Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-06-12][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-1613-555-2017].docx
Bylos nr.: e2-1613-555/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Envija" 302454563 atsakovas
Manfula 133639191 Ieškovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Bylos, susijusios su sutartine atsakomybe
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Teismo sprendimas
Priešieškinis

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2-1613-555-2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07948-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.10.2.;2.5.10.5.1.;2.5.18.1.;3.1.16.; 3.2.6.1.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D  I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. birželio 12 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Antaninai Antonenko,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ atstovams advokatui I. D., A. R.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“ atstovams advokatei B. P., A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Envija“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“ dėl skolos priteisimo, ir

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė UAB „Manfula“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Envija“ 73 993,00 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2011 m. kovo 30 d. sudarytą sutartį su Baltarusijos įmone (toliau – Užsakovu) ieškovė (toliau – Generalinis rangovas) įsipareigojo įdiegti bei paleisti pagal iš anksto suderintas specifikacijas kogeneracinę jėgainę Rubos katilinės rekonstrukcijos projekte (Baltarusijos Respublika). Ieškovė garantavo Užsakovui, kad bus pasiekti tam tikri šios jėgainės darbiniai parametrai, vienas iš jų – ne mažesnis kaip 43,5 procentai naudingo veikimo koeficientas (toliau – NVK) elektros galiai. Atsakovė šiame projekte dalyvavo kaip subrangovas – kogeneracinės jėgainės tiekėjas. 2011 m. rugsėjo 9 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei kogeneracinę jėgainę (duomenys neskelbtini) (toliau – Jėgainė) pagal iš anksto suderintas specifikacijas. Atsakovė pateikė Jėgainės technines charakteristikas (parametrus) bei funkcines garantijas, kuriomis garantavo, kad Jėgainės NVK bus ne mažesnis kaip 43,5 proc. Tačiau atlikus Jėgainės diegimo darbus, po Rubos katilinės pakartotinių garantinių bandymų, 2013 m. liepos 25 d. buvo nustatyta, kad faktinis Jėgainės NVK elektros galiai tėra 43,1 procentai. Dėl šio Jėgainės specifikacijų neatitikimo, Užsakovui pareikalavus, ieškovė sumokėjo 90 000,00 JAV dolerių netesybų. Ieškovės teigimu, atsakovė neįvykdė savo pareigos perduoti bei įdiegti Jėgainę pagal iš anksto suderintas specifikacijas, todėl privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kurie pagal 2014 m. gruodžio 31 d. oficialų valiutų kursą sudaro 73 993,00 Eur.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad visus savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei įvykdė tinkamai. Pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 9 d. šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei nuosavybės teise Jėgainę pagal sutarties priede Nr. 1 nurodytą specifikaciją, kurioje nurodytas 42 procentai NVK.

Atsakovė pareiškė ieškovei priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš ieškovės 94 3503,00 Eur skolos; 7 568,00 Eur palūkanų; 3 652,00 Eur procesinių palūkanų, priskaičiuotų nuo 268 122,77 Eur sumos už laikotarpį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2015 m. liepos 17 d.) iki 2015 m. spalio 8 d., 6 procentus metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 94 350,76 Eur sumos nuo 2015 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindė 2014 m. lapkričio 14 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, pagal kurį suderinus tarpusavio skolas ir atlikus tarpusavio įskaitymus ieškovė buvo skolinga atsakovei 827 152,98 Eur (2 855 993,81 Lt). Po šio akto pasirašymo tarp šalių vyko atsiskaitymai, dalis atsakovės reikalavimų buvo perleista naujajai kreditorei UAB „Ekotikslai“ ir 2015 m. sausio 26 d. ieškovės įsiskolinimas atsakovei sudarė 268 122,77 Eur (925 774,29 Lt). Vėliau jokių naujų prievolinių santykių tarp šalių neatsirado. 2015 m. spalio 8 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje grąžino atsakovei 173 772,01 Eur užstatą, kurį atsakovė buvo sumokėjusi už ieškovę, todėl ieškovė liko skolinga 94 350,76 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad visas prašomas priteisti įsiskolinimas yra susidaręs sutartinių santykių pagrindu, atsakovė savo sutartines prievoles ieškovei yra įvykdžiusi.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs tarp šalių iškilusį ginčą, 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-948-259-2016). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Manfula“ ieškinys paliko nepakeistą, sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės UAB „Envija“ priešieškinis panaikino ir dėl šios ginčo dalies perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e2A-43-186/2017).

Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad atsakovės pateiktų įrodymų tyrimas ir vertinimas reikštų bylos dalies dėl šio šalių ginčo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme naujais aspektais, kadangi pirmosios instancijos teisme įrodymai nebuvo tiriami ir vertinami, dėl to nebuvo nustatytos teisingam ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės.

Atsakovės priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo suderino savo priešpriešinius reikalavimus bei pripažino, jog UAB „Manfula“ akto pasirašymo dieną buvo skolinga UAB „Envija“ 827 152,98 Eur (2 855 993,81 Lt). Sudarius tarpusavio suderinimo aktą,  2014 m. lapkričio 14 d., UAB „Envija“, UAB „Manfula“ ir UAB „Enodus“ pasirašė trišalį tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 1, kuriuo susitarė, kad UAB „Manfula“ 827 152,98 Eur (2 855 993,81 Lt) dydžio skola UAB „Envija“ yra mažinama 197 803,53 Eur (682 976,03 Lt) suma, kurią su UAB „Envija“ susijusi UAB „Enodus“ buvo skolinga UAB „Manfula“. Atlikus šį reikalavimų įskaitymą UAB „Manfula“ skola UAB „Envija“ sumažėjo iki 629 349,45 Eur (2 173 017,78 Lt).

Šalys pripažįsta, kad po 2014 m. lapkričio 14 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto  sudarymo tarp UAB „Envija“ ir UAB „Manfula“ atsirado naujų vykdytinų priešpriešinių reikalavimų sumokėti už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir (ar) pateiktas prekes, be to 2015 m. sausio 26 d. UAB „Envija“ perleidus UAB „Ekotikslai“ 99 918,91 Eur (345 000,00 Lt) reikalavimą į UAB „Manfula“, 2015 m. spalio 8 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje grąžinus UAB „Envija“ už UAB „Manfula“ sumokėtą 173 772,01 Eur (600 000,00 Lt) užstatą, UAB „Manfula“ įsiskolinimas UAB „Envija“ sumažėjo iki 94 350,76 Eur (325 774,30 Lt).

Ieškovė UAB „Manfula 94 350,76 Eur skolos neginčija, ją pripažįsta, tačiau nurodo turinti priešpriešinį reikalavimą į UAB „Envija“. Ieškovės teigimu, atsakovė skolinga UAB „Manfula“ už atliktus darbus 40 171,03 Eur sumą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Envija“ sutiko su ieškovės UAB „Manfula“ atsikirtimais dėl 25 173,65 Eur skolos ir šioje apimtyje UAB „Envija“ sumažino savo priešieškinio reikalavimus. Spręstina, kad ginčas tarp šalių kyla tik dėl darbų, nurodytų ieškovės UAB „Manfula“ pateiktame 2015 m. rugpjūčio 3 d. atliktų darbų akte Nr. 4.

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Manfula“ grįsdama tinkamą šalių sudarytos sutarties Nr. 2014-027M įvykdymą į bylą pateikė ginčo atliktų darbų aktą Nr. 4 ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija MAN Nr. 00179 18 149,83 Eur sumai. Ieškovės teigimu, atliktų darbų akte įvardinti darbai yra atlikti tinkamai, tačiau atsakovė atsisakė juos priimti bei už juos nesumokėjo.

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

CK 1.138 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, priteisdamas įvykdyti pareigą natūra. Pasisakydamas dėl CK 1.138 straipsnio nuostatų, kaip tokių, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šiame straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios normos, reglamentuojančios, kokiais galimais būdais civilines teises įstatymuose nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos; tačiau paprastai, atsižvelgiant į konkrečių civilinių teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, CK ir kituose įstatymuose yra nustatyti specialūs tų konkrečių teisinių santykių subjektų pažeistų teisių ar interesų gynybos būdai. Taigi asmuo, siekdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra, nuspręsti naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, tačiau tik tokiu atveju, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. individuali įmonė v. UAB „Laivyno inžinerijos centras“, bylos Nr. 3K-3-455/2008; kt.).

Byloje nustatyta, kad  ieškovė UAB „Manfula“ ieškiniu iš atsakovės UAB „Envija“ prašomus priteisti 73 993,00 Eur nuostolių atlyginimą grindė 2011 m. kovo 30 d. sudaryta sutartimi su Baltarusijos įmone, kuria įsipareigojo įdiegti bei paleisti pagal iš anksto suderintas specifikacijas kogeneracinę jėgainę Rubos katilinės rekonstrukcijos projekte (Baltarusijos Respublika).

Ieškovė ieškiniu nepareiškė reikalavimo priteisti iš atsakovės skolą už atliktus darbus pagal šalių sudarytą rangos sutartį Nr. 2014-027-M. Byloje UAB „Envija“ 2015 m. liepos 16 d. pateikus priešieškinį dėl skolos priteisimo, ieškovė ginčo 2015 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija MAN Nr. 00179 ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. atliktų darbų aktą Nr. 4 atsakovei UAB „Envija“ pateikė 2015 m. rugpjūčio 27 d., tačiau neįrodinėjo, kad ieškovei atlikus darbus pagal pateiktą atliktų darbų aktą Nr. 4, prievolė apmokėti skolą, kurios dydis nustatytas 2014 m. lapkričio 14 d. tarpusavio skolos suderinimo aktu, baigėsi įskaitymu.

Specialiosios teisės normos įtvirtina rangovo teisę išsiieškoti jam priklausantį atlyginimą, jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą (CK 6.656 straipsnis), todėl rangovo teisės gali būti ginamos taikant būtent CK 1.138 straipsnyje pasirinktą teisių gynimo būdą. Kadangi ieškovė, kaip rangovas nepareiškė reikalavimo atsakovei (užsakovui) dėl atlikto darbo rezultato priėmimo bei apmokėjimo už jį, teismas neturi teisinio pagrindo ginti ieškovės, kaip rangovės, teisių ir spręsti ar atsakovė pažeidė šalių sudarytos sutarties sąlygas priimti darbo rezultatą bei už jį apmokėti.

Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovei pateikus į bylą įrodymus, patvirtinančius ieškovės įsiskolinimą pagal 2014 m. lapkričio 14 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą bei atsakovei nesutinkant t.y. ginčijant ieškovės vienašališkai sudarytą darbų atlikimo aktą, ieškovė turėjo pateikti įrodymus apie prievolės apmokėti tarpusavio suderinimo akte nurodytą sumą įvykdymą ar šios prievolės pasibaigimą kitu, ieškovės nurodytu pagrindu.

Minėta, kad ieškovė UAB „Manfula“ neįrodinėjo, kad ji pasinaudojo įskaitymo teise, savo teisių gynimui nepasirinko teisių gynimo būdų, įtvirtintų CK 1.138 str. nuostatose, todėl mažinti atsakovės reikalaujamą priteisti sumą, remiantis ieškovės sudarytame atliktų darbų akte Nr. 4 ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitoje-faktūrą Serija MAN Nr. 00179 nurodyta 18.149,83 Eur suma, pagrindo nėra.

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nustato, kad kreditorius turi teisę iš skolininko, pažeidusio piniginės prievolės įvykdymo terminą, reikalauti savo pasirinkimu arba sutartinių netesybų (CK 6.71 straipsnis), arba įstatyminių palūkanų, atliekančių kompensuojamą funkciją (CK 6.261 ir 6.210 straipsniai). Kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos padengia kreditoriaus minimalius nuostolius, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Kreditorius iš skolininko, pažeidusio piniginės prievolės įvykdymo terminą, negalėtų reikalauti palūkanų tik tuo atveju, jeigu įstatyme ar sutartyje būtų numatyta, kad už mokėjimo termino praleidimą palūkanos nėra mokamos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-05 nutartis, priimta civilinėje byloje L. G., G, L v. antstolė A. R.., bylos Nr. 3K-3-373/2006).

Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Nustatyta, kad 268 122,77 Eur ieškovės įsiskolinimas atsakovei susidarė nuo 2015 m. sausio 26 d. 2015 m. spalio 8 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje grąžinus UAB „Envija“ už UAB „Manfula“ sumokėtą 173 772,01 Eur užstatą bei pripažinus tinkamą prievolės įvykdymą pateikus 2015 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija MAN Nr. 00017  ir tos pačios dienos atliktų darbų aktą Nr. 3 ir atliktų darbų vertės pažyma Nr. 3, palūkanos yra pagrindas spręsti, kad piniginės prievolės įvykdymo terminas suėjo 2015 m. kovo 1 d., todėl už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki priešieškinio pateikimo dienos, palūkanos skaičiuotinos nuo 242 949,12 Eur sumos (268 122,77-25 173,65) ir sudaro 5 511,28 Eur, nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2015 m. liepos 17 d.) iki 2015 m. spalio 8 d. 6 procentų metines procesines palūkanas sudaro 3 314,76 Eur sumą, skaičiuojamas nuo 242 949,12 Eur sumos ir nuo 2015 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat atsakovės UAB „Envija“ naudai iš ieškovės UAB „Manfula“ priteistinos 6 procentų metines procesines palūkanos, skaičiuotinos nuo priteistinos 69 177,11 Eur sumos.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi teismas bylinėjimosi išlaidų dydį turi įvertinti atsižvelgiant į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus.

Elektroninėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 3 544,96 Eur teisinės pagalbos išlaidų, sumokėjo 2 880,00 Eur žyminį mokestį, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 822,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 1633,00 Eur žyminį mokestį, o pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, t. y. iš viso atsakovė turėjo 4 867,76 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 4 513,00 žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, ir įvertinus atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą pagal 2015 m. kovo 19 d. Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (įstatymo redakcija Nr. 1R-77) spręstina, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl prašymas tenkintinas ir atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Nustatyta, kad valstybė byloje turėjo 3,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos, atsakovės ieškinį tenkinus iš dalies, valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3,00 Eur sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

              priešieškinį tenkinti iš dalies.

              Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“, j. a. k. 133639191, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“, j. a. k. 302454563, naudai priteisti 69 177,11 Eur skolą, 5 511,28 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo 242 949,12 Eur sumos nuo 2015 m. kovo 1 d. iki priešieškinio pateikimo dienos (2015 m. liepos 17 d.), 3 314,76 Eur metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 242 949,12 Eur sumos nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2015 m. liepos 17 d.) iki 2015 m. spalio 8 d., šešių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (69 177,11 Eur) nuo 2015 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“, j. a. k. 133639191, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“, j. a. k. 302454563, naudai priteisti 4 867,76 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 4 513,00 žyminio mokesčio.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

 

 

Teisėjas                                                                                                              Egidijus Tamašauskas