Teismingumo byla Nr. T-24/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01560-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2018 m. kovo 26 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų I. K., G. K., V. K. ir E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, Bendrojo pagalbos centro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti įpėdinių I. K. ir V. K. naudai iš Lietuvos valstybės 4 000 000 Eur E. D. (toliau – ir nukentėjusioji) patirtai neturtinei žalai atlyginti, priteisti I. K. naudai iš Lietuvos valstybės 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti G. K. naudai iš Lietuvos valstybės 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti E. S. naudai iš Lietuvos Respublikos 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti V. K. naudai iš Lietuvos Respublikos 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad dėl valstybės institucijų netinkamo veikimo 2013 m. rugsėjo 21 d. nukentėjusiajai iš savo mobiliojo telefono paskambinus bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, operatoriai neperdavė jos vietos nustatymo duomenų Bendrajam pagalbos centrui, o be šios informacijos policijos galimybės sėkmingai organizuoti gelbėjimo operaciją buvo nesėkmingos. 2013 m. rugsėjo 21 d., kai nukentėjusioji, prašydama pagalbos mobiliuoju telefonu skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, teisės aktai reikalavo užtikrinti, kad visų asmenų, skambinančių bendruoju Europos skubaus iškvietimo telefono ryšio numeriu 112, vietos nustatymo duomenys būtų perduodami skubios pagalbos iškvietimo skambučius ir paslaugas tvarkančiai institucijai nemokamai naudotis, kai tik ta institucija gauna tokį skambutį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad nagrinėjamos bylos pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su D. A. ir J. J. padaryta nusikalstama veika, kuria nukentėjusiajai buvo atimta gyvybė, t. y. nors nukentėjusioji skambino Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC), numeriu 112, tačiau jai nebuvo suteikta pagalba, dėl to D. A. ir J. J. nusikalstama veika atėmė nukentėjusiosios gyvybę. Teismo vertinimu, D. A. bei J. J. padaryta nusikalstama veika ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ryšių reguliavimo tarnybos, BPC ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, galimai neteisėti veiksmai yra neatskiriamai susiję su pareiškėjų prašoma atlyginti žala. Teismo vertinimu, jeigu byloje būtų nustatyti neteisėti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ryšių reguliavimo tarnybos, BPC ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, veiksmai, tai neturtinė žala visiems pareiškėjams, ir kaip neturtinę žalą savarankiškai patyrusiems asmenims, ir kaip nukentėjusiosios teisių perėmėjams, turėtų būti sprendžiama dėl solidarios Lietuvos valstybės ir nusikaltimą padariusių asmenų atsakomybės. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 111 straipsnio 1 dalį civiliniais atsakovais gali būti įstaigos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Taigi, pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas viešojo administravimo subjektai gal būti civiliniais atsakovais bylose dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Iš teismų praktikos matyti, kad iš esmės analogiško pobūdžio bylos nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013). Sistemiškai aiškinant Civilinio kodekso 6.14 straipsnio 3 dalį ir Baudžiamojo proceso kodekso 111 ir 112 straipsnius, turėtų būti daroma išvada, kad pareiškėjai solidariems skolininkams, t. y. nusikaltimą padariusiems asmenims ir Lietuvos valstybei, ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo turi teisę teikti civilinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš D. A. ir J. J., kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties netenkinti pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, konstatavo, kad jei Lietuvos valstybei kyla solidarioji atsakomybė su nusikalstamas veikas padariusiais asmenimis, tai nagrinėja tas teismas, kuris sprendžia neturtinės žalos, kylančios dėl šių nusikalstamų veikų, atlyginimo klausimą, kadangi solidarioji atsakomybė negali būti išskaidoma. Be to, nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiosios teisių perėmimo. Baudžiamojoje byloje, kurioje Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nusprendė I. K. priteisti 200 000 Lt, G. K. – 80 000 Lt, E. S. – 50 000 Lt ir V. K. – 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nebuvo sprendžiama dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika ir galimai neteisėtais Lietuvos valstybės veiksmais, atlyginimo jos teisių perėmėjams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-41137-779/2016 atsisakė priimti pareiškėjų ieškinį, kuriame buvo keliami reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės solidariai su J. J. ir D. A. pagal baudžiamojoje byloje patenkintą civilinį ieškinį.

Taigi administraciniame teisme nagrinėjamas klausimas dėl Lietuvos valstybės galimai neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos nukentėjusiajai. Dėl J. J. ir D. A. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos nukentėjusiajai klausimas nėra nagrinėjamas nei administraciniame, nei bendrosios kompetencijos teisme. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios patirtos žalos, padarytos galimai neteisėtais Lietuvos valstybės veiksmais, klausimas negali būti nagrinėjamas atskirai nuo klausimo dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos nusikaltimą padariusių asmenų veiksmais. Atsižvelgiant į tai, teismui kilo klausimai, susiję su bylos teismingumo taisyklių, nustatytų Baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnyje, taikymu, solidarios nusikaltimą padariusių asmenų ir Lietuvos valstybės atsakomybės klausimo nagrinėjimu vienoje byloje, asmenų, kaip nuo nusikaltimo nukentėjusio asmens teisių perėmėjų, statuso nustatymu, nuo nusikaltimo nukentėjusio asmens patirtos neturtinės žalos atlyginimu nuo nusikaltimo nukentėjusio asmens teisių perėmėjams.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo grindžia valstybės institucijų – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, Bendrojo pagalbos centro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veika, t. y. netinkamu Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų Direktyva) nuostatų įgyvendinimu. Tokia viešojo administravimo institucijų veikla, susijusi su minėtos Universaliųjų paslaugų Direktyvos įgyvendinimu, yra viešasis administravimas. Todėl šis ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama viešojo administravimo veikla ir patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, dėl ko pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (žr., pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. T-62/2017, priimtą byloje R. M. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos; 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą byloje K. D. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės; 2003 m. gegužės 16 d. nutartį, priimtą byloje VŠĮ Vilniaus centro universitetinė ligoninė v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės).

Vilniaus apygardos administracinio teismo nurodytos aplinkybės, kad Lietuvos valstybė turėtų atsakyti solidariai su nusikalstamą veiką padariusiais asmenimis, iš kurių pareiškėjų naudai įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu jau priteistas neturtinės žalos atlyginimas, taip pat pareiškėjų, kaip nuo nuskalstamos veikos nukentėjusio asmens teisių perėmėjų statuso nustatymas, šios bylos rūšinio teismingumo nekeičia, nes teisme yra nagrinėjamas tik reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjų I. K., G. K., V. K. ir E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, Bendrojo pagalbos centro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.