Civilinė byla Nr. e2A-44-936/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04545-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.2; 2.6.26; 2.6.10.5.1; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 6 d.

Vilnius

 

 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Keisarija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Halgrave Truck“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Keisarija“ dėl nuostolių priteisimo.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

n u s t a t ė: 

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Halgrave Truck“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kesarija“ 5 600 Eur skolą, 76,80 Eur palūkanas, 40,00 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalį, 11 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 0,70 Eur banko komisinius mokesčius ir 290,40 Eur dokumentų vertimo išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „Halgrave Truck“ ir atsakovė UAB „Kesarija“ 2022 m. lapkričio 18 d. sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. E01368 (S00778), pagal kurią ieškovė įsipareigojo vadovaudamasi Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR) nuostatomis pervežti 22 tonų melionų krovinį automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Litbana, Vilnius, Lietuva - Sankt Peterburgas, Rusija. Šalys sutarė, kad pervežimo kaina – 4 700 Eur. Atvykus į pakrovimo vietą, į ieškovės automobilį buvo pakrautas melionų krovinys ir išrašytas tarptautinis krovinio vežimo važtaraštis (toliau – ir CMR važtaraštis), kuriame nurodyta, kad į šaldytuvą yra pakrauta 1 560 dėžučių, 21 euro padėklas šviežių melionų krovinio, kurio svoris bruto 21 840 kg, neto – 21 600 kg. Pakrovimo metu nurodytas krovinio vienetų skaičius atitiko deklaruojamą CMR važtaraštyje.

1.2.                      Atvykus į muitinės kontrolės punktą pasienyje paaiškėjo, kad siuntėjas nurodė melagingus duomenis apie pervežamo krovinio svorį, t. y. vietoje deklaruotų 21 840 kg bruto ir 21 600 kg neto, krovinys realiai svėrė 23 929,5 kg bruto ir 23 681,5 kg neto, t. y. 2 081,5 kg daugiau. Patikros metu visas krovinys iškrautas ir pasvertas rankiniu būdu, užfiksuoti krovinio masės neatitikimai bei padarytos atitinkamos žymos CMR važtaraštyje. Kol krovinys buvo tikrinamas, sveriamas, rašomi aktai ir sprendžiama ką daryti - konfiskuoti ar praleisti, - 6 paras su trupučiu ieškovei priklausantis automobilis buvo sulaikytas muitinėje (nuo 2022 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 26 d.). Ieškovė dėl to patyrė prastovas bei papildomas išlaidas. Krovinys iš muitinės buvo paleistas 2022 m. lapkričio 26 d. Ieškovė informavo atsakovę bei pranešė, kad krovinys sulaikytas, nes pakrauta 2 tonomis daugiau, nei nurodyta krovinio vežimo dokumentuose, tačiau atsakovė nieko nedarė, kad problema būtų išspręsta.

1.3.                      Pristačiusi krovinį nurodytu adresu, ieškovė 2022 m. lapkričio 28 d. išrašė sąskaitą BHT Nr. 03991 bendrai 5 600 Eur sumai, iš kurios 4 700 Eur sudaro krovinio pervežimo kaina ir 900 Eur ieškovės patirti nuostoliai ir papildomos išlaidos dėl prastovos, tačiau atsakovė neatsiskaitė už paslaugas ir neatlygino nuostolių. Ieškovė nurodė, kad patyrė mažiausiai 1 354,68 Eur nuostolių (360 Eur dienpinigiai + 387,30 Eur atlyginimas vairuotojui + 607,38 Eur kuro išlaidos), tačiau prašė priteisti tik 900 Eur.

1.4.                      Atsižvelgiant į tai, kad skola susidarė 2023 metų pirmąjį pusmetį, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 3 proc., todėl nagrinėjamu atveju palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikytina palūkanų norma sudaro 11 proc. (8+3=11). Nuo 2023 m. vasario 10 d. iki kreipimosi teismą 2023 m. kovo 29 d. praėjo 48 dienos, todėl iš atsakovės už šį laikotarpį priteistinos 76,80 Eur dydžio palūkanos. Taip pat prašoma priteisti 40 Eur išieškojimo išlaidų.

2.       Atsakovė UAB „Keisarija“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Pažymėjo, kad atsakovė niekada neginčijo savo pareigos atsiskaityti už atsakovei suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, todėl 2023 m. balandžio 21 d. ieškovei buvo sumokėta 4 700,00  Eur dydžio suma. Ieškovė savo reikalavimą 4 700,00 Eur dalyje pareiškė teisme nesant šalių ginčo ir nepagrįstai nebendradarbiaudama su atsakove, todėl teismas turėtų šias aplinkybes įvertinti skirstant šalių proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.2.                      Nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog vairuotojui realiai faktiškai buvo išmokėtas ieškovės paskaičiuotas darbo užmokestis, o yra tik pateikiamas tokių išlaidų paskaičiavimas, atliktas paties ieškovės. Nėra pateikti vairuotojo darbo laiko apskaitos kortelės duomenys, iš kurių būtų matoma, kiek vairuotojas faktiškai vairavo konkrečią dieną, kiek buvo sustojęs privalomo poilsio laiko ir pan. Paskutiniai krovinio patikrinimo veiksmai buvo atlikti 2022 m. lapkričio 22 d., t. y. nėra žinoma, dėl kokių priežasčių ieškovės darbuotojas ne paliko muitinės posto sekančią dieną, o pralaukė iki 2022 m. lapkričio 26 d. Nepriklausomai nuo to, ar krovinys būtų sulaikytas muitinės poste, ar ne, ieškovė vis tiek privalėtų mokėti darbo užmokestį savo darbuotojui.

2.3.                      Atsakovė taip pat nesutiko su kuro sąnaudų paskaičiavimu kadangi: krovinys (melionai), kuriam yra būtinas temperatūros palaikymo režimas, todėl visos papildomos kuro sąnaudos buvo įtrauktos į pervežimo kainą; šaldytuvas neturėjo dirbti tokiu pačiu intensyvumu, kaip karštuoju metų laikotarpiu, kadangi buvo šaltasis metų periodas; šaldytuvo veikimo laikas yra fiksuojamas specialioje termografo išklotinėje, tačiau ieškovė tokio nepateikė; iš atsakovės ieškovė reikalauja ne faktinių kuro išlaidų, paskaičiuotų pagal realias sąnaudas pagrindžiančius įrodymus, o tik pagal savo abstrakčius paskaičiavimus.

2.4.                      Netgi nustačius dalies ieškovės reikalavimų pagrįstumą, pastarosios patirti nuostoliai turėtų būti mažinami dėl pačios ieškovės nepakankamo rūpestingumo ir neatsargumo. Krovinį patikrinus 2022 m. lapkričio 22 d., ieškovė išvažiavo iš muitinės 2022 m. lapkričio 26 d., t. y. praėjus dar 4-ioms dienoms, kas neabejotinai sąlygojo pačiame ieškinyje nurodytų ieškovės sąnaudų padidėjimą. Neginčijama, kad muitinės teritorijos ieškovė negalėjo palikti be institucijų leidimo, tačiau ieškinyje niekaip neargumentuojama ši aplinkybė, todėl yra pagrįsta teigti, kad pati ieškovė galimai nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, dėl ko užtruko muitinės procedūros ir tęsti krovinio gabenimą ieškovė pradėjo vėliau, nei galėjo tą atlikti.

3.       Ieškovė UAB “Halgrave Truck” dublike palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad bendra minimalių ieškovės nuostolių suma sudaro 1 354,68 Eur. Ieškovė pareiškė mažesnį reikalavimą, nei jos apskaičiuoti nuostoliai - 900 Eur, tačiau toks skaičiavimų ir reikalavimo neatitikimas neįrodo ieškinio nepagrįstumo ar skaičiavimų ydingumo. Paminėjo, kad kol automobilis su kroviniu buvo sulaikytas muitinės poste, ieškovė su atsakove intensyviai, kiekvieną dieną bendravo telefonu ir SMS žinutėmis, informuodama apie susidariusią padėtį, sulaikymo priežastis bei kilusias problemas. Be pareigūnų leidimo krovinys negalėjo palikti muitinės teritorijos - tai nepriklausė nuo ieškovės valios. Paaiškėjus, kad krovinio masė yra 2 081 kg didesnė, atsirado problema dėl fitosanitarinio sertifikato duomenų. CMR duomenis po patikros patikslino muitinė, tačiau fitosanitarinis sertifikatas jau veterinarinės tarnybos reikalas. Todėl Rusijos muitinės pareigūnai konsultavosi su Rusijos veterinarijos tarnyba, ką daryti su kroviniu - praleisti ar gal netgi konfiskuoti. Atlikusi patikrą, 2022 m. lapkričio 22 d. muitinė išrašė krovinio gavėjui sąskaitą Nr. 2211 49060,08 rublių sumai ir laukė, kol ji bus apmokėta. Tik po to paleido krovinį. Kada ir kas sąskaitą apmokėjo, ieškovė nežino. Ieškovė pateikė patį tiksliausią įmanomą matavimą ir kuro sąnaudų apskaičiavimą. Ginčydama sunaudoto kuro kiekį, atsakovė bando ginčytis su specialiai tam tikslui sukurtos matavimo priemonės duomenimis. Todėl atsakovė turi pareigą pateikti įrodymus, kurie paneigtų LocTracker duomenis. Kuro, sunaudoto prastovos, įvykusios dėl atsakovės kaltės, sąnaudos nėra įtrauktos į krovinio vežimo kainą, nes prastova nėra normalus krovinio pervežimas, o priverstinis krovinio sulaikymas, kurio ieškovė nėra pajėgi prognozuoti. Krovinys buvo sulaikytas ir ieškovė patyrė prastovą dėl atsakovės kaltės – klaidingai užpildytų krovinio vežimo dokumentų. Pervežimo sutartimi šalys sutarė kainą už krovinio pervežimą, bet ne už prastovas. Už krovinio siuntimo dokumentų teisingą užpildymą yra atsakinga atsakovė. Faktą, kad dokumentai buvo užpildyti klaidingai ir kad būtent dėl to automobilis buvo sulaikytas Rusijos muitinėje, ieškovė įrodė. Prastovos metu patirtas išlaidas ieškovė taip pat įrodė, o įrodyti atsakovės kaltės ieškovė neprivalo.

4.       Atsakovė UAB „Keisarija“ triplike nurodė, kad vairuotojo darbo užmokestis ar dienpinigiai iš viso negali būti laikomi šiuo atveju ieškovės patirtais nuostoliais, kadangi nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir tokių ieškovės išlaidų, tokios išlaidos yra laikytinos įprastomis įmonės veiklos sąnaudomis, o ne ieškovės patirtais nuostoliais. Pažymėta, kad faktas, jog minėta sąskaita už muitinėje atliktą patikrinimą buvo nedelsiant apmokėta įrodo tai, jog priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė įdėmiai sekė visą susiklosčiusią situaciją, bendradarbiavo ir kontaktavo tiek su krovinio gavėju, tiek su ieškove ir būtent atsakovės pastangomis po muitinės patikros išrašytą sąskaitą apmokėjo krovinio gavėjas, o ne pati ieškovė, t. y. atsakovė siekė kuo operatyviau ir ekonomiškiau išspręsti susiklosčiusią situaciją. Atsakovė neginčija fakto, kad LocTraker fiksuoja ieškovės nurodomus duomenis, tačiau pamini, kad šiuo atveju nurodomos bendros kuro sąnaudos, t. y. jos apima visas tokios pobūdžio sąnaudas, o ne tariamai patirtas papildomai dėl atsakovės veiksmų. Visos tokios išlaidos kurui yra laikytinos įprastomis veiklos sąnaudomis, o ne ieškovės patirtais nuostoliais dėl atsakovės  veiksmų. Dėl šios priežasties tokie nuostoliai negali būti priteisti iš atsakovės. Atkreiptas dėmesys, kad „Thermo King“ oficialus atstovas Lietuvoje yra UAB „EVA King“ ir ieškovės pateikti duomenys turi būti išduoti bei patvirtinti jos, arba kito tinkamo atstovo, o ne ištraukti pačios ieškovės, leidžiant duomenis lengvai koreguoti.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi nutraukė dalį bylos dėl 4 700 Eur reikalavimo, ieškovei toje dalyje atsisakius ieškinio, bei priteisė iš atsakovės ieškovei 949,19 Eur.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovės UAB „Halgrave Truck“ ieškinį tenkino, t. y. priteisė iš atsakovės UAB „Keisarija“ ieškovei 900 Eur skolos, 76,80 Eur palūkanas, 40,00 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 10,50 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 016, 80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 468,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė vykdė atsakovės užsakymą iš Lietuvos į Rusiją pristatyti krovinį (melionus), kurio svoris 12 tonų. Atsakovė sutartimi įsipareigojo pateikti ieškovei visus krovinio gabenimui reikalingus dokumentus (sutarties skirsnio užsakovo teisės ir pareigos 1 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad pakrovimo metu nurodytas vienetų skaičius atitiko deklaruojamą CMR važtaraštyje, t. y. ieškovė atliko priimto vežti krovinio išorinę patikrą tiek, kiek yra reikalaujama iš vežėjo (CMR konvencijos 8 straipsnis). Remiantis CMR nuostatomis, vežėjas neprivalo tikrinti priimamo krovinio svorio ar jo kiekio, išskyrus atvejus, kai to reikalauja pats siuntėjas. Duomenų, kad ieškovės buvo reikalaujama patikrinti krovinio svorį, nėra. Muitinėje automobilis buvo sulaikytas ir nustatyta, kad vietoje važtaraštyje deklaruotų 21 840 kg bruto ir 21 600 kg neto krovinys realiai svėrė 2 081,5 kg daugiau. Taigi dėl atsakovės pateiktų netinkamų dokumentų, kuriuose nurodyti klaidingi krovinio svorio duomenys, ieškovės automobilis nuo 2022 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 26 d. buvo sulaikytas muitinės poste, dėl ko patirtos papildomos išlaidos.

6.2.                      Ieškovės nuostoliais (turėtomis išlaidomis) dėl prastovos laikytinos išlaidos vairuotojo dienpinigiams, atlyginimui bei papildomoms kuro sąnaudoms, nes šių išlaidų suma tiesiogiai yra susijusi su vežimo trukme. Šalys sutartyje sulygo, kad krovinys bus pristatytas 2022 m. lapkričio 22 d., vežimo kaina – 4 700 Eur, tačiau dėl atsakovės pateiktų neteisingai užpildytų dokumentų, ieškovė už 6 prastovos dienas patyrė minėtas papildomas išlaidas. 2023 m. kovo 24 d. pažymoje nurodyta, kad vairuotojo paros mėnesinė alga sudaro 64,55 Eur, neatskaičius mokesčių, sumą, dienpinigiai Rusijos Federacijoje nuo 2022 m. liepos 1 d. sudaro 60 Eur už parą. Iš ieškovės pateiktų 2022 m. lapkričio 21 d. ir 2022 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymų Nr. 8254 ir 8306 matyti, kad ieškovė vairuotojui už 2022 metų lapkritį išmokėjo 400 Eur dienpinigių ir 742,32 Eur atlyginimą. Taigi, papildomai ieškovės patirta vairuotojui skirta suma už 6 prastovų dienas yra 360 Eur dienpinigiai (6 x 60 Eur) ir 387,30 Eur darbo užmokestis (6 x 64,55 Eur).

6.3.                      Taip pat, kadangi buvo pervežamas greitai gendantis maisto krovinys (melionai), kuriam yra būtinas temperatūros palaikymo režimas, prastovos metu ieškovė patyrė papildomų kuro sąnaudų. Pateiktoje UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“ 2023 m. kovo 21 d. LocTracker pažymoje nurodyta, kad prastovos laikotarpiu automobilis sunaudojo 385 l dyzelinio kuro. Remiantis 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija ROA Nr. 119389, nurodytu laikotarpiu dyzelinis kuras kainavo 1,5776 Eur be PVM. Taigi dėl nurodyto sulaikymo ieškovė papildomai patyrė 607,38 Eur be PVM sąnaudas dyzeliniam kurui (385 l x 1,5776 Eur be PVM), tačiau prašo priteisti 152,70 Eur. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog žalos dydį ieškovė įrodė.

6.4.                      Atsižvelgiant į pagal pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai (pateiktas krovinys neatitiko sutartyje nurodyto svorio), žala ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina suma sudaro ieškiniu prašomą 900 Eur sumą (CK 6.249, 6.266 straipsniai).

6.5.                      Šiuo atveju ieškovės pateiktą sąskaitą atsakovė turėjo apmokėti iki 2023 m. vasario 9 d., todėl yra aktuali 2023 metų pirmąjį pusmetį, t. y. 2023 m. sausio 1 d., galiojanti 2,50 proc. palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 10,50 proc. (8 + 2,50) dydžio palūkanos. Kita vertus, kadangi taikant 10,50 proc. palūkanų normą gaunasi 77,33 Eur suma (5 600 x 10,50 proc. / 365 x 48), t. y. didesnė negu ieškovės ieškiniu reiškiama 76,80 Eur suma, todėl ieškovės reikalavimas iš esmės tenkintinas ir jai iš atsakovės priteistinos 76,80 Eur palūkanos. Ieškovei įgijus teisę į aukščiau nurodytame įstatyme nustatytas palūkanas, ji turi teisę be įspėjimo iš skolininkės (atsakovės) gauti ir 40 Eur sumą (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur suma.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

7.       Atsakovė UAB ,,Keisarija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Apeliantė nurodo, kad ieškinyje nurodytas ieškovės paskaičiavimas neatitinka jo faktinio reikalavimo, t. y. ieškovė nurodė, kad 900 Eur nuostoliai yra vairuotojo dienpinigiai, tačiau reikalauja priteisti – 360,00 Eur dienpinigių, 387,30 Eur darbo užmokesčio ir 152,70 Eur kuro išlaidų. Iškėlus klausimą dėl reikalavimo priteisti darbo užmokestį pagrįstumo, ieškovės atstovas ir teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus vėlgi patvirtino, kad prašo priteisti dienpinigius, o ne darbo užmokestį, nors pagal jo paties paskaičiavimą dienpinigiai sudaro ne 900,00 Eur, o 360,00 Eur sumą. Atsakovė prašė ieškovės pateikti vairuotojo darbo laiko apskaitos kortelės duomenis, iš kurių būtų matoma, kiek vairuotojas faktiškai vairavo konkrečią dieną, kiek buvo sustojęs privalomo poilsio laiko ir pan., tačiau šių duomenų ieškovė nepateikė.

7.2.                      Nepriklausomai nuo to, ar krovinys būtų sulaikytas muitinės poste, ar ne – ieškovė vis tiek privalėtų mokėti darbo užmokestį ir dienpinigius savo darbuotojui, jei pastarasis būtų užsienio valstybėje. Todėl nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) bei ieškovės patirtų išlaidų darbo užmokesčiui bei dienpinigiams mokėti ir tokios išlaidos yra laikytinos įprastomis įmonės veiklos sąnaudomis, o ne ieškovės patirtais nuostoliais.

7.3.                      Paskutiniai krovinio patikrinimo veiksmai buvo atlikti 2022 m. lapkričio 22 d., t. y. nėra žinoma, dėl kokių priežasčių ieškovės darbuotojas ne paliko muitinės posto sekančią dieną, o pralaukė iki 2022 m. lapkričio 26 d. Atsakovė kartu su dubliku pateikė 2022 m. lapkričio 22 d. muitinės sąskaitą Nr. 2211 49.060,08 rublių sumai, kuri buvo išrašyta krovinio gavėjui ir atsakovė teismo proceso metu pripažino, kad minėta sąskaita buvo krovinio gavėjo nedelsiant apmokėta. Tuo tarpu savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar svarių argumentų, dėl kokių priežasčių pastaroji nepaliko muitinės posto per protingą terminą nuo atlikto patikrinimo. Pati ieškovė galimai nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, dėl ko užtruko muitinės procedūros ir tęsti krovinio gabenimą ieškovė pradėjo vėliau, nei galėjo tą atlikti.

7.4.                      Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atsakovės pateiktus argumentus bei įrodymus, priteisė visas ieškovės prašomas tariamai dėl atsakovės kaltės patirtas kuro sąnaudas laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 26 d., kadangi laikė ieškovės reikalavimą pagrįstu bei įrodytu, nors atsakovė nurodė, kad pateikti „LocTraker“ duomenys nurodo bendras kuro sąnaudas (važiuojant, vairuotojui pasišildant, manevruojant ir pan.), t. y. jie apima visas tokios pobūdžio sąnaudas, o ne tariamai patirtas papildomai dėl atsakovės veiksmų. Ieškovė bet kokiu atveju privalėjo vykti į muitinę dokumentų patikrinimui, netgi jei krovinio svoris būtų teisingas – kažkiek laiko praleisti muitinės poste, o išvykus iš muitinės – transportuoti krovinį gavėjui, o pristačius – vykti atgal, arba priimti kito kliento užsakymą ir pan. Visos tokios išlaidos yra laikytinos įprastomis veiklos sąnaudomis, o ne ieškovės patirtais nuostoliais dėl atsakovės veiksmų. Gendantis maisto krovinys (melionai), kuriam yra būtinas temperatūros palaikymo režimas, ir atitinkamai visos papildomos kuro sąnaudos (pvz. šaldytuvo) buvo įtrauktos į pervežimo kainą. Pati ieškovė neginčijo, kad aktualiu metu buvo šaltasis metų periodas, t. y. akivaizdu, jog šaldytuvas neturėjo dirbti tokiu pačiu intensyvumu, kaip karštuoju metų laikotarpiu. Tuo pačiu savo skaičiavimuose ieškovė šaldytuvo sąnaudas skaičiavo kaip be pertraukos dirbant intensyviu režimu visas 24 valandas per parą, nors UAB „Refas ir ko“ pažymoje yra nurodyta, kad 2 litrai dyzelinio kuro yra sunaudojami per vieną moto valandą, t. y. intensyviai dirbant šaldymo mechanizmui, o ne palaikant temperatūrą automatiniu režimu.

7.5.                      Pabrėžta, kad visas šaldytuvo veikimo laikas yra fiksuojamas specialioje termografo išklotinėje, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime niekaip nemotyvavo, dėl kokių priežasčių jis laiko šiuos duomenis patikimais, nors atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad tokie įrodymai nepatvirtinti kompetentingų asmenų. Pateiktos „Thermo King“ termografo išklotinės yra daugiau negu abejotinos, nes pastarosiose nurodyta ideali ir minimaliai kintanti šaldytuvo temperatūra visą 2022 m. lapkričio 19 d. – 2022 m. lapkričio 26 d. laikotarpį, nors akivaizdu, jog krovinys buvo iškraunamas / vėl pakraunamas, t. y. varstomos šaldytuvo durys ir pan. Dėl šių priežasčių palaikoma temperatūra neabejotinai turėjo kisti.

7.6.                      Ieškovė savo reikalavimą 4 700,00 Eur dalyje pareiškė teisme nesant šalių ginčo ir nepagrįstai nebendradarbiaudama su atsakove, todėl teismas turėtų šias aplinkybes įvertinti, skirstant šalių viso proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Ieškovė UAB „Halgrave Truck“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Keisarija“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad negavo sąskaitos faktūros, kurioje nurodyta 5 600 Eur, kadangi tokia sąskaita buvo išrašyta 2022 m. lapkričio 28 d. ir išsiųsta paštu, tačiau pati apeliantė korespondencijos neatsiėmė, nors iki to laiko visada gaudavo siuntas. Pranešimų apie adreso pasikeitimą atsakovė nėra pateikusi, todėl laikytina, kad visa informacija jai buvo pateikta tinkamai.

8.2.                      Proceso metu ieškovė labai aiškiai nurodė ir suskaičiavo, kad bendra patirtų nuostolių suma yra 1 354,68 Eur, bei detaliai paaiškino, iš ko ši suma susideda: 1) per laikotarpį, kol automobilis su kroviniu buvo sulaikytas muitinės poste, ieškovė patyrė 385 l faktinių kuro sąnaudų, kurių vertė be PVM yra 607,38 Eur - reikėjo palaikyti pastovią temperatūrą krovinio skyriuje, automobilio kabinos šildymui bei pervažiavimams tarp muitinės sandėlių muitinės teritorijoje; 2) vairuotojui mokėti 60 Eur dienpinigiai per dieną bei darbo užmokestis 64,55 Eur per dieną. Bendra išmokėtų dienpinigių suma - 360 Eur. Darbo užmokesčio suma - 387,30 Eur. Nepaisant to, kad nuostolių (papildomų išlaidų) suma sudaro 1 354,68 Eur, ieškovė pareikalavo 900 Eur nuostolių atlyginimo ir paaiškino, kad tokios sumos prašo, nes siekdama taikiai ir be teismo išspręsti ginčą, sutiko padaryti nuolaidą, tačiau atsakovė atsisakė bendradarbiauti ir 2022 m. gruodžio 13 d. laiške nurodė: „Mes prastovų nemokam“. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į teismą, tačiau dėl mažesnės, jau su padaryta nuolaida, 900 Eur nuotolių sumos priteisimo. Taigi faktiškai į nuostolių sumą įeina visos patirtos papildomos kuro išlaidos ir dalis vairuotojui išmokėtų dienpinigių. Vairuotojo atlyginimo į patirtus nuostolius ieškovė faktiškai neįskaičiavo, todėl nesupranta, kaip ir iš kur atsirado nuostata, kad ieškovė prašė priteisti 360 Eur dienpinigių, 387,30 Eur darbo užmokesčio ir 152,70 Eur kuro išlaidų. Tokio pareiškimo ir išskaidymo ieškovė niekuomet nėra padariusi. Taigi nors teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir yra netikslumų, bet pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisingas ir nėra pagrindo jį naikinti.

8.3.                      Ieškovė nesirėmė vairuotojo darbo laiko apskaitos kortelės duomenimis, todėl tokio įrodymo ir neteikė ir tokia teisę ji turi, kadangi būtent ieškovė nustato ieškinio pagrindą ir dalyką, bei sprendžia, kokius įrodymus pateikti. Prašymo išreikalauti kokį nors konkretų įrodymą atsakovė taip pat nebuvo pareiškusi, todėl apeliaciniame skunde negali reikšti dėl to pretenzijos.

8.4.                      Negali būti laikoma įprastomis įmonės sąnaudomis išlaidos, patirtos per laikotarpį, kai įmonė patyrė neįprastą, neeilinę, nestandartinę darbinę situaciją, kuri susidarė dėl melagingai užpildyto CMR važtaraščio. Tokiu atveju CMR konvencijos 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina griežtąją siuntėjo civilinę atsakomybę - siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų: a) duomenų, numatytų 6 straipsnio 1 punkto „b“, „d“, „e“, „f“, „g“, „h“ ir „j“ papunkčiuose. Už krovinio siuntimo dokumentų teisingą užpildymą yra atsakinga atsakovė. Fakto, kad dokumentai buvo užpildyti klaidingai, kad dėl klaidingai užpildytų dokumentų automobilis buvo sulaikytas Rusijos muitinėje, kad dėl sulaikymo ieškovė patyrė prastovas ir išlaidas prastovos metu apeliantė neneigia. Taigi priežastinis ryšys akivaizdus, o atsakovės kaltė šiuo atveju preziumuojama.

8.5.                      Pažymėjo, kad CMR važtaraščio 16 grafoje yra Rusijos muitininko spaudas, parašas ir tarpe tarp dviejų skaitmeninių kodų, atskirta pasviraisiais brūkšniais įrašyta data - 26-11-22 (2022 m. lapkričio 26 d.). Būtent ši data ir yra paskutinės muitinės patikros data. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos duomenis. Ieškovė prašė priteisti išlaidas, patirtas už papildomas, su krovinio pervežimu nesusijusias, sulaikymo ir prastovos Rusijos muitinės poste patirtas kuro sąnaudas. Apeliantės teoriniai skaičiavimai ir išvedžiojimai, kiek krovininis automobilis galėjo ar galėtų patirti kuro sąnaudų per prastovos Rusijos muitinės poste laiką, yra tik apeliantės nuomonė, kuri negali paneigti objektyvių duomenų - prietaiso LocTracker rodmenų. Skaičiuodama nuostolius dėl patirtų kuro sąnaudų, ieškovė rėmėsi faktiniais, LocTracker duomenimis, o šalia to dar pateikė ir teorinius skaičiavimus, kiek kuro būtų sunaudota skaičiuojant pagal vidurkius. Faktiniai LocTracker duomenys buvo net palankesni atsakovei, nes yra mažesni, nei skaičiuojant pagal vidurkius. Ieškovė pažymi, kad „Thermo King“ termografo duomenimis kaip įrodymu savo ieškinyje nesirėmė ir jokių aplinkybių jais neįrodinėjo, todėl šis apeliantės argumentas neturi teisinės reikšmės.

8.6.                      Apeliaciniu skundu atsakovė reiškia reikalavimą ir dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. bylinėjimosi išlaidų, susijusių su 4700 Eur ieškinio dalimi. Tačiau šioje dalyje ginčas jau išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi, todėl apeliacija šioje ginčo dalyje yra negalima.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė UAB „Halgrave Truck“ ir atsakovė UAB „Kesarija“ 2022 m. lapkričio 18 d. sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. E01368 (S00778), pagal kurią ieškovė įsipareigojo vadovaudamasi CMR konvencijos nuostatomis už 4 700 Eur pervežti 22 tonų krovinį, paimant krovinį iš Litbana, Vilnius, 2022 m. lapkričio 18 d. ir pristatant krovinį 2022 m. lapkričio 22 d. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo pateikti ieškovei visus krovinio gabenimui reikalingus dokumentus.

13.       Iš tarptautinio krovinio vežimo važtaraščio matyti, kad krovinys turėjo būti nugabentas į Sankt Peterburgą, Rusijoje, faktiškai krovinys (švieži melionai) iškrautas – 2022 m. lapkričio 27 d. Krovinio svoris bruto nurodytas – 21 840 kg, neto – 21 600 kg.

14.       2022 m. lapkričio 20 d. Rusijos Federacijos muitinės patikros akte Nr. 10206040/201122/100529 nurodyta, kad atlikta muitinės patikra transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ir krovininės priekabos (duomenys neskelbtini), atlikus apžiūrą buvo nustatyta, kad pasirinktoje vietoje gali judėti prekės išilgai, gali būti nepatikima informacija apie prekių charakteristikas.

15.       2022 m. lapkričio 20 d. Rusijos Federacijos muitinės pareigūnai ieškovės vairuotojui surašė reikalavimą dėl krovinių ir kitų su prekėmis ir transporto priemonėmis susijusių operacijų vykdymo, kuriuo pareikalauta pateikti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) į muitinės kontrolės zoną, tikslu iškrauti ir pasverti, atidaryti pakuotę, atidaryti patalpas, konteinerius ir kitas vietas, kur yra ar gali būti prekės, siunta padalijama į atskiras prekių rūšis ir pavadinimus.

16.       2022 m. lapkričio 21 d. muitinės patikros akte Nr. 10206040/211122/100530 nurodyta, kad muitinės tikrinimo metu buvo iškrauta ir sveriama prekių partija, bendras krovinių vietų (padėklų) skaičius 21, bendras krovinio svoris atsižvelgiant į padėklų svorį, siekė – 23 929,5 kg. Prekių partijos bendras svoris 2081,7 kg (9,63 proc.) didesnis nei nurodyta siuntos dokumentuose (21 600 kg), prekių partijos bendras svoris, atsižvelgiant į padėklų svorį, yra 2089,5 kg (9,56 proc.) didesnis nei nurodyta siuntos dokumentuose (21 840 kg).

17.       Ieškovė 2022 m. lapkričio 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija BHT Nr. 03991, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 5 600 Eur, kuriuos sudaro 4700 Eur už transporto paslaugas Lietuva – Rusija, ir 900 Eur papildomos išlaidos ir nuostoliai, atsiradę dėl neteisingai nurodytos krovinio masės CMR važtaraštyje, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2022 m. gruodžio 7 d. Taip pat matyti, kad atsakovei ieškovė tos pačios dienos data pateikė ir kitą PVM sąskaitą faktūrą Serija BHT Nr. 03991, tik šioje sąskaitoje nurodyta suma 5 814 Eur už transporto paslaugas Lietuva – Rusija. Kadangi pateiktos dvi tos pačios dienos sąskaitos, teismas spręs ginčą vadovaudamasis ta sąskaita, kurią pateikė ieškovė, t. y. kurioje nurodyta 5 600 Eur suma. Ieškovė 2022 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovei siuntė paštu, taip pat ir el. paštu, pakartotinai siųsta 2023 m. kovo 10 d., tačiau atsakovė atsisakė el. paštu siųstą sąskaitą priimti ir pareikalavo atsiųsti sąskaitą paštu.

18.       Ieškovė 2023 m. kovo 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudama priteisti iš atsakovės 5 600 Eur skolą, kurią sudaro 4 700 Eur už transporto paslaugas ir 900 Eur nuostolių.

19.       Atsakovė 2023 m. balandžio 21 d. pervedė 4 700 Eur ieškovei, mokėjimo paskirtyje nurodant BHT03991.

20.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi nutraukė dalį bylos dėl 4 700 Eur reikalavimo, ieškovei toje dalyje atsisakius ieškinio, bei priteisė iš atsakovės ieškovei 949,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nutartis įsiteisėjusi.

21.       Pirmosios instancijos teismui likusią dalį ieškinio dėl 900 Eur nuostolių priteisimo tenkinus, apeliantė su sprendimu nesutinka, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius žalos dydį, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nuostolių, pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.

Dėl siuntėjo civilinės atsakomybės vežimo teisiniuose santykiuose

22.       Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

23.       Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).

24.       CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, be kita ko, vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis. Tokie šios konvencijos taikymo bendriausi ypatumai yra išskirti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25.       Sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su aprūpinimu vežimui reikalingais dokumentais, ir atsakomybė dėl tokių dokumentų nebuvimo ar netinkamo panaudojimo yra nustatyti CMR konvencijos 11 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Pagal šio straipsnio 2 dalį vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vežėjas yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą ir tik ta suma, kuri būtų išieškoma, jeigu krovinys būtų visiškai prarastas.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CMR konvencijos 11 straipsnio prasme siuntėjas privalo pasirūpinti visais reikiamais dokumentais: importo ir eksporto leidimais, kilmės sertifikatais ir bet kuriais kitais dokumentais, kurių reikalaujama įvažiuojant į atitinkamos valstybės teritoriją. Tuo tarpu vežėjas atsakingas tik už jam perduotų ir važtaraštyje minimų dokumentų praradimą ar neteisingą panaudojimą, bet iš jo negali būti išieškoma žalos atlyginimo daugiau, nei būtų išieškota krovinio praradimo atveju (CMR konvencijos 11 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2009).

27.       Remiantis kasacinio teismo praktika, pagal CMR konvencijos 11 straipsnį aprūpinti vežėją reikiamais dokumentais, informacija, reikalinga muitinės ir kitiems formalumams atlikti, yra pirmiausia siuntėjo, bet ne vežėjo pareiga, ir būtent siuntėjas atsako už visus nuostolius, atsiradusius dėl tokių dokumentų ar duomenų nebuvimo ir netikslumų. Jeigu teismas nustato, kad nuostoliai patirti dėl reikiamų dokumentų ar informacijos, reikalingų muitinės formalumams atlikti, nebuvimo, tai už tai atsakingas yra siuntėjas, nes vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo. Siuntėjas privalo ne tik pridėti visus reikiamus dokumentus muitinės formalumams atlikti, bet ir suteikti vežėjui visapusišką informaciją. Vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2005; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2006; 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2009; kt.).

28.       CMR konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų, nurodytų 6 straipsnio 1 dalies b, d, e, f, g, h ir j punktuose. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies h punkto važtaraštyje turi būti nurodyti duomenys – krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis.

29.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

30.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmu, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

31.       Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas faktas, kad nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. atsakovė pateikė ieškovei netinkamai užpildytus krovinio vežimo dokumentus – CMR važtaraštį, o konkrečiai CMR važtaraštyje buvo nurodytas krovinio svoris bruto nurodytas – 21840 kg, tačiau faktiškai krovinys bruto svėrė 2089,5 kg daugiau, ką patvirtina informacija nurodyta 2022 m. lapkričio 21 d. muitinės patikros akte Nr. 10206040/211122/100530. Atsakovė pažeidė CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies h punkte nustatytą pareigą, nurodyti tiksliai krovinio bruto masę (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Dėl to, kad atsakovė pateikė ieškovei netinkamai užpildytus dokumentus, ieškovės darbuotojui nebuvo leista išvykti iš muitinės nuo 2022 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 26 d.

32.       Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Paminėtina, kad nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad krovinio svoris buvo nurodytas netinkamai dėl klaidos, t. y. jog skaičiuojant krovinio vidutinį svorį nebuvo įvertintas atskirų melionų svorio skirtumas, nebuvo jokių tyčinių atsakovės veiksmų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė vykdydama komercinę veiklą, turėjo veikti atidžiai ir rūpestingai, jai turėjo būti žinoma pareiga nurodyti krovinio bruto svorį tiksliai, taip pat ji įsipareigojo sutartimi pateikti ieškovei visus reikalingus dokumentus, taigi atsakovė veikė nerūpestingai ir neatidžiai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), dėl ko darytina išvada, kad atsakovė nepaneigė savo kaltės dėl netinkamai užpildyto CMR važtaraščio.

33.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

34.       Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad žalą (nuostolius) sudaro papildomi dienpinigiai ir darbo užmokestis vairuotojui, bei papildomos kuro sąnaudos, kurie atsirado dėl transporto priemonės sulaikymo muitinėje, kadangi netinkamai buvo užpildyti krovinio vežimo dokumentai. Paminėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas teigė, kad prašo priteisti nuostolius, kuriuos sudaro tik dienpinigiai ir papildomos kuro išlaidos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl visų ieškovės reikalautų nuostolių komponentų ir priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais. 

35.       Ieškinyje ieškovė nurodė, kad patyrė mažiausiai 1 354,68 Eur nuostolių (360 Eur dienpinigiai + 387,30 Eur atlyginimas vairuotojui + 607,38 Eur kuro išlaidos), tačiau prašė priteisti tik 900 Eur, neišskirdama už ką konkrečiai prašo priteisti nuostolius. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas žalos faktą ir jos dydį, nepagrįstai nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 152,70 Eur papildomų kuro išlaidų, kadangi ieškovė tokio išskyrimo nebuvo padariusi nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu. Ieškovė pateikė įrodymus, kad mokėjo darbuotojui (vairuotojui) laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 26 d. už kiekvieną komandiruotės dieną Rusijos Federacijoje 60 Eur dienpinigius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo, viso sumokėta 360 Eur dienpinigių už 6 dienas. Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. 8254. Ieškovės 2023 m. kovo 24 d. pažymoje nurodyta, kad vairuotojo pareiginė alga 1 291 Eur, paros 64,55 Eur, neatskaičius mokesčių. Ieškovė 2022 m. gruodžio 8 d. išmokėjo vairuotojui 742,32 Eur atlyginimą (mokėjimo nurodymas Nr. 8306). Šie įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu ieškovė darbuotojui išmokėjo 387,30 Eur (6 d. x 64,55 Eur).

36.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atsakovės užsakymu pervežė greitai gendančius produktus (šviežius melionus), kuriems buvo būtina palaikyti tinkamą temperatūrą, naudojant dyzelinį kurą. UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“ 2023 m. kovo 21 d. LocTracker patvirtinimo rašte nurodyta, kad ginčo laikotarpiu automobilis sunaudojo 385 l dyzelinio kuro. 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija ROA Nr. 119389, patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu dyzelinis kuras kainavo 1,5776 Eur be PVM. Taigi ginčo laikotarpiu kurio išlaidos sudarė 607,38 Eur be PVM (385 l x 1,5776 Eur be PVM).

37.       Apeliantė teigia, kad 2023 m. kovo 21 d. LocTracker patvirtinimo rašte nurodytos bendros kuro sąnaudos bei šios sąnaudos yra įprastos ieškovės veiklos sąnaudos, o ne ieškovės patirti nuostoliai.

38.       Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

39.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

40.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus: UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“ 2023 m. kovo 21 d. LocTracker patvirtinimo raštą, fotonuotrauką transporto priemonės (duomenys neskelbtini) GPS navigacijos duomenis, ieškovės sudarytą vilkiko kuro sąnaudų skaičiavimą, UAB „Refas ir Ko“ 2023 m. kovo 29 d. pažymą apie šaldymo agregato Thermo King vidutines kuro sąnaudas vienai moto valandai, sprendžia, kad nėra pagrindo nesivadovauti UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“ 2023 m. kovo 21 d. LocTracker patvirtinimo rašte nurodyta informacija apie sunaudotą ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 26 d. dyzelinio kuro kiekį. Atsakovė, byloje reikšdama abejones dėl pateiktų ieškovės įrodymų autentiškumo, nereikalavo jiems atlikti ekspertizės, tik nurodė deklaratyvius teiginius, kurie nėra pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Taip pat atsakovė kvestionuoja ieškovės paskaičiavimus dėl šaldytuvo sąnaudų, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė pagrindžiant kuro sąnaudas rėmėsi faktiniais kuro sunaudojimo duomenimis, tačiau ne jos preliminariais paskaičiavimais, todėl tokie atsakovės argumentais atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti faktiniais transporto priemonės kuro sąnaudų duomenimis, dėl ko laikytina, kad žalos dydį ieškovė įrodė. Dėl kitų apeliantės argumentų, kad tai yra įprastinės veiklos sąnaudos, apeliacinės instancijos teismas pasisakys vertinant priežastinį ryšį.

41.       Priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reglamentuoja CK 6.247 straipsnis, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

42.       Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis), išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Priežastinis ryšys preziumuojamas subjektyviojo bendrininkavimo atveju bei alternatyviųjų priežasčių atveju (CK 6.279 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021 27 punktą).

43.       CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys civilinėje byloje nustatomas dviem etapais. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys – nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Faktinis priežastinis ryšys gali būti įvairaus pobūdžio – gali būti akivaizdu, kad žalingi padariniai kilo tik dėl skolininko veiksmų, bet galimi ir atvejai, kai skolininko veiksmai esmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tačiau nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Jei žalą nulėmė kelios priežastys, teismas turi nustatyti, ar nesant skolininko veiksmų žala vis tiek būtų atsiradusi, ir tik tuo atveju, jei nustatoma, kad be skolininko veiksmų, nors ir ne vienintelės žalos atsiradimo priežasties, žala nekiltų, teismas gali daryti pagrįstą išvadą, kad faktinis priežastinis ryšys byloje įrodytas. Nustačius faktinį priežastinį ryšį, antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-823/2023 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp nuostolių (dienpinigių ir kuro išlaidų) ir atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau ne tarp darbo užmokesčio ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Pirmiausia paminėtina, kad dienpinigių ieškovė nebūtų turėjusi mokėti papildomai už 6 dienas, praleistas muitinės punkte, jei ieškovė tinkamai būtų užpildžiusi CMR važtaraštį. Papildomos kuro išlaidos, kurios buvo reikalingos krovinio temperatūrai palaikyti, kadangi vežti švieži melionai, taip pat vairuotojui pasišildyti, kadangi buvo žiemos laikotarpis, taip pat nebūtų patirtos, jei ieškovė būtų tinkamai užpildžiusi dokumentus. Atsakovė šiuo atveju, elgdamasi kaip protinga ir apdairi verslininkė, galėjo numatyti, kad netinkamai užpildžius dokumentus, ieškovei galėjo kilti papildoma žala. Atsakovė teigia, kad papildomos kuro sąnaudos (pvz. šaldytuvo) buvo įtrauktos į pervežimo kainą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti, kadangi sunkvežimis neplanuotai prabuvo muitinės punkte ilgiau nei reikalinga patikrinti dokumentus dėl atsakovės netinkamai užpildyto CMR važtaraščio, buvo reikalinga persverti krovinį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais apeliantės argumentus, kad darbo užmokestis nėra priežastiniame ryšyje su neteisėtais veiksmais, kadangi šios išlaidos yra patiriamos kiekvieną mėnesį nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų.

45.       Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, kad dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų (netinkamai užpildytų dokumentų) ieškovė patyrė žalą – papildomai išmokėtus 360 Eur dienpinigius ir papildomas 607,38 Eur kuro išlaidas, šiuo atveju ieškovė prašo priteisti mažesnę nuostolių sumą t. y. tik 900 Eur, todėl nors pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nuostolių komponentus, t. y. nepagrįstai laikė nuostoliais darbo užmokestį, tačiau priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą.

46.       Apeliantė taip pat tvirtina, kad bauda buvo sumokėta dar 2022 m. lapkričio 22 d., tačiau ieškovės darbuotas iš muitinės teritorijos išvažiavo tik 2022 m. lapkričio 26 d., t. y. tvirtinama, kad pati ieškovė nesielgė atidžiai ir rūpestingai, kas lemia kad buvo mišri kaltė dėl nuostolių, dėl ko jie gali būti sumažinti.

47.       Visų pirma, paminėtina, kad apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad šiuo atveju taikytina deliktinė atsakomybė, kadangi šalis siejo sutartiniai santykiai, sutartimi atsakovė įsipareigojo pateikti visus krovinio gabenimui reikalingus dokumentus, kas reiškia ir tinkamai užpildytus, ieškovė žalą kildina iš netinkamai įvykdytos šalių sutarties. Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai, šiuo atveju tokia situacija ir susiklostė. Antra, atsakovė ieškovės nerūpestingumą ir neatidumą iš esmės grindžia tik prielaidomis, nurodydama, kad ieškovė galimai nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, tačiau ne byloje esančiais įrodymais. Atsakovė, nurodydama tokias aplinkybes, privalėjo jas įrodyti, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Vien faktas, kad 2022 m. lapkričio 22 d. buvo sumokėta bauda, nes krovinio svoris buvo nurodytas netinkamai, nepaneigia fakto, kad ieškovės darbuotojas negalėjo išvykti iš muitinės teritorijos iki 2022 m. lapkričio 26 d. Trečia, pati atsakovė pripažįsta, kad ieškovė negalėjo palikti muitinės teritorijos be leidimo, o šiuo atveju matyti, kad ieškovės darbuotojas gavo leidimą išvykti iš muitinės teritorijos tik 2022 m. lapkričio 26 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad dėl ieškovės tyčios ar dėl neatsargumo atsirado didesni nuostoliai ir dėl to būtų pagrindas sumažinti priteisiamų nuostolių dydį pagal CK 6.259 straipsnį.

48.       Apeliantė priteistų palūkanų dydžio ir 40,00 Eur sumos priteistos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, neginčijo, todėl teismas detaliau dėl jų nepasisako, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

49.       Apeliantė nurodo, kad ieškovė savo reikalavimą 4 700,00 Eur dalyje pareiškė teisme nesant šalių ginčo ir nepagrįstai nebendradarbiaudama su atsakove, todėl teismas turėtų šias aplinkybes įvertinti skirstant šalių viso proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

50.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

51.       CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. 

52.       Paminėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

53.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi nutraukė dalį bylos dėl 4 700 Eur reikalavimo, ieškovei toje dalyje atsisakius ieškinio, bei priteisė iš atsakovės ieškovei 949,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 82,21 proc. visų ieškovės bylinėjimosi išlaidų. Nutartyje konstatuota, kad atsakovė dalį ieškovės reikalavimų patenkino tik po to, kai ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, taigi atsakovės veiksmai (neveikimas) lėmė ieškovės bylinėjimosi išlaidų, susijusių su 4700 Eur reikalavimo pareiškimu, susidarymą. Kaip minėta, ši nutartis įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinį teisme, kadangi įsiteisėjusia nutartimi konstatuota, kad atsakovės veiksmai lėmė ieškinio pateikimą. 

54.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovės elgesys procese buvo tinkamas. Ieškinys pareikštas, kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė už suteiktas pervežimo paslaugas, taip pat neatlygino nuostolių. Nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ji laiku teikė procesinius dokumentus, ieškovės atstovas dalyvavo teismo posėdyje, procesas nebuvo vilkinimas. Todėl nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

55.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė 468,42 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro likusi nepriteista 178,02 Eur suma už mokėjimo pavedimus ir atstovavimo išlaidos, taip pat 290,40 Eur dokumentų vertimo išlaidos. Kadangi ieškinys buvo patenkintas, likusi nepriteista bylinėjimosi išlaidų dalis pagrįstai priteista iš atsakovės, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių proceso teisės normų.

Dėl bylos baigties

56.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl ginčo esmės, todėl tenkindamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57.       Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

59.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, iš jos priteistinas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 500,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Keisarija“, juridinio asmens kodas 302415884, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Halgrave Truck“, juridinio asmens kodas 111592173, 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

 

Teisėjos                                                 Urmila Valiukienė