 d., vėliau (dėl to, kad dar neišnagrinėtas atskirasis skundas dėl šioje byloje skundžiamos nutarties) iki 2024 m. kovo 14 d. ir 2024 m. kovo 28 d. (dėl tos pačios priežasties).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trumpiausias JANĮ 8 straipsnyje restruktūrizavimo procesui inicijuoti nustatytos tvarkos įgyvendinimui būtinas laikotarpis yra nuo 15 iki 21 dienos, o atsiliepimui į VSDFV Vilniaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei pateikti buvo nustatytas 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos terminas, viena vertus, iš dalies sutinka, jog tokiu atveju iš esmės neįmanoma suspėti inicijuoti restruktūrizavimo procesą laikantis JANĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytos restruktūrizavimo proceso tvarkos.

27.       Kita vertus, bankroto procesas apeliantės atžvilgiu inicijuotas VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (8.1E) DV_S-76330, kuriuo apeliantei pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Belvista“ iškėlimo, tad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimas teismui apeliantei nebuvo siurprizinis. Taigi apeliantei, jos vadovui, veikiant protingai, apdairiai ir rūpestingai, nuo VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimo gavimo dienos buvo pakankamai laiko inicijuoti procesą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo laikantis JANĮ 8 straipsnyje nustatytų pranešimo apie nemokumo proceso inicijavimą įtvirtintų taisyklių.

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas informuoti kreditorius, siejamas ir su teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimu (JANĮ 16 straipsnis), reiškia, jog įstatyme nustatyta tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžių, be to, yra toks įstatymo reikalavimas yra imperatyvus. Tik tinkamas įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti kreditorius apie ketinamą pradėti nemokumo procesą laikymasis gali užtikrinti tokios procedūros teisėtumą, todėl JANĮ 8 straipsnyje nustatytos tvarkos nesilaikymas negali būti laikomas formaliais pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo trūkumais. Taigi apeliantės nurodoma aplinkybė, kad restruktūrizavimo plano projektui pritarimą yra išreiškę UAB „Belvista“ akcininkai, kurie tuo pačiu yra ir apeliantės kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro daugiau nei 2/3 visų bendrovės kreditorių reikalavimų sumos, neatleidžia apeliantės nuo imperatyvaus reikalavimų laikymosi.  

29.       Kitokio vertinimo nesuponuoja ir nurodomi argumentai, kad nustatęs tokius, apeliantės vertinimu, formalius trūkumus, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti terminą pašalinti šiuos trūkumus, tačiau ne apskritai atsisakyti priimti bendrovės pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka, kadangi jau minėta, jog nurodyti pareiškimo trūkumai nėra formalūs. Procesinių dokumentų ir jų priedų trūkumų šalinimo tvarka reglamentuojama CPK 115 straipsnyje, t. y. jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Apeliantės pareiškimo trūkumai (nesilaikyta restruktūrizavimo proceso inicijavimo tvarkos) nelaikytini procesinio dokumento trūkumais CPK 115 straipsnio aspektu. Procesinio dokumentų trūkumų šalinimo institutas galėtų būti taikomas, jeigu apeliantė būtų išsiuntusi pranešimus visiems kreditoriams, bet nebūtų tokį faktą patvirtinančių įrodymų pridėjusi teismui prie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šiuo atveju apeliantė neneigia, kad tokių pranešimų kreditoriams ji nesiuntė. Apeliantės padarytas JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos procedūrinis pažeidimas negali būti taisomas naudojantis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu, nes tai būtų iš esmės JANĮ nustatytos procedūros kartojimas iš naujo. Toks pažeidimas nulemia tai, kad apeliantė nelaikoma įgijusia teisę pateikti teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį pareikšimą atsisakė priimti.

30.       Priešingai nei nurodo apeliantė, bankroto bylos iškėlimas neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Remiantis JANĮ 78 straipsnio 3 dalimi, sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Todėl atmestini kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam klausimui teiginiai, kad apeliantė, kaip gyvybinga ir vykdanti veiklą bendrovė, siekia išsaugoti verslą, daugiau nei 50 darbo vietų ir pan., nes nemokumo bylos iškėlimo klausimas nėra sprendžiamas.

31.       Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės UAB „Belvista“ teikiamą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja