Civilinė byla Nr. e2-106-1104/2023 

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01553-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 2.6.39.2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1

 (S)

 

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. vasario 7 d.

Ukmergė

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Stalionienei, Loretai Dvilevičienei, Violetai Kavaliauskienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Dominykui Kabašinskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Globay Logistics“ atstovui, teisininkui L. P., atstovui, įmonės vadovui R. N.,

trečiojo asmens UADBB „GrECo Sagauta“ atstovui advokatui Andriui Kaluinai, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Globay Logistics“ dėl draudimo įmokų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo byloje UADBB „GrECo Sagauta“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašė: 1) priteisti ieškovei iš atsakovės 17 336,79 Eur nesumokėtų draudimo įmokų; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 18,15 Eur nuostolių, patirtų dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai rengiant pareiškimą dėl šios skolos priteisimo civ. byloje Nr. eL2-12766-1104/2021; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 390 Eur žyminį mokestį bei 66,55 Eur išlaidas, skirtas advokato pagalbai apmokėti; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 6,00 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė (veikdama per tarpininką, draudimo brokerį UADBB „GrECo Sagauta“ – toliau trečiasis asmuo) su atsakove 2021-06-14 – 2021-06-15 sudarė 29 įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – Sutartys Nr. 1) ir 2021 m. birželio 18 d. išdavė draudimo sutarties liudijimus, pagal kurias ieškovė taikė draudimo Sutartyse Nr. 1 nurodytą draudiminę apsaugą transporto priemonėms, laikotarpiu nuo 2021-06-18 iki 2022-06-17, sumokant Sutarčių Nr. 1 1.3.2 p. nustatytą vienkartinę įmoką iki 2021 m. birželio 18 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo pareigos nevykdė ir įmokų iki 2021 m. birželio 18 d. pagal Sutartis Nr. 1 neatliko, 2021 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė priėmė draudimo liudijimo nutraukimo aktus, kuriuose nurodė, jog Sutartys Nr. 1 yra nutraukiamos nuo 2021 m. liepos 31 d., o atsakovė už laikotarpį nuo 2021-06-18 iki 2021-07-30 yra skolinga ieškovei iš viso 9 907,56 Eur (341,64 Eur * 29 (nutraukimo aktai)).

3. Taip pat, ieškovė (veikdama per trečiąjį asmenį) su atsakove 2021 m. rugpjūčio 3 d. sudarė 21 įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – Sutartys Nr. 2 ) ir išdavė draudimo sutarties liudijimus, pagal kurias ieškovė taikė draudimo Sutartyse Nr. 2 nurodytą draudiminę apsaugą transporto priemonėms laikotarpiu nuo 2021-08-03 iki 2022-08-02, sumokant Sutarčių Nr. 2 1.3.2 p. nustatytą vienkartinę įmoką iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo pareigos nevykdė ir įmokų iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. neatliko, 2021 m. rugsėjo 23 d. ieškovė priėmė draudimo liudijimo nutraukimo aktus, kuriuose nurodė, jog Sutartys Nr. 2 yra nutraukiamos nuo 2021 m. rugsėjo 15 d., o atsakovė už laikotarpį nuo 2021-08-03 iki 2021-09-14 yra skolinga ieškovei 7174,44 Eur (341,64 EUR * 21 (nutraukimo aktai)). 

4. Taip pat, ieškovė (veikdama per trečiąjį asmenį) su atsakove 2021 m. liepos 30 d. sudarė 2 įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – Sutartys Nr. 3) ir išdavė draudimo sutarties liudijimus, pagal kurias ieškovė taikė draudimo Sutartyse Nr. 3 nurodytą draudiminę apsaugą transporto priemonėms, laikotarpiu nuo 2021-07-30 iki 2022-07-29, sumokant Sutarčių Nr. 3 1.3.2 p. nustatytą vienkartinę įmoką iki 2021 m. liepos 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo pareigos nevykdė ir įmokų iki 2021 m. liepos30 d. neatliko, 2021 m. rugpjūčio 9 d. atsakovei buvo išsiųsti priminimai. Kadangi ir po priminimo dėl nesumokėtos draudimo įmokos, įmoka nebuvo gauta, atsakovė yra skolinga ieškovei 254,79 Eur (8,49 Eur pagal Polisą Nr. 719947808 ir 246,30 Eur pagal Polisą Nr. 719948073). Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes bei neturėdama kitų galimybių savo pažeistoms teisėms ir interesams apginti, ieškovė teikia ieškinį, kuriuo prašoma priteisti nesumokėtų draudimo įmokų suma pagal visas sudarytas ieškinyje nurodytas Sutartis – 17 336,79 Eur.

5. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, pateikdama prieštaravimą dėl jos atžvilgiu priimto teismo įsakymo, jame nurodė, kad dėl Covid – 19 sukeltos pandemijos dalis vilkikų veiklos nevykdė, todėl atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu mažinti įmokas stovintiems vilkikams. Ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį su užklausa, ar tokio pobūdžio prašymas sumažinti ar sustabdyti draudimo įmokų mokėjimą iš atsakovės buvo gautas. Trečiasis asmuo patvirtino, kad draudimo brokeris nebuvo gavęs jokių nei raštiškų, nei žodinių tokio pobūdžio prašymu. Taip pat pastebi, kad jokie įrašai, liudijantys apie tai, draudimo liudijimuose nebuvo padaryti. Vadovaujantis tarp šalių sudarytomis sutartimis matyti, kad visų Sutarčių 1.2 punkte aiškiai nurodyta, kad Sutartys įsigalioja ne nuo momento, kai yra atliekamos įmokos, o būtent nuo sutartyje nurodytos ir apibrėžtos datos (nepaisant to, kad įmokos data sutampa su Sutarčių 1.2 punktuose numatyta data), t. y. Sutartys Nr. 1 įsigalioja nuo 2021 m. birželio 18 d., Sutartys Nr. 2 nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. ir Sutartys Nr. 3 nuo 2021 m. liepos 30 d. Be to, nurodo, kad ieškovę ir atsakovę siejo ilgamečiai besitęsiantys draudimo sutartiniai santykiai, draudimo sutartys tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaromos nuo 2011 metų. Ieškovė pažymi, kad iki 2020 metų atsakovė visada laiku apmokėdavo sąskaitas, vėliau išrašytas sąskaitas apmokėdavo po išsiųstų priminimų. Nepaisant vėlavimų, draudimo laikotarpiai nebuvo koreguojami. Dėl to, ieškovės manymu, draudimo sutartys galiojo nepertraukiamai ir draudimo sutarčių įsigaliojimas neturi būti siejamas su draudimo įmokų mokėjimu. Ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – ir liko skolinga prašomą priteisti skolą, todėl laiko, jog sutartis neįvykdyta dėl atsakovės neveikimo ir kaltės, o konstatavus, kad egzistuoja visos CK 6.246 straipsnyje – 6.248 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, ieškovė prašo teismo iš atsakovės priteisti 18,15 Eur išlaidų patirtų už advokato pagalbą rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo civ. byloje Nr. eL2-12766-1104/2021.

6. Teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir civilinę bylą dalyje dėl 9 949,83 Eur nutraukė.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė iš trečiojo asmens gavo informaciją apie sudarytas draudimo sutartis, vadinamuosius 3 blokus draudimo sutarčių, pirmas blokas polisų sudarytas birželio 18 d., nurodytoms transporto priemonėms taikyta apsauga, nutraukta liepos 31 d., rugpjūčio 3 d. sudarytas antras sutarčių paketas, taikyta draudimo apsauga transporto priemonėms. Ieškovė taikė draudimą, bendravimas vyko per tarpininką, trečiąjį asmenį byloje. Visos sutartys buvo nutrauktos dėl atsakovės nemokėjimo už taikomą apsaugą. Dėl pirmo bloko draudimo sutarčių nutraukimo paaiškino, kad yra automatiškai generuojama nutraukimo data, užmetant penkias dienas pranešimui, todėl niekas nepersidengia sąskaitose. Apibendrinant paaiškino, kad ieškovės reikalavimas kyla iš pareigos mokėti draudimo sutartis. Nurodė, kad atsakovė teigia, kad nesant atsakovės valios išraiškos, negalėjo būti laikoma, kad sutartys buvo sudarytos ir dėl to atsakovė nevykdė pareigos apmokėti už suteiktas paslaugas. Atkreipė dėmesį, kad birželio 18 d. išduotos draudimo sutartys dvidešimt devynioms transporto priemonėms – t. y., vadinamasis pirmas blokas sutarčių, dėl kurių ieškovė pretenzijų nebeturi. Dėl rugpjūčio 3 d. sutarčių paketo nurodė, kad buvo pateikiamas sąrašas, kurioms transporto priemonėms draudimas nereikalingas, ir toks būdas atitinka šalių bendravimo santykius. Nurodytas bendravimas atitinka CK 6.173 straipsnį, t. y. atsižvelgiama į ankstesnius šalių santykius. Atsakovė aiškina, kad asmuo, kuris bendravo su trečiuoju asmeniu byloje, neturėjo įgaliojimų sudaryti sutartis. Šiuo atveju nurodo esant svarbią CK 2.133 straipsnio 2 dalį. Atsakovės atstovas, A., nieko nenurodė, kad jam reikalingi papildomi veiksmai ar patvirtinimai, kad sandoris įsigaliotų. Dėl naudojimosi draudimo apsauga nurodė, kad draudimo apsaugos laikotarpiu, pagal kelių direkcijos raštą, atsakovė turėjo kelių naudotojo vinjetę vienai nurodytai mašinai, dvejoms mašimos buvo atliktos techninės apžiūros. Atsakovė minėjo, kad turi negalioti sandoriai, nes draudžiama pratęsti draudimo sutartis, jei nesumokėta ankstesnė įmoka, tačiau konkrečiu atveju buvo sudarytas naujas sutarčių paketas, kuris buvo sudarytas po 3 mėnesių, pakeistas transporto priemonių sąrašas.

8. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su anksčiau ieškovės nurodytais motyvais, jog atsakovės įmonė turi sumokėti 9 907,56 EUR (341,64 Eur * 29) nesumokėtų įmokų pagal sudarytas draudimo sutartis nesutinka. Atsakovės įmonė nuolatos bendravo su trečiojo asmens UADBB „GrECo Sagauta“ (ieškovės draudimo brokerio) atstovu K. P. draudimo sutarčių klausimais tiek elektroniniu paštu, tiek ir telefonu. Pažymi, kad šio draudimo brokerio, atstovaujančio ieškovei, atstovas (darbuotojas) žinojo ir buvo informuotas, kad dalis atsakovo vilkikų dėl covid pandemijos yra sustoję, tai yra, nevažiuoja ir nevykdo veiklos, tad yra pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies pagrindu atleisti draudėją nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jei draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip vieną mėnesį. Iš esmės draudimo brokeris buvo informuotas apie tai, kad atsakovas dėl covid pandemijos nenaudoja dalies savo transporto priemonių. Pažymi, kad su šiuo atsiliepimu teikia ir atsakovės sudarytą lentelę, kuri buvo pateikta ir draudimo brokerio darbuotojui K. P. derantis dėl taikaus susitarimo, ir kurioje pateikti duomenys, kurių transporto priemonių draudiminiu laikotarpiu atsakovas pagal draudimo sutartis sulygtu laikotarpiu transporto priemonių nenaudojo, ir dėl to mano, jog nėra pagrindo mokėti draudimo įmokas už laikotarpį, kai transporto priemonės nebuvo naudojamos. Pažymi, kad pagal sudarytą lentelę, transporto priemonės: - SCANIA P410HGK 314, nevažiavo nuo 2021 m. liepos 13 d., tai yra, nepanaudota 18 dienų iki ieškovės nurodomo sutarties nutraukimo termino; - SCANIA P410HJD 736 nevažiavo nuo 2021 m. liepos 14 d., tai yra, nepanaudota 17 dienų iki ieškovės nurodomo sutarties nutraukimo termino; - SCANIA P410HON538, nevažiavo nuo 2021 m. liepos 19 d., tai yra, nepanaudota 12 dienų iki ieškovės nurodomo sutarties nutraukimo termino; - SCANIA P410543, nevažiavo nuo 2021 m. liepos 30 d., tai yra, nepanaudota 1 diena iki ieškovės nurodomo sutarties nutraukimo termino; - SCANIA P410JED086, nevažiavo nuo 2021 m. liepos 25 d., tai yra, nepanaudota 6 dienos iki ieškovės nurodomo sutarties nutraukimo termino; - SCANIA SCANIA N320-ROLFO TVF, JSN385, nevažiavo nuo 2021 m. liepos 25 d., nes buvo ruošiama techninei apžiūrai, tai yra, nepanaudota 6 dienų iki ieškovės nurodomo sutarties nutraukimo termino; - SCANIA SCANIA N320-ROLFO TVF, JSN390, nevažiavo nuo 2021-07-19 iki 2021-07-26, nes buvo tvarkoma servise, tai yra, nepanaudota 7 dienos iki ieškovės nurodomo sutarties nutraukimo termino; - VOLVO FM KHD768, nevažiavo nuo 2021 m. liepos 15 d., tai yra, nepanaudota 16 dienų iki ieškovės nurodomo sutarties nutraukimo termino; - VOLVO FM KTR991, nevažiavo nuo 2021 m. liepos 25 d., tai yra, nepanaudota 16 dienų iki ieškovės nurodomo sutarties nutraukimo termino; - VOLVO FM KTR993, nevažiavo nuo 2021 m. liepos 19 d., tai yra, nepanaudota 12 dienų iki ieškovės nurodomo sutarties nutraukimo termino. Pažymi, kad aktualiu laikotarpiu, tai yra, covid pandemijos laikotarpiu, kuomet atsakovės vilkikai objektyviai negalėjo judėti dėl esančių pandeminių ribojimų, atsakovė draudimo brokerio atstovo buvo informuota, kad draudimo sutartys yra sustabdytos ir net nutrauktos, todėl įmonė pagrįstai nemokėjo draudimo įmokos. Atsižvelgiant į nurodytą mano, kad kadangi draudiminiu laikotarpiu dalis atsakovės transporto priemonių nevažiavo, tai yra nevykdė veiklos, o taip pat dalis buvo tvarkoma servise, be to, draudimo brokeris atsakovės atstovams buvo nurodęs, kad draudimo sutartys nutrauktos, draudimo įmokos 9 907,56 Eur (341,64 Eur * 29) suma negali būti priteisiama ir turi būti mažinama.

9. Atsakovė pažymi, kad atsakovė nesutinka, jog turi pareigą apmokėti draudimo įmokas pagal šias pirmiau nurodytas sutartis. Ieškovė pirmiau nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. priėmė pirmiau, tai yra, 2021-06-14 – 2021-06-15 sudarytų 29 įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių nutraukimo aktus, nes nebuvo vykdyta pareiga sumokėti draudimo įmoką iki 2021 m. birželio 18 d., tačiau pažymi, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis dar faktiškai galiojant 2021-06-14 – 2021-06-15 sudarytoms draudimo sutartims (nutraukimo aktai surašyti tik 2021 m. rugpjūčio 8 d.), bei atsakovei nevykdžius pareigos iki 2021 m. birželio 18 d. sumokėti draudimo įmoką pagal šias sutartis, 2021 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos naujos draudimo sutartys, kurių pagrindu buvo apdraustos iš esmės tos pačios transporto priemonės. Pažymi, kad ieškovė ieškinyje nepaaiškina, kodėl sudarė naujas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kai nesumokėtos įmokos pagal ankstesnes sutartis dėl tų pačių transporto priemonių.

10. Atsakovė pažymi, kad ieškovės nurodomos 2021 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos draudimo sutartys galiojant ankstesnėms sutartims yra pasirašytos vienašališkai tik iš ieškovės pusės. Pažymi, kad nėra logiška, jog ieškovė sudaro transporto priemonių draudimo sutartis nesant nesumokėtai draudimo įmokai už ankstesnes sutartis, taip apeinant imperatyvią Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatą, draudžiančią pratęsti sutarties terminą, kai nesumokėta priklausanti už praėjusius laikotarpius mokėti draudimo įmoka, todėl tokios sutartys, neatsižvelgiant net į tai, kad ir nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. taip pat dėl covid pandemijos stovėjo dalis transporto priemonių ir nevykdė veiklos, negalioja ir pagal jas atsakovė neprivalo mokėti draudimo įmokos. Pažymi, kad dėl covid pandemijos sustojus ir nevažinėjus daliai transporto priemonių ir pastrigus veiklai, taip pat esant dideliam atsakovės įmonės administracijos darbuotojų bei vadovų krūviui, ieškovei atstovaujantis tretysis asmuo, draudimo brokeris, sudarydamas naują atsakovės pusės nepasirašytą draudimo sutartį, kai nėra apmokėtos įmokos pagal pirmiau sudarytas draudimo sutartis, ir žinodamas, kad įmonė susiklosčius pandeminei situacijai neturi galimybių apmokėti draudimo įmokų, pakartotinai sudarė draudimo sutartis, neatsižvelgiant į esamą situaciją, ir siekiant tik asmeninių tikslų – gauti komiso nuo sumokėtų draudimo įmokų mokestį.

11. Atsakovė taip pat nurodo, kad brokeriui sudarius naujas tik ieškovės pusės pasirašytas sutartis toms pačioms transporto priemonėms, kai net neapmokėtos ir oficialiai pagal ieškovės pateiktus duomenis nenutrauktos senos sutartys, pasinaudojant ieškovės įmonės padidėjusio darbo krūvio dėl covid situacija, tokios sutartys negali galioti, be kita ko, pažymi, kad brokeris veikė subjektyviai siekdamas naudos ir viršijo atstovaujamojo AB „Lietuvos Draudimas“ suteiktus įgaliojimus. Pažymi, kad nors ir brokeris neturėjo jokios teisės ir pagrindo sudaryti naujų draudimo sutarčių esant neapmokėtoms senosioms sutartims, tačiau net jeigu tokios sutartys ir būtų sudarytos esant atsakovės valiai ir teisėtai, pažymi, jog sutarčių galiojimo laikotarpis taip pat buvo covid pandemijos metu, kuomet taip pat dalis atsakovės įmonių nejudėjo dėl esamų įvairių pandeminių apribojimų.

12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, teisininkas L. P. paaiškino, kad atsakovė turi draudiminius santykius su ieškove. Santykiai apima visapusiškus draudimus. Komunikacija prasidėjo su trečiuoju asmeniu 2020 m. rugpjūčio mėn., kai patys su vadovu aptarė bendradarbiavimo sąlygas, komunikacija dėl esminių klausimų vykdavo tarp K. P. ir R. N.. 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo aptartos bendradarbiavimo sąlygos, grafikai dėl draudimų, ką susirašinėjimu pateikė, tai, kad esminiai asmenys, kurie priiminėjo sprendimus, buvo minėti asmenys. Procese dalyvaudavo ir kiti asmenys, kurie būdavo susiję su kitais klausimais. Draudimai buvo sudarinėjami ketvirčiais, po ketvirčio būdavo aptarinėjami rezultatai, žalų mažinimo sąlygos ir sudarinėjamas sekantis polisas. Sekantį galima sudaryti per brokerį su bet kuriuo kitu draudiku. K. derindavo visus klausimus svarbiausius su vadovu. Paaiškino, kad draudimo yra trys blokai, 1 bloko neginčija, vadovas K. yra sakęs, kad pusė vilkikų stovi dėl covid ir prašė stabdyti draudimus. Jau buvo komunikacija apie draudimų stabdymus. Dėl jų manymu sudubliuotų draudimų, tik 2022 m. kovo pabaigoje gavo detalų paaiškinimą iš trečiojo asmens, kad nėra sudubliuota, o tiesiog sudaryti vėliau pasirašyti polisai, pasirašyti atgaline data. Transporto vadybininkas A. R., susirašinėjime, kurį pateikė trečiasis asmuo, komunikuoja apie tai ko jo yra klausiama, kokiems vilkikams nereikia polisų ir atsakoma jam, kokioms nereikia, nes jos nevažiuoja ir apdrausti jų toliau nereikia. Toms priemonėms, kurioms toliau reikia draudimo, aptariama vadovų lygmenyje. A. nepatvirtino, kad atsakovei reikia draudimo, kad sutinka su sąlygomis. Neapmokėjimo poliso faktas buvo žinomas trečiajam asmeniui. Buvo komunikuojama apie polisų pratęsimą. Įmonės vadovo ir trečiojo asmens atstovo susirašinėjimas, niekur nematė, kad buvo parašyta apie sutarčių nutraukimą ir naujų sudarymą. Paaiškino, kad visų polisų sąlygos, kainos, apimtys, buvo derinamos vadovų lygmenyje. Nemato, kokiu būdu gali prisiimti poliso įsipareigojimo, nes nėra valios, transporto vadybininkas nepatvirtina naujų polisų galiojimo, jis tik nurodo, kam nereikia polisų. Vadybininko laiškai buvo tik tai, kad jis (vadybininkas) buvo įtrauktas į komunikaciją, nes žinojo, kurie vilkikai važiuoja, kurie ne. Spręsti dėl pratęsimų turėjo vadovas. Nurodė kad apie išrašytus polisus sužinojo rugpjūčio mėnesį, komunikavo ir rugsėjo mėnesį, kad yra nesusipratimai kažkokie. Patikslino, kad jau rugsėjo ir spalio mėnesį žinojo apie polisus. Birželio mėnesio polisai buvo suderinti su vadovu. Paaiškino, kad kai atėjo informacija apie skolas, tada pradėjo vadovas aiškintis, iš kur atsirado skolos, kodėl ir kas yra sudubliuota. Nuo spalio iki kovo pabaigos buvo aiškinamasi, kad pirmas polisas susidubliavęs su antru. Nurodė kad sutartys įmonėse negali būti sudaromos pagal nutylėjimą, tačiau pas juos įprasta praktika, kad visos naujų sutarčių sąlygos buvo derinamos. Vilkiko naudojimas ar nenaudojimas nereiškia, kad turi būti draudimas, tai nėra draudimui aktualu, ar bus tos transporto priemonės naudojamos. Nurodė, kad niekur bylioje nėra įrodymų, kad finance@globay.eu yra bendravimas su vadovu. Rugpjūčio 3 d. sutartys buvo sudarytos be vadovo sutikimo. Mano, kad buvo apeinamas įstatymas, nepratęsiamos sutartys, nes to negalima neapmokėjus įsiskolinimo, o sudaromos naujos sutartys. Pažymi, kad rugpjūčio mėnesio sutartys pasirašytos vienašališkai, tik iš ieškovės pusės. Esant pandeminei situacijai, nevažiuojant transporto priemonėms, esant dideliam atsakovės darbuotojų krūviui, trečiasis asmuo byloje, sudarydamas naujas sutartis, kai nėra apmokėtos senos, pandeminės situacijos metu, siekdamas sau finansinės naudos. Nurodė, kad tai, kad viena transporto priemonė buvo remontuojama, nepatvirtina valios sudaryti sutartis, bei kad transporto priemonė buvo važiuojanti. Ieškovė, rugpjūčio 8 d. priėmė aktus, kuriais nutraukė birželio mėnesio 29 įprastinės valdytojų civilinės atsakomybės sutartis, nes nebuvo įvykdyta pareiga apmokėti sutarčių iki 2021 m. birželio 18 d., tačiau pagal duomenis, dar faktiškai galiojant birželio 14-15 sudarytoms sutartims, nutraukimo aktai surašyti rugpjūčio 8 d. Rugpjūčio 3 d. buvo sudarytos naujos sutartys dėl tų pačių transporto priemonių, dėl kurių buvo nutrauktos ankstesnės, todėl tai galima traktuoti kaip sutarčių pratęsimus. Prašė ieškinį atmesti.

13. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, įmonės vadovas R. N., dėl trečiojo paketo, t. y. rugpjūčio mėnesio sutarčių paaiškino, kad nėra pasirašytų prašymų pratęsti sutarčių. Sutartys nėra pasirašytos. Paaiškino, kad vadovas turi teisę priimti sprendimus dėl naujų draudimo sutarčių sudarymo, t. y. jis. Dėl konkrečių sutarčių, jų pratęsimo, apmokėjimo, skolų, buvo daug diskusijų per visą laiką. Daugiausia kalbos buvo dėl neapmokėtų sutarčių ir kaip jas sustabdyti, kad draudimo nebebūtų. Transporto vadybininkas susirašinėjo ir diskutavo su trečiojo asmens atstovu, kokioms transporto priemonėms reikia, o kokioms nereikia draudimo. Informacijos dėl galutinių sprendimų jam nebuvo pateikta, diskutuoti gali ir kiti, tačiau priima sprendimus jis. Apie skolas rugpjūčio mėnesio sutarčių sužino, kai buvo į teismą kviečiamas. Paaiškino, kad transporto vadybininkas negalėjo užsakyti draudimo sutarčių, galėjo tik pasiklausti tam tikrų klausimų apie sutarčių galiojimus. Patvirtino, kad įmonėje yra pareigybių nuostatai, tačiau negalėjo pasakyti, kas įeina į transporto vadybininko pareigybę. Ar nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 14 d. buvo naudojamos transporto priemonės veikloje, negalėjo atsakyti. Patvirtino, kad polisus apmoka jis – vadybininkas, gavęs polisą, neša jam ir jei yra poreikis, jis, vadovas, apmoka. Rugpjūčio 3 d. polisų jam neperdavė. Patvirtino, kad finance@globay.eu yra jo elektroninio pašto adresas. Paaiškino, kad jei nebuvo jokio atsakymo jo, tai ir nebuvo atsakytą į siųstus laiškus iš jo pusės. Nurodė, kad polisai nebuvo sudaryti ir jo pasirašyti, o laiškus, kaip pasiūlymo formą, jis gali praleisti, neįpareigoja kiekvienas dokumentas jo būti atsakytas.

14. Trečiasis asmuo byloje, AUDBB „GrECo Sagauta“ atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

15. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vyko susirašinėjimas su atsakove, jos darbuotoju, su kuriuo ir buvo derinamos sutartys. Susirašinėjant buvo išrašomos sutartys, praktika tokia ir su kitais draudėjais. Įvyko taip, kad įmoka nebuvo įmokėta, draudikas nutraukė sudarytas sutartis ir, kad draudėjas neprarastų apsaugos, buvo išrašytos naujos sutartys. Dėl to, kad draudžiama pratęsinėti nesumokėjus – paaiškino, kad sutartys nebuvo pratęstos, o buvo sudarytos naujos sutartys. Išrašant naujus liudijimus, buvo sakoma, kad kažkurioms mašinoms nereikia, t. y. buvo grįžtamasis ryšys, tačiau buvo vėl nesumokėta. Susirašinėjime jam nurodė, kokios transporto priemonės nėra eksplotuojamos, todėl visos kitos, kurioms buvo išrašytos sutartys, buvo eksplotuojamos. Paaiškino, kad net jei neįvyko joks įvykis, ir nebuvo sumokėta išmoka, apsauga yra pasinaudota. Nurodė, kad palaiko draudiko reikalavimą, kadangi net nutraukus sutartis, draudimo apsauga kurį laiką galiojo. Iki panaikinimo 1 blokas polisų galiojo beveik pusantro mėnesio. Nebuvo gauta jokio dokumento, kad iš atsakovo pareikšta valia, jog liudijimų nereikia, klausimų, kodėl buvo išrašyti polisai, nėra dokumentų, kad turėjo atsakovė kita draudimą. Analogiškai su 2 draudimų bloku – galiojo ne vieną mėnesį, nebuvo pasakyta, kad draudimas nereikalingas ar kad visos transporto priemonės neeksplotuojamos. Paaiškino, kad bendravimas vyko tarp atsakovės ir trečiojo asmens nuo 2021 metų. Esant skoloms už neapmokėtas sutartis, buvo sudaromos naujos sutartys, dėl to, kad vėlavimai, nemokėjimai, ginčai dėl įmokų dydžio, yra dažnas dalykas. Transporto sferoje ypatingai dažnai. Būna ir teisminių ginčų dėl regreso, kai draudikas, išmokėjęs išmoką, dalies išmokos reikalauja iš draudėjo, kuris laiku nesumokėjo draudimo įmokos. Faktas, kad neapmokėti polisai nebuvo išskirtinis, dėl ko reikėtų laikyti, kad tas klientas nieko nebemokės ir jam nieko išrašyti nebegalima. Be to paaiškino, kad brokeris, veikdamas kaip draudimo tarpininkas, turi veikti kliento interesais, todėl laiko pareigą užtikrinti, kad kliento transporto priemonės nebūtų eksploatuojamos be civilinės atsakomybės privalomojo drausimo. Pirmiausia atstatomas draudimas, o po to aiškinamasi, kas nutiko. Nebent klientas aiškiai pasakytų, kad jam nereikia draudimo. Jie, kaip brokeris, tuo metu rūpinosi atsakovės draudimais, todėl kitų draudimų sutarčių nei klientas tiesiogiai, nei per kitus brokerius, nesudaro, kad dvigubų nebūtų sutarčių. Paaiškino, kad įprasta, jei klientas neinformavo apie kitas sutartis, tai brokeris daro prielaidą, kad kitų sutarčių ir nėra. Paaiškino, kad elektroniniame susirašinėjime dalyvavo ne tik J. P. ir A. R., buvo įtraukti keli atsakovės atstovai, vienas iš jų finance@globay.eu, kas buvo išsiaiškinta, kad tai atsakovės vadovo elektroninis paštas. Vadovas nereiškė jokių pastabų dėl gautų polisų. Nėra įrodymų, kad atsakovės įmonė, kai galiojo draudimo liudijimai, kad būtų apdraudusi transporto priemones kitur, todėl manytina, kad naudojosi draudimo liudijimais. Nurodė, kad įvykus įvykiui, ieškovė būtų turėjusi mokėti draudimą. Patvirtino, kad naują sutartį savininkas visada gali sudaryti, nepriklausomai, kad yra neatsiskaitęs už senus polisus.

16. Teismo posėdžio metu liudytojas K. P. aiškino, kad sutartys buvo sudaromos įprasta tvarka – išsiunčia sąrašą klientui, paklausia, ar tęsia valstybinius numerius, jei pasako, kad tęsia, tada siunčia sąskaitą. Nėra nei vieno atvejo, kai tęsia sutartis be kliento žinios. Gauna atsakymą elektroniniu paštu arba telefonu, kad tęsiam sutartis ir jie tęsia. Nurodė, kad jei sutartis išsiunčia, o mašinos stovi, klientas patikslina, ir jie anuliuoja polisus. Patikslino, kad nieko nedaro be kliento žinios. Nurodė, kad dėl draudimo buvo bendraujama su direktoriumi, su L. ir su vadybininku, A. R.. Sudarant sutartį su visais trimis bendraudavo. Bendraudavo el. paštu ir telefonu, net ir nuvažiavęs buvo, nes buvo rugsėjo mėnesį atnaujinimas, tai Ukmergėje buvo gyvai. Tikslaus laiko pasakyti negalėjo, apie rugpjūčio mėnesį. Prieš siunčiant rugpjūčio 3 d. sutartis, kaip ir minėjo, vyko bendravimas. Su L. tik mažiau bendraudavo, dažniausiai dėl konkrečių polisų, apie žalas ir pan. Sąskaitas ar skolas siųsdavo visiems trims asmenims, jie turi dokumentus, kas yra atstovai. Paaiškino, kad apie skolą informuoja maždaug 3 savaites po poliso siuntimo, jei negauna apmokėjimo, dar kartą primena apie skolą. Patvirtino, kad yra gavęs atstovavimo dokumentus asmenų, su kuriais bendravo. Gaudavo sąrašą su valstybiniais numeriais ir su konkrečiomis datomis, kada turi būti polisas, taip vykdavo užsakymas. Patikslino, kad rugpjūčio 3 d. sutartys buvo siųstos kaip kopija finance@globay.eu – t. y. direktoriaus el. pašto adresu. Nurodė nežinojęs, kad negalima pratęsti polisų, jei yra skolos, neteko su tuo susidurti. Paaiškino, kad naujų polisų sąlygas derina su vadovu, konkrečiu atveju irgi su vadovu derino. Dėl žalų komunikuoja ne jis vienas, yra daug darbuotojų. Nurodė, kad sąlygas ir kainas draudimų tvirtina direktorius, nėra buvę, kad tvirtintų kitas atsakovės atstovas.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

17. Šioje civilinėje byloje sprendžiamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko klausimas, t. y. sutarčių sudarymo klausimas.

 

ieškinys tenkintinas.

 

18. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra sutartis. Ši sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsisakyti ją sudaryti, nes ši sutartis yra viešoji sutartis (CK6.161 straipsnio 1, 2 dalys). Jai nustatyta privaloma sudarymo tvarka, sudarant turi būti vadovaujamasi, be kita ko, Draudimo priežiūros komisijos patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis). Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų (Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 3 punktas), tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti ir papildomų sąlygų, kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK6.160 straipsnio 3 dalis), ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Toks šios sutarties pobūdis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobūdžiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. TPVCAPDĮ, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę (TPDCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis, Standartinių draudimo sutarties sąlygų 14 punktas) Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-162/2013).

19. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar buvo sudarytos transporto priemonių draudimo sutartys. Teismas posėdžio metu buvo išaiškinęs šalims įrodinėjimo naštą – ieškovė ir trečiasis asmuo, ieškovo pusėje, turėjo įrodyti, kad sutartis buvo sudaryta, o atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, turėjo įrodyti kad sutartis nebuvo sudaryta.

20. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nurodoma, kad CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Taigi galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais (LAT 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad oferento pasiūlymas sudaryti sutartį turi būti pakankamai apibūdintas ir išreikšti jo įsipareigojimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, kad būtų konstatuota, jog akceptantas priėmė ofertą ir sutartis laikoma sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas jo sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui. Šios sąlygos išimtis nustatyta CK 6.173 straipsnio 3 dalyje – jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo (LAT 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir trečiasis asmuo teigia, kad akceptas buvo išreikštas, nenurodant transporto priemonių valstybinių numerių, kurių drausti nereikia – buvo susiklosčiusi tokia trečiojo asmens ir atsakovės bendravimo praktika. Šią aplinkybę ieškovė ir trečiasis asmuo įrodinėja elektroninių laiškų kopijomis, liudytojo K. P. ir atsakovės vadovo R. N. paaiškinimais. Papildomai ieškovė ir trečiasis asmuo teigia, kad draudimo apsauga buvo pasinaudota, nes tam tikroms transporto priemonėms buvo nupirkta kelių vinjetė, atliekama techninė apžiūra. Atsakovė nesutinka, kad buvo išreikštas akceptas, nes jokio sutikimo atsakovė nedavė. Tokią savo poziciją atsakovė įrodinėja paaiškinimais, kad sutikimą naujų sutarčių sudarymui galėjo duoti tik vadovas, tačiau jis nedavė sutikimo; kad transporto priemonės nevažiavo, todėl apsaugos nereikėjo; sutartys negalėjo būti pratęsiamos (senų neapmokėtų nutraukimas ir naujų sudarymas iš esmės yra pratęsimas pasak ieškovės).

22. Nagrinėjamoje situacijoje aiškaus ir nedviprasmiško akcepto nebuvo išreikšta, todėl siekiant nustatyti ar buvo išreikštas akceptas, būtina įvertinti tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklosčiusių santykių ypatumus ir praktiką. Atsakovė sudarinėjo draudimo sutartis su ieškove per trečiąjį asmenį. Sutartys buvo sudaromos komunikuojant el. paštu ir telefonu (K. P. parodymai). Komunikacijoje dalyvavo trečiojo asmens darbuotojas ir atsakovės atstovai: vadovas R. N. (R. N., prisiekęs teisme, nurodė, kad el. pašto adresas „finance@globay.eu“ yra jo el. pašto adresas), L. P. (kartais) ir vadybininkas A. R.. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas susirašinėjimas el. paštu (2021 m. rugpjūčio 3 d., 2021 m. liepos 11 d.). Teismo posėdžio metu liudytojas K. P. parodė, kad sutartys buvo sudaromos įprasta tvarka – išsiunčia sąrašą klientui, paklausia, ar tęsia valstybinius numerius, jei pasako, kad tęsia, tada siunčia sąskaitą; nėra nei vieno atvejo, kai tęsia sutartis be kliento žinios; gauna atsakymą elektroniniu paštu arba telefonu, kad tęsiam sutartis ir jie tęsia. Taigi įprasta tarp trečiojo asmens, kuris sudarinėjo sutartis ieškovo vardu, ir atsakovės draudimo sutarčių sudarymo tvarka buvo tokia – trečiojo asmens atstovas išsiunčia sąrašą valstybinių numerių (sutarčių) atsakovei, jei pasako, kad pratęsia sutartis, tada pratęsia, atsakymus gaudavo tiek el. paštu, tiek telefonu. Liudytojas taip pat nurodė, kad prieš sudarant rugpjūčio 3 d. sutartis taip pat vyko bendravimas ir sutarčių kopijos buvo siųstos el. paštu finance@globay.eu. Pažymėtina, kad liudytojo parodymus patvirtina ir į bylą pateiktas susirašinėjimas el. laiškais, iš kurio matoma, kad atsakovės atstovas A. R. 2021 m. rugpjūčio 3 d. 10:25 val. atsakydamas į el. laišką „TPVCA polisai“ (laiško pavadinime matoma žyma „Re:“ – reiškianti angl. kalbos santrumpą „reply“ – atsakyti), nurodė sąrašą transporto priemonių valstybinių numerių, kuriems nereikalingas draudimas. 2021 m. rugpjūčio 3 d. 10:44 val. trečiojo asmens atstovė J. P. atsako el. laišku, dalyvaudama tame pačiame susirašinėjime „TPVCA polisai“, nurodydama, kad anuliavo tuos, kurie buvo pratęsti tar Jūsų (reikia suprasti – A. R.) išvardintų, nurodo sąrašą sutarčių numerių ir kartu siunčia sąskaitą. Pažymėtina, kad abiejuose el. laiškuose tarp adresatų nurodomas ir „Globay/Administracija, kurio el. paštas yra finance@globay.eu“ (tas matoma iš ankstesnio el. laiško). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. draudimo sutartys buvo sudaromos įprasta tarp šalių (atsakovės ir trečiojo asmens) susiklosčiusia tvarka.

23. Pažymėtina ir tai, kad, kaip pagrįstai pabrėžė trečiasis asmuo ir ieškovas, atsakovė, gavusi sąskaitą, iš kurios akivaizdžiai matoma kokioms transporto priemonėms buvo sudarytos sutartys ir kokia pinigų suma paskaičiuota už šių sutarčių sudarymą ir kad šią sumą atsakovė turi sumokėti, į tai nereagavo, prieštaravimų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo sąskaitą nusiuntė net trimis el. pašto adresais – A. R., atsakovės vadovui (finance@globay.eu) ir insurance@globay.eu. Ši aplinkybė, nors ir netiesiogiai, bet taip pat patvirtina, kad atsakovė visgi turėjo valią patvirtinti ofertą ir sudaryti transporto draudimo sutartis.

24. Vienas iš atsakovės ieškinio nepripažinimo ir nesutikimo su sutarčių sudarymu yra aplinkybė, kad pasak atsakovės transporto priemonės buvo neeksploatuojamos, joms buvo nereikalingos sutartys. Šią aplinkybę paneigia du faktai. Pirmas, trečiasis asmuo negavo jokių pranešimų apie tai, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. nurodytoje sąskaitoje sutartys nereikalingos, nes transporto priemonės neeksploatuojamos. Kaip nurodė liudytojas K. P. ir kaip matoma iš pateikto susirašinėjimo, atsakovės atstovas visada informuodavo trečiąjį asmenį apie tai, kad sutartis nereikalinga, nes transporto priemonė neeksploatuojama. Antras, ieškovas pateikė į bylą Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos TRANSEKSTA raštą, kuriame nurodoma, kad 2 transporto priemonės 2021 m. rugpjūčio 21 ir 17 d., kurių identifikavimo kodai sutampa su transporto priemonėmis, apdraustomis 2021 m. rugpjūčio 3 d. sutartimis, kurių polisų numeriai yra 720745143 ir 720750910, atliko techninę apžiūrą Vokietijoje. Taigi, bent jau važiuodamos iš stovėjimo aikštelės iki techninės apžiūros stoties ir atgal, vis tiek naudojosi draudimo apsauga, kurią suteikė minėtos sutartys. Ieškovas taip pat pateikė ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštą, kuriame nurodyta, kad transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. yra KTR996, ir kuri buvo apdrausta polisu Nr. 720756161, išduotu pagal 2021 m. rugpjūčio 3 d. sudarytą sutartį, nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. turėjo elektroninę vinjetę. Šie faktai patvirtina aplinkybę, kad bent jau 3 transporto priemonės, kurioms buvo sudarytos draudimo sutartys 2021 m. rugpjūčio 3 d., buvo eksploatuojamos. Nors ir netiesiogiai, šie faktai taip pat patvirtina, kad visgi atsakovė turėjo interesą sudaryti sutartis ir turėjo valią sudaryti nagrinėjamas draudimo sutartis 2021 m. rugpjūčio 3 d. su ieškove (per trečiąjį asmenį).

25. Atsakovė taip pat teigia, kad atsakovės atstovas vadybininkas A. R., bendravęs su trečiojo asmens atstove sudarant draudimo sutartis, nebuvo įgaliotas ir neturėjo teisės sudaryti tokių sutarčių. Sandorio, sudaryto per atstovą, galiojimą ir pasekmes nustato CK 2.133 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad „CK 2.133 straipsnio nuostatos dėl per atstovą sudaryto sandorio pasekmių, turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į CK 1.92 straipsnyje įtvirtintą taisyklę <...> aktualus CK 2.133 straipsnio 6 ir 9 dalyse įtvirtinto reguliavimo santykis. CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Tuo tarpu CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų. Apibendrindama aptartas teisinio reguliavimo nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis nesiremia CK 2.133 straipsnio 9 dalimi“ (LAT 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011 (S).

26. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens atstovas el. paštu bendravo su atsakovės vadybininku A. R., kuris, kaip matoma iš į bylą pateikto susirašinėjimo, atsakydamas į ankstesnį laišką, nurodė kokioms transporto priemonėms nereikalingas draudimas. Kaip nurodė, liudytojas K. P., A. R. dalyvavo sudarant draudimo sutartis, tai buvo įprasta praktika – siunčiamas sąrašas klientui, paklausiama, ar tęsia valstybinius numerius, jei pasako, kad tęsia, tada siunčiama sąskaita. Iš susirašinėjimo matoma, kad iš esmės buvo tokia pat tvarka (nors nematoma pirmo el. laiško). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad į susirašinėjimą buvo įtrauktas ir atsakovės vadovo el. pašto adresas, taigi trečiasis asmuo pagrįstai manė, kad vadovas matė visą susirašinėjimą. Esant tokioms aplinkybėms trečiasis asmuo pagrįstai galėjo tikėtis, kad A. R. turi teisę duoti nurodymus dėl sutarčių sudarymo, todėl draudimo sutartys, sudarytos dalyvaujant A. R. atsakovei yra privalomos (CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalys).

27. Byloje taip pat buvo iškeltas klausimas ar sutartys buvo pratęsiamos, ar buvo sudarytos naujos sutartys, ir kada senos sutartys buvo nutrauktos. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – draudimo sutartys, polisai, sąskaita patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudarytos naujos sutartys. Iš liudytojo K. P. parodymų matoma, kad įprastai bendraujama buvo vartojant žodį „tęsia“, tačiau, kaip paaiškino ieškovės ir trečiojo asmens atstovai – įprasta praktika, kad logistikos sektoriuje, kartais įmonės susiduria su laikinais sunkumais, sutartys neapmokamos laiku, tačiau transporto priemonėms reikalingos draudimo apsaugos ir tokiais atvejais sudaromos naujos sutartys. Tai, kad logistikos sektoriuje situacijos keičiasi ir būna laikinų sunkumų pripažino ir atsakovės atstovas savo paaiškinimuose ir baigiamojoje kalboje. Taigi teigti, kad sutartys buvo pratęstos nėra pagrindo. Tokią išvadą teismas daro ir dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, patvirtinančių, kad iš atsakovės pusės buvo valia tęsti draudimo apsaugą, kuri buvo įforminta sudarant naujas sutartis.

28. Dėl senų sutarčių nutraukimo datos ir naujų sudarymo (atsakovės teiginys dėl dvigubos draudimo apsaugos) pažymėtina, kad tiek ieškovės atstovo paaiškinimai (kad nutraukimo aktai generuojami automatiškai pridedant 8 dienas), tiek į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (sutartys, sąskaita) patvirtina, kad senos draudimo sutartys buvo nutrauktos nuo 2021 m. liepos 31 d. Šiuo atveju svarbu tai, kad nutraukimo aktuose nurodyta nuo kada negalioja draudimo apsauga, todėl naujai sudarytos draudimo sutartys 2021 m. rugpjūčio 3 d. nesudarė dvigubos apsaugos situacijos. Juo labiau, kad iš nutraukimo aktų matoma, kad už nesuteiktą draudimo apsaugos laikotarpį buvo sumažintos draudimo įmokos, todėl ieškovė ar trečiasis asmuo papildomos naudos iš nutrauktų anksčiau laiko sutarčių negavo.

29. Nagrinėjamoje situacijoje svarbu pažymėti ir tą faktą, kad atsakovė, nepaisant jos dėstomos pozicijos, realiai turėjo naudos bent iš dalies 2021 m. rugpjūčio 3 d. sudarytų draudimo sutarčių (šio sprendimo 24 punktas), kadangi transporto priemonės judėjo į techninės apžiūros stotį, iš jos, taigi turėjo būti apdraustos. Atsakovė nepateikė į bylą duomenų, kad tos transporto priemonės buvo apdraustos kitoje draudimo bendrovėje. Atsižvelgiant į tai, jeigu būtų pripažinta, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. draudimo sutartys nebuvo sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės (per trečiąjį asmenį), būtų sudaryta situacija, kad atsakovė be pagrindo gautų turtinės naudos – draudimo apsaugą savo transporto priemonėms, kas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

 

Dėl įrodymų vertinimo šioje civilinėje byloje

 

30. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą(LAT 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P., kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (LAT 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

31. Teismas, įvertinęs šioje civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų, atsakovės vadovo paaiškinimus, liudytojo parodymus, atsižvelgdamas į šio sprendimo 21–29 punktuose išdėstytus motyvus, priėjo prie išvados, kad ieškovė ir trečiasis asmuo įrodė, kad 2021 m. liepos 3 d. tarp ieškovės ir atsakovės (per trečiąjį asmenį) buvo sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys, tokių sutarčių sudarymui egzistavo atsakovės valia. Ieškovės ir trečiojo asmens pateikti paaiškinimai, rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs ir vieni kitus papildo. Atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovės valios sudaryti 2021 m. rugpjūčio 3 d. draudimo sutartis nebuvimo ir sutarčių nesudarymo faktų, atsakovės pateikti įrodymai iš dalies nenusiję su nagrinėjama byla (šio sprendimo 32 punktas), nepatvirtina vieni kitų.

32. Dėl kitų atsakovės argumentų, susijusių su atsakovės teiginiais, kad trečiasis asmuo siekė sau naudos komiso forma ir sudėtinga situacija atsakovės administracijoje dėl Covid-19, teismas plačiau nevertino, kadangi argumentai nesusiję su nagrinėjama byla, nepatvirtina ir nepaneigia sutarčių sudarymo ar nesudarymo fakto ir prašomos priteisti skolos. Atsakovės pateiktas susirašinėjimas į bylą dėl sutarčių dubliavimosi taip pat nepatvirtina ir nepaneigia sutarčių sudarymo ar nesudarymo fakto ir prašomos priteisti skolos.

 

Dėl ieškinio dalies atsisakymo

 

33. Ieškovė 2022 m. balandžio 6 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako ieškinio dalies dėl 212,52 Eur ir nurodytoje dalyje prašė bylą nutraukti, papildomai nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės jai yra žinomos. Teismas dėl nurodyto ieškovės prašymo nebuvo priėmęs procesinio sprendimo, todėl šį klausimą išsprendžia šiame sprendime.

34. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Atsižvelgiant į pateiktą prašymą, taip pat į tai, kad ieškovei yra žinomos ieškinio dalyje atsisakymo pasekmės, teismas daro išvadą, kad šis pareiškimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės prašymas tenkintinas ir civilinė byla dalyje dėl 212,52 Eur nutrauktina.

35. CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 390 Eur žyminio mokesčio (2021 m. gruodžio 15 d. AB Swedbank banko mokėjimo nurodymas Nr. 11 – 56 Eur ir 2022 m. vasario 1 d. Luminor bank lėšų pervedimo nurodymas dokumento Nr. 2 – 334 Eur). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei grąžintina 3,51 Eur žyminio mokesčio dalis, kuri atitinka atsisakomų ieškinio reikalavimų dalies (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

36. Byloje taip pat 2022 m. spalio 19 d. priimta teismo nutartis nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 9949,83 Eur, grąžinta atsisakomą dalį atitinkanti žyminio mokesčio dalis (75 proc.). Todėl civilinėje byloje liko neišspręstas 7174,44 Eur sumos ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo klausimas.

 

Dėl skolos priteisimo

 

37. CK 6.1004 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumą ar sumas (draudimo įmoką (premiją).

38. Kaip jau buvo nustatyta aukščiau (šio sprendimo 31 punktas) 2021 m. rugpjūčio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (draudimo sutartys, polisai, sąskaita), kad atsakovė pagal draudimo sutartis liko skolinga atsakovei 7174,44 Eur. Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovės ieškovei priteistina 7174,44 Eur nesumokėtų draudimo įmokų.

 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

 

39. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7174,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41. Ieškovė šioje byloje patyrė 786,50 Eur atstovavimo ir advokato pagalbai apmokėti (sąskaitos faktūros LTIN005979, LTIN006526, LTIN006367, LTIN006482, LTIN006115 ir mokėjimo kvitai 2022-07-12, 2022-09-07, 2022-04-08, 2022-09-14; sąskaita faktūra Nr. 2021/12-29 ir mokėjimo kvitas 2021-12-21; sąskaita faktūra LTIN Nr. 005979 ir mokėjimo kvitas 2022-02-03). Ieškovė taip pat sumokėjo žyminį mokestį, tačiau 75 proc. žyminio mokesčio, atitinkančio reikalavimų, dėl kurių byla buvo nutraukta, dalies; likusi negrąžinta žyminio mokesčio dalis yra 219,76 Eur. Kadangi ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1006,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

42. Iš atsakovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 273 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti visiškai.

Civilinę bylą Nr. e2-106-1104/2023 dalyje dėl 212,52 Eur nutraukti ieškovei atsisakius ieškinio šioje dalyje.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 7174,44 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų 44 ct) nesumokėtų draudimo įmokų, 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7174,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1006,26 Eur (vieno tūkstančio šešių eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Globay Logistics“, juridinio asmens kodas 302567924.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos Draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 3,51 Eur (trijų eurų 51 cento) žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2022 m. vasario 1 d. Luminor bank, lėšų pervedimo nurodymas dokumento Nr. 2.

Išaiškinti ieškovei, kad žyminio mokesčio dalį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

 

 

Teisėjas                                                      Dmitrij Rancev