Nuorašas

Pranešėja Regina Pocienė                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-613/2012

Teisėjas Tadeušas Volkovskis                                      Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00836-2010-4                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

                    2.1.7.4., 1.1.8.1.1., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2.

                                                                                    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Artūro Pažarskio,

sekretoriaujant Mariui Frejeriui,

dalyvaujant prokurorui Kazimierui Poplovuchinui,

nuteistiesiems R. B., T. B.,

nuteistųjų gynėjams advokatams Eugenijui Algirdui Burokui, Venjamin Dubrovskij,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. ir T. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (5 nusikalstamos veikos) ir nuteistas už nukentėjusiosios A. B. 10 400 Lt vertės turto įgijimą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; už nukentėjusiojo F. P. 3 000 Lt vertės turto įgijimą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; už nukentėjusiosios I. K. 3 000 Lt vertės turto įgijimą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; už nukentėjusiosios N. C. 12 000 Lt vertės turto įgijimą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; už nukentėjusiosios H. L. 2 700 Lt vertės turto įgijimą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 50 str. 1 d., 63 str. 1, 4, 7, 8 d., 64 str. 1, 3-4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir, iš dalies sudedant su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-11 ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-17 nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis laisvės atėmimo bausmių dalimis ir galutinė subendrinta bausmė R. B. paskirta laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

T. B. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už 3 000 Lt vertės nukentėjusios I. K. turto įgijimą ir nuteista areštu 52 paroms, bausmę atliekant areštinėje,

n u s t a t ė:

R. B. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., 2010-05-07 apie 11.00 val., atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolėje, paskambino A. B. į jai priklausantį stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai pranešė, jog neva jos sūnus padarė eismo įvykį-partrenkė mergaitę ir tam, kad sūnus išvengtų baudžiamosios atsakomybės, pareikalavo sumokėti pinigus tariamai nukentėjusiajai. A. B. sutikus mokėti pinigus ir susitarus dėl pinigų perdavimo, jis nurodė A. J. nukentėjusiosios A. B. gyvenamąją vietą bei pinigų sumą, kurią šis turėjo paimti. 2010-05-07 apie 13.00 val. A. J. nuvykus pas nukentėjusiąją A. B. į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir apgaule paėmus iš šios nukentėjusiosios 10 400 Lt, įgijo savo ir A. J. naudai svetimą turtą, tuo nukentėjusiajai A. B. padarydamas 10 400 Lt turtinę žalą.

Taip pat R. B. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., 2010-05-10 apie 13.00 val. atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolėje, paskambino F. P. į jam priklausantį stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), melagingai pranešė, jog neva jo sūnus padarė nusikalstamą veiką –sumušė kitą žmogų, kuris yra paguldytas į ligoninę, ir tam, kad sūnus išvengtų baudžiamosios atsakomybės, pareikalavo sumokėti pinigus tariamam nukentėjusiajam. F. P. sutikus mokėti pinigus ir susitarus dėl pinigų perdavimo, jis nurodė A. J. nukentėjusiojo F. P. gyvenamąją vietą bei pinigų sumą, kurią šis turėjo paimti. A. J. 2010-05-10 apie 13.30 val. nuvykus pas nukentėjusįjį F. P. į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir apgaule paėmus iš nukentėjusiojo 3 000 Lt, R. B. įgijo savo ir A. J. naudai svetimą turtą, tuo nukentėjusiajam padarant 3 000 Lt turtinę žalą.

Taip pat R. B. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupėje su T. B., 2010-05-22 apie 11.30 val., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolėje, paskambino I. K. į jai priklausantį stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai pranešė, jog neva jos anūkas padarė eismo įvykį – partrenkė merginą ir tam, kad anūkas išvengtų baudžiamosios  atsakomybės, pareikalavo sumokėti pinigus tariamai nukentėjusiajai bei pareikalavo nupirkti išankstinio mobiliojo ryšio paslaugų apmokėjimo kortelių „Labas“, kurių bendra vertė 198 Lt, kurių kodus I. K. sudiktavo jam ir jis papildė telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitas. I. K. sutikus mokėti pinigus ir susitarus dėl pinigų perdavimo, nurodė T. B. nukentėjusiosios I. K. gyvenamąją vietą bei pinigų sumą, kurią ji turėjo paimti. T. B. 2010-05-22 apie 12.00 val., nuvykus pas nukentėjusiąją I. K. į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir apgaule paėmus iš nukentėjusiosios 3 000 Lt, tokiu būdu įgijo savo ir T. B. naudai svetimą turtą, tuo nukentėjusiajai padarant 3 198 Lt turtinę žalą.

R. B. taip pat nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., 2010-05-22 apie 15.00 val., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolėje, paskambino N. C. į jai priklausantį stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai pranešė, jog neva jos sūnus A. C. sužalojo žmogų, minėtam sužalotam žmogui reikia operacijos,  ir tam, kad nepradėti tyrimo, tariamai sužalotam žmogui pareikalavo sumokėti 12 000 Lt.  N. C. sutikus mokėti pinigus ir susitarus dėl pinigų perdavimo, jis nurodė A. J. nukentėjusiosios N. C. gyvenamąją vietą bei pinigų sumą, kurią šis turėjo paimti. A. J. 2010-05-22 15.45 val., nuvykus pas nukentėjusiąją N. C. į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini),  ir apgaule paėmus iš nukentėjusiosios 12 000 Lt, įgijo savo ir A. J. naudai svetimą turtą, tuo nukentėjusiajai padarant 12 000 Lt turtinę žalą.

Be to R. B. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų  naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J.,  2010-05-26 apie 14.00 val., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolėje, paskambino H. L. į jai priklausantį stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai pranešė, jog neva jos anūkas padarė eismo įvykį ir tam, kad anūkas išvengtų baudžiamosios atsakomybės, pareikalavo sumokėti pinigus tariamai nukentėjusiajai. H. L. sutikus mokėti pinigus ir susitarus dėl pinigų perdavimo, jis nurodė A. J. nukentėjusiosios H. L. gyvenamąją vietą bei pinigų sumą, kurią šis turėjo paimti, ir A. J. 2010-05-26 apie 15.00 val., nuvykus pas nukentėjusiąją H. L. į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir apgaule paėmus iš nukentėjusiosios 2 700 Lt, įgijo savo ir A. J. naudai svetimą turtą, tuo nukentėjusiajai padarant 2 700 Lt turtinę žalą.

T. B. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje kartu su R. B. turėdama tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, R. B. 2010 m. gegužės 22 d. apie 11.30 val., atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolėje, paskambinus I. K. į jai priklausantį stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai pranešė, jog I. K. anūkas padarė eismo įvykį partrenkė merginą ir tam, kad anūkas išvengtų baudžiamosios atsakomybės, pareikalavo sumokėti pinigus tariamai nukentėjusiajai bei pareikalavo nupirkti išankstinio mobiliojo ryšio paslaugų apmokėjimo kortelių „Labas“, kurių bendra vertė 198 Lt, kurių kodus I. K. sudiktavo R. B. ir jis papildė telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitas. I. K. sutikus mokėti pinigus ir susitarus dėl pinigų perdavimo, R. B. nurodė T. B. nukentėjusiosios I. K. gyvenamąją vietą bei pinigų sumą, kurią ji turėjo paimti. T. B. 2010 m. gegužės 22 d. apie 12.00 val., nuvyko pas nukentėjusiąją I. K. į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir apgaule paėmė iš nukentėjusiosios 3 000 Lt, tokiu būdu įgijo savo ir R. B. naudai svetimą turtą, ir tuo nukentėjusiajai padarė 3 198 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu R. B. prašo peržiūrėti bylą ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadarė jam inkriminuojamų nusikaltimų. Nurodo, kad pripažindamas jį kaltu teismas rėmėsi tik tikrovės neatitinkančiais kito nuteistojo A. J. bei liudytojo – tyrėjo P. J. parodymais, nebuvo atlikta balso ekspertizė, siekiant nustatyti, ar tikrai telefoniniuose pokalbiuose su nukentėjusiaisiais yra užfiksuotas būtent jo balsas.

Apeliaciniu skunde nuteistoji T. B. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti nuosprendžiu paskirtą areštą kita bausme – bauda.

Nuteistoji teigia, jog pirmosios instancijos teismui nustatęs, jog ji praeityje neteista ir padariusi tik vieną nesunkų nusikaltimą, paskyrė nepagrįstą antrą pagal griežtumą bausmės rūšį – areštą. Skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė, jog ji viena augina ir išlaiko 12 metų amžiaus sūnų, kuris turi rimtų sveikatos problemų, jam reikalingas ryšis su vieninteliu artimuoju – mama, o beveik du mėnesius truksiantis išsiskyrimas dėl arešto bausmės atlikimo, pakenks jo ir taip sunkiai psichinei būklei. Apeliantės manymu, jai paskirta arešto bausmė nėra tinkamiausia įgyvendinant bausmės paskirtį bei teisingumo principą, o už finansinio pobūdžio nusikaltimą efektyviausia bausmė būtų bauda. Pasak T. B. ji yra susitarusi dėl darbo vienoje įmonėje ir užtikrina, kad areštą pakeitus į baudą ją sumokėtų, be to, turi motiną ir brolį, kurie jai galėtų finansiškai padėti. 

Teismo posėdyje nuteistieji R. B. ir T. B. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistųjų R. B. ir T. B. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog R. B. turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupėje skambino nukentėjusiesiems I. K., A. B., N. C., F. P. ir H. L., prisistatydami policijos pareigūnais ir melagingai pranešdami apie jų artimų giminaičių neva padarytas nusikalstamas veikas, tam, kad šie išvengtų baudžiamosios atsakomybės reikalaudavo sumokėti pinigus ir, bendrininkui juos paėmus, apgaule įgydavo svetimą turtą. R. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. kaip sukčiavimas.

Įrodymų vertinimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuosprendis grindžiamas tik teismo posėdyje ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, išdėstant ne tik asmens kaltumą patvirtinančius, bet ir jį teisinančius duomenis. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl iš teismo sprendimo motyvų turi išplaukti vienareikšmė išvada apie įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių buvimą arba nebuvimą.

Nustatydamas R. B. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., apgaule savo ir kitų naudai įgijus svetimą turtą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi kito nuteistojo A. J. parodymais, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolais, asmens atpažinimo protokolais, tarnybiniais pranešimais, kitais rašytiniais bylos duomenimis.

Atliekant ikiteisminį tyrimą (Nr. 57-1-815-10) kitoje byloje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-28 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista tris mėnesius klausytis nenustatytų asmenų mobiliojo ryšio telefonų, kurių numeriai yra: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (t. 2, b.l. 87). Kaip seka iš liudytojo pareigūno P. J. parodymų bei jo ikiteisminio tyrimo metu rašytų tarnybinių pranešimų (t. 2, b.l. 73-74, 75-76), vykdant šių abonentų kontrolę, buvo nustatyta, kad abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2010-06-04 naudojosi vyriškis, vardu „R.“ (taip į jį kreipiasi besikalbantys asmenys). Atlikus paieškos ir operatyvines priemones buvo gauta operatyvinė informacija, kad „R.“ yra atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose nuteistasis R. B., a/k (duomenys neskelbtini) Vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir įrašų darymą, buvo gauti duomenys, kad nenustatytas asmuo, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) skambina į fiksuotojo ryšio telefonus Lietuvoje ir Estijoje, bei kalbėdamas rusiškai ir lietuviškai, prisistato „sūnumi“, „anūku“, „policininku“, „prokuroru“ ir pan. bei pasakoja apie tariamai įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurį padarė giminaitis – sūnus, anūkas, mama ir pan., bei prašo pakalbėti su „policininku“. Keisdamas balsą arba paduodamas ragelį kitam asmeniui prašė „padėti“, nukentėjusiam žmogui atlyginant materialinius nuostolius. Prašant buvo nurodomos skirtingos pinigų sumos, liepiama nepadėti telefono ragelio, prašoma surašyti „protokolą“, nurodant jame ketinamų duoti banknotų serijos numerius, ir laukti atvykstančio „nukentėjusiojo atstovo“, taip pat – pasakyti savo mokėjimo instrumento saugos kodą bei laiptinės durų saugos kodą. Apie tokį pokalbių turinį savo parodymuose patvirtino ir visi nukentėjusieji (I. K., A. B., N. C., F. P. ir H. L.). Jeigu apgaunamas asmuo sutikdavo sumokėti sutartą pinigų sumą, abonentas (duomenys neskelbtini) („R.“) tuo pat metu skambindavo kitiems asmenims ir duodavo nurodymą vykti pas apgaunamą asmenį, paimti iš jo pinigus arba banko kortelę. Jis paskirstydavo asmenų vaidmenis; kuriems eiti paimti iš asmenų pinigus, kuriems kontroliuoti ir „pridengti“, nurodydavo, kam perduoti paimtus pinigus. Pats telefonu kontroliavo pinigus imančių asmenų veiksmus, reikalavo ataskaitų, sudarinėjo grupes asmenų, kurie turėjo vykti į Estiją paimti pinigus iš apgautų asmenų, ir davė jiems konkrečius veikimo nurodymus: apsimesti turistais, tvarkingai apsirengti, paimti fotoaparatą ar net mažametį vaiką į kelionę. Jis aiškino,  kaip įeiti ir išeiti iš „aukų“ gyvenamųjų vietų, pasišalinti iš įvykio vietos, gauti pinigų kelionei, elgtis su paimtais pinigais. Be to, kaip matyti iš byloje esančio šio pokalbio išklotinės (t. 2, b.l. 75-100), kalbėdamas mini asmenų vardus: „Tanka“, „Alik“, „Igariok“. Bendradarbiaujant su Estijos pareigūnais, Taline buvo sulaikyti „R.“ nusiųsti asmenys, paėmę 15000 Estijos kronų iš Estijos gyventojos. Sulaikyta buvo R. B. sesuo T. B. su savo mažamečiu sūnumi V. B., broliu I. G., draugu S. T. bei A. J.. Iš byloje esančio Estijos Respublikos  H. A. teismo 2010-11-19 sprendimo nuorašo matyti, kad T. B., S. T. ir A. J. pripažinti kaltais dėl šio nusikaltimo padarymo ir nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, atidedant jų vykdymą (t. 2, b.l. 154-160).

Atliekant ikiteisminį tyrimą pagal nukentėjusios I. K. prašymą, Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-06-02 patvirtintu nutarimu buvo leista iš mobilaus ryšio paslaugas teikiančių bendrovių gauti informaciją apie telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bazinių stočių užfiksuotus skambučius, žinutes per laikotarpį nuo 2009-11-27 iki 2010-05-27 ir telefono numerio (duomenys neskelbtini) – per laikotarpį nuo 2010-05-22 iki 2010-05-24 (t. 2, b.l. 66). To paties teismo teisėjo 2010-07-01 nutartimi – apie telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bazinių stočių užfiksuotus skambučius, žinutes per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-06-28 bei telefono numerio (duomenys neskelbtini) bazinių stočių užfiksuotus skambučius, žinutes per laikotarpį nuo 2010-05-27 iki 2010-06-04 (t. 2, b.l. 70). Išanalizavus šių abonentų išklotines nustatyta, kad nukentėjusiajai I. K. buvo skambinta iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas su telefono aparatais, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šie telefono aparatai buvo naudojami ir su abonentu (duomenys neskelbtini), kuris veikė Marijampolės miesto bazinių stočių veikimo zonoje, kurį pagal operatyvinę informaciją naudojo R. B., atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Nustatyta, kad būtent iš šio abonento buvo kviečiamas taksi į Vilniaus m., Burbiškių g. (t. 2, b.l. 55-56), iš kur pas nukentėjusiuosius vykdavo pinigus turintys paimti asmenys. 2010 m. gegužės mėnesį Vilniaus rajono policijos komisariate buvo užfiksuoti iš viso 5 pranešimai apie „telefoninius“ sukčiavimus, jų įvykdymo mechanizmas buvo vienodas. Nežiūrint to, kad visiems penkiems nukentėjusiesiems buvo skambinta iš skirtingų išankstinio apmokėjimo abonentų, atlikus jų naudojamų telefono aparatų IMEI kontrolę buvo nustatyta, kad visi minėti dokumentai buvo naudojami su tais pačiais trimis IMEI numeriais. Iš byloje esančios Marijampolės pataisos namų pateiktos informacijos matyti, kad tarp 2010-06-26 iš nuteistųjų paimtų telefono aparatų, vieno iš jų IMEI buvo (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 80).

Šiuos liudytojo pareigūno P. J. parodymus bei juos pagrindžiančius rašytinius bylos duomenis patvirtina ir kito nuteistojo – A. J. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Iš jų seka, kad jis iš kaimynystėje gyvenančio I. G. žinojo, jog jam turi paskambinti pastarojo brolis R. (B.), kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Nors tiksliai neatsimena, ar pirmą kartą skambindamas šis prisistatė, bet suprato ir tikėjo, kad tai buvo jis (R. B.). Kitus kartus „R.“ prisistatydavo. Pagal skambinusiojo balsą gali pasakyti, kad visus kartus jam skambino tas pats asmuo. Paskambinęs R. B. jam pasakydavo, kad privažiuos taksi automobilis, aiškino, kur važiuoti su taksi ir paimti pinigus. Vykdydamas telefoninius nurodymus, jis važiuodavo R. pasakytais adresais, žinodavo, kiek pinigų jam paduos. Kiekvieną kartą R. B. paskambinus, jis būdavo namuose arba prie namų, kur netoliese ir atvažiuodavo taksi automobilis. Pinigų vykdavo paimti pats tikėdamasis piniginio atlygio. Pinigus visada atiduodavo skirtingiems asmenims, tame tarpe ir I. G., skirtingose vietose. Iš esmės analogiškus parodymus A. J. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 159-162,165-167, t. 5, b.l. 15-16, 29).

Byloje esančiuose asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose ir asmens atpažinimo protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusieji A. B., N. C., H. L., o taip liudytoja A. Č. atpažino A. J., kaip asmenį, kuris atvyko pas nukentėjusiuosius pagal telefoninius skambučius, neva nukentėjusiųjų atstovo vardu, paimti pinigų (t. 1, b.l. 54-55, 138-139, 197-204). Nukentėjusioji I. K. parodė, kad pas ją pinigų paimti atvažiavo moteris, prisistačiusi K. B., kuri ir pasirašė pas ją likusiame „susitaikymo protokole“ (t. 2, b.l. 30). Atlikus rašysenos ekspertizę, specialisto išvada patvirtino, kad minėtame protokole pasirašė T. B. (t. 2, b.l. 44-46). Be to iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. K. atpažino T. B., kaip pas ją atvykusią moterį (t. 2, b.l. 49-53).

Nuteistoji T. B. pripažino vykusi jai iškviestu taksi automobiliu pas nukentėjusiąją I. K. paimti pinigų, tačiau pažįstamo R., o ne brolio R. prašymu. Nors skambinusiojo vaikino prašymu pasirašė ne savo vardu, tačiau nesuprato, kad vykdoma apgavystė, aiškino, kad veikia teisėtai. Vienok, pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistosios parodymus pagrįstai vertino, kaip jos siekį padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo broliui R. B. Nors pastaroji neigė, kad jai skambino brolis R., tačiau, kas yra tas jos vadinamas draugas R. ikiteisminio tyrimo pareigūnams taip pat nurodyti negalėjo.

Taigi, nepagrįstas yra R. B. apeliacinio skundo teiginys, kad priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas rėmėsi vien tik liudytojo P. J. ir kito nuteistojo A. J. parodymais. Kolegija konstatuoja, kad aptartų įrodymų visuma patvirtina R. B. kaltę aktyviai dalyvavus apgaule pasisavinant turtą iš nukentėjusiųjų, t.y. padarius jam inkriminuotą BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (5 epizodus). Tai neprieštarauja ir ikiteisminio tyrimo metu R. B. duotiems pirminiams parodymams apie tai, kad Marijampolės pataisos namuose turėjo telefoną, 2010 m. pavasarį ar vasarą skambindavo žmonėms siekdamas juos apgauti. Nukentėjusiuosius pasirinkdavo atsitiktiniu būdu (t. 3, b.l. 6-7). Taip pat – ir jo brolio I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams apie tai, kad R. B. skambino jam ir A. J., siūlydamas važiuoti „imti“ pinigus iš žmonių, o jis R. B. nurodymu taksi automobiliu važiuodavo kartu su A. J., bijodamas, kad šis nepasisavintų paimtų pinigų. Pastarasis girdėjo, kad kalbėdamas su A. J. R. B. nurodydavo, kokiomis svetimomis pavardėmis A. J. turi prisistatyti, kad policija nenustatytų, kas paėmė pinigus iš nukentėjusiųjų asmenų. Be to, I. G. parodė, kad R. B. nuolat keisdavo telefono numerius (t. 2, b.l. 60-61).

Taigi, visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, kad R. B. dalyvavo padarant sukčiavimus (5 nusikalstamos veikos epizodus). Netikėti šiais faktiniais duomenimis teismas neturėjo pagrindo, todėl pagrįstai jais rėmėsi, grįsdamas jo kaltę dėl BK 182 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymo.

Šiuo atveju R. B. veikos teisiniam vertinimui ir kvalifikacijai neturi reikšmės vienas jis ar kartu su kitais asmenimis skambino nukentėjusiesiems. Liudytojas P. J., dalyvavęs nusikaltimų tyrime, patvirtino, kad visos veikos buvo gerai suplanuotos, atliekamos siekiant suklaidinti jas galimai tirsiančius pareigūnus, naudojant keletą telefono aparatų su išankstinio apmokėjimo kortelėmis, keičiantis kalbantiems asmenims arba keičiant balsą. Nors bylą tiriant ir nagrinėjant teisme nebuvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, tačiau aptartų kitų įrodymų visetas neabejotinai patvirtina, kad R. B. dalyvavo visų nusikaltimų, už kuriuos nuteistas, padaryme.

Pagrįstai pripažindamas R. B. kaltu dėl jam padarytų nusikaltimų teismas jam paskyrė bausmes, nepažeisdamas BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei BK 54 str. 2 d. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas įvertino, kad R. B. kaip organizatorius veikdamas bendrininkų grupėje tiesiogine tyčia padarė 5 nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Nuo jo nusikalstamų veiksmų iš savanaudiškų paskatų nukentėjo senyvo amžiaus žmonės, netekę sutaupytų pinigų. Šias nusikalstamas veikas R. B. padarė, būdamas jau 11 kartų teistas už turtinius nusikaltimus, atlikdamas paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Taip pat buvo įvertinta, kad R. B. baustas administracine tvarka, iki nuteisiant jį laisvės atėmimo bausme – nedirbo. Teisingai nustatyta, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. B. už atskirus nusikaltimus buvo paskirtos bausmės, artimos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Vienok, teismas, bendrindamas R. B. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, netinkamai taikė BK 63 str. 1 d. ir 64 str. 1 d. nuostatas. Dėl to neteisingai buvo paskirta subendrinta bausmė pagal atskirus nuosprendžius. BK 63 str. 1 d. reglamentuojama, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę <...>. Tuo tarpu iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas nepaskyrė R. B. subendrintos bausmės pagal šį nuosprendį, o iš karto nurodė, kad bendrina ją su ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių neatliktomis dalimis. BK 64 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina.

Kaip jau minėta, teismas R. B. bausmes už padarytus nusikaltimus paskyrė teisingai. Visos penkios nusikalstamos veikos nesiskiria pagal savo pavojingumo laipsnį, priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai bei kategorijai, todėl jos bendrintinos tarpusavyje iš dalies jas sudedant BK 63 str. 4 d. nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Tik paskyrus subendrintą bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, dėl kurių R. B. nuteistas šiuo nuosprendžiu, ji bendrintina BK 64 str. 1 d., 4 d. pagrindu su ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių neatliktomis dalimis iš dalies jas sudedant. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas R. B. paskirtas bausmes, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, dėl ko nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Skirdamas bausmę T. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., padarymą, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia ir užvaldant senyvo amžiaus asmens pinigus. Įvertino jos rolę bendrininkų grupėje, kaip vykdytojos. Buvo atsižvelgta į T. B. asmenybę – tai, kad ji iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo neteista, bausta administracine tvarka, nedirbanti. Teisingai konstatuota, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Vienok, nors teismas pasisakė, jog T. B. arešto bausmė skirtina vidurkio ribose, kolegijos manymu, ši sankcijoje numatyta bausmės rūšis yra griežtesnė nei vidutinė, iš baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų bausmių. Jos paskyrimas T. B. prieštarautų BK 41 str. įtvirtintiems bausmės tikslams bei proporcingumo principui. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas šioje dalyje dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Už BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytos šios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Areštas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas yra artimiausia sankcijoje numatytai griežčiausiai bausmės rūšiai už padarytą nusikaltimą. Be to, vadovaujantis BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, visapusiškai turi būti įvertinta ir T. B. asmenybė. Kaip matyti iš bylos dokumentų (t. 2, b.l. 31-33, t. 4, b.l. 18-19), T. B. viena augina nepilnametį sūnų V. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriam yra reikalinga nuolatinė visapusiška priežiūra. Be to, kaip seka iš apeliantės T. B. tvirtinimų, ji yra susitarusi dėl darbo vienoje įmonėje ir žalos nukentėjusiajai atlyginimo. Todėl tik paskyrus jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, ji galėtų dirbti ir teisėtu būdu uždirbti pragyvenimui sau ir savo vaikui bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, T. B. skirtina BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatyta vidutinio griežtumo bausmė – laisvės apribojimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p., 2 p.,

n u s p r e n d ė:

              Nuteistosios T. B. apeliacinį skundą tenkinti.

              Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti:

              T. B., nuteistai pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., paskirtą areštą 52 paroms panaikinti ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant ją būti savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ir savaitgaliais per 6 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų (BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p.).

              Nuosprendžio dalį dėl nuteistajam R. B. paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimo išdėstyti sekančiai:

              Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. R. B. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-03 nutartimi pagal du nuosprendžius: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-17 ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-11 paskirtos ir BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu subendrintos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

              Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė (parašas)                                                                                    Regina Pocienė

Teisėjai (parašai)                                                                                                                Jolanta Čepukėnienė

                                                                                                                                            Artūras Pažarskis

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                Regina Pocienė