Civilinė  byla Nr. 2-20-215/2013

Teismo proceso Nr.2-29-3-00851-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1., 113.1., 113.8, 116.1.  

 

 

 

 

 

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 26 d.

Mažeikiai

 

            Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S.,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. D.,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei T. B.,

atsakovui E. S., jo atstovui advokatui V. P.,

            viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui E. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

            ieškovė I. N. savo ieškinyje nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtino takos sutartį, kur sutarė, kad  E. S. mokės savo nepilnamečio sūnaus, G. S., gim.  d., išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 200 Lt (du šimtai litų 00 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009 m. rugsėjo 21 d., iki sūnaus pilnametystės, sūnaus L. S., gim.  d., išlaikymui periodinėmis išmokas kas mėnesį po 200 Lt (du šimtai litų 00 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009 m. rugsėjo 21 d., iki sūnaus pilnametystės. Taip pat sutarė, kad E. S. sumokės I. N. nepilnamečio sūnaus L. S. išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. skaičiuojant kas mėnesį po 200 Lt (du šimtai litų 00 ct), bendra įsiskolinimo suma – 7200 Lt (septyni tūkstančiai du šimtai litų 00 ct), mokėdamas šią skolą dalimis po 200 Lt kas mėnesį, pirmąją įmoką padarydamas 2010 m. gegužės mėn., paskutinę įmoką 2013 m. balandžio mėn. Nurodė, kad po šio susitarimo iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, nes būtina daugiau lėšų skirti rūbams, avalynei, maistui, ugdymo reikmėms, nes vaikai pradėjo sparčiai augti, o išaugus prekių ir paslaugų kainoms, jai iš gaunamų išlaikymo sunku užtikrinti vaikų materialinį aprūpinimą. Prašo padidinti išlaikymą iki 1000 litų kiekvienam vaikui, nes kiekvienam vaikui išlaikyti kas mėnesį reikia apie 2040 litų kiekvienam. Nurodė, kad jos mėnesio pajamos yra apie 400 svarų, dar padeda jos tėvai draugai.  

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad pasikeitė atsakovo turtinė padėtis po 2010 metų teismo sprendimo priėmimo. Kai buvo priimtas 2010 metais teismo sprendimas, atsakovas gavo pajams iš darbo biržos, tačiau nuo 2010 metų atsakovas dirbo. Jo pajamos buvo pakankamai didelės. Atsakovas gavo apie 50000 Lt. Atsakovas dirbo nepilnus mėnesius. Jei jis norėtų dirbti pilnus mėnesius, tai gautų daugiau pajamų. Mano, kad atsakovas blogina savo padėtį. Jis dirbo užsienyje pagal sutartį ir be sutarčių ir gauna pajams būdamas užsienyje. Atsakovas daug keliauja ir atostogauja po užsienį. Atsakovas dirbo pas Buivydą iki 2011 m. gegužės 16 dienos, tačiau jis į Lietuvą grįžo tik 2011 m. birželio 27 d. Jei jis tuo metu nedirbo, tai jis atostogavo. Švedijoje pragyvenimas yra brangus, tuo mano, kad atsakovas blogina savo turtinę padėtį. Vaikai pradėjo sparčiai augti. Padidėjo vaikų poreikiai. Vyresnysis sūnus Gražvydas yra apie 195 cm ūgio ir sveria apie 120 kg. Tokiam yra perkami specialūs drabužiai. Jam dažniau yra perkama avalynė. Jei prieš keletą metų vienam žmogui maistas kainavo po 100 svarų, tai šiuo metu kiekvienam vaikui per mėnesį reikia išleisti apie 130 svarų. Ieškovė uždirba pinigus užsienyje ir juos išleidžia užsienyje. Pragyvenimo lygis užsienyje yra brangesnis. Atsakovas dirba užsienyje, o išleidžia pinigus Lietuvoje. Pragyvenimo lygis Lietuvoje yra mažesnis. Yra byloje pateikti kvitai iš maisto prekių parduotuvės. Abu berniukai turi pomėgių. Lorenas pradėjo domėtis muzika ir daile. Mama buvo priversta vaikui nupirkti sintezatorių. Jis labai gražiai piešia. Mama norėtų vaiką išleisti į būrelius, bet ji neturi tam galimybių. Abu vaikai lanko įvairias įstaigas, tai reikia pirkti mokymo priemones ir kitas priemones. Vaikai užsiima regbiu. Yra perkama visa regbio uniforma. Kiekvienas vaikas turi mobilų telefoną, kurių mėnesio sąskaita yra apie 20 svarų. Abiems vaikams per mėnesį reikia skirti apie 4000 Lt. Šie vaikų poreikiai tenkinami ieškovės darbo užmokesčio pagalba, jos mamos ir patėvio pinigais, bei draugų pagalba. Ieškovė nori, kad šią pareigą atliktų vaiko tėvas. Atsakovo specialybė yra labai paklausi, todėl surasti darbą nėra problemų. Ieškovė gauna apie 400 svarų per mėnesį atlyginimą. Tai būtų apie 1600 Lt. Bet tėvai kartu su draugais ir ieškovės draugu dar padeda ir tai sudaro apie 3000-4000 Lt. Atsakovas dar gauna dienpinigius, kurių dydžio nežino ir yra asmens pajamos, į kurias atsižvelgiama vertinant asmens turtinę padėtį. Atsakovas su vaikais nebendrauja penkis metus. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad gali pridėti dar po 100 Lt. Iš viso išlaikymui po 300 Lt kiekvienam. Nes iš darbo išėjo, nes nebebuvo darbo. Vieną kartą pabandė pabūti ilgiau, bet pačiam darbo susirasti ten sunku. Mažeikiuose daugiau kaip 900 Lt už staliaus darbą nesiūlo. Dar reikės atvažiuoti iš Viekšnių į Mažeikius. Išlaidos bus  200 Lt kelionei. Už tokią algą Lietuvoje ilgai nepadirbtų, nes reikia maisto pirkti. Dirbdamas pas Buivydą, išbūdavo po du mėnesius išvykęs. Pirmą kartą išbuvo tris mėnesius, antrą kartą pusantro mėnesio. Buivydas mokėjo dienpinigius pragyvenimui. Su vaikais nebendrauja. Paskutinį kartą matė vaikus prieš du metus. Šiuo metu jo atlyginimas yra 1000 litų.

            Ieškinys tenkintinas dalinai.

            Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves ir pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Kartu įstatymas numato, kad jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Įstatymo 21 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis taip pat numato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kai ši pareiga nevykdoma, priteisiamas CK 3.196 str. nustatytos formos ir dydžio išlaikymas.

           Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. 

             Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbi aplinkybė, patvirtinanti turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad priėmus 2010 m. balandžio 8 d. teismo nutartį (b.l. 16-17), kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir sutarta, kad atsakovas sūnaus G. S., gim.  d., išlaikymui mokės po 200 Lt iki sūnaus pilnametystės, sūnaus L. S., gim.  d., išlaikymui kas mėnesį mokės taip pat po 200 Lt iki sūnaus pilnametystės. darytina išvada, kad po šios nutarties priėmimo pasikeitė vaikų poreikiai, nes jie auga ir tapo paaugliais, todėl išlaikymui reikia daugiau lėšų.

 

 

            Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų, tiek ieškovė, tiek atsakovas yra dirbantys ir gauna pajamas. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus jos savaitinės pajamos yra 97 svarai, o per mėnesį sudarytų 388 svarus, t.y. apie 1572 Lt (Lietuvos banko valiutų santykis 2013-04-25), atsakovo pajamos sudaro 1000 litų per mėnesį. Nuo 2010-12-17 iki 2012-02-27 atsakovo pajamas sudarė 44 049 Lt (89 b.l.). Atsakovas 2012-02-23, 2012-05-12, 2012-07-13, 2012-09-13 buvo išvykęs į Švediją ir nepaneigė, kad ten vyko atostogauti, todėl laikytina, kad jis ten dirbo ir gavo pajamas, nes vykimo laikai panašiai sutampa su B. B. įmonės išmokėtu darbo užmokesčiu. Grįžo iš Švedijos 2011-02-23,  o 2011-02-25 jam buvo išmokėta 6619,80 Lt, grįžo iš Švedijos 2011-04-19, o 2011-04-26 jam išmokėta 6619,80 Lt, grįžo iš Švedijos 2012-02-23, o 2012-02-27 jam išmokėta 7069,80 Lt, 2012-05-12 ir 2012-07-13 vėl atsakovas buvo išvykęs į Švediją, tačiau apie gautas pajamas duomenų nėra, nors vykimo ciklas į Švediją beveik identiškas ankstesniems, kai po grįžimo gaudavo pinigus iš B. B. įmonės. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad vaikams yra perkamos visos būtinos priemonės mokymuisi, jie lanko būrelius, turi kitų pomėgių, dėl ko ieškovė patiria didesnių išlaidų.    

LR CK 3.201 str. 1 d. nustato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o šio straipsnio 3 d. nustato, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo formą. Šis straipsnis leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti LR CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą. Ištyrus visus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas pajėgus mokėti išlaikymą sūnums po 1000 litų kas mėnesį kiekvienam. Nustatyta, kad ieškovės gaunamos vidutinės pajamos siekia apie 1572 Lt, kitų duomenų, kad turi kitų finansavimo šaltinių nepateikė, tik nurodė apie tai žodžiu, atsakovo pastovios pajamos yra apie 1000 litų, o kitos gaunamos pajamos taip pat nėra patvirtintos, tik galimos prielaidos apie gaunamas didesnes pajamas. Ieškovės pateiktas paskaičiavimas, kad sūnų išlaikymui kas mėnesį reikia po 2000 litų negali būti priimamas už pagrindą, nes tai skaičiai, nėra niekuo pagrįsti. Ieškovė pateikė kai kuriuos rašytinių įrodymus apie patirtas išlaidas, tačiau tai nepatvirtina visų vardijamų nepilnamečių sūnų poreikių, nes drabužiai ir avalynė kas mėnesį neperkama, telefonai kas mėnesį neperkami, o prašoma suma jau viršija LAT formuojama praktika, nes minimali mėnesio alga 1000 litų Lietuvoje galioja tik nuo 2013 m. sausio 1 d., tačiau teismas supranta, kad augančiam vaikui reikalingos didesnės lėšos jo išlaikymui, todėl teismas laiko ieškovės pagrįstomis išlaidomis vaiko išlaikymui tik 1000 litų. Atsakovas yra darbingas, todėl turi imtis visų priemonių, kad jo gaunamos pajamos būtų tokios, kad galėtų tinkamai prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. 2005 m. birželio 23 d. LR A. T. Senato nutarimo Nr. 54, 8 p. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, LR CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7,8, 11-14, 18 ir kt. straipsniai). Didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Kadangi ieškovės ir atsakovo gaunamos pajamos yra panašios, todėl abu tėvai turi prisiimti vienodą pareigą išlaikyti vaikus. Esant tokioms aplinkybėms, pakeitus išlaikymo dydį iki ieškovės prašomo nepilnamečių sūnų išlaikymui, būtų pažeistas proporcingumo principas.

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Taigi, įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas pajėgus teikti ieškovės reikalaujamą po 1000 Lt išlaikymą kiekvienam sūnui, yra ieškovės pareiga. Teismas laiko, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas pajėgus mokėti prašomą išlaikymą. Priteisus prašomą išlaikymą iš atsakovo, tai ieškovės paskaičiuotą būtinų išlaidų dydį sūnums, kiltų klausimas ar ieškovė galėtų pati save išlaikyti neturint jokių lėšų, kas jau prieštarautų ir bendram žmogiškam principui, nes negali mažesnis pagal amžių vaikas geriau būti išlaikomas už patį tėvą ar motina. Laikytina, kad  nepilnamečių sūnų G. S. ir L. S. išlaikymui būtina iš atsakovo priteisti po 500 litų kas mėnesį iki sūnų pilnametystės, nes tai yra reali ir normali suma, tokiu priteisto išlaikymo dydžiu nepažeidžiant nei nepilnamečių sūnų, nei atsakovo turtinių interesų, nes vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius. Tai atitiks ir sąžiningumo ir proporcingumo kriterijus. 

            Vadovaujantis LR CK 3.208 str. kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Išlaikymą tvarkantis asmuo išlaikymui skirtas pinigų sumas ir turtą turi tvarkyti kaip apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus.

            Naujai priteistas lėšų dydis mokėtinas nuo 2012 m. kovo 30 d., t.y. ieškinio teisme priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės (CK 3.196  str.). 

  Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

            Ieškovė, paduodanti ieškinį dėl priteisto išlaikymo pakeitimo, įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl, patenkinus ieškinį dalinai, žyminis mokestis išieškotinas turėtų būti iš atsakovo į valstybės pajamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumos skirtumą, kuriuo didinamas išlaikymas (300 x 2 x 12 = 7200 x 3 % = 216,00 Lt).

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.).

Ieškiniu ieškovė iš atsakovo prašė priteisti po 1000 litų kiekvieno vaiko išlaikymui, tačiau teismas tenkina tik 50 % ieškovės reikalavimų. Ieškovė į bylą kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 2500,00 Lt išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, kurias patvirtina ieškovės pateikti dokumentai už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitas (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 130 str.), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1250,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Be to nagrinėjant bylą susidarė 92,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas dalinai, šios išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: 46,26 Lt iš ieškovės I. N., atsakovo E. S. 46,26 Lt Valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.).

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,

                                                                          

teismas

n u s p r e n d ė:

 

Ieškinį patenkinti dalinai.

             Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1, 2 p. ir priteisti iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. eikių r., nepilnamečio sūnaus, G. S., gim.  d., išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį mokant po 500 Lt (penki šimtai litų 00 ct) nuo bylos teisme gavimo dienos, t. y. nuo 2012-03-30, iki jo pilnametystės, sūnaus L. S., gim.  d., išlaikymui periodinėmis išmokas kas mėnesį mokant po 500 Lt (penki šimtai litų 00 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-03-30, iki sūnaus pilnametystės.

Priteisti iš E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. ., Mažeikių r., 216,00 litų žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių r., 1250,00 litų už advokato pagalbą ieškovės I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. 71 L. W. BT28 1QD, Š. A., naudai.

 Priteisti iš E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Papilės g.51, Viekšnių mstl., Mažeikių r., 46,26 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. 71 L. W. BT28 1QD, Š. A., 46,26 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

            Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                             Kęstutis Stulginskas