Administracinė byla Nr. eI2-1182-484/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03376-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ atstovui A. A.,
atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui M. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo V. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kulpės slėnis“ (toliau – pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba ar AVNT) 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. (10.4.Mr)D2-2315 „Dėl A. A. skundo dėl nemokumo administratoriaus V. M. veiksmų (neveikimo) BIĮ „L. B.“ bankroto procese“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti Bendrovės 2021 m. liepos 26 d. skundą.
Pareiškėja skunde paaiškina, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. gavo AVNT pranešimą „Dėl A. A. skundo dėl nemokumo administratoriaus V. M. veiksmų (neveikimo) BIĮ „L. B.“ bankroto procese ne teismo tvarka“ (toliau – Sprendimas), kuriuo informuojama, jog nėra pagrindo pradėti neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą pagal Bendrovės skunde nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad Sprendimą AVNT pateikė atsakydama į 2021 m. liepos 26 d. UAB „Kulpės slėnis“, atstovaujamas vadovo (direktoriaus) A. A., prašymą dėl nemokumo administratoriaus veiksmų įvertinimo (toliau – Prašymas), kuriuo pareiškėja prašė įvertinti, ar V. M., vykdydamas BIĮ „L. B.“ nemokumo administratoriaus pareigas: 1) nepažeidė imperatyvių Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio nuostatų; 2) tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą pareigą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos; 3) tinkamai vykdė 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimus. Prašymas pateiktas siekiant įvertinti nemokumo administratoriaus V. M. veiksmus administruojant BIĮ „L. B.“ neteisminį bankrotą.
Pareiškėja nurodo, kad IĮ „L. B.“ (toliau – Įmonė) 2019 m. sausio 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimu iškelta bankroto byla ne teismo tvarka ir nemokumo administratoriumi paskirtas V. M. (toliau – ir Administratorius). IĮ „L. B.“ kreditorių susirinkimas 2019 m. birželio 21 d. priėmė nutarimus, kurio antruoju klausimu svarstyta dėl tolimesnės bankroto eigos“, o trečiuoju klausimu „dėl kreditorinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo“. Šiuo kreditorių susirinkimo sprendimu nuspręsta „atsiskaičius su vieninteliu bankrutuojančios įmonės kreditoriumi BIĮ „M. T.“ (skolos suma 10 000,00 Eur) ir atlyginus bankroto administratoriui administravimo išlaidas (1 000,00 Eur) nutraukti bankroto bylą ne teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Gautus vykdomuosius raštus grąžinti antstoliams, įmonės savininko kreditoriams išaiškinant, kad jiems išlieka galimybė išieškoti skolas iš IĮ „L. B.“ savininko J. G. antstolių pagalba. Pareiškėjos tvirtinimu, šis nutarimas yra vykdytinas tik įgyvendinus dvi išankstines sąlygas: (i) atsiskaičius su bankrutuojančios įmonės kreditoriumi BIĮ „M. T.“ (skolos suma 10000,00 Eur) ir (ii) atlyginus bankroto administratoriui administravimo išlaidas (1 000,00 Eur).
Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020 panaikino individualios įmonės „L. B.“ 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus antruoju (įskaitant abi jo dalis) ir trečiuoju darbotvarkės klausimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2354-662/2021, pažymėjo, jog Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020 panaikinus IĮ „L. B.“ 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimą nutraukti IĮ „L. B.“ bankroto bylą ne teismo tvarka, šis kreditorių susirinkimo nutarimas prarado teisinę reikšmę. Todėl, pareiškėjos manymu, liko galioti IĮ „L. B.“ pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2019 m. sausio 31 d., priimti nutarimai.
Teigia, kad Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-291-488/2021, konstatavo, jog 2019 m. liepos 10 d. J. G., o ne Administratorius, disponuodamas IĮ „L. B.“ priklausančiomis lėšomis atsiskaitė su vienintele įmonės kreditore BIĮ „M. T.“, pervesdamas jai 10 000,00 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydamas „paskolos grąžinimas“, ir 1 000,00 Eur pervesdamas V. M., pavedimo paskirtyje nurodydamas „administravimo išlaidų atlyginimas“.
Pažymi, kad vadovaujantis Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 07 d. įsakymu Nr. 1K-30, priežiūros institucija (AVNT) tikrina administratorių veiklą organizuodama neplaninius patikrinimus, kurie gali būti atliekami priežiūros institucijos vadovo sprendimu Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais, atitinkamai ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas: 1) gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą arba kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą; 2) įvertinus turimą informaciją ir kilus įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms; 3) gavus anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo, kai įvertinus turimą informaciją kyla įtarimų, kad ūkio subjekto veikla gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms; 4) siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ūkio subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai; 5) jeigu neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą nustato kitas ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantis įstatymas. Priežiūros institucija, atlikdama neplaninius patikrinimus, vadovaujasi priežiūros institucijos vadovo patvirtintomis neplaninių patikrinimų taisyklėmis. Pažymi, kad vadovaujantis Nemokumo administratorių veiklos patikrinimo taisyklių, patvirtintų 2020 m. liepos 7 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V1-86, (toliau – Taisyklės) 34 punktu, AVNT vadovas gali priimti sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo tik šiais atvejais: 1) jei pagal prašyme (skunde) nurodytas aplinkybes aišku, kad galimas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir (arba) netinkamas vykdymas yra mažareikšmis, t. y. vertintinas kaip formalus ir (ar) nereikšmingas pagal visus Taisyklių 36 punkte nurodytus pažeidimų reikšmingumo vertinimo kriterijus, tai yra mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu, remiantis teisingumo ir protingumo principais, gali būti laikomas pažeidimas, kuris atitinka visus kriterijus: i) pakartotinai per pastaruosius 1 kalendorinius metus nebuvo nustatytas administratoriaus veikloje; ii) truko neilgą laiką, t. y. iki 15 dienų, kai pažeidimas susijęs su nemokumo procesą reglamentuojančio teisės akto nustatyto termino laikymusi; iii) neturėjo reikšmingos įtakos nemokumo procesui administruoti; iv) neturėjo reikšmingos įtakos asmens (asmenų) teisėms ir teisėtiems interesams. 2) kai nebelieka priežasties (atsiimtas prašymas (skundas), dėl kurios kreiptasi į AVNT, ir prašymo (skundo) vertinimo metu nenustatyta administratoriaus veiklos reikšmingų pažeidimų požymių; 3) prašymo (skundo) vertinimo metu administratorius išbraukiamas iš Sąrašo.
Pažymi, kad Sprendime nėra nurodyta, kokiu konkrečiu pagrindu atsisakoma pradėti neplaninį patikrinimą.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 32 punkte numatyta AVNT teisė kreiptis į nemokumo administratorių prašymo vertinimo etape, tačiau Administratorius paaiškinimų nepateikė, o AVNT, pareiškėjo nuomone de facto (pagal faktą) pradėjo patikrinimo veiksmus, kadangi du kartus kreipėsi į SEB banką dėl informacijos gavimo. Tokiam veiksmui atlikti pagal Taisyklių 30 punktą turėjo būti priimtas AVNT vadovo sprendimas pradėti neplaninį nemokumo administratoriaus patikrinimą, todėl, pareiškėjo nuomone, AVNT atsisakymas pradėti neplaninį Administratoriaus patikrinimą yra nepagrįstas.
Pareiškėjos nuomone, AVNT, priimdama skundžiamą Sprendimą, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir atitinkamai padarė nepagrįstas išvadas, o būtent, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ. AVNT Sprendime nurodo, kad „nėra pagrindo teigti, kad nurodytu laikotarpiu Administratorius imperatyviai ĮBĮ jam priskirtą pareigą disponuoti Įmonės lėšomis buvo perdavęs vykdyti kitam asmeniui. Vien Įmonės savininko teiginiai kitoje civilinėje byloje, po Įmonės bankroto proceso nutraukimo, negali būti objektyvus pagrindas pradėti Administratoriaus veiklos patikrinimą šiuo klausimu“. Pareiškėjos įsitikinimu, šis AVNT teiginys akivaizdžiai prieštarauja teismų nustatytiems faktams/pateiktiems aiškinimams: 1) Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-291-488/2021 nustatytam faktui, jog 2019 m. liepos 10 d. bankrutuojančios įmonės lėšomis disponavo ne Administratorius, o įmonės savininkas; Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020, kuriuo panaikinti kreditorių sprendimai nutraukti bankroto bylą ne teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą; 3) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2354-662/2021, pateiktam išaiškinimui, kad liko galioti IĮ „L. B.“ pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2019 m. sausio 31 d., priimti nutarimai, tai yra IĮ „L. B.“ vis dar yra bankrutuojanti įmonė.
Dėl aukščiau pateiktų motyvų pareiškėja nesutinka su AVNT teiginiu, kad „faktiškai Įmonės bankroto procesas yra nutrauktas 2019-06-21 Įmonės kreditorių susirinkimo nutarimu, bankroto procedūros nebevyksta“. Atitinkamai, AVNT nuomonė, pateikta atsakant į pareiškėjos Prašymą įvertinti, ar nemokumo administratorius tinkamai įvykdė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą pareigą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, jog „Įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas 2019-01-31, nutrauktas 2019-06-21 priėmus kreditorių susirinkimo nutarimą atsiskaityti su Įmonės vieninteliu patvirtinu bankroto procese kreditoriumi (faktiškai atsiskaityta – 2019-07-10). Iš šių duomenų matyti, jog Įmonės bankroto procesas truko ne pilnus 6 mėnesius, tad bankroto proceso nutraukimo dienai Įmonės sandorių tikrinimo pabaigos terminas galėjo dar būti nepasibaigęs (terminas skaičiuotinas nuo dokumentų perdavimo)“ bei padaryta išvada „įvertinus tai, jog šiuo metu Įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka nutrauktas ir nėra teisinių pagrindų jį atnaujinti, Administratoriaus veiklos neplaninio patikrinimo inicijavimas šiuo pagrindu nebūtų tikslingas“ pareiškėjos manymu yra visiškai nepagrįstos.
Akcentuoja, kad atsakydama į prašymą įvertinti, ar nemokumo administratorius tinkamai vykdė 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, AVNT nurodo, kad „nėra tikslinga vertinti neplaninio veiklos patikrinimo metu Administratoriaus veiksmus vykdant kreditorių susirinkimo nutarimus, nes šie nutarimai buvo panaikinti teismo tvarka“, tačiau, kaip nurodo ir pati AVNT, minėti sprendimai negaliojančiais buvo pripažinti tik 2020 m. sausio 28 d., o nuo jų priėmimo dienos buvo galiojantys ir privalomi vykdyti. Todėl pareiškėjai visiškai nesuprantamas AVNT atsisakymas vertinti Administratoriaus veiksmus minėtų sprendimų galiojimo metu.
Pareiškėja taip pat teigia, kad AVNT, priimdama skundžiamą Sprendimą, nevertino, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012).
Atsakovė Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime paaiškina, kad, išnagrinėjusi ir įvertinusi tiek 2021 m. liepos 26 d. pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, tiek nustatytus faktinius duomenis, nenustatė konkrečių nemokumo procesą reglamentuojančių pažeidimų požymių, kurie nagrinėtini AVNT įgaliojimų ribose, todėl priėmė sprendimą neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo pagal 2021 m. liepos 26 d. skunde nurodytas aplinkybes nepradėti.
Nurodo, kad, vertindama pareiškėjos skundo AVNT teiginį, kad lėšas atsiskaitymui su Įmonės kreditoriumi ir atlyginimą Administratoriui, po kurių pervedimo buvo nutrauktas bankroto procesas ne teismo tvarka, pervedė ne Administratorius, o Įmonės savininkas – J. G., AVNT kreipėsi į SEB banką dėl Įmonės bankroto proceso metu naudotų sąskaitų išrašų pateikimo nuo Įmonės bankroto proceso pradžios iki lėšų išmokėjimo kreditoriui nutraukiant Įmonės bankroto bylą bei sąskaitų valdytojų nustatymo. Iš banko pateiktų išrašų nebuvo nustatyta, jog Įmonės bankroto procese atsiskaitymą su Įmonės kreditoriumi atliko Įmonės savininkas J. G., o banko pateiki duomenys taip pat patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. liepos 11 d. Įmonės sąskaitų SEB banke valdytoju buvo Administratorius. Atitinkamai Įmonės savininko pateikti teiginiai kitoje civilinėje byloje, po Įmonės bankroto proceso nutraukimo, AVNT vertinimu, negali būti objektyvus pagrindas pradėti Administratoriaus veiklos patikrinimą šiuo klausimu.
Pažymi ir tai, kad skundžiamas Sprendimas Bendrovės direktoriui A. A. buvo išsiųstas 2021 m. rugsėjo 6 d., taigi ir jame esančios aplinkybės buvo išnagrinėtos atsižvelgiant į tuo metu turėtą faktinę informaciją, todėl pareiškėja, AVNT vertinimu, nepagrįstai skundą grindžia Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-291-488/2021, išdėstytais motyvais.
AVNT taip pat nurodo, kad vertindama aplinkybes dėl Įmonės sandorių tikrinimo, ji nustatė, jog Įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas 2019 m. sausio 31 d., o nutrauktas 2019 m. birželio 21 d. priėmus kreditorių susirinkimo nutarimą atsiskaityti su Įmonės vieninteliu patvirtinu bankroto procese kreditoriumi. Iš šių duomenų matyti, jog Įmonės bankroto procesas apskritai truko mažiau nei 6 mėnesius, tad bankroto proceso nutraukimo dienai Įmonės sandorių tikrinimo pabaigos terminas dar buvo nepasibaigęs. Minėtas terminas skaičiuojamas nuo bankrutavusios įmonės dokumentų perdavimo administratoriui (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas) . AVNT taip pat nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad Įmonės bankroto procese sandorių tikrinimo pareiga nebuvo vykdoma ar buvo vykdoma netinkamai. Papildomai pažymi, kad apie bankrutuojančios įmonės tikrintinus sandorius, jų patikrinimo rezultatus informuojami tik tos įmonės kreditoriai, o pareiškėjo kreditorinis reikalavimas Įmonės bankroto procese nebuvo patvirtintas, taigi jis tuo metu nebuvo Įmonės kreditoriumi.
Pažymi, kad vertinant 2021 m. liepos 26 d. skunde keliamus klausimus tiek dėl Įmonės savininko teiginių ir Administratoriaus pareigos disponuoti Įmonės turtu ir lėšomis bankroto procese, tiek dėl Įmonės sandorių tikrinimo, nebuvo pateikta faktų, kurie galėtų kelti pagrįstų įtarimų dėl bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimo, t. y. objektyvių faktų, leidžiančių įtarti šiuos pažeidimus. Skundo teiginiai apie netinkamą Administratoriaus veiklą administruojant Įmonės bankroto procesą iš esmės grindžiami subjektyviais įtarimais ir prielaidomis, taip pat ir pačios pareiškėjos bei jos vadovo asmenine pozicija, kuri savaime nepagrindžia bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimų padarymo, dėl ko neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo pradėjimas pagal 2021 m. liepos 26 d. skundą, atsižvelgiant į neplaninio nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimo tikslą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principą (kuris reiškia, be kita ko, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą) bei VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą rizikos vertinimo principą (kuris reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai pirmiausia nukreipiami didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu), būtų perteklinis ir nepagrįstas veiksmas.
Atsakovė nurodo ir tai, kad Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų AVNT direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86, 37.1 papunktis nustato, jog prašyme (skunde) nurodyti faktai ir (ar) aplinkybės nenagrinėjamos, jeigu teismas ar AVNT jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir prašymą (skundą) pateikęs asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų leidžiančių ginčyti sprendimą.
Pasisakydama dėl 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimų tinkamo vykdymo, AVNT akcentuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020 priimti 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimai buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti, tačiau bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymas neatnaujintas minėtoje nutartyje pateikiant teisinę argumentaciją dėl tokių veiksmų negalimumo. Taigi šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo išspręstas pareiškėjos nurodomų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo ir galiojimo klausimas, taip pat pasisakyta dėl Įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo atnaujinimo negalimumo. Atsižvelgiant į tai, AVNT pagrįstai sprendė, kad nėra tikslinga vertinti neplaninio veiklos patikrinimo metu Administratoriaus veiksmų vykdant kreditorių susirinkimo nutarimus, nes šie nutarimai buvo panaikinti teismo tvarka.
Be to, pažymi, kad minėtame Įmonės kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo iš dalies vertintas AVNT 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (10.4 E)D2-2257 atsakant į ankstesnį pareiškėjos skundą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimu adm. byloje Nr. eI2-1555-872/2021, kuris AVNT turimais duomenimis yra įsiteisėjęs. Teigia, kad abi šios aplinkybės buvo nurodytos skundžiamame Sprendime, todėl akivaizdu, kad skunde nurodomas teiginys, jog AVNT nemotyvuotai atsisakė vertinti Administratoriaus 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimų tinkamą vykdymą, yra nepagrįstas.
AVNT teigia, kad analogiškai skundžiamame Sprendime buvo pasisakyta ir dėl pareiškėjos keliamo klausimo dėl Įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo teisėtumo. Minėtas klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-362-544/2019, kuriame buvo pasisakyta, jog Įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas dėl Įmonės bankroto procedūrų pradėjimo atmestas.
AVNT taip pat paaiškina, kad pareiškėjos teisę paduoti skundą dėl galimai padaryto Administratoriaus tarnybinio nusižengimo užtikrina VAĮ nuostatos. Šiuo atveju remiantis VAĮ 2 straipsnio 14, 15 ir 16 dalyse, kuriose apibūdinamos skirtingos asmenų kreipimosi į viešojo administravimo institucijas formos ir būdai, laikytina, kad pareiškėja AVNT pateikė ne prašymą (skundą) dėl jos pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o pranešimą (informaciją) apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Todėl institucija turi pareigą tik informuoti apie galimą nusižengimą pranešusį asmenį, kaip reaguota į jo pranešimą. Tai ir buvo padaryta AVNT 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu. Toks institucijos pranešimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, t. y. jam nėra suteikiamos jokios naujos teisės ir (ar) sukuriamos pareigos. AVNT vienoks ar kitoks sprendimas nagrinėjamuoju atveju galėjo sukelti pasekmes tik Administratoriui, t. y. nustačius objektyvius pažeidimu požymius AVNT galėjo pradėti neplaninį Administratoriaus patikrinimą, o patikrinimo metu nustačius pažeidimus, jam galėjo būti skiriama poveikio priemonė. Tačiau AVNT priėmus vienokį ar kitokį sprendimą dėl nemokumo administratoriaus veiksmų administruojant nemokumo procedūrą, jokios pasekmės pareiškėjos teisėms ir pareigoms neatsiranda. Tokios nuostatos laikosi formuodamas teismų praktiką ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011 spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2741/2011, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1080-552/2015).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad esamoje situacijoje pareiškėjos skunde nurodomi teiginiai, kad skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kokiu konkrečiu pagrindu atsisakoma pradėti neplaninį patikrinimą, taip pat, kad AVNT netinkamai vertino faktines aplinkybes ir atitinkamai padarė nepagrįstas išvadas, yra nepagrįsti, todėl teismo turėtų būti įvertinti kritiškai bei atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime į skundą prašo teismo jį palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad pareiškėja jau buvo pateikusi skundą dėl jo veiksmų. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Kadangi šis klausimas jau buvo svarstomas ir priimtas dėl to teismo sprendimas, mano, kad pareiškėjos skundas dėl to paties antrą kartą negali būti nagrinėjamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. taip pat nurodo, kad pareiškėja prašo AVNT įvertinti jo veiksmus ir skirti drausminę nuobaudą. Nuo tariamo pažeidimo yra praėję daugiau kaip 2 metai, todėl mano, kad AVNT negalėjo svarstyti jos prašymo dėl senaties termino.
Nurodo ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė negrąžinti šalių į pradinę padėtį, t. y. į prieš kreditorių susirinkimą buvusią padėtį, nurodydamas, kad savo teises pareiškėja gali ginti kitu būdu. Taigi, teismas nusprendė, kad bankroto procesas nebus tęsiamas iš naujo, nes bankroto procesas jau yra baigtas. Be to, Panevėžio apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjos ieškinį dėl žalos atlyginimo ir jį atmetė, nes nenustatė pažeidimų ar netinkamo elgesio jo veiksmuose.
Dėl sandorių peržiūrėjimo trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. paaiškina, kad kreditorių susirinkimas nusprendė nutraukti bankroto procesą anksčiau, negu per 6 mėnesius, o ne Administratorius, todėl ir nebuvo laiko ir pagrindo teikti ataskaitą apie sandorius kreditorius.
Taip pat nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas nusprendė, jog pareiškėja teisėtai nebuvo informuota apie keliamą bankroto bylą IĮ L. B., nes nebuvo šios įmonės kreditorius, o tik fizinio asmens J. G. kreditorius.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti remdamasis jame išdėstytas argumentais. Papildomai paaiškino, kad prašymą AVNT pateikė, kad būtų nustatytas pažeidimas ir apgintas viešasis interesas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti remdamasis atsiliepimo argumentais. Papildomai paaiškino, kad sprendimą atsisakyti pradėti neplaninį patikrinimą Administratoriaus atžvilgiu priėmė, nenustačius rizikos, siejamos su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. (10.4.Mr)D2-2315 „Dėl A. A. skundo dėl nemokumo administratoriaus V. M. veiksmų (neveikimo) BIĮ „L. B.“ bankroto procese“, kuriuo atsisakyta inicijuoti Administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, ir įpareigojimo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. liepos 26 d. skundą teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2019 m. sausio 21 d. protokolu kreditorių susirinkimas nusprendė IĮ „L. B.“ iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka. Įmonės administratoriumi buvo paskirtas V. M. (toliau – ir Administratorius).
Tarnyba 2021 m. liepos 26 d. gavo pareiškėjos direktoriaus A. A. 2021 m. liepos 26 d. prašymą dėl nemokumo administratoriaus V. M. veiksmų (neveikimo) įvertinimo BIĮ „L. B.“ (toliau – Įmonė) bankroto procese (toliau – 2021 m. liepos 26 d. skundas).
Tarnyba 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (10.4Mr) D2-2092 kreipėsi į Administratorių, prašydama iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl 2021 m. liepos 26 d. skunde nurodytų aplinkybių.
Administratorius paaiškinimų į 2021 m. liepos 26 d. skundą nepateikė.
Tarnyba 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (10.4Mr)D2-2168 kreipėsi į SEB banką, AB, prašydama pateikti BIĮ „L. B.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke išrašą už laikotarpį nuo BIĮ „L. B.“ bankroto proceso pradžios, t. y. nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. liepos 31 d. Taip pat suteikti informaciją, ar minėta atsiskaitomoji sąskaita buvo atidaryta po BIĮ „L. B.“ bankroto bylos iškėlimo (2019 m. sausio 31 d.) kaip depozitinė sąskaita, ar tai yra įmonės turėta atsiskaitomoji sąskaita iki bankroto bylos iškėlimo; kas yra/buvo sąskaitos valdytoju nuo 2019 m. sausio 31 d.
SEB bankas, AB 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. SEBLT/21/CR27194 Tarnybai pateikė prašomą informaciją.
Tarnyba 2021 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (10.4Mr)D2-2244) kreipėsi į SEB banką, AB dėl papildomos informacijos pateikimo, t. y. BIĮ „L. B.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke išrašo už laikotarpį nuo BIĮ „L. B.“ bankroto proceso pradžios, t. y. nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. liepos 31 d. (banko pateikti duomenys patvirtina, kad šia sąskaita buvo disponuojama BIĮ „L. B.“ bankroto procese), taip pat informacijos, kada ši atsiskaitomoji sąskaita buvo atidaryta ir kas yra/buvo sąskaitos valdytoju nuo 2019 m. sausio 31 d., pateikimo.
SEB bankas, AB 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. SEBLT/21/CR27863 Tarnybai pateikė prašomą papildomą informaciją.
Tarnybos Nemokumo administravimo patikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė 2021 m. rugsėjo mėn. Teikimu dėl A. A. skundo dėl nemokumo administratoriaus V. M. veiksmų (neveikimo) BIĮ „L. B.“ bankroto procese ne teismo tvarka siūlė neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo pagal skunde nurodytas aplinkybes nepradėti.
Tarnyba 2021 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė inicijuoti Administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą (toliau – Skundžiamas sprendimas). Šį sprendimą Tarnyba motyvavo tuo, kad, išnagrinėjusi ir įvertinusi tiek 2021 m. liepos 26 d. skunde nurodytas aplinkybes, tiek nustatytus faktinius duomenis, nenustatė konkrečių nemokumo procesą reglamentuojančių pažeidimų požymių, kurie nagrinėtini Tarnybos įgaliojimų ribose.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (akto redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – ir JANĮ, Įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d.), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 patvirtintos Taisyklės dėl nemokumo administratorių veiklos patikrinimų (akto redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 9 d. (toliau – ir Taisyklės).
Pagal JANĮ 132 straipsnio 1 dalį Nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, taikydama visumą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nemokumo proceso kokybę ir patikimumą, prižiūri priežiūros institucija. Nemokumo administratorių veiklą priežiūros institucija prižiūri ir skiria poveikio priemones vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kiek šiame įstatyme nenumatyta kitaip, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Įstatymo 132 straipsnio 2 dalis).
Pagal JANĮ 136 straipsnio 1 dalį, priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kilimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo.
Pagal Taisyklių 29 punktą neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo (toliau – neplaninis patikrinimas) tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, AVNT veiksmus pirmiausiai nukreipiant didžiausios rizikos atvejams šalinti, užkertant kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti, suteikiant administratoriui metodinę pagalbą. Neplaninis patikrinimas AVNT vadovo sprendimu gali būti atliekamas: AVNT gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti administratoriaus veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą (toliau – prašymas) (Taisyklių 30.1 papunktis); AVNT gavus asmens pareiškimą ar kitą dokumentą (toliau – skundas) dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali pažeisti nemokumo procesą reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus galimus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu (Taisyklių 30.2 papunktis).
Taisyklių 32 punkte numatyta, jog AVNT, vertindama prašymą (skundą), turi teisę kreiptis į administratorių dėl paaiškinimų pateikimo. Terminas paaiškinimams pateikti, įvertinus prašyme (skunde) keliamų klausimų apimtį, sudėtingumą, kitas reikšmingas aplinkybes, paprastai negali būti trumpesnis kaip 7 dienos ir ilgesnis kaip 14 dienų. Esant poreikiui ir atsižvelgiant į objektyvias atsakymo pateikimo galimybes, paaiškinimui pateikti gali būti nustatytas trumpesnis atsakymo pateikimo terminas, bet ne trumpesnis nei 2 dienos. Pagal Taisyklių 33 punktą prašymo (skundo) vertinimas atliekamas atsižvelgiant į galimų pažeidimų reikšmingumo vertinimo kriterijus, rizikos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybę, galimos žalos dydį ir (arba) mastą.
Taisyklių 37 punkte numatyta, jog prašyme (skunde) nurodyti faktai ir (ar) aplinkybės nenagrinėjami, jeigu: 37.1. teismas ar AVNT jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir prašymą (skundą) pateikęs asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą; 37.2. nuo prašyme (skunde) nurodytų pažeidimų paaiškėjimo ar turėjimo paaiškėti asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.
Taigi, pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, AVNT, gavusi asmens pranešimą (skundą), turi įvertinti jame keliamus klausimus (ar jų nagrinėjimas priskirtinas AVNT kompetencijai, ar jie nebuvo nagrinėti teismo ar AVNT anksčiau, ar pastaruoju atveju asmuo pateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą ir kt.) bei priimti sprendimą dėl neplaninio nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimo pradėjimo ar nepradėjimo, konkrečių klausimų nagrinėjimo ar nenagrinėjimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neplaninis nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimas gali būti pradėtas ir atliekamas dėl pranešime (skunde) nurodytų nemokumo administratoriaus galimai padarytų teisės aktų pažeidimų tik atsižvelgiant į AVNT kompetenciją ir tik dėl galimų pažeidimų, dėl kurių prašymas (skundas) teikiamas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo galimų pažeidimų paaiškėjimo ar turėjimo paaiškėti asmeniui dienos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. liepos 26 d. skunde dėl nemokumo administratoriaus veiksmų vertinimo AVNT nurodė, kad: „Nemokumo administratorius V. M. 2019 01 31 kreditorių susirinkimo sprendimu yra paskirtas IĮ „L. B.“ (kodas 148332045, buveinės adresas Panevėžys, Laisvės a. 1-8), nemokumo administratoriumi bankroto procese ne teismo tvarka, bankroto procesas šio skundo pateikimo dieną nėra pasibaigęs.“ <...> „Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p. nurodyta, jog nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta įstatymo. 2019-06-21 d. IĮ „L. B.“ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimus, kurio antruoju klausimu svarstyta „dėl tolimesnės bankroto eigos“, o trečiuoju klausimu „dėl kreditorinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo“. Šiuo kreditorių susirinkimu 2.1. dalyje nuspręsta „atsiskaičius su vieninteliu bankrutuojančios įmonės kreditoriumi BIĮ „M. T.“ (skolos suma 10 000,00 Eur) ir atlyginus bankroto administratoriui administravimo išlaidas (1000,00 Eur) nutraukti bankroto bylą ne teismo tvarka pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 27 str. 1 d. 2 p. Gautus vykdomuosius raštus grąžinti antstoliams, įmonės savininko kreditoriams išaiškinant, kad jiems išlieka galimybė išieškoti skolas iš IĮ „L. B.“ savininko J. G. antstolių pagalba“. Taip pat pareiškėja nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-291-488/2021 pagal ieškovės UAB „Kulpės slėnis“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui V. M., trečiajam asmeniui UADBB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. G.. Pareiškėja pažymėjo, kad 2021 m. sausio 26 d. atsiliepime, pateiktame teismui aukščiau minėtoje byloje „Tretysis suinteresuotas asmuo J. G. atsakingai pareiškia, kad IĮ „L. B.“ priklausančias lėšas (10.000 Eur dydžio sumą BIĮ „(duomenys neskelbtini)“, pavedimo paskirtyje nurodydamas „paskolos grąžinimas“ ir 1.000 Eur sumą V. M., pavedimo paskirtyje nurodydamas „administravimo išlaidų atlyginimas“) pervedė ne V. M., o IĮ „L. B.“ savininkas J. G.. Minėtos lėšos buvo pervestos 2019 07 10 (galiojant Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms)“. Atsižvelgdami į nurodytą, pareiškėja prašė Tarnybos įvertinti, ar V. M., vykdydamas BIĮ „L. B.“ nemokumo administratoriaus pareigas: 1) nepažeidė imperatyvių Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio nuostatų; 2) tinkamai įvykdė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą pareigą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos; 3) tinkamai vykdė 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimus. 2021 m. liepos 26 d. skunde, pareiškėja taip pat nurodė, kad „kreditorių sprendimu ne teismo tvarka iškėlus bankroto bylą IĮ „L. B.“, nemokumo administratoriui buvo 2 pateikti teismo vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas iš šios įmonės savininko ir, atitinkamai, pačios įmonės“. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja Tarnybos prašė įvertinti, ar nemokumo administratorius neturėjo pareigos kreiptis į kreditorius, informuodamas apie tai, kad IĮ „L. B.“ bankroto procesas ne teismo tvarka nėra galimas ir atsisakyti vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka.
Kaip matyti iš 2021 m. liepos 26 d. skundo turinio, pareiškėja, kreipdamasi į Tarnybą, siekia inicijuoti administracinę procedūrą – neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą, tikslu nustatyti galimai padarytus teisės aktų pažeidimus.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra – tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
Pagal VAĮ 2 straipsnio 10 dalį (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 28 d.), prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal VAĮ 2 straipsnio 12 dalį, skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.
Pareiškėjos 2021 m. liepos 26 d. skundo turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, kreipdamasi į Tarnybą dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo, nesiekė apginti savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus, o, kaip nurodė jos atstovas teisme, siekė, kad būtų apgintas viešasis interesas. Taigi, įvertinus pareiškėjos 2021 m. liepos 26 d. kreipimosi į Tarnybą turinį, darytina išvada, kad jis atitinka VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje nustatytą kreipimosi į viešojo administravimo subjekto formą, todėl laikytinas pranešimu apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Toks prašymas turi būti nagrinėjamas pagal VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką: asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2077 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija), 35.3 papunktyje nustatyta, kad į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Pagal tų pačių taisyklių 38 punktą, atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.
Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas visų pirma vertins, ar pareiškėjos 2021 m. liepos 26 d. skundas išnagrinėtas laikantis minėtų taisyklių reikalavimų.
Nustatyta, kad vertindama 2021 m. liepos 26 d. prašyme nurodytas aplinkybes, jog lėšas atsiskaitymui su Įmonės kreditoriumi ir atlyginimą Administratoriui, po kurių pervedimo buvo nutrauktas bankroto procesas ne teismo tvarka, pervedė ne Administratorius, o Įmonės savininkas – J. G., AVNT skundžiamame Sprendime nurodė, jog siekdama įvertinti šių teiginių pagrįstumą, kreipėsi į SEB banką dėl Įmonės bankroto proceso metu naudotų sąskaitų išrašų pateikimo nuo Įmonės bankroto proceso pradžios iki lėšų išmokėjimo kreditoriui nutraukiant Įmonės bankroto bylą bei sąskaitų valdytojų nustatymo. Iš banko pateiktų išrašų nebuvo nustatyta, jog Įmonės bankroto procese atsiskaitymą su Įmonės kreditoriumi atliko Įmonės savininkas J. G. Į vieną Įmonės sąskaitą SEB banke 2019 m. birželio 11 d. buvo gautos antstolio pervestos lėšos, išieškotos iš Įmonės savininko (10 024,57 EUR), 2019 m. birželio 25 d. į kitą Įmonės sąskaitą SEB banke buvo pervesta (10 683,01 EUR), iš kurios 2019 m. liepos 10 d. ir buvo atsiskaityta su Įmonės kreditoriumi BIĮ „(duomenys neskelbtini)“. Banko pateikti duomenys, pasak AVNT patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. liepos 11 d. šių dviejų Įmonės sąskaitų SEB banke valdytoju buvo Administratorius. Atsižvelgiant į tai ir neturint kitų objektyvių duomenų nėra, AVNT skundžiamame Sprendime nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog nurodytu laikotarpiu Administratorius imperatyviai ĮBĮ jam priskirtą pareigą disponuoti Įmonės lėšomis buvo perdavęs vykdyti kitam asmeniui. Vien Įmonės savininko teiginiai kitoje civilinėje byloje, po Įmonės bankroto proceso nutraukimo, AVNT nuomone, negali būti objektyvus pagrindas pradėti Administratoriaus veiklos patikrinimą šiuo klausimu. Įmonės savininko pateikta pozicija atsiliepime nagrinėjamoje civilinėje byloje atitinkama tvarka bus įvertinta nagrinėjant šalių ginčą toje byloje.
Dėl pareiškėjos prašymo įvertinti, ar Administratorius Įmonės bankroto procese ne teismo tvarka tinkamai vykdė tuo metu galiojusio ĮBĮ nustatytą pareigą patikrinti Įmonės sandorius iki Įmonės bankroto bylos iškėlimo per nustatytą laikotarpį, AVNT skundžiamame Sprendime rėmėsi ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktu ir nurodė, kad iš AVNT turimų duomenų nustatyta, jog Įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas 2019 m. sausio 31 d., nutrauktas 2019 m. birželio 21 d. priėmus kreditorių susirinkimo nutarimą atsiskaityti su Įmonės vieninteliu patvirtinu bankroto procese kreditoriumi (faktiškai atsiskaityta – 2019 m. liepos 10 d.). Iš šių duomenų matyti, jog Įmonės bankroto procesas truko ne pilnus 6 mėnesius, tad bankroto proceso nutraukimo dienai Įmonės sandorių tikrinimo pabaigos terminas galėjo dar būti nepasibaigęs (terminas skaičiuotinas nuo dokumentų perdavimo). AVNT taip pat atkreipė dėmesį, kad jai nėra pateikta objektyvių duomenų, jog Įmonės bankroto procese sandorių tikrinimo pareiga nebuvo vykdoma ar buvo vykdoma netinkamai – pareiškėja skunde pateikia tik abstraktų prašymą įvertinti ar šią pareigą Administratorius vykdė, nepateikdamas jokių nevykdymą/netinkamą vykdymą pagrindžiančių objektyvių duomenų, o Administratorius šiuo klausimu paaiškinimų nepateikė. AVNT pažymėjo, kad nemokumo administratoriaus neplaninis veiklos patikrinimas gali būti inicijuojamas ir atliekamas tik esant tam objektyviam pagrindui, t. y. patikrinimas negali būti inicijuotas remiantis skunde pateiktu subjektyviu vertinimu, nuomone, teiginiais, kurie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, vien tik siekiant nustatyti ar apskritai buvo padarytas koks nors nemokumo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas nesant objektyvių pažeidimo požymių. Taip pat AVNT pastebėjo, kad apie bankrutuojančios įmonės tikrintinus sandorius, jų patikrinimo rezultatus informuojami tik tos įmonės kreditoriai. Šiuo atveju nėra duomenų, jog pareiškėja buvo Įmonės kreditorius. Be to, įvertinus tai, jog šiuo metu Įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka nutrauktas ir nėra teisinių pagrindų jį atnaujinti, AVNT teigė, kad Administratoriaus veiklos neplaninio patikrinimo inicijavimas šiuo pagrindu nebūtų tikslingas.
Atsakydama į pareiškėjos prašymą įvertinti, ar Administratorius tinkamai vykdė 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, AVNT skundžiamame Sprendime nurodė, jog Įmonės 2019 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo iš dalies vertintas AVNT 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (10.4 E)D2-2257 atsakant į pareiškėjos skundą bei pirmos ir apeliacinės instancijos teismų. AVNT sprendime taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020 buvo išspręstas pareiškėjos nurodomų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo ir galiojimo klausimas, taip pat pasisakyta dėl Įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo atnaujinimo negalimumo. Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad nėra tikslinga vertinti neplaninio veiklos patikrinimo metu Administratoriaus veiksmus vykdant kreditorių susirinkimo nutarimus, nes šie nutarimai buvo panaikinti teismo tvarka.
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Tarnyba atsisakymą pradėti neplaninį patikrinimą grindė ir VAĮ nuostatomis, nurodydama, kad šiame įstatyme įtvirtintas minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principas, kuris reiškia, be kita ko, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą) (VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei rizikos vertinimo principas, kuris reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai pirmiausia nukreipiami didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu (VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 7 punktas). AVNT šiame Sprendime pažymėjo, kad iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklėse, patvirtintose AVNT direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 (toliau – Patikrinimų taisyklės), kuriose numatyta, kad prašymo (skundo) vertinimas atliekamas atsižvelgiant į galimų pažeidimų reikšmingumo vertinimo kriterijus, rizikos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybę, galimos žalos dydį ir (arba) mastą, o neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, AVNT veiksmus pirmiausiai nukreipiant didžiausios rizikos atvejams šalinti, užkertant kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti, suteikiant administratoriui metodinę pagalbą (Patikrinimų taisyklių 29, 33 punktai).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo teiginiai, jog skundžiamame Sprendime nėra nurodytas atsisakymo pradėti neplaninį patikrinimą teisinis pagrindas, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo turinio analizės, jame identifikuotos ir išsamiai išanalizuotos pareiškėjos 2021 m. liepos 26 d. skunde nurodytos aplinkybės, pateiktas jų teisinis vertinimas. Skundžiamas Sprendimas atitinka Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatytus tokiam atsakymui keliamus reikalavimus. Todėl darytina išvada, kad Tarnyba, nagrinėdama 2021 m. liepos 26 d. skundą, laikėsi nustatytos procedūros, sprendimą priėmė pagal kompetenciją. Apie skundo išnagrinėjimo rezultatą informavo pareiškėją.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą.
Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad asmens teisės ar intereso, kurie nėra saugomi įstatymo, administracinis teismas negali apginti. Taigi tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Pareiškėja iš esmės savo kreipimusi siekė, kad Administratorius būtų patrauktas drausminėn atsakomybėn. Poveikio priemonių taikymas Administratoriui šiuo atveju nėra susijęs su pareiškėjos teisių ar teisėtų interesu apgynimu. Kaip matyti iš pačios pareiškėjos pateiktų įrodymų, savo pažeistas teises minimo bankroto procese ji apginė, kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo. Tarnyba šiuo atveju turi diskrecijos teisę taikyti vienokią ar kitokią poveikio priemonę ar jos netaikyti. Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu, vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjos teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjai tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių. Todėl ir šiuo aspektu pareiškėjos teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad net ir patenkinus skundą, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja neturi jokių įstatymais numatytų įgalinimų ginti viešąjį interesą arba ginti valstybės ar savivaldybės arba kitų asmenų teises bei saugomus interesus (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2-5 punktai, 55 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjos skundą, jame nurodytais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje, todėl pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Ina Kirkutienė
Jolanta Vėgelienė