Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-616/2021

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29499-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.9.5; 1.1.10.1; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10; 2.4.6.4.2

                                                                      (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako ir Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

nuteistosios A. U. gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020  m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. U. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. U. paskirta galutinė dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. birželio 23 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, A. U. iš dalies atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, ir nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios – neatliktos vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. A. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – iki nuosprendžio vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti UAB „N“ padarytą 998 090,79 Eur dydžio žalą, ir pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš A. U. priteista UAB „N“ 998 090,79 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       A. U. (toliau – ir A. U.) pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

1.1.        A. U. nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2018 m. kovo 5 d., dirbdama UAB „N“ (bendrovės kodas (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterės pareigose, pagal UAB „N” direktoriaus 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. DS-16-1 patvirtintą buhalterio pareiginę instrukciją Nr. 12, su kuria buvo pasirašytinai supažindinta 2013 m. sausio 24 d., būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, už žalą padarytą bendrovei, kai yra visos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, UAB „N“ vardu atlikti mokėjimus ir savo žinioje turėdama UAB „N“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB XX banke, atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB  XX banke, ir atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB XX banke, elektroninės bankininkystės kodų generatorius, prisijungimo slaptažodžius, prisijungimo kodus, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės svetimą turtą – UAB „N“ priklausančias pinigines lėšas, nurodydama apgaulingas lėšų pervedimo paskirtis, neteisėtai pervedė pinigines lėšas į savo asmenines, sutuoktinio D. U. (toliau – D. U.) ir UAB „R“ (bendrovės kodas 302972940) sąskaitas:

- nuo 2013 m. vasario 4 d. iki 2013 m. balandžio 8 d., nepagrįstai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB XX banke, iš UAB „N“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB XX banke, per penkis kartus pervedė 27 176,97 Eur bendroje sumoje, nenurodydama paskirties;

- nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki 2014 m. liepos 8 d., nepagrįstai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „P“, iš UAB „N” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB XX banke, per šešiasdešimt aštuonis kartus pervedė 143 397,54 Eur (495 123,06 Lt) bendroje sumoje, t. y. iš UAB „N“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB L. B., pervedė 10 719,13 Eur (37 011 Lt) bendroje sumoje, iš UAB „N“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB XX banke, per tris kartus pervedė 2 316,96 Eur (8 000 Lt) bendroje sumoje, melagingai nurodant, kad mokama pagal sąskaitas faktūras arba paskirties iš viso nenurodant;

- 2018 m. vasario 15 d. nepagrįstai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB XX banko K. filiale, iš UAB „N“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB XX banke, pervedė 334,37 Eur, melagingai nurodant, kad moka pagal sąskaitas faktūras.

1.2.        A. U. tęsdama nusikalstamą veiką, nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. gegužės 17 d., nepagrįstai, į savo sutuoktinio D. U., jam nežinant, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB XX banke, turėdama prisijungimo kodus, slaptažodžius prie banko sąskaitos, iš UAB „N“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB XX banke, per devynis kartus pervedė 19 730,66 eurų bendroje sumoje, melagingai nurodant, kad mokama pagal PVM sąskaitą faktūrą, arba nurodant mokėjimo paskirtį „Pervedimas“:

- nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2014 m. spalio 24 d., nepagrįstai į savo sutuoktinio D. U., jam nežinant, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „P“ banke, turėdama prisijungimo kodus, slaptažodžius prie banko sąskaitos, iš UAB „N“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB XX banke, per devyniolika kartų pervedė 26 196,71 Eur (90 452 Lt) bendroje sumoje, melagingai nurodant, kad mokama pagal sąskaitas faktūras (I) UAB „G“, „T“, „S“ ir kt.

1.3.        A. U. tęsdama nusikalstamą veiką, nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d., nepagrįstai į UAB „R“ (būdama šios bendrovės direktore ir vienintele akcininke) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „P“ banke, iš UAB „N“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB XX banke, per du kartus pervedė 5 068,35 Eur (17 500 Lt), melagingai nurodant mokėjimo paskirtis – avansas ir mokėjimas pagal sąskaitą faktūrą:

- nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d., nepagrįstai į UAB „R“, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB L. B. banke, iš UAB „N“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB XX banke, per šimtą dvidešimt devynis kartus pervedė 702 132,76 Eur bendroje sumoje, iš UAB „N“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB L. B. banke, per keturiolika kartų pervedė 80 197,05 Eur bendroje sumoje, iš UAB „N“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB XX banke, per penkis kartus pervedė 22 681,04 Eur bendroje sumoje, melagingai nurodant mokėjimo paskirtis – „Dengiamas įsiskolinimas“ arba „Apmokama pagal PVM s-f“;

- nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. vasario 15 d., nepagrįstai į UAB „R“ (būdama šios bendrovės direktorė ir vienintelė akcininkė), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB XX banke, iš UAB „N“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB L. B. banke, per tris kartus pervedė 4 066,61 Eur bendroje sumoje, melagingai nurodant mokėjimo paskirtis – mokėjimai pagal sąskaitas faktūras.

1.4.       Tokiu būdu, A. U. nuo 2013 m. vasario 4 d. iki 2018 m. vasario 15 d., nepagrįstai iš UAB „N“ sąskaitų į savo asmenines, sutuoktinio D. U. ir UAB „R“ sąskaitas pervedė bendroje sumoje 1 044 018,15 Eur, taip pasisavino jai patikėtą UAB „N“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas už 1 044 018,15 Eur, kurias vėliau panaudojo savo reikmėms, t. y. dalį pinigų išgrynindama iš sąskaitų ir atsiskaitydama pavedimais už įgyjamas įvairias prekes, paslaugas ir kt., tuo padarydama UAB „N“ didelę 1 044 018,15 Eur turtinę žalą.

2.        A. U. taip pat pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „R“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

2.1.       A. U. nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., būdama UAB „R“ (bendrovės (duomenys neskelbtini) rajone) direktore ir vienintele akcininke, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir 2 dalies reikalavimus, kur nurodoma, jog „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galiojo nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakciją iki 2015 m. gruodžio 31 d., panaikinta 2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija), bei pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galiojo nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal 2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija), būdama atsakinga už UAB „R“ buhalterinės apskaitos organizavimą, finansus, už bendrovės sąskaitų faktūrų išrašymą, dokumentų išsaugojimą, nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. birželio 1 d., sąmoningai pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, tyčia organizavo apgaulingą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, šiomis aplinkybėmis:

- nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. vasario 15 d., A. U. dirbdama UAB „N“ vyr. buhalterės pareigose, būdama UAB „R“ vienintelė akcininkė ir direktorė, turėdama bendrovės „N“ banko kodų generatorius ir prisijungimo slaptažodžius, nepagrįstai, nes tarp UAB „N“ ir UAB „R“ pirkimo-pardavimo, kitų ūkinių-finansinių operacijų nevyko, iš UAB „N“ į bendrovės „R“ sąskaitas bankuose pervedė iš viso 814 145,81 Eur sumą, nurodant mokėjimo paskirtis – „Dengiamas įsiskolinimas“ ir „Apmokama pagal PVM s-f“, neapskaitydama bendrovės apskaitos registruose iš UAB „N“ pervestų piniginių lėšų;

- nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., tvarkydama UAB „R“ apskaitą, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė iš UAB „N“ į sąskaitas bankuose pervestų piniginių lėšų, nevedė grynųjų pinigų apskaitos; neišsaugojo ir nepateikė UAB „R“ Registracijos žurnale nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., užregistruotas devyni šimtai vienuolika PVM sąskaitas faktūras, išrašytas fiziniams ir juridiniams asmenims (iš jų dvidešimt penkias PVM sąskaitas faktūras UAB „N“), išskyrus UAB „M“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. XXXX ir Nr. XXXX, UAB „F“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. XXXX, Nr. XXXX, Nr. XXXX, Nr. XXXX ir pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos įformino neįvykusias ūkines operacijas, ir į panaudotų (išrašytų) ir gautų (pirkimo) PVM sąskaitų faktūrų ir buhalterinės apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus.

2.2.       Tokiu būdu, A. U. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...“; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, jog „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“ ir 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“; 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, jog „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Taip pat, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2008 m. birželio 26 d. įstatymo (Nr. X-1633 redakcija) 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansinę atskaitomybę“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, jog teisingai atspindėtų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“, ir 14 straipsnio „Turinio viršenybė prieš formą principas“, reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal juridinę formą“, t. y. apgaulingai organizavo ir tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „R“ buhalterinę apskaitą, dėl to nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. birželio 1 d., negalima visiškai nustatyti UAB „R“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3.       Nuteistoji A. U. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę, t. y. pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, iš dalies atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, sumažinti nustatytą po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmės dydį iki šešių mėnesių; taip pat pakeisti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę į BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti dirbti buhalterės darbą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

3.1.        Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgė į nacionalinę teismų jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-259/2011; Nr. 2K-348/2013 ir kt.) ir paskyrė per griežtą bausmę. Pažymi, kad bausmė yra teisinga tik tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taip pat, skiriama bausmė turi būti adekvati veikai bei turi būti atsižvelgta į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo elgesį nusikalstamos veikos darymo metu, į nukentėjusiojo elgesį ir poziciją bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą.

3.2.        Apeliantė skunde nurodo, kad BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė nei šeši mėnesiai. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgęs į tai, kad ji (apeliantė) augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, nustatė dvigubai ilgesnį terminą ir paskyrė atlikti vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

3.3.       Nuteistoji A. U. skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. iki nuosprendžio vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti UAB „N“ padarytą 998 090,79 Eur dydžio žalą, akivaizdžiai, nepagrįsta ir neįvykdoma. Pažymi, kad atlikdama paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį, ji (apeliantė) praras turimą darbą, o vėliau bus sunku susirasti gerai apmokamą darbą, iš kurio atlyginimo galėtų išlaikyti ir auginti savo nepilnamečius vaikus bei atlyginti beveik milijono vertės priteistą turtinę žalą. Nurodo, kad nusikalstamas veikas padarė dirbdama vyr. buhalterės pareigose, todėl apeliantės nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė, kuri geriausiai padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, galėtų būti tik teisės dirbti buhalterės darbą atėmimas.

3.4.        Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nepagrįstai konstatavo, jog ji (apeliantė) nesistengė nors iš dalies atlyginti padarytą žalą. Pažymi, kad šios nagrinėjamos bylos metu, ji kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI), prašydama grąžinti sumokėtą apie 200 000 Eur UAB „R“ PVM už realiai neįvykusius sandorius su UAB „N“, nes pervedinėdama pinigines lėšas, ji imituodavo apmokėjimą už neįvykusius sandorius, nuo kurių buvo sumokėta 21 procentas PVM. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjusi vykdyti mokestinį patikrinimą, jį sustabdė iki nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl jai (apeliantei) nebuvo grąžinta mokesčių permoka, dėl to ji ir negalėjo atlyginti net dalies padarytos žalos, t. y. neatlygino dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.

4.       Civilinio ieškovo UAB „N“ atstovas advokatas J. B. pateikė atsiliepimą į nuteistosios A. U. apeliacinį skundą, kuriuo prašo pateiktą apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog A. U. padarė naujas nusikalstamas veikas 2018 ir 2019 metais ir pateikė prie atsiliepimo 2019 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1405-271/2019. Argumentuoja, kad tai įrodo vykdytas nuteistosios nusikalstamas veikas tuo laikotarpiu, kuomet nors buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje. Anot civilinio ieškovo atstovo, jo nurodomi duomenys patvirtina, kad būtinas laisvės atėmimo bausmės taikymas A. U. atžvilgiu, siekiant perauklėti asmenį, bei užkertant kelia naujų nusikalstamų veikų darymui. Taip pat nurodo, kad nuteistoji vengia mokėti padarytą žalą, nors kartu su sutuoktiniu valdo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė apie 300 000 Eur ir sunkiai tikėtina, kad A. U., pasisavinusi daugiau nei milijoną eurų, nedisponuoja jokiomis finansinėmis lėšomis.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios A. U. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

   Dėl paskirtos bausmės

5.       Nuteistoji A. U. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, teismo atlikto įrodymų vertinimo, savo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, iš esmės nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu už padarytas veikas paskirta bausme, teigdama, kad paskirta per griežta bausmė. Taip pat nurodo, jog atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskiriant nedelsiant atlikti vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, teismas nustatė dvigubai ilgesnį terminą nei įstatyme numatytas minimalus šešių mėnesių terminas. Nuteistoji teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ji augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, jų priežiūros ir auklėjimo reikalingumą, bei nesivadovavo Konstitucinio Teismo jurisprudencijos išaiškinimu dėl teisingos bausmės paskyrimo už padarytus teisės pažeidimus.

6.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. U. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, jas subendrindamas ir paskirdamas galutinę dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę teisės taikymo klaidų nepadarė, proporcingumo principo nepažeidė ir paskyrė teisingą bausmę.

7.       Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.  2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-447/2011).

8.       Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu A. U. pripažinta kalta ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme trejiems metams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. U. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. U. paskirta galutinė dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

9.       BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

10.       BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

11.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajai A. U. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir apeliantei parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padarytų nusikaltimų pavojingumą bei jos asmenybę atitinkančias, teisingas bausmes.

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas skirdamas A. U. bausmes atsižvelgė, jog ji įvykdė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje priskiriama sunkių nusikaltimų, kita, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje – apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Taip pat atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, konkrečiai nuteistosios atliktus veiksmus. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nuteistosios A. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog A. U. charakterizuojama patenkinamai, kadangi ji yra teista (2019 m. birželio 21 d., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), nusikalstamas veikas tęsė ilgą laiką, paaiškėjus nusikalstamai veikai nedėjo jokių pastangų atlyginti padarytą žalą ir tai pirmosios instancijos teismo nuomone parodo abejingumą sukeltoms pasekmėms bei nenorą laikytis įstatymų reikalavimų.

11.2.                       Nuteistoji A. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji negalėjo atlyginti net dalies padarytos žalos dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes VMI vykdydama mokestinį patikrinimą sustabdė iki nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintiną apie 200 000 Eur PVM. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad A. U. nedėjo jokių pastangų atlyginti UAB „N“ padarytą turtinę žalą. Apeliantė nuo 2019 m. balandžio 17 d. dirba UAB „F“ (t. 9, b. l. 8), turi nekilnojamojo turto (t. 9, b. l. 59-62), tačiau neatlygino ir nėra duomenų, kad darė bent kokius veiksmus siekdama atlyginti UAB „N“ padarytą turtinę žalą ar bent dalį žalos. Apeliantės nuoroda dėl galimo žalos atlyginimo gavus iš VMI mokesčio permoką, sietina tik su A. U. galimais lūkesčiais dėl VMI priimtino teigiamo sprendimo, tačiau tai neparodo ir nepatvirtina jos realių pastangų siekiant atlyginti padarytą žalą.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas skirdamas A. U. bausmes įvertino ir tai, kad ji dirba, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus (t. 9, b. l. 9-10) ir pagrįstai sprendė, kad jai tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmes, nustatant jų dydžius už įstatymo sankcijoje numatytų bausmės vidurkių. Paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo iš nagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pagrįstai paskirta bausmė vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis buvo sumažinta 1/3.

12.       Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. U. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, o taip pat paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, išsamiai įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas byloje esančias aplinkybes, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, A. U. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, ir švelninti nėra jokio pagrindo, nes taip bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir pasiekti tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

13.       Nuteistoji A. U. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio 3 dalį ir iš dalies atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatė pernelyg didelę nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – vienerius metus ir vieną mėnesį. Nurodo, kad įstatymas numato minimalią nedelsiant atliekamos laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius, tačiau pirmosios instancijos teismas skyrė didesnę atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, neatsižvelgdamas į nuteistosios asmenybę, šeiminę padėtį, bei auginamus du mažamečius vaikus.

14.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu taikant BK 75 straipsnio normas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, nustatydamas nedelsiant atliekamos laisvės atėmimo bausmės vienerių metų ir vieno mėnesio dalį paskyrė pernelyg didelę nedelsiant atliekamos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistajai A. U.

15.       BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatydamas nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo vienerių metų vieno mėnesio, parinkto nedelsiant atliekamos bausmės dydžio neargumentavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad taikydamas bet kurią teisės normą teismas privalo jos taikymą argumentuoti aiškindamas teisės normos turinį.

16.        Pritartina skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems motyvams, jog nuteistosios atžvilgiu taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, atsižvelgta ne tik į bausmės skyrimo pagrindus, bet ir į nuteistosios šeiminę padėtį – auginamus ir išlaikomus vaikus, jų priežiūros ir auklėjimo reikalingumą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, asmeniui, pirmą kartą skiriant atlikti realią laisvės atėmimo bausmę ir nustatant dalinį jos vykdymą nedelsiant, iš dalies nedelsiant vykdytinos bausmės dalies dydis turi būti nustatomas vadovaujantis taip pat ir proporcingumo, protingumo, tikslingumo, bei veiksmingumo principais. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės skunde išdėstytiems argumentams ir mano, kad šiuo atveju A. U. tikslinga nustatyti įstatyme numatytą minimalų nedelsiant skirtinos atlikti laisvės atėmimo bausmės terminą. Atsižvelgtina ne tik į pirmosios instancijos teismo nustatytas veikos padarymo faktines aplinkybes, nuteistąją charakterizuojančius duomenis, bet ir į bausmės tikslus, t. y. į tai, kad paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Nuteistosios izoliavimas nuo visuomenės, šeimos, vaikų, turi sukurti pasekmes kaltininkei, kad ji realiai įvertintų padarytą nusikalstamą veiką ir žalą, bei ateityje darytų tinkamas išvadas. Atidėjus minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui, kolegijos nuomone, šie tikslai bus pasiekti, išlaikant proporciją tarp nubaudimo ir prevencijos, atgrasant ateity daryti naujas nusikalstamas veikas, nesuardant nuteistosios socialinių ryšių su šeima, nepilnamečiais vaikais, nenutraukiant ilgam laikui darbinių santykių. Sutrumpinus nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės – vienerių metų aštuonių mėnesių vykdymo atidėjimas lieka vieneriems metams, kaip buvo nustatyta skundžiamu nuosprendžiu. Tai nereiškia, kad nuteistoji išvengs bausmės, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius realiai įgyvendinamą jos dydį) bus veiksminga ir padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

17.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistosios A. U. apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas, sutrumpinamas nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

18.       Nuteistoji A. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti jai skirtą baudžiamojo poveikio priemonę iki nuosprendžio vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti UAB „N“ padarytą 998 090,79 Eur dydžio žalą ir skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri, apeliantės manymu, geriausiai padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. teisės dirbti buhalterės darbą atėmimą. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė akivaizdžiai nepagrįsta ir neįvykdoma, kadangi atlikdama paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį praras turimą darbą, vėliau bus sunku susirasti gerai apmokamą darbą, iš kurio atlyginimo galėtų išlaikyti ir auginti savo nepilnamečius vaikus, bei atlyginti beveik milijono vertės priteistą turtinę žalą.

19.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies pritaria nuteistosios A. U. skundui ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti turtinę žalą – teisės taikymo klaidos nepadarė, tačiau paskirtas atlygintinos 998 090,79 Eur žalos per bausmės atidėjimo laikotarpį, t. y. vienerius metus, dydis yra nepagrįstai pernelyg didelis.

20.       Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės nurodytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, viena iš jų yra turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (4 punktas).

21.       Pirmosios instancijos teismas, paskyrė A. U. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojo nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, t. y. vienerius metus, atlyginti UAB „N“ 998 090,79 Eur turtinę žalą.

22.       Teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Viena iš BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių – turtinės žalos atlyginimas arba pašalinimas. Tokią baudžiamojo poveikio priemonę teismas skiria tada, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai, ir ši žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą (BK 69 straipsnio 1, 3 dalys). Svarbu pažymėti, kad skirti baudžiamojo poveikio priemonę yra teismo diskrecija.

23.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo parinktai baudžiamojo poveikio priemonei – įpareigojimui atlyginti padarytą turtinę žalą UAB „N“, kadangi, kaip jau buvo minėta, ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės tikslus. Nuteistoji padarė labai didelę turtinę žalą bendrovei, kurioje dirbo, jos neteisėta veika buvo aiškiai apibrėžta, tikslinė, nukreipta į pinigų gavimą iš įmonės, kuri darbo santykių pagrindu jai buvo patikėjusi bendrovės pinigines lėšas. Iš byloje esančių duomenų, pačios nuteistosios A. U. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad ji pinigus savinosi asmeninėms reikmėms, savo norų tenkinimui: gyvenamojo namo statyboms, automobilio pirkimui, žemės sklypų pirkimui ir t. t. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtas turtinės žalos atlyginimas yra tinkamiausia baudžiamojo poveikio priemonė, jos vykdymas, kolegijos nuomone, turės didžiausią poveikį nuteistajai. 

24.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti į nuteistosios skundu prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti buhalterės darbą, netikslinga ir tam nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi turi būti paisoma ir civilinio ieškovo interesų. Tačiau, kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas 998 090,79 Eur atlygintinos žalos dydis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. per vienerius metus, nėra realiai įgyvendinamas.

25.       Baudžiamojo poveikio priemonė turi paskirtį ir tikslą – t. y. įpareigoti kaltininką realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, atkurti nukentėjusiojo teises, dėti visas pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbant, neslepiant finansinių šaltinių ir pan. Apeliacinės instancijos teismas mažindamas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nustatytos atlygintinos žalos dydį, atsižvelgia į nuteistosios realias galimybes įvykdyti minimą baudžiamojo poveikio priemonę. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė minimalų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – vienerius metus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad per vienerių metų laikotarpį, vertinant A. U. galimybes atlyginti padarytą 998 090,79 Eur turtinę žalą UAB „N“, proporcingumo principo reikalavimus atitiktų įpareigojimas atlyginti dalį (250 000 Eur) civiliniam ieškovui padarytos žalos. Atsižvelgtina į tai, kad A. U. augina du mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, nuteistosios turtinė padėtis apsunkinta tuo, kad jos atžvilgiu vykdomi kreditoriniai išieškojimai civilinėse bylose (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis civilinės bylos Nr. e2-7195-920/2020, Nr. eL2-19948-947/2019), tačiau nuteistoji yra darbingo amžiaus, dirba UAB „F“ apskaitos skyriaus vadove, turi nekilnojamojo turto, be kita ko apeliaciniame skunde nurodyta, kad yra galimybė susigrąžinti iš VMI apie 200 000 Eur, todėl A. U. bus įpareigota realiai dėti visas pastangas, kad įvykdytų skundžiamu nuosprendžiu paskirtą ir apeliacinės instancijos teismo proporcingai sumažintą baudžiamojo poveikio priemonę. 

26.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo – dydis mažintinas iki 250 000 Eur ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktu).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi A. U. iš dalies atidėtos bausmės vykdymą ir nustatytos po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti vienerių (1) metų vieno (1) mėnesio laisvės atėmimo bausmės dalį sutrumpinti iki šešių (6) mėnesių.

Skundžiamu nuosprendžiu A. U. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti ir, vadovaujantis BK 69 straipsniu, 75 straipsnio 3 dalimi, nustatyti, kad per bausmės vykdymo vienerių metų atidėjimo laikotarpį A. U. įpareigojama atlyginti dalį – 250 000 Eur (du šimtus penkiasdešimt tūkstančių eurų) – UAB „N“ padarytos turtinės žalos.

Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Ernesta Montvidienė

                                                                                                               Alenas Piesliakas

                                                                                                               Regina Pocienė