Civilinė byla Nr. e2-291-241/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00288-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.5.6; 3.4.3.8.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jurisma“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1248-459/2018, kuria nutraukta bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jurisma“ bankroto byla ir patvirtintos bankroto administravimo išlaidos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jurisma“ bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė UAB „Finresta“. 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.

2.       Pareiškėja, BUAB „Jurisma“ buvusi vadovė A. B. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti UAB „Jurisma“ bankroto bylą ir įpareigoti bankroto administratorę UAB „Finresta“ grąžinti UAB „Jurisma“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Pareiškėja nurodė, kad nors UAB „Jurisma“ visus turėtus finansinius įsipareigojimus įvykdė dar iki bankroto bylos iškėlimo, nes skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) sumokėjo 2018 m. birželio 12 d., tačiau įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto procedūros pradėtos nebuvus tam teisinio pagrindo. Įmonė įsiskolinimų kreditoriams neturi.

3.       Bankroto administratorė UAB „Finresta“ atsiliepime nurodė, jog yra pagrindas UAB „Jurisma“ bankroto bylą nutraukti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taip pat prašė patvirtinti BUAB „Jurisma“ bankroto procedūrai patirtas 3 257,92 Eur administravimo išlaidas, iš kurių 857,92 Eur sudaro administravimo būtinosios (patirtos) išlaidos (35,32 Eur – UAB „Finresta“, 822,60 Eur – UAB „Lematas“) ir 2 400 Eur mokėtinas atlyginimas administratorei UAB „Finresta“ už atliktą darbą. Nurodė, kad administratorė atliko 90 procentų pareigų, tačiau apmokėjimo už bankroto administravimo paslaugas nėra gavusi.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutraukė UAB „Jurisma“ bankroto bylą ir patvirtino bankroto administratorės patirtas 225,32 Eur administravimo išlaidas.

Dėl bankroto bylos nutraukimo

5.       Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 19 d nutartimi UAB „Jurisma“ iškelta bankroto byla pagal ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą. Bendrovės akcininkė ir buvusi vadovė A. B. bankroto procedūroje su visais kreditoriais atsiskaitė. Esant tokiai situacijai teismas sprendė esant pagrindui nutraukti UAB „Jurisma“ bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl administravimo išlaidų patvirtinimo

6.       Teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtinta bankroto administratorės prašoma 1 978,61 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmata, galiosianti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Duomenų, kad kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ir įvyko į bylą nepateikta.

7.       Aplinkybė, kad su kreditoriumi (ieškovu) VSDFV Klaipėdos skyriumi BUAB „Jurisma“ akcininkė ir buvusi vadovė A. B. atsiskaitė dar iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2018 m. birželio 12 d., teismo vertinimu, bankroto administratorei buvo žinoma, nes iškėlus bankroto bylą ji įgijo galimybę gauti visus būtinus duomenis tiek iš viešųjų registrų, tiek iš ieškovo. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad paskutines skolas bankrutuojančios įmonės akcininkė A. B. apmokėjo 2018 m. rugpjūčio 28–29 d. Taigi, administratorė turėjo pareigą laiku sužinoti, kad įmonė kreditorių nebeturi ir imtis aktyvių veiksmų nebetęsti bankroto procedūros.

8.       Įvertinęs UAB „Jurisma“ bankroto procedūrai patirtų administravimo išlaidų dydžio pagrįstumą pagal bankroto administratorės pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad bankroto administratorės UAB „Finresta“ patirtos 35,32 Eur išlaidos VĮ Registrų centras paslaugoms, pašto išlaidoms ir kt. yra realios ir pagrįstos, todėl šią sumą patvirtino kaip patirtą UAB „Jurisma“ bankroto proceso metu. Teismas sprendė, kad 72,60 Eur išlaidos CreditInfo paslaugoms apmokėti patirtos nepagrįstai, nes užklausa dėl UAB „Jurisma“ buvo atliekama 2018 m. liepos 23 d., t. y. dar neįsiteisėjus nutarčiai, kuria iškelta bankroto byla. Analizuodamas 750 Eur išlaidų iš 2018 m. rugsėjo 19 d. sąskaitoje Nr. LEM 0000135 nurodytos 822,60 Eur sumos, kuri turi būti sumokėta UAB „Lematas“ už atliktą darbą (apmokėta dalis sudaro 122,83 Eur) pagrįstumą, teismas nustatė, jog šią sumą sudaro: 150 Eur už apskaitos paslaugas dėl buvusio darbuotojo atleidimo ir t. t., 150 Eur apmokėjimas už kanceliarines prekes, 300 Eur už buhalterinės patikros paslaugas ir t. t. bei 150 Eur už procesinių dokumentų į A. B. 2018 m. rugpjūčio 8 d., 24 d. ir 27 d. paklausimus parengimą teismui. Teismas nepripažino nurodytų išlaidų pagrįstomis, motyvuodamas tuo, kad vienintelis įrodymas, jog UAB „Lematas“ suteikė BUAB „Jurisma“ paslaugų už 822,60 Eur, yra UAB „Lematas“ išrašyta sąskaita faktūra Nr. LEM 0000135. Teismas nustatė, jog tiek UAB „Lematas“, tiek UAB „Finresta“ yra registruotos tuo pačiu adresu ir abi bendrovės teikia bankroto administravimo paslaugas, abejose bendrovėse dirba tas pats bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo Vytautas Sinkevičius. Teismas padarė išvadą, kad pirkti iš UAB „Lematas“ sąskaitoje faktūroje nurodytas, nepagrįstai didelės vertės paslaugas, turint omenyje nedidelę atliktų darbų apimtį, nebuvo pagrindo. 

9.       Atsižvelgęs į administratorės pateiktus duomenis, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad administratorės nurodyti duomenys yra nepagrįsti, o teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtinta BUAB „Jurisma“ administravimo išlaidų suma administratoriui nesuteikia teisės į sąmatoje nustatytą sumą, kadangi joje nurodytos tam tikros išlaidos realiai nebuvo patirtos, kreditoriai jų pagrįstumo taip pat nesvarstė ir jų dydžiui nepritarė, nutartis buvo priimta administratorės prašyme nurodytų planuojamų išlaidų prognozių pagrindu.

10.       Teismas nustatė, kad antstolis A. S. į bankrutuojančios įmonės sąskaitą 2018 m. rugpjūčio 9 d. pervedė 123,24 Eur sukauptų lėšų. Teismo vertinimu, šios lėšos padengė bankroto administratorės realiai patirtas 35,32 Eur išlaidas, susijusias su įvairiomis užklausomis bankrutuojančios įmonės byloje. Kitas administratorės lentelėje nurodytas išlaidų sumas teismas vertino kaip per dideles, nepagrįstas įrodymais, kad jos realiai buvo patirtos, todėl atsižvelgęs į protingumo ir sąžiningumo kriterijus, sprendė dėl papildomų 40 Eur išlaidų patvirtinimo ir pripažino realiai patirtas 75,32 Eur administravimo išlaidas.

11.       Spręsdamas dėl administratorės prašomo patvirtinti 2 400 Eur atlyginimo, teismas įvertino pateiktą bankroto administratorės atliktų veiksmų detalizaciją, jų apimtį ir pagrįstumą, atsižvelgė į tai, jog BUAB „Jurisma“ kreditorių susirinkimas nebuvo organizuojamas ir sušauktas dėl kreditorių nebuvimo, jog teismui buvo pateiktas vienintelis administratorės prašymas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, jog ieškoti įmonės turto administratorei taip pat nereikėjo, būtinybės atleisti įmonės darbuotojus nebuvo, nes per Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi nustatytą terminą kreditorių reikalavimams pareikšti visų įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai jau buvo patenkinti, todėl administratorė, kaip savo srities profesionalas, turėjo numatyti bankroto bylos eigos prognozę ir nebūtinų veiksmų nebesiimti. Teismas sprendė, jog administratorės nurodytas 6 MMA minimalus administratoriaus atlyginimo dydis mažai įmonei nepripažintinas kriterijumi tokio atlyginimo dydžiui patvirtinti, kadangi visa bankroto procedūra iki įmonės veiklos pabaigos nebuvo atlikta, o faktiškai baigėsi vos tik pradėta. Teismas administratorės nurodytų veiksmų nepripažino būtinais atlikti ir įrodytais, todėl sprendė, kad reali ir adekvati atlyginimo administratorei suma yra 150 Eur.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       BUAB „Jurisma“ bankroto administratorė UAB „Finresta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį; nustatyti, kad realiai patirtų išlaidų suma, susijusi su bankrutuojančios UAB „Jurisma“ administravimu sudaro 857,92 Eur (neapmokėta 735,09 Eur), administratorei UAB „Finresta“ mokėtinas atlyginimas už atliktą darbą sudaro 2 400 Eur ir patvirtinti patirtas 3 257,92 Eur (neapmokėta 3 135,09 Eur) administravimo išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1                      UAB „Jurisma“ bankroto procedūra negali būti nutraukta, nes UAB „Lematas“ yra pateikusi prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą su 699,77 Eur reikalavimu, todėl nėra atsiskaityta su visais kreditoriais bankroto procedūroje.

12.2                      Nustatydamas 150 Eur atlyginimą administratorei, teismas nesivadovavo ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią nutraukus bankroto bylą atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai. Su atsiliepimu į prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo pateikta įvykdytų darbų lentelė, iš esmės atlikta 90 procentų pareigų bankroto procedūroje, tačiau teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino administratorės atlyginimą. Teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai A. B. argumentais.

12.3                      Teismas nepagrįstai nustatė 75,35 Eur administravimo išlaidų sumą, jos nemotyvavo ir nepagrindė. 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, kuria patvirtinta 1 978,61 Eur administravimo išlaidų suma, galiojusi iki pirmojo kreditorių susirinkimo, turi prejudicinę galią, tačiau teismas ja nesivadovavo. Argumentai, kuriais rėmėsi teismas, nustatydamas pagrindus mažinti administravimo išlaidas ir atlyginimą administratorei, visiškai nepagrįsti ir neparemti jokia bylos medžiaga.

12.4                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad įsiskolinimai VSDFV padengti 2018 m. birželio 12 d., nes VSDFV Klaipėdos skyrius 2018 m. rugsėjo 28 d. rašte nurodė, kad įsiskolinimai padengti 2018 m. rugpjūčio 28 ir 29 d., ir vadovaudamasi CK 6.50 straipsnio nuostatomis administratorė pranešė neprieštaraujanti, kad kreditorė priimtų prievolę iš trečiojo asmens.

12.5                      Teismo argumentai apie būtinybės atleisti darbuotoją nebuvimą dėl to, kad per Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi nustatytą 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos visų įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai jau buvo patenkinti, yra nepagrįsti. Administratorė įmonės dokumentus gavo vėliau ir atitinkamai nežinojo visos kreditorių struktūros, atsiskaitymų, be to, privalėjo vykdyti ĮBĮ nuostatas dėl privalomo darbuotojų atleidimo, todėl administratorei priteistinas atlyginimas ir administravimo išlaidos.

12.6                      Administratorė patyrė išlaidas dėl A. B. veiksmų (neveikimo), nes ji žinodama apie teismo nutartį iškelti bendrovei bankroto bylą jos (nutarties) neskundė, todėl nutarčiai įsiteisėjus administratorė ėmėsi veiksmų ir patyrė išlaidas, kurios turi būti atlygintos.

12.7                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad nutartis dalyje dėl administravimo išlaidų patvirtinimo neskundžiama. Apeliacija ribojama tuomet, kai teismas, išnagrinėjęs ginčą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimu, išsprendžia šį ginčą ir patvirtina administravimo išlaidų sąmatą.

13.       Pareiškėja A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1                      Bankroto administratoriaus statusas bankroto procese ypatingas, atsižvelgiant į plačius įgalinimus jis turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei.

13.2                      Byloje nustatyta, kad įmonė iki bankroto bylos iškėlimo neturėjo kreditorių, todėl bankroto procesas negali vykti, iš esmės bankroto procedūra nebuvo vykdoma. Jau 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo žinodama, kad įmonė nebeskolinga VSDFV biudžetui, bankroto administratorė nesiėmė veiksmų inicijuoti bankroto bylos nutraukimą, tačiau elgdamasi nesąžiningai vilkino bankroto procesą, nepagrįstai pirko paslaugas iš UAB „Lematas“, kurioje dirba tie patys darbuotojai, kaip ir UAB „Finresta“. Tokie veiksmai neatitinka protingumo ir bankroto ekonomiškumo principų.

13.3                      Esant aplinkybėms, kad iškėlus bankroto bylą įmonė neturėjo skolų bei kreditorių, administratorė, turėdama galimybę šias aplinkybes žinoti, atliko nepagrįstus veiksmus – atleido darbuotoją. Tokie veiksmai vertintini piktybiškais, vilkinančiais bankroto bylos nutraukimą.

13.4                      Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą būtent administratorei kyla pareiga paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bankroto bylos nutraukimo ir realiai patirtų administravimo išlaidų.

14.       Ieškovė VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad BUAB „Jurisma“ įsiskolinimo VSDFV biudžetui neturi, todėl skundo dalykas neturi tiesioginės įtakos skyriaus interesams. Skola VSDFV biudžetui 2018 m. gegužės 7 d. sudarė 721,69 Eur, šią sumą A. B. sumokėjo 2018 m. birželio 12 d. Į VSDFV sąskaitą 2018 m. rugpjūčio 29 d. įskaitytos A. B. už UAB „Jurisma“ sumokėtos 295,26 Eur ir 8,66 Eur lėšos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nutraukta įmonės bankroto byla ir patvirtinta administravimo išlaidų suma, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK

Dėl bankroto bylos nutraukimo

16.       ĮBĮ 27 straipsnis nustato, kad, kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais arba bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei sudarius taikos sutartį bankroto byla nutraukiama, išsaugant įmonę rinkoje. ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, reglamentuojantis bylos nutraukimą, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais, reiškia, kad bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais, kurių reikalavimai buvo pareikšti ir patvirtinti bankroto byloje, t. y. buvo įvykdytas pagrindinis bankroto proceso tikslas – kreditorių reikalavimai, kurių pagrindu buvo konstatuotas įmonės nemokumas, patenkinti ir išnyko teisinis pagrindas likviduoti įmonę bankroto keliu. ĮBĮ normos nenustato, kurios bankroto bylos stadijos metu ar iki kurios bankroto bylos nagrinėjimo stadijos gali būti atsiskaitoma su kreditoriais ir bankroto byla nutraukiama, todėl šiuo pagrindu byla gali būti nutraukiama bet kuriuo bankroto proceso metu, svarbiausia, kad būtų patenkinti visų kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

17.       Pirmosios instancijos teismas, gavęs bankroto administratorės patvirtinimą apie atsiskaitymą su visais kreditoriais bei tai pagrindžiančius dokumentus, skundžiama nutartimi atsakovės UAB „Jurisma“ bankroto bylą nutraukė ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

18.       Atskirajame skunde bankroto administratorė nurodo, kad bankroto procedūra negali būti nutraukta, nes UAB „Lematas“ yra pateikęs prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą su 699,77 Eur reikalavimu, todėl nėra atsiskaityta su visais kreditoriais. Tokiai apeliantės pozicijai pritarti nėra pagrindo.  

19.       Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis). ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. 

20.       Bankroto byla atsakovei UAB „Jurisma“ iškelta 2018 m. liepos 19 d., nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 31 d. Bankroto bylos iškėlimo reikalavimą pareiškė kreditorius VDSFV Klaipėdos skyrius, kurį grindė 2018 m. gegužės 7 dienai susidariusiu bendrovės 721,69 Eur įsiskolinimu Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui. Šį įsiskolinimą į Fondo valdybos sąskaitą už skolininkę UAB „Jurisma“ sumokėjo bendrovės akcininkė ir vadovė A. B. 2018 m. birželio 12 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo. Kitų kreditorių bendrovė neturėjo.

21.       Bankroto administratorei 2018 m. rugpjūčio 22 d. atleidus bankrutuojančios atsakovės darbuotoją – J. M., dėl atleidimo iš darbo susidariusios mokestinės prievolės įvykdytos A. B. 2018 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjus 295,26 Eur bei 2018 m. rugpjūčio 29 d. – 8,66 Eur. Atleista darbuotoja J. M. bei buvusi vadovė A. B. finansinių reikalavimų bendrovei nepareiškė. Duomenų apie kitus kreditorius ir įsipareigojimų jiems buvimą į bylą nepateikta. 

22.       Kaip minėta, bankroto administratorė su prašymu nutraukti atsakovės bankroto bylą sutiko, patvirtino egzistuojant ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą bankroto bylos nutraukimo pagrindą, atsiskaičius su visais įmonės kreditoriais. Atsakovės bankroto bylos nutraukimo klausimas išspręstas skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi. Bankroto administratorė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovės bankroto byla negalėjo būti nutraukta, nes UAB „Lematas“ pareiškė kreditorinį reikalavimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo UAB „Lematas“ reikalavimas teisme nebuvo pareikštas.

23.       Pagal teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius bylos duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), 2018 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas UAB „Lematas“ prašymas įtraukti į BUAB „Jurisma“ kreditorių sąrašą su 699,77 Eur reikalavimu, kuris grindžiamas atsakovės bankroto procese suteiktomis paslaugomis už 822,60 Eur pagal 2018 m. rugsėjo 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. LEM 0000135. Atsakovės bankroto administratorė UAB „Finresta“ 2018 m. rugsėjo 19 d. UAB „Lematas“ išrašyta 822,60 Eur sumos sąskaita faktūra Nr. LEM 000135 grindė savo patirtas ir prašomas patvirtinti administravimo išlaidas. Taigi, tiek atsakovės bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo reikalavimas, tiek UAB „Lematas“ kreditorinis reikalavimas yra grindžiami tų pačių atsakovės bankroto procedūrų atlikimu ir įrodinėjami tuo pačiu mokėjimo reikalavimo dokumentu. Atskirajame skunde ginčydama teismo nustatytą patirtų administravimo išlaidų dydį ir reikalaudama nustatyti prašytą administravimo išlaidų sumą atsakovės bankroto administratorė prašomų patvirtinti patirtų administravimo išlaidų dydžio nemažina UAB „Lematas“ kreditoriniame reikalavime nurodyta 699,77 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas reikšminga aplinkybe laiko ir tai, kad UAB „Lematas“ prašymas įtraukti į kreditorių sąrašą teismui pateiktas 2018 m. gruodžio 5 d., t. y. po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, prašymą pateikė UAB „Lematas“ įgaliota darbuotoja, kuriai įgaliojimą suteikė UAB „Lematas“ direktorius Vytautas Sinkevičius, tačiau įgaliojimą pasirašė kaip UAB „Finresta“ direktorius. Kitą dieną (2018 m. gruodžio 6 d.) Vytautas Sinkevičius kaip atsakovės bankroto administratorės UAB „Finresta“ įgaliotas asmuo pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame kaip atsakovės bankroto bylos nutraukimo pagrindo nebuvimą pagrindžianti aplinkybė nurodomas UAB „Lematas“ paduotas prašymas įtraukti į atsakovės kreditorių sąrašą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vytautas Sinkevičius dirba tiek UAB „Finresta“ (atsakovės bankroto administratorė), tiek UAB „Lematas“. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad UAB „Lematas“ reikalavimas negali būti vertinamas kaip kreditinis ir įtrauktas į atsakovės kreditorių sąrašą (kuris, beje, nesudarytas dėl kreditorių nebuvimo) (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Nustatytos aplinkybės taip pat leidžia spręsti apie atsakovės bankroto administratorės vadovo nesąžiningą elgesį, siekiant piniginių sumų gavimo tiek per prašomų administravimo išlaidų patvirtinimą, tiek per UAB „Lematas“ reikalavimą, kuris grindžiamas atsakovės bankroto procedūrų atlikimu, kai pareigą vykdyti šias procedūras turėjo atsakovės bankroto administratorė UAB „Finresta“, ir kuris, nustačius jo pagrįstumą, galėtų būti tenkinamas iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų, kurių dydžio nustatymas ir yra nagrinėjamos bylos dalykas. 

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie pagrindo pagal ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą nutraukti atsakovės UAB „Jurisma“ bankroto bylą egzistavimą.

Dėl administravimo išlaidų dydžio

25.       ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą. 

26.       Bankroto bylos nutraukimo atveju administravimo išlaidų bei bankroto administratorės atlyginimo klausimas spręstinas, atsižvelgiant į bankroto administratorės atliktų veiksmų apimtį administruojant įmonę bei pateiktus patirtų administravimo išlaidų įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-313/2018, kt.). Taigi administratorė turi motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos ir faktiškai patirtos išlaidos buvo būtinos ir kodėl toks išlaidų dydis reikalingas tinkamam įmonės administravimui užtikrinti. Visos patirtos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi būti būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti.

27.       Bankroto administratorė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, jog teismas klaidingai įvertino patirtas bankroto administratorės išlaidas, nepagrįstai sumažino atlyginimą administratorei, nepagrįstai vadovavosi A. B. paaiškinimais ir nesivadovavo prejudicinę galią turinčia nutartimi, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Aptartas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika paneigia šių apeliantės argumentų pagrįstumą.

28.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtino administratorės prašomą 1 978,61 Eur dydžio administravimo išlaidų sumą, galiosiančią iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tačiau kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, minėta nutartis buvo priimta administratorės prašyme nurodytų planuojamų išlaidų prognozių pagrindu. Kaip minėta, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Be to, teismo nutartis, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, galiojanti iki pirmojo kreditorių susirinkimo, neatitinka prejudicialumo požymių, įtvirtintų CPK 182 straipsnyje. 

29.       Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir išanalizavęs administratorės pateiktus duomenis, iš administratorės prašomų patvirtinti 857,92 Eur išlaidų pagrįstomis pripažino ir patvirtino 35,32 Eur išlaidas VĮ Registrų centro paslaugoms, pašto išlaidoms ir kt. bei atsižvelgęs į protingumo ir sąžiningumo kriterijus 40 Eur už kitus administratorės lentelėje nurodytus veiksmus, iš viso realiai patirtų išlaidų suma teismas pripažino 75,32 Eur. Nesutikdama su tokiu teismo vertinimu, apeliantė teigia, kad administratorė veikė pagal ĮBĮ normas, nustatančias bankroto administratoriaus pareigas, t. y. argumentuoja savo veiksmų atlikimo pagrindą, tačiau iš esmės neargumentuoja ir neįrodinėja, kokius veiksmus faktiškai atliko ir kokias faktines išlaidas dėl to patyrė, kurias pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir sumažino. Argumentai dėl buvusios vadovės veiksmų vertinimo iki bankroto bylos iškėlimo, neturi įtakos faktinių susidariusių administravimo išlaidų dydžio nustatymui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip nei įvertino pirmosios instancijos teismas vertinti patirtų bankroto administratorės išlaidų ir jų dydžio. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išanalizavo bankroto administratorės pateiktus duomenis ir nurodė nesant pagrindo sutikti, kad kanceliarinėms prekėms atsakovės bankroto bylos procedūroms vykdyti išleista net 150 Eur, kad buhalterinės patikros paslaugos kainavo 300 Eur, apskaitos paslaugų dėl buvusios darbuotojos atleidimo išlaidos administratorei atsiėjo 150 Eur, o procesinių dokumentų į A. B. tris paklausimus parengimas teismui taip pat kainavo 150 Eur. Taip pat teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad šios išlaidos grindžiamos tik UAB „Lematas“ išrašyta sąskaita faktūra. Argumentų šioms teismo išvadoms paneigti apeliantė neteikia.

30.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė klaidingai interpretuoja UAB „Jurisma“ įsiskolinimo VSDFV biudžetui buvimą, ieškovės raštus dėl įsiskolinimo padengimo bei atitinkamas pirmosios instancijos teismo išvadas. Pagal bylos duomenis, su atsakovės kreditoriumi (ieškovu) VSDFV Klaipėdos skyriumi BUAB „Jurisma“ akcininkė ir buvusi vadovė A. B. atsiskaitė dar iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2018 m. birželio 12 d., sumokėjusi bankroto bylos iškėlimo pagrindu buvusią 721,69 Eur skolą. Tuo tarpu 2018 m. rugpjūčio 28–29 d. sumokėtos sumos, atsiradusios bankroto proceso metu bankroto administratorei atleidus UAB „Jurisma“ darbuotoją J. M.. Tačiau šios aplinkybės neturi įtakos sprendžiant dėl administratorės patirtų išlaidų dydžio, nes apeliantė neįrodinėja konkrečių dėl to patirtų išlaidų.

31.       Administratoriaus atlyginimas nustatomas, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintame Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse yra detaliai išskirtos įmonės ne tik pagal bankroto proceso vykdymo tvarką (teismo ir ne teismo tvarka), bet ir pagal veiklos rūšį ir bankroto proceso ypatumus (be ypatumų, įmonė nėra nutraukusi veiklos, įmonės veikla priskirta Lietuvos banko priežiūrai, įmonės taikytas supaprastintas bankroto procesas ir pan.) bei įmonių dydį (maža, vidutinė, didelė). Taigi, konkrečiu atveju administravimo išlaidų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į minėtame teisės akte numatytus orientacinius dydžius, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei bankroto byloje atliktų/atliktinų veiksmų apimtį, kurie objektyviausiai apibūdina administravimo išlaidų poreikį ir dydį bei leidžia užtikrinti tiek bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, tiek įmonės administratoriaus teises ir teisėtus interesus. Lietuvos apeliaciniame teisme laikomasi nuostatos, kad teisingumo ir protingumo kriterijų neatitiktų situacija, kai tokio pat dydžio administratoriaus atlyginimas administratoriui būtų mokamas tiek visiškai užbaigus įmonės bankroto procedūras ir išregistravus įmonę, tiek nutraukus bankroto bylą pačioje bankroto proceso pradžioje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1382-823/2017, 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-176-553/2019).

32.       Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatęs administratorės atliktų darbų apimtį teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalimi, dėl administratorės atlyginimo dydžio sprendžia laikydamasis proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2019).

33.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatant bankroto administratorei mokėtiną sumą už atliktus darbus. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad didžiąją dalį administratorės nurodytų atliktų veiksmų sudaro kreipimasis raštais į VĮ Registrų centrą, į teismą (dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, dėl įmonės veiklos pabaigos (nors nurodytas pastarasis prašymas teismui nepateiktas), susisiekimas su bendrovės vadovais (tačiau jų teikiama informacija apie kreditorių nebuvimą vis tiek nebuvo išgirsta, o į buveinės vietą iš Vilniaus į Klaipėdą vykta taip pat nebuvo), depozitinės sąskaitos atidarymas (kam ji buvo panaudota nenurodyta), darbuotojos J. M. atleidimas iš darbo, priimtas sprendimas nevykdyti ūkinės komercinės veiklos ir kt. BUAB „Jurisma“ kreditorių susirinkimas nebuvo sušauktas ir organizuojamas, nesant kreditorių. Teismui buvo parašytas vienintelis prašymas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, ieškoti įmonės turto administratorei taip pat nereikėjo. Atleisti įmonės darbuotoją būtinybės nebuvo, nes vienintelės įmonės kreditorės finansinis reikalavimas jau buvo patenkintas iki bankroto bylos iškėlimo. Nesant kreditorių, administratorė, kaip savo srities profesionalas, turėjo numatyti bankroto bylos eigos prognozę ir nebūtinų veiksmų nesiimti. Teismas pagrįstai pripažino, kad visa bankroto procedūra iki įmonės veiklos pabaigos pripažinimo nebuvo atlikta, faktiškai baigėsi vos tik pradėta, o  atlikti administratorės veiksmai nebuvo būtini ir nėra įrodyti. Jokių įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas ir įvertintas aplinkybes, apeliantė nenurodė ir nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalimi, Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėmis ir dėl bankroto administratorės atlyginimo dydžio sprendė, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais. Atskirajame skunde nurodyti argumentai šių išvadų nepaneigia.

Dėl nutarties dalies (ne)skundžiamumo

34.       Apeliantė teisi, jog nagrinėjamu atveju netaikytina ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu bankroto administratorius arba kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, ir ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

35.       Nagrinėjamu atveju buvo spręstas klausimas dėl patirtų bankroto administravimo išlaidų dydžio bankroto bylos nutraukimo atveju, remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalimi. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje ir nurodė, kad nutarties dalis dėl administravimo išlaidų neskundžiama, tačiau apeliantės skundą priėmė ir išsiuntė apeliacinės instancijos teismui, todėl bankroto administratorės teisė į apeliaciją nebuvo apribota. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau šiuo klausimu pasisakyti. 

Dėl procesinės bylos baigties

36.       Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl bankroto bylos nutraukimo ir administravimo išlaidų patvirtinimo, pagrįstos visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu (CPK 185 straipsnis), iš esmės tinkamai motyvuotos. Atskirojo skundo argumentai skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

38.       Atmetus atskirąjį skundą, spręstina dėl pareiškėjos A. B. prašomų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į administratorės atskirąjį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) numatyto 8.16 punkte, todėl jas patyrusiai A. B. priteistinas šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

39.       Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų svarbu nustatyti, ar atitinkamos išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti. Nustačius tokias aplinkybes, išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011).

40.       Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo išimtinai susijusi su bankroto administratorės patirtų administravimo išlaidų dydžio nustatymu ir asmeniniu siekiu gauti didesnį atlyginimą už administravimo procedūras. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos neatitinkančiomis nutarties 39 punkte nurodytų kriterijų, todėl priteistinos ne iš atsakovės BUAB „Jurisma“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų, o iš bankroto administratorės UAB „Finresta“.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“, juridinio asmens kodas 302547601, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                Danutė Gasiūnienė