Civilinė byla Nr. 2A-1003/2014

            Proceso Nr. 2-55-3-00265-2013-4

                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 87.; 88.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3405-275-2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Model Management“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo, prekių ženklo savininko teisių pažeidimo bei nesąžiningos konkurencijos veiksmų įregistruojant ir naudojant subdomenus,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Baltic Model Management“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui V. P., kurį patikslinęs, remdamasis 1883 m. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau – Paryžiaus konvencija) 8 straipsniu, CK 2.42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymo (toliau - PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo (toliau - KĮ) 15 straipsnio 1 dalimi, 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamento 874/2004, ,,nustatančio .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus“ (toliau – Reglamentas 874/2004) 21 straipsnio 1 dalimi, prašė panaikinti subdomenų balticmodel.lt, balticmodel.lv, balticmodels.lt, balticmodels.lv, balticmodels.ee ir balticmodels.net (toliau – Ginčo subdomenai) registracijas atsakovo vardu ir įpareigoti atsakovą nutraukti Ginčo subdomenų naudojimą; įpareigoti atsakovą savo tinklaraštyje informuoti, kad tinklaraščio autorius nebendradarbiauja su modelių agentūra UAB ,,Baltic Model Management“, o potencialūs modeliai susisiekti su UAB ,,Baltic Model Management“ gali tik kreipdamiesi tiesiogiai; priteisti bylinėjimosi išlaidas (I b. t., 1–9, 115–123 l.).

Nurodė, kad ieškovas yra 2004 m. įsteigta modelių agentūra UAB ,,Baltic Model Management“, jam priklauso nacionalinis prekių ženklas ,,BMM Baltic Model MANAGEMENT“ (figūrinis, reg. Nr. 58793, registracijos data 2009 m. sausio 14 d., paraiškos padavimo data 2008 m. balandžio 15 d., įregistruotas 35 klasės paslaugoms ,,reklama; verslo vadyba; modelių agentūros; modelių paslaugos; parodų rengimas komercijos ar reklamos reikmėms; rinkos nagrinėjimas; samdos agentūros; viešasis elektroninis reklamavimas kompiuterių tinkle“; toliau - ieškovo prekių ženklas), ieškovas savo veikloje naudoja subdomeną balticmodel.com. Ieškovo teigimu, Ginčo subdomenuose naudojamas žodžių junginys ,,balticmodels“ yra tapatus ieškovo naudojamam subdomenui bei pagrindiniam ieškovo juridinio asmens pavadinimo bei prekių ženklo elementui; Ginčo subdomenų adresu veikiančiose ieškovo interneto svetainėse skelbiama informacija, susijusi su modelių veikla. Ieškovo nuomone, Ginčo subdomenų registracija ir naudojimo būdas sudaro pagrindo teigti, kad atsakovas Ginčo subdomenus registravo ir naudoja nesąžiningai, siekiant pasinaudoti ieškovo žinomumu, reputacija bei suklaidinti vartotojus; atsakovo naudojami Ginčo subdomenai klaidina ieškovo verslo partnerius ir klientus, nukreipiant juos į atsakovo interneto svetaines, o atsakovas tokiu būdu gauna finansinę naudą.

Atsakovas V. P. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (I b. t., 155–162 l.). Nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl Ginčo subdomenų registracijos panaikinimo ir uždraudimo juos naudoti atsakovo veikloje, tačiau sutiko su ieškovo reikalavimu tinklaraštyje patalpinti informaciją apie tai, kad ieškovas ir atsakovas nėra susijusios bendrovės. Atsakovo teigimu, jo tinklaraščiuose skelbiama informacija apie modelius ir modelų agentūras Baltijos šalyse, nurodant, kad nėra vykdoma modelių agentūros veikla bei kad tinklaraštis nėra susijęs su Lietuvoje ir Latvijoje veikiančiomis agentūromis panašiais pavadinimais. Be to, Ginčo subdomenuose naudojamas žodžių junginys ,,baltic models (s)“, išvertus iš anglų kalbos, reiškia ,,Baltijos šalių modelis (-iai)“, taigi nurodo veiklos sritį ir teritoriją, todėl nurodytas žodžių junginys negali būti laikomas pagrindiniu ieškovo juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo elementu. Pažymi, kad ieškovas juridinio asmens pavadinimu save identifikuoja trijų žodžių junginiu ,,Baltic Model Management“ arba jų santrumpa ,,BMM“, tokie patys žodžiai bei jų santrumpa naudojami ir ieškovo prekių ženkle; taigi atsakovas, naudodamas bendrinius veiklą nusakančius žodžius, nesiekia suklaidinti vartotojų ir nesąžiningai konkuruoti su ieškovu. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė teisės ginčyti domenų „.lv“, kadangi byloje nėra duomenų, jog ieškovas vykdytų veiklą Latvijoje ar jam priklausančiam prekių ženklui būtų suteikta teisinė apsauga šioje valstybėje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: įpareigojo atsakovą V. P. nutraukti subdomenų balticmodel.lt, balticmodel.lv, balticmodels.lt, balticmodels.lv, balticmodels.net naudojimą, panaikinant subdomenų balticmodel.lt, balticmodel.lv, balticmodels.lt, balticmodels.lv, balticmodels.net registraciją atsakovo V. P. vardu; priteisė iš atsakovo V. P. ieškovo UAB ,,Baltic Model Management“ naudai 1 008 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 4 000 Lt atstovavimo išlaidų ir 600 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 39,05 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; nutraukė civilinės bylos dalį dėl atsakovo V. P. įpareigojimo savo „blog‘e“ informuoti, kad jis nebendradarbiauja su modelių agentūra UAB ,,Baltic Model Management“, kad potencialūs modeliai ryšius su UAB ,,Baltic Model Management“ gali užmegzti, kreipdamiesi į agentūrą UAB ,,Baltic Model Management“, bei dėl atsakovo įpareigojimo panaikinti subdomeno balticmodel.ee registraciją (II b. t., 92–100 l. ). 

Teismas nurodė, kad prekių ženkle ,,BMM Baltic Model MANAGEMENT“ žodžiai ,,baltic model“ apibūdina veiklos rūšį ir sritį, tačiau nesutiko su atsakovo argumentu, jog veiklos pobūdį ir geografinę vietovę nurodanti pavadinimo dalis neatlieka ieškovo įmonės identifikacinės funkcijos. Teismas sprendė, kad naudojant žodžius ,,baltic model“ kaip pagrindinius žodžius atsakovo subdomenuose, gali būti suklaidinti ieškovo paslaugų ieškantys ar ieškovo veikla besidomintys asmenys. Teismo teigimu, nėra pagrindo išvadai, kad kiti ieškovo prekių ženkle esantys žodžiai ,,Management“ ir ,,BMM“ lemia prekių ženklo išskirtinumą, t. y. kad yra esminiai, nes trys didžiosios raidės yra kitų pavadinime nurodytų žodžių santrumpa, iš jų negali būti aišku, kuo užsiima bendrovė, kurios pavadinime yra tokios raidės. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog žodis ,,Management“ būtų išskirtinis, lemiamas pavadinime, o atsakovas neįrodė, jog tik visų žodžių visuma ieškovo prekių ženklą ar bendrovės pavadinimą išskiria iš kitų asmenų, teikiančių tokias pačias paslaugas. Pasak teismo, pripažinus žodžių junginį ,,baltic model“ esminiu ieškovo prekių ženkle bei juridinio asmens pavadinime, jo naudojimas Ginčo subdomenuose gali sutrukdyti atskirti šiuos du verslo subjektus, kurių paslaugų tapatumas nebuvo iš esmės ginčijamas. Teismas konstatavo, kad atsakovo Ginčo subdomenai yra klaidinamai panašūs į ieškovo prekių ženklą bei juridinio asmens pavadinimą, todėl ieškinys dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo tenkintinas PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir CK 2.42 straipsnio pagrindu. Be to, nurodė, kad atsakovo argumentas, jog nėra pateikta įrodymų apie jo veiklą, vykdomą su Latvijoje ir Estijoje esančiais užsakovais, buvo paneigtas ieškovo pateiktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (II b. t., 31–38 l.), todėl darytina išvada, kad ir Ginčo subdomeno balticmodel.lv naudojimu atsakovas pažeidžia ieškovo teises.

Teismas sprendė, kad ieškovas, nurodydamas, jog asmenys, ieškoję ieškovo modelių agentūros internete ir patekę į atsakovo puslapį, patvirtino tokio suklydimo faktą, o nurodydamas sąrašą asmenų, patvirtinusių apie suklydimą, įrodė aplinkybę, jog atsakovo naudojamas subdomenas klaidina asmenis, siekiančius gauti informaciją apie ieškovą. Teismas, atmesdamas atsakovo argumentus, kad fizinių asmenų pareiškimai nėra įrodymas byloje, nurodė, jog šiais paaiškinimais, gautais ieškovo iniciatyva, siekta pateikti įrodymus dėl suklaidinimo fakto; be to, šie patvirtinimai parašyti skirtingu šriftu, kai kurie iš jų (J. S.), parašyti ant bendrovės blankų. Teismo nuomone, nėra pagrindo atmesti ieškovo paaiškinimo dėl šių asmenų suklaidinimo ir daryti išvadą, kad jie buvo suinteresuoti nurodyti aplinkybes, kurių nebuvo, tik todėl, kad yra ieškovo klientai; nesant duomenų, jog tarp ieškovo ir šių asmenų būtų pavaldumo santykiai, nėra pagrindo vertinti ieškovo paaiškinimų dėl šių asmenų suklaidinimo kritiškai.

Teismo teigimu, kitu klaidinimo įrodymu yra ieškovo pateikta Google Adwords reklaminės kompanijos ataskaita (I b. t., 206 l.), iš kurios matyti, kad pagal raktinius žodžius ,,baltic model“ ir ,,balticmodel“ Google paieškos sistemoje vartotojai „ieško“ ieškovo; kadangi, „ieškant“ pagal tuos pačius žodžius, randami ir atsakovo naudojami interneto puslapiai, tai leidžia daryti išvadą, kad tokių pačių žodžių buvimas atsakovo subdomenuose klaidina visuomenę.

Teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovas savo internetiniame puslapyje nurodo, kad ,,Baltic Models Blog‘as niekuo nesusijęs su panašiais vardais esančiomis modelių agentūromis Lietuvoje ir Estijoje; tai visiškai skirtinga paslauga modeliams ir modelių agentūroms“, laikytina pripažinimu, jog atsakovas suvokia realią klaidinimo tikimybę, o tai, kad reikia skelbti, jog interneto vartotojas galėjo suklysti, patekęs vietoje modelių agentūros į atsakovui priklausantį interneto puslapį, vertinama, kad yra pakankama suklydimo tikimybė.

Teismas nurodė, kad, remiantis KĮ 15 straipsniu, pripažintina, jog atsakovas yra įregistravęs subdomenus kaip fizinis asmuo, tačiau per šiuos subdomenus vykdo ūkinę veiklą, todėl jo atžvilgiu tikytinas KĮ reikalavimas kaip ūkio subjektui. Teismas sprendė, kad, atsakovui savavališkai naudojant žymenį, kuris yra panašus į ieškovo pavadinimą, šiais veiksmais pažeidžiami ne tik       CK 2.45 straipsnio 1 dalimi ginami juridinio asmens interesai, bet ir KĮ numatyti draudimai, todėl ieškinys tenkinamas dalinai ir šio įstatymo pagrindu.

Pasak teismo, ieškovui dublike patikslinus ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui panaikinti balticmodels.ee registraciją atsakovo vardu ir nurodžius, kad atsakovas, viešos duomenų bazės duomenimis, nėra subdomeno balticmodels.ee savininku, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina, ieškovui atsisakius nuo ieškinio CPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu (I b. t.,          174–184 l.). Taip pat teismas nurodė, jog dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą savo ,,blog‘e“ informuoti, kad jo autorius nebendradarbiauja su modelių agentūra UAB ,,Baltic Models Management“ ieškovas taip pat yra atsisakęs dėl to, kad atsakovas yra patenkinęs šį reikalavimą, todėl byla ir šioje dalyje nutrauktina, priimant ieškovo atsisakymą nuo ieškinio                          (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Teismas nurodė, kad, iš esmės patenkinus ieškinį, ieškovui priteistinos iš atsakovo jo turėtos žyminio mokesčio išlaidos – 1008 Lt ir išlaidos, kurias turėjo ieškovas faktinių aplinkybių konstatavimui - 600 Lt, bei dalinai atlygintinos jo turėtos išlaidos atstovo advokato pagalbai            (4 000 Lt), kurias sudarė 7 441,50 Lt, tačiau jos yra per didelės, atsižvelgiant į tai, kad paruoštų procesinių dokumentų turinys buvo dalinai kartojamas, kad darbo laiko sąnaudų nenurodymas pateiktuose paslaugų aprašymuose leidžia daryti išvadą, kad jos nebuvo ypač didelės; be to, atmestinas prašymas dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo ieškinys, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (II b. t., 103-111 l.). Be to, atsakovas prašo priimti naujus įrodymus – Valstybiniam patentų biurui pateiktų protestų dėl prekių ženklų ,,BALTIC MODEL“ (registracijos Nr. 67955) ir ,,BALTIC MODELS“ (registracijos Nr. 67954) pripažinimo negaliojančiomis kopijas (II b. t., 134–149 l.), teigdamas, kad teikiami įrodymai patvirtina atsakovo poziciją, jog Ginčo subdomenus sudarantys žodžiai ,,baltic“ ir ,,models“ nėra laikytini ieškovą ir (arba) jo veiklą identifikuojančiais elementais, išskiriančiais ieškovą iš panašia ar tapačia veikla besiverčiančių asmenų tarpo. Atsakovo teigimu, iki nėra išspręstas ginčas dėl prekių ženklų ,,BALTIC MODEL“ ir ,,BALTIC MODELS“ registracijų pripažinimo negaliojančiomis, aplinkybė dėl minėtų prekių ženklų registravimo ieškovo vardu neturėtų būti vertinama kaip suteikianti ieškovui išskirtinę teisę į prekių ženklų ir juos sudarančių žodžių naudojimą ir (ar) suteikianti ieškovui pranašumo nagrinėjamame ginče su atsakovu. Atsakovas pažymi, kad neturėjo galimybės naujai teikiamus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme (ar kartu su apeliaciniu skundu), kadangi prekių ženklų registracijos užprotestuotos po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taigi įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

1. Teismo sprendimo dalis, kurioje patenkintas ieškinys, priimta nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjus byloje įrodinėtinas aplinkybes, netinkamai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, pažeidžiant proporcingumo, šalių lygiateisiškumo principus, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta;
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad žodžiai ,,baltic model(s)“ yra ieškovo prekių ženklo ,,BMM Baltic Model MANAGEMENT“ ir juridinio asmens pavadinimo UAB ,,BALTIC MODEL MANAGEMENT“ skiriamasis elementas. Šie žodžiai neturi skiriamojo požymio; tai bendriniai žodžiai, nusakantys veiklos sritį (mada,  modeliai)  ir geografinę vietovę (Baltijos šalys), yra žemo išskirtinumo, todėl savaime neatlieka identifikacinės funkcijos, taigi negalima jų laikyti simboline ir skiriamąja juridinio asmens pavadinimo dalimi;
3. Teismo sprendimas uždrausti naudoti bendrinės reikšmės žodžius nurodyti kitų asmenų (šiuo atveju - atsakovo) tiesioginei veiklai prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams;
4. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl vartotojų suklaidinimo vertintini kritiškai, nes pasirašyti ant ieškovo iš anksto paruoštų identiško turinio ruošinių; be to, fizinio asmens pareiškimai ar raštai teismui dėl nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nėra rašytiniai įrodymai ir neatitinka liudytojo parodymams keliamų reikalavimų;
5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad įrašas atsakovo tinklaraštyje dėl sąsajų su ieškovu įrodo, jog atsakovas suvokia suklaidinimo tikimybę; atsakovo teigimu, tokia nuoroda ne patvirtina, o pašalina suklaidinimo tikimybę;
6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, sprendžiant dėl galimo prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, būtina nustatyti visuomenės suklaidinimo galimybę; atsakovas neginčija, kad dėl elemento ,,baltic model(s)“ jo naudojami subdomenai yra panašūs į ieškovo pavadinimą ir prekių ženklą, tačiau tai nesudaro pagrindo uždrausti atsakovui naudoti Ginčo subdomenus, jeigu jie neklaidina vartotojų dėl subdomenų (ir jais žymimo tinklalapio) priskyrimo ieškovui;
7. Teismas nevertino aplinkybės, kad bylos šalių komercinė veikla nėra tapati, kad dėl skirtingos veiklos specifikos jos nekonkuruoja tarpusavyje;
8. Teismas netyrė ir nevertino Ginčo subdomenų įkūrimo ir naudojimo aplinkybių, todėl nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas laikytinas turinčiu teisėtą interesą į Ginčo subdomenus ir sąžiningu Ginčo subdomenų naudotoju;
9. Teismo įpareigojimas nutraukti Ginčo domenų naudojimą yra perteklinis ir nepagrįstai suvaržantis atsakovo galimybę naudoti Ginčo domenus kitoje veikloje, nesusijusioje su mada, o įpareigojimas panaikinti Ginčo subdomenų registracijas pažeidžia atsakovo turtines teises, prarandant metinį mokestį, mokamą už registracijos galiojimą.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, atsisakyti priimti atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (II b. t., 27–35 l.). Ieškovas, pakartodamas esminius procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme argumentus, papildomai nurodo, kad, bylos duomenimis, atsakovo veikla yra itin susijusi su modelių agentūros veikla, o tai, kad žodžių junginys ,,baltic models“ yra sudarytas iš bendrinių žodžių, nepaneigia, jog šis žodžių junginys gali būti pagrindiniu juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo elementu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byla pagal apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.). 

Nagrinėjamoje byloje atsakovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus dokumentus, prašydamas prijungti juos prie bylos: 2014–04-25 protestų Valstybiniam patentų biurui dėl ieškovo prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis kopijas (II b. t., 136–144 l.), nurodęs, kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo užprotestuotos ieškovo prekių ženklų registracijos, todėl įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kad teikiami įrodymai patvirtina, jog žodžių junginiai ,,Baltic Model“ ir ,,Baltic Models“ yra bendriniai ir neturi skiriamojo požymio, todėl negali būti monopolizuoti vieno asmens.

Nors aukščiau nurodyti dokumentai ir negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau savaime tai nesudaro pagrindo juos priimti ir tirti Apeliaciniame teisme, kadangi teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia reikšmingas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti apelianto pateiktų įrodymų, kadangi aukščiau nurodytų protestų, kuriuose net nėra žymos apie protestų priėmimą VPB, pateikimo faktas nepatvirtina ir nepaneigia reikšmingų bylos aplinkybių (CPK 180 str., 314 str.). 

Dėl domeno vardų neteisėto naudojimo

Apygardos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir iš esmės tinkamai pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas bei nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos teisės aktai nėra visiškai ir galutinai sureglamentavę teisinių santykių, susijusių su domenų registravimu, naudojimu, ginčų nagrinėjimu, todėl, nesant teisės normų, reglamentuojančių teisinę apsaugą nuo neteisėto domeno vardų naudojimo bei pažeistų teisių gynimo būdus, taikytina įstatymo analogija; domenas, kaip ir kiti intelektinės nuosavybės objektai, yra nematerialaus pobūdžio objektas, o prekių ženklas apibūdinamas kaip simbolis, padedantis atskirti vienas prekes ar paslaugas nuo kitų, turintis ir reklaminę funkciją; domeno pagalba taip pat identifikuojamas jo vartotojas, todėl šiuo atveju gali būti taikomas panašius intelektinės nuosavybės santykius dėl prekių ženklų reglamentuojantis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas (toliau - PŽĮ) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-380/2010; 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-90/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje                 Nr. 2A-899/2013).

Taigi, Lietuvos Respublikos teisės sistemoje nesant domenų vardų teisinio reglamentavimo, pagrindiniai teisės aktai, kurie taikytini, sprendžiant ginčus dėl neteisėto domenų vardų naudojimo, yra CK (1.8 str. 1-2 d.), PŽĮ bei KĮ, be to, EB Reglamentas 874/2004.

            CK 1.8 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija), o vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija).

    Pagal CK 2.39 straipsnio 4 dalį, juridinio asmens pavadinimas atskirai neregistruojamas ir yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį.

    PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms, o pagal                   PŽĮ 50 straipsnio 1 dalį, prekių ženklo savininkas, gindamas savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti pripažinti teises, įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas; taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis. Be to, pagal KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo.

EB Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinamai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo įregistruotas, pastarajam neturint į tą vardą teisių ir teisėtų interesų; b) buvo įregistruotas ar naudojamas nesąžiningai. Pagal Reglamento 874/2004 10 straipsnio 1 dalį, „ankstesnės teisės“, inter alia, reiškia ir registruotus šalių ir Bendrijos prekės ženklus, geografines nuorodas ar kilmės vietos nuorodas ir, tokia apimtimi, kokia juos gina šalies teisė valstybėje narėje, kurioje jie turimi: neregistruotus prekės ženklus, firmos vardus, verslo identifikatorius, įmonių pavadinimus, pavardes ir skiriamuosius apsaugotų literatūros ir meno kūrinių pavadinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nurodyto Reglamento 874/2004 21 straipsnyje nepateiktas baigtinis nesąžiningumo aplinkybių sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisėtu interesu negali būti domeno vardo, kaip tokio, įregistravimo faktas per se. Domeno vardo įregistravimas gali būti nulemtas tiek teisėtų, tiek neteisėtų interesų; kai yra nustatomas trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas (intelektinės nuosavybės teisių ar teisės į fizinio asmens vardą pažeidimas), principas „kas pirmas, tas laimi“, kuriuo yra grindžiama domenų vardų registracija, negali būti suvokiamas kaip apskritai užkertantis kelią ginčyti tokio domeno vardo tolimesnį naudojimą; kad domeno vardas, be savo tiesioginės techninės funkcijos, atlieka ir identifikavimo funkciją bei yra svarbi priemonė, padedanti ūkio subjektui reklamuoti ir realizuoti savo prekes bei paslaugas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška: pirmojo funkcija - atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų       (CK 2.39 straipsnio 1 dalis), o antrojo - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (PŽĮ 2 str. 1 d.); tačiau nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais iš tiesų jie nėra kaip nors susiję (CK 2.39 str. 1 d., PŽĮ 2 str. 1 d.); ši taisyklė dėl juridinių asmenų pavadinimų ir prekių ženklų, priklausančių skirtingiems ūkio subjektams, tarpusavio santykio, taikytina taip pat ir tais atvejais, kai atsakovo naudojamas žymuo nėra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas kaip prekių ženklas, tačiau naudojamas ženklo - parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų atskyrimo prasme (t. y. kaip vykdomos ūkinės-komercinės veiklos – verslo – identifikatorius)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos             2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009).

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Ginčo subdomenai dėl sutampančio žodžių junginio ,,balticmodel“ yra klaidinamai panašūs į ieškovo juridinio asmens pavadinimą ir prekių ženklą, o savo išvadas motyvavo sprendime.

    Bylos duomenimis, ieškovas UAB ,,Baltic Model Management“ buvo įkurtas 2004-03-31    (I b. t., 15 l.), jam priklauso nacionalinis prekių ženklas ,,BMM Baltic Model MANAGEMENT“ (figūrinis, registracijos Nr. 58793), 2012-11-23 ieškovas padavė paraiškas registruoti prekių ženklus ,,BALTIC MODELS“ (paraiškos Nr. 2012 2089) ir ,,BALTIC MODEL“ (paraiškos                       Nr. 2012 2090)(I b. t., 17–18 l.), be to, jam priklauso 2004-04-16 ieškovo vardu registruotas subdomenas balticmodel.com (I b. t., 19 l.), kurio adresu veikia svetainė lietuvių ir anglų kalbomis, joje pateikiama informacija apie modelių agentūros (ieškovo) veiklą, modelius (I b. t., 20 – 30 l.).

Be to, nustatyta, kad ieškovas nuo 2004-03-31 teisės aktų tvarka yra įgijęs teisę į juridinio asmens pavadinimą UAB „Baltic Model Management“, ši jo teisė nėra užginčyta ar paneigta. Dėl to neturi teisinės reikšmės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais apeliantas teigia, kad ieškovo juridinio asmens pavadinimas neatitinka teisės aktų, nustatančių reikalavimus juridinių asmenų pavadinimams, nuostatų. Juolab kad, bylos duomenimis, atsakovas savo tinklaraštyje yra patalpinęs perspėjimą vartotojams, kad jis nėra susijęs su Lietuvos ar Estijos modelių agentūromis, be to, Ginčo subdomenai yra panašūs/tapatūs ir į ieškovui priklausančio subdomeno vardą.

Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad atsakovas žodžių junginius - ,,balticmodel“ arba ,,balticmodels“ – naudoja savo vykdomos veiklos bei teikiamų paslaugų atskyrimo prasme (t. y. kaip vykdomos ūkinės-komercinės veiklos – savo verslo – identifikatorių), todėl panašaus žymens naudojimas toje pačioje verslo srityje pažeidžia identifikacinę ieškovo juridinio asmens pavadinimo funkciją ir sukuria visuomenės suklaidinimo tikimybę.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, naudodamas, be kitų skiriamųjų žodžių, ieškovo juridinio asmens pavadinimo simbolinę dalį - žodžių junginį ,,balticmodel“ bei į ją panašų žodžių junginį ,,balticmodels“ - kaip savo verslo identifikatorių pažeidė ieškovo – juridinio asmens pavadinimo savininko išimtines teises (CK 2.42 straipsnis).

Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo juridinio asmens pavadinimo simbolinės dalies išskirtinumo laipsniu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog ir prekių ženklai, ir juridinių asmenų pavadinimai, priklausomai nuo juos sudarančių elementų ar elementų derinio (ne)išskirtinumo, gali būti vadinamieji „stiprūs“ bei „silpni“; tai yra, vienų juridinių asmenų pavadinimų skiriamoji (identifikacinė) funkcija bus „stipresnė“, kitų – „silpnesnė“ (CK 2.39 str.), kad nuo skiriamosios funkcijos „stiprumo“, be kita ko, priklauso kitų prekių ženklų bei juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimas, t. y. atitinkamo pramoninės nuosavybės objekto teisinės apsaugos „ribos“; vadinamojo „stipraus“ prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo (t. y. sudaryto iš išskirtinių elementų ar elementų derinio) atveju, kitų prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimas bus griežtesnis, negu prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų, sudarytų iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio; tam tikro panašumo riba, kurią bus leidžiama „peržengti“ kitiems subjektams priklausantiems prekių ženklams ar juridinių asmenų pavadinimams, savo teises ginančio „stipraus“ bei „silpno“ prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo atveju, bus skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje                      Nr. 3K-3-167/2003; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. preliminarus nutarimas, priimtas byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dasler Sport, bylos Nr. C-251/95; 1998 m. rugsėjo 29 d. preliminarus nutarimas, priimtas byloje Canon Kabushiki Kaista v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo ne išimtines teises ieškovui į bendrinius žodžius ,,baltic“ ir (arba) ,,model(s)“ apskritai, o tai, jog šių žodžių junginys - pagrindinis ieškovo juridinio asmens pavadinime ir prekių ženkle, kuris identifikuoja ieškovo veiklą. Juolab kad ir ieškovo naudojamo domeno vardas yra sudarytas tik iš žodžių ,,balticmodel“ junginio. Pažymėtina, kad teismas skundžiamu sprendimu nenustatė draudimo atsakovui apskritai naudoti šį žodžių junginį kaip savo teikiamų paslaugų klasifikatoriumi (su papildomais skiriamaisiais elementais), o pagrįstai nurodė nutraukti Ginčo subdomenų naudojimą, panaikindamas jų registracijas.

Nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą ir atsakovo motyvai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo šalių vykdoma veikla yra tapati arba susijusi, jog įrašas atsakovo tinklaraštyje ,,Baltic Models Blog‘as niekuom nesusijęs su panašiais vardais esančiomis modelių agentūromis Lietuvoje ir Estijoje. Tai visiškai skirtinga paslauga modeliams ir modelių agentūroms“ (I b. t., 167 l.) įrodo, kad atsakovas suvokia suklaidinimo tikimybę. Bylos duomenimis, atsakovas, susirašinėjime su ieškovo atstovu dėl taikaus ginčo sprendimo galimybės yra nurodęs, kad ,,pagrindinė veikla yra susijusi su modelių agentūromis tarptautiniu mastu“ (I b. t., 12 l.); be to, antstolės R. G. 2012-12-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu yra konstatuota, kad, be kito pobūdžio informacijos, atsakovo interneto svetainėje adresu www.balticmodel.lt yra nuorodos ,,Agentūros paieška“, ,,Modelių apmokymai“, ,,Nemokamas portfolio įvertinimas“, Nemokamas agentūros suradimas“, ,,Modelio reklamos paslaugos“, kad internetiniais adresais www.balticmodel.lv“, www.balticmodels.lt“, www.balticmodels.net“ pateikiama vizualiai tokia pat informacija kaip ir internetiniame adrese ,,www.balticmodel.lt“, surinkus interneto adresą www.balticmodels.lv“, jis automatiškai peradresuoja į interneto adresą ,,balticmodel.lt“, o 2013-08-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad, be kito pobūdžio informacijos, atsakovo interneto svetainėje adresu www.balticmodel.lt yra nurodoma, jog svetainės lankytojai – modeliais norintys tapti žmonės, pateikiamos reklamos tinklaraštyje kainos   (I b. t., 31–93 l., II b. t. 31–38 l.). Juolab kad, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog tinklaraštyje už mokestį gali būti skelbiama agentūras atstovaujančių modelių reklama, gali būti pasiūlyti tinklaraščio duomenų bazėje sukaupti modelių duomenys (II b. t., 103–111 l.).

Pažymėtina, kad atsakovas, pripažinęs, jog dėl žodžių junginio ,,balticmodel(s)“ Ginčo subdomenai yra panašūs į ieškovo juridinio asmens pavadinimą ir prekių ženklą, nesutikdamas su teismo išvada, kad egzistuoja vartotojų suklaidinimo tikimybė, nepateikė tai paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.). Tai, kad atsakovas savo tinklaraštyje patalpino informaciją dėl ryšių su modelių agentūromis, gali būti vertinama kaip atsakovo siekis išvengti suklaidinimo, tačiau nepaneigia suklaidinimo tikimybės. Pažymėtina, kad tiek pagal nagrinėjamoje byloje taikytino PŽĮ nuostatas, tiek pagal kasacinio teismo praktiką vertintini ne realaus suklaidinimo faktiniai padariniai, o galimybė suklaidinti visuomenę (PŽĮ 38 str. 1 d. 1 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2014).

Nors apeliantas teisingai nurodo, kad fizinių asmenų paaiškinimai raštu nėra rašytiniai įrodymai, numatyti CPK taisyklėse, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingo teismo sprendimo, kadangi išvadą dėl ieškovo teisių pažeidimo teismas padarė, remdamasis ne tik apelianto nurodytų asmenų paaiškinimų duomenimis, bet įvertindamas ir atsižvelgdamas į visų į bylą pateiktų įrodymų (tarp jų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl Ginčo subdomenų naudojimo bei informacijos atsakovo tinklaraštyje pobūdžio, šalių paaiškinimai) duomenis (CPK 177 str., 197 str., 185 str.).

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamo teismo sprendimo įpareigojimu nutraukti Ginčo subdomenų naudojimą, panaikinant Ginčo subdomenų registraciją atsakovo vardu, be pagrindo nurodo, kad toks teismo sprendimas yra perteklinis, nepagrįstai suvaržantis atsakovo galimybę naudoti Ginčo domenus kitoje, su mada nesusijusioje veikloje ir pažeidžia atsakovo turtines teises. Pažymėtina, kad teismo pritaikytas ieškovo išimtinių teisių gynimo būdas yra teisėtas ir atitinkantis taikytinas teisės normas, tarp jų ir EB Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kitų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 263 str. 1 d., 329 str., 330 str.).

Netenkintinas ir ieškovo prašymas dėl priteisimo bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinėje instancijoje, kadangi ieškovas nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų (93 str. 1 d., 98 str. 1, 3 d., 178 str., 185 str., 302 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso               326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą.

Teisėjos                                                                                         Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                       Audronė Jarackaitė

                                                                                                       Danguolė Martinavičienė