Bylos Nr. 1S-2184-245/2015

              Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00952-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-10-15 nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimas ir nuteistajam J. P. laisvės apribojimo bausmė pakeista arešto bausme,

n u s t a t ė :

J. P. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014-02-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (dvi veikos), 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dvi veikos), 189 str. 1 d., 189 str. 3 d. galutine subendrinta laisvės apribojimo 1 metams 7 mėnesiams bausme, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų. Nuosprendis įsiteisėjo 2014-03-18.

Kauno apylinkės teisme buvo gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam J. P..

2014-10-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimas tenkintas, J. P. laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų arešto bausme.

Nuteistasis J. P. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-10-15 nutartį ir priimti naują sprendimą – atleisti jį nuo likusios 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, vietoj jos paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Skunde nurodo, kad 2014-04-28 jo tėvai R. P. ir J. P. pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklaususį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis visą laiką gyveno. Kadangi tėvai namą pardavė labai greitai, jiems reikėjo išsikraustyti iš namų per trumpą laiką, todėl jis visiškai nepagalvojo pranešti apie tai probacijos tarnybai. Tai įvyko dėl tuo metu patirto streso, nežinios dėl savo ateities ir jo jauno amžiaus. Kadangi jo tėvas buvo išvykęs dirbti į Jungtinę Karalystę, mama nusprendė vykti pas šį, o jis, neturėdamas kito pasirinkimo, neturėdamas artimų žmonių pas ką gyventi Lietuvoje ir pakankamai piniginių lėšų įsigyti ar nuomotis gyvenamąjį būstą, 2014-05-07 nutraukė mokslus VŠĮ „(duomenys neskelbtini)" ir tą pačią dieną su mama išvyko iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, kur kartu su tėvais gyvena ir šiuo metu. 2015-10-01 atsitiktinai iš draugo, grįžusio po atostogų Lietuvoje, sužinojo, kad jam Lietuvoje yra paskelbta paieška. Kitą darbo dieną, t. y. 2015-10-02, jis susisiekė su advokatu ir sudarė teisinių paslaugų sutartį, siekdamas išsiaiškinti padėtį, susijusią su jo paieškos paskelbimu Lietuvoje. Tą pačią dieną jis susipažino su 2014-10-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi, kurią jam persiuntė advokatas. Su šia nutartimi jis nesutinka, kadangi nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Kauno apylinkės teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) pažeidimą, nes Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimą išnagrinėjo nedalyvaujant nei nuteistajam J. P., nei jo gynėjui. Dėl šio pažeidimo, nuteistasis negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą. J. P. skunde pažymi, kad nuo 2014-05-10 iki 2014-09-15 dirbo įmonėje darbininku „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2014-10-01 dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-09-01 pradėjo mokytis Truro and Penwith College ir tęsia mokslus iki šiol. Po nuosprendžio paskelbimo jis nevengė atlikti paskirtos bausmės, ją vykdė savanoriškai, sumokėjo nuosprendžiu paskirtą baudą, niekur nesislapstė, išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę dėl objektyvių, jau minėtų, priežasčių. Šaukimai į probacijos skyrių bei į teismą jam nebuvo įteikti, todėl laisvės apribojimo bausmė į areštą jam pakeista nepagrįstai. Arešto bausmės atlikimas negrįžtamai pakeistų jo dabartinį socialinį gyvenimą, t. y. prarastų ir darbą, ir mokslus. Jis jokio naujo nusikaltimo nėra padaręs, administracine tvarka nebaustas. Jis suprato savo praeities klaidas ir padarė išvadas, todėl šioje situacijoje tinkamiausia bausmė, kurią teismas galėtų paskirti, - piniginė bauda arba įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nuteistojo J. P. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti nuosprendį priėmusiam teismui arba šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą (BVK 47 str. 3 d.). Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu (BK 48 str. 10 d.).

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais dėl laisvės apribojimo bausmės J. P. pakeitimo griežtesne bausme - areštu. Atsižvelgdamas į Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam toliau gali būti siekiami taikant laisvės apribojimą.

Į probacijos tarnybos registrą J. P. įtrauktas 2014-03-25, o 2014-04-04 nuteistasis pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis bei paskirtų pareigų nevykdymo pasekmėmis. Taigi darytina išvada, kad nuteistajam buvo tinkamai išaiškintos teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdymo pasekmės. Nuteistojo skundo argumentas, kad susiklosčiusi situacija kilo dėl jo jauno amžiaus, streso, tėvų namų pardavimo ir persikėlimo gyventi į J. K., vertinamas kritiškai, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Nuosprendžio priėmimo metu J. P. buvo pilnametis (20 m.), neturintis jokių psichinės ar fizinės raidos sutrikimų, todėl pagal savo socialinę brandą turėjo ir galėjo suvokti jam nustatytų apribojimų apimtį bei galinčias kilti neigiamas pasekmes, sąmoningai nevykdant teismo nuosprendžio. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys duomenys prasilenkia su J. P. skunde pateikiamu aiškinimu dėl negalėjimo atvykti į probacijos tarnybos skyrių, taip pat į teismą. Į probacijos skyrių nuteistasis neatvyko 2014-05-20 ir 2014-05-26, todėl 2014-05-28 jam buvo skirta nuobauda – įspėjimas. Tačiau ši poveikio priemonė prevenciškai nesuveikė ir 2014-06-05 J. P. probacijos skyriuje vėl nepasirodė. Nemokamų darbų nuteistasis net nepradėjo dirbti, o 2014-05-09 savo noru nutraukė mokslus VŠĮ „Kauno mechanikos mokykla“, darbo biržoje neužsiregistravo. Iš byloje esančio Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados postinio tarnybinio pranešimo (t. 6, b. l. 18) matyti, kad J. P. 2014-06-26 išvyko ir Lietuvos Respublikos ir gyvena Kanadoje. Paties nuteistojo teigimu, jis 2014-05-07 kartu su motina išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Minėtame tarnybiniame pranešime pažymėta, kad nuteistojo motina R. P. 2014-06-25 išvyko į Angliją ir ten gyvena. J. P. į užsienio valstybę išvyko 2014-06-26, taigi nuteistasis su motina vyko ne kartu. Be to, šaukimai atvykti į probacijos skyrių J. P. buvo siunčiami gerokai anksčiau nei jo šeima persikėlė gyventi į Jungtinę Karalystę. Namo, kuriame gyveno ir nuteistasis, pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta 2014-04-28, taigi tuo metu J. P. dar buvo Lietuvoje ir žinojo apie savo pareigą atvykti į probacijos skyrių, tačiau jis ne tik, kad to nepadarė, bet dar ir nepranešė apie planuojamą keisti gyvenamąją vietą. Tai, jog dėl greitai nupirkto namo faktinę gyvenamąją vietą reikėjo keisti labai greitai, nepašalina nuteistojo turimų pareigų vykdymo. Be to, jau minėta, kad turimais duomenimis J. P. išvyko į Kanadą, kada jis persikėlė gyventi į Jungtinę Karalystę, duomenų nėra. Taigi pats nuteistasis elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, sąmoningai vengė atvykti į probacijos skyrių, net ir išvykęs į užsienio valstybę nebandė telefonu ar elektroniniu paštu kontaktuoti su probacijos tarnybos specialistais, domėtis savo teisiniu likimu. Toks elgesys negali būti pripažintas teisėtu ar pateisinamu. Jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių atlikti laisvės apribojimo bausmę, aukštesnės instancijos teismas nenustatė.

Apygardos teismas atmeta nuteistojo teiginį, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į gynybą proceso metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismo posėdyje nuteistasis nedalyvavo, taip pat nedalyvavo jo gynėjas. Tačiau teismas paštu siuntė J. P. šaukimą atvykti, taip pat buvo pavesta šaukimą nuteistajam įteikti ir Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pareigūnams, tačiau išpildyti šio pavedimo policijos pareigūnams nepavyko. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK buvo pradėta J. P. paieška. Taigi teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių surasti nuteistąjį, tačiau nepavykus to padaryti teikimas išnagrinėtas jam nedalyvaujant. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo nedalyvavimas šiuo atveju klausimo sprendimo nesustabdo (BPK 362 str. 1 d.). Įstatymas imperatyviai nereikalauja ir nuteistojo gynėjo dalyvavimo (BPK 51 str. 1 d.). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą ar į teisingą teismą. Aplinkybė, kad nuteistasis savanoriškai sumokėjo nuosprendžiu paskirtą baudą (t. 5, b. l. 137-139), nešalina jo pareigos prisiimti atsakomybę dėl kitų teismo įpareigojimų nevykdymo. Užtenka bent vieno įpareigojimo tyčinio nevykdymo, kad būtų galima konstatuoti sąmoningą vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę. Skundo teiginys, kad J. P. po nuosprendžio priėmimo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nebuvo baustas administracine tvarka, yra deklaratyvus, kadangi nuteistasis faktiškai gyvena užsienio valstybėje, todėl teismas negali patikrinti, ar J. P. laikosi kitoje valstybėje galiojančių įstatymų.

Apygardos teismas pažymi, kad nuteistajam paskirta bausmė yra vykdoma ir kontroliuojama Lietuvoje, kas eliminuoja nuteistojo galimybę išvykti dirbti, gyventi ar mokytis į užsienio valstybę, neturint probacijos tarnybos leidimo. Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyrius neturi galimybių kontroliuoti ir domėtis, ar susirastas darbas užsienio valstybėje iš tiesų bus dirbamas, ar bus tęsiami mokslai ir pan. Nuteistasis privalo žinoti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai galioja ir yra taikomi Lietuvos Respublikos teritorijoje, taigi paskirti įpareigojimai privalėjo būti įgyvendinti Lietuvos Respublikoje.

Remiantis išdėstytu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta susiklosčiusios situacijos visapusišku įvertinimu, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo J. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas               Kęstutis Dargužis