Byla Nr. T-225-840/ 2017
Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00277-2009-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.14.; 2.1.10.1.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. balandžio 20 d.
Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2017 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 91-50 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra tvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) pateikė teismui tvirtinti 2017 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 91-50 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį, t. y. su intensyvia priežiūra.
Komisijos sprendimas motyvuotas nuteistojo asmens byla Nr. 11240, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymą, pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus (nuteistasis M. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; 1 kartą baustas drausmine tvarka; 2 kartus skatintas; dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankosi pas psichologus; pataisos namuose nedirba dėl sveikatos būklės, mokosi; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; po paleidimo turės gyvenamąją vietą ir galimybę įsidarbinti; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – žema (33 balai pagal „OASys“ metodiką); nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals).
Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu – pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 3 d., pabaiga – 2019 m. gruodžio 3 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 8 mėn. 24 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. kovo 9 d.).
Nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstytas pirmą kartą.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (33 balai), tačiau visa tai turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis pataisos namuose mokosi, po gautos nuobaudos 2 kartus skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pažeidė baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2016 m. kovo 25 d. už draudžiamus nuteistiesiems turėti daiktus, nuobauda panaikinta prieš terminą 2016 m. spalio 10 d. paskatinus), nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nesistengia elgtis nepriekaištingai. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos, taip pat sunkaus nusikaltimo (sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio asmuo neteko regos viena akimi) padarymą. Be to, vis tik išlieka nuteistojo kriminogeninis veiksnys – ankstesni nusikalstami veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo, suvokia turintis problemų, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą, ir to kaip pats mano prie jo prisidėjęs, yra prieštaravimų, apgalvoja kai kurias savo elgesio pasekmes. Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad nuteistasis M. M. kurį laiką slapstėsi nuo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, kas taip pat rodo nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir jam paskirtą bausmę.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis M. M. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis M. M. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam M. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 91-50 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r ė :
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2017 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 91-50 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Joana Kvaselytė