Civilinė byla Nr. e2-563-881/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00067-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3;
3.4.5.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Nemokumo projektų valdymas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Ryzas logistics“ iškelta nemokumo (restruktūrizavimo) byla.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Nemokumo projektų valdymas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti nemokumo (bankroto) bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ryzas logistics“.
2. Pareiškėja nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-19907-1192/2024, kuriuo ieškovei UAB „Baltijos autoremontas“ iš atsakovės UAB „Ryzas logistics“ priteisė 7 023,83 Eur skolą, 12,25 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 023,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 884 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. spalio 17 d. UAB „Baltijos autoremontas“ ir MB „Nemokumo projektų valdymas“ 2024 m. lapkričio 7 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Baltijos autoremontas“ perleido pareiškėjai visas reikalavimo teises į UAB „Ryzas logistics“ pagal nurodytą sprendimą už akių. Pareiškėja 2024 m. lapkričio 18 d. informavo UAB „Ryzas logistics“ apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą. Pareiškimo pateikimo dieną UAB „Ryzas logistics“ skola pareiškėjai buvo 8 391,63 Eur.
3. Pareiškėjas UAB „Ryzas logistics“ vadovas R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) iškelti UAB „Ryzas logistics“ restruktūrizavimo bylą; 2) patvirtinti UAB „Ryzas Logistics“ 45 889,46 Eur sumą per mėnesį einamiesiems mokėjimams atlikti; 3) nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, UAB „Ryzas Logistics“ restruktūrizavimo planui parengti ir pateikti teismui; 4) leisti UAB „Ryzas logistic“ iš atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), PKO Bank Polski, atlikti visus einamuosius bendrovės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas.
4. Bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau siekia juos įveikti. UAB „Ryzas logistics“ yra gyvybinga bendrovė, vykdo veiklą ir nėra nemoki. Nors bendrovė turi pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, tačiau ji nėra praradusi konkurencingumo rinkoje, turi galimybę sėkmingai įgyvendinti restruktūrizavimo planą. Bendrovė nėra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Pagal bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis, 2025 m. vasario 28 d. ilgalaikis turtas sudarė 114 070 Eur, o trumpalaikis turtas – 92 407 Eur. Bendrovė turi 8 vilkikus (nuomojamus, naudojamus panaudos pagrindais) ir 10 priekabų, kurie yra naudojami ūkinėje komercinėje veikloje. Bendrovė vykdo sutartis, t. y. vienkartinius užsakymus krovinio pervežimui, kuriuos gauna iš pastovių klientų arba krovinių biržos. Bendrovėje dirba 10 darbuotojų, todėl bendrovei reikalingos 45 889,46 Eur per mėnesį išlaidos (darbo užmokesčiui, privalomiems mokesčiams, kuro išlaidoms, kelių mokesčiams ir kita). Bendrovė neprašo paskirti nemokumo administratoriaus, nes jo funkcijas atliks bendrovės vadovas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjos MB „Nemokumo projektų valdymas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ryzas logistics“ ir iškėlė UAB „Ryzas logistics“ restruktūrizavimo bylą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Ryzas Logistics“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. rugsėjo 24 d., bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas yra R. V. Bendrovė užsiima krovininių kelių transporto ir perkraustymo veikla, įmonėje dirba 10 darbuotojų. Iš 2024 metų bendrovės balanso duomenų teismas nustatė, kad bendrovės turi turto už 212 870 Eur, iš kurio ilgalaikio materialaus turto vertė – 127 693 Eur, trumpalaikio turto vertė – 85 177 Eur, jį sudaro per vienerius metus gautinos sumos, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 104 900 Eur. Teismas nustatė, kad bendrovė 2024 metus baigė pelningai, jos grynasis pelnas siekė 7 177 Eur. Teismas padarė išvadą, kad bendrovės finansinė padėtis 2024 metais buvo sudėtinga, tačiau bendrovė nebuvo nemoki. Pagal 2025 m. kovo 17 d. balansą, bendrovės turtas sudarė 206 477 Eur, iš jo ilgalaikio materialaus turto vertė – 114 070 Eur, trumpalaikio turto, kurio didžiąją dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos, vertė – 92 407 Eur, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo iki 181 140 Eur. 2025 metais bendrovės patyrė 28 952 Eur nuostolių. Teismas nustatė, kad bendrovės atžvilgiu yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai 9 vykdomosiose bylose, kurių bendra suma yra 132 578 Eur, didžiausias kreditorius – įkaito davėjas, kuriam bendrovė skolinga 116 007,41 Eur.
7. Teismas padarė išvadą, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau jos skolos neviršija turimo turto vertės. Įvertinęs bendrovės vadovo nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bendrovė ūkinės komercinės veiklos nėra nutraukusi, moka darbo užmokestį darbuotojams bei privalomuosius mokėjimus į valstybės biudžetą.
8. Teismas atsižvelgė į bendrovės vadovo nurodytus argumentus, kad pagrindinės priežastys, nulėmę bendrovės finansinius sunkumus, buvo: 1) bendrovės pajamos, palyginus su 2023 metais, iš esmės sumažėjo dėl taikomų sankcijų dėl karo Ukrainoje tarptautinių krovinių vežimui iš ir į Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką. Iki taikomų sankcijų pradžios, pagrindinės bendrovės veiklos vietovės buvo Rusijos Federacija, Baltarusijos Respublika ir Europos Sąjunga. Pritaikius tarptautines sankcijas, bendrovė turėjo pakeisti veiklos vietoves; 2) iki sankcijų pritaikymo, bendrovėje dirbo Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, tačiau po sankcijų įvedimo, šie asmenys nebegavo vizų ir buvo atleisti. Dėl to išaugo išlaidos, susijusios su darbo santykiais, bendrovė turėjo perskaičiuoti veiklos kaštus. Šiuo metu bendrovė jau yra įsitvirtinusi Europos Sąjungos ir Šengeno zonos šalių rinkoje ir turi pastovius klientus. Teismas taip pat įvertino bendrovės vadovo argumentus, kad šiuo metu veikla yra stabili, planuojama, kad ateinančių metų gaunamos pajamos nebus mažesnės nei 2024 metais, t. y. 572 400 Eur per metus.
9. Įvertinęs bendrovės vadovo pateiktą restruktūrizavimo plano projektą, teismas padarė išvadą, kad bendrovė turi nemažai užsakymų iš užsienio valstybių, kurioms šiuo metu teikia transportavimo paslaugas. Teismo vertinimu, aptarti faktiniai duomenys patvirtina bendrovės gyvybingumą ir aktyviai vykdomą ūkinę komercinę veiklą. Nors bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau veiklos faktiškai nėra nutraukusi, šiuo metu realiai ir aktyviai vykdo transportavimo paslaugas į Europos Sąjungos ir Šengeno zonos šalis. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Ryzas logistics“ būsena atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 6 dalyje nustatytą sąlygą, taip pat visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant bendrovei gali būti keliama restruktūrizavimo byla. Teismas pažymėjo, kad bendrovės vadovo pateiktas restruktūrizavimo plano projektas atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismo vertinimu, bendrovė turi realias galimybes sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – atkurti mokumą ir vykdyti įprastą ūkinę komercinę veiklą, išvengiant bankroto proceso.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėja MB „Nemokumo projektų valdymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareiškėja 2025 m. gegužės 5 d. pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė poziciją dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat pateikė antstolės Audronės Adomaitienės 2025 m. balandžio 29 d. raštą, kuriame pateikta informacija apie UAB „Ryzas logistics“ atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, jų eigą, išieškojimo perspektyvas, bendrovės ir jos vadovo elgesį antstolės bei kreditorių atžvilgiu ir kita. Pareiškėja prašė prijungti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus prie bylos medžiagos, tačiau teismas šio klausimo neišsprendė.
10.2. Teismas neanalizavo, ar 2025 m. vasario 28 d. bendrovės balanse, taip pat ir 2024 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto turto vertė yra reali, taip pat, ar 2025 m. vasario 28 d. balanse nurodyti bendrovės įsipareigojimų kreditoriams duomenys atitinka tikrovę. Teismas apsiribojo tik balanse nurodytų duomenų aprašymu, neatliko jų vertinimo, neišreikalavo papildomos informacijos iš bendrovės. Bendrovės pateiktų dokumentų (balanso, kreditorių ir debitorių sąrašų, restruktūrizavimo plano projekto) duomenys kelia pagrįstas abejones dėl duomenų atitikimo tikrovei.
10.3. 2025 m. vasario 28 d. bendrovės balansas nėra pasirašytas tinkamo asmens, be to, jame nurodyta turto vertė nėra reali, kadangi pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teigiama, kad bendrovės ilgalaikį turtą sudaro transporto priemonės, kurių bendra vertė 114 070 Eur. Tačiau bendrovė nepateikė objektyvių įrodymų tokiai ilgalaikio turto vertei pagrįsti (pavyzdžiui, turto įsigijimo dokumentų, turto vertinimo ataskaitų ar kita), taip pat, bendrovė nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti turtą ir nustatyti, kad bendrovė faktiškai tokį turtą valdo, pavyzdžiui, transporto priemonių techninių pasų, nuotraukų ar kita. Pateiktas ilgalaikio turto sąrašas negali būti laikomas objektyviu įrodymu, kadangi yra sudarytas bendrovės vadovo. Transporto priemonių (ypač priekabų) vertė nuolat mažėja dėl nusidėvėjimo, todėl faktinė transporto priemonės vertė gali būti daug mažesnė, todėl negalima daryti išvados, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė – 114 070 Eur.
10.4. Antstolė A. Adomaitienė 2025 m. balandžio 29 d. apeliantei pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad nepaisant to, jog jau ilgą laiką atliekamas išieškojimas iš visų UAB „Ryzas logistics“ priklausančių, įkeistų transporto priemonių, per visą išieškojimo laikotarpį bendrovės atstovai antstolei nepristatė šių transporto priemonių, taip pat nepateikė įrodymų, jog faktiškai valdo tokias transporto priemones. Ši aplinkybė sustiprina abejones dėl deklaruojamos ilgalaikio turto apimties ir vertės.
10.5. Bendrovė nepagrindė 2025 m. vasario 28 d. balanse nurodytos trumpalaikio turto vertės realumo. Trumpalaikį turtą (92 407 Eur) sudaro 91 677 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 730 Eur pinigai ir jų ekvivalentai. UAB „Ryzas logistics“ vadovas byloje nurodė, kad už 2025 m. kovo mėn. bendrovė išrašė sąskaitų debitoriams už 21 049 Eur, todėl bendra debitorių įsiskolinimų suma – 112 726,40 Eur. Taip pat bendrovės vadovas buvo nurodęs informaciją, kad skolininkų, kurie vėluoja atsiskaityti ilgiau kaip 60 dienų, skolų suma sudaro 83 727 Eur, o tokių, kurie vėluoja mažiau kaip 60 dienų – 28 999,40 Eur. Bendrovės pateiktuose skolininkų sąrašuose nėra nurodyti konkretūs atsiskaitymo terminai, per kuriuos skolininkai privalo įvykdyti prievoles, todėl neaišku, ar didžiąją dalį, t. y. 75 proc. skolų (83 727 Eur), kurios pradelstos ilgiau kaip 60 dienų, yra realu išieškoti. Bendrovė nepateikė įrodymų, kad įsiskolinimai yra realiai egzistuojantys ir pagrįsti, taip pat, jog yra galimybė tokias skolas išieškoti, ar bendrovė mėgino atgauti skolas. Absoliučią daugumą skolininkų sudaro užsienyje registruotos bendrovės, tai apsunkina išieškojimą ar jį padaro neįmanomu. Skolininkų sąrašuose nėra nurodyti skolininkų registracijos kodai, buveinės adresai. Tai apsunkina galimybes patikrinti, ne skolininkų mokumą, bet jų egzistavimo faktą.
10.6. Bendrovės kreditorių sąraše nenurodyta, kurie įsiskolinimai yra pradelsti, o kurių vykdymo terminas dar nėra suėjęs. 2025 m. vasario 28 d. balanse ir restruktūrizavimo plano projekto 1.6 papunktyje nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 23 140 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 158 000 Eur, iš to galima būtų spręsti, jog pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro tik 23 140 Eur. Tokie duomenys neatitinka tikrovės. Iš antstolės A. Adomaitienės 2025 m. balandžio 29 d. rašto matyti, kad priverstinai išieškomi, kitaip tariant, pradelsti bendrovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 144 214,43 Eur. Byloje pateiktas 2025 m. vasario 24 d. išrašas iš antstolių informacinės sistemos, pagal kurį, iš bendrovės buvo išieškoma bendra 132 578 Eur skolų suma. Vien šie duomenys patvirtina, kad bendrovės skolos kreditoriams beveik 6 kartus viršija balanse pateiktus duomenis, jog pradelstų įsiskolinimų yra tik 23 140 Eur.
10.7. Kreditorių sąraše nurodytos mažesnės įsiskolinimų apimtys negu faktiškai egzistuoja –kreditorių sąraše nurodyta, kad skola pareiškėjai MB „Nemokumo projektų valdymas“ yra 7 907,83 Eur, tačiau išraše iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad 2025 m. sausio 28 d. skola buvo 8 306,22 Eur; kreditorių sąraše nurodyta, kad skola ARKU kredito unijai – 108 933,28 Eur, kai antstolių sistemoje nurodyta 116 007,41 Eur skola. Šie neatitikimai teismui taip pat nesukėlė abejonių.
10.8. Teismas bendrovės gyvybingumą įvertino paviršutiniškai, nesivadovaudamas teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis, iš esmės pasikliaudamas tik bendrovės vadovo deklaratyviais teiginiais. Bendrovė nepateikė sutarčių su nuolatiniais klientais, tokių sutarčių analizės gautinų pajamų ir pelno prasme. Nei bendrovės vadovo pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nei restruktūrizavimo plano projekte nenurodyta, kokius konkrečius ir realų poveikį turėsiančius verslo sprendimus bendrovė priims ir kokias priemones pritaikys, siekdama pagerinti veiklos rezultatus ir atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties, deklaruojami veiklos tikslai ir gautinų pajamų apimtys nėra realūs, labiau atspindi abstrakčią ir verslo viziją.
10.9. Restruktūrizavimo plano projekto 4.2 papunktyje nurodoma, kad restruktūrizavimo laikotarpiu pokyčių bendrovės veikloje nenumatoma. Pagrindinis šaltinis, iš kurio bendrovė tikisi atkurti mokumą yra tos pačios verslo veiklos vykdymas. Tačiau akivaizdu, kad per 2023–2024 metus bendrovės veikla generavo tik didėjančią nevykdomų finansinių įsipareigojimų apimtį, todėl tolimesnis veiklos vykdymas neatlikus esminių pokyčių, lemtų tik dar didesnius įsipareigojimus kreditoriams. Restruktūrizavimo plano projekte iš esmės apsiribota tik lakonišku teiginiu, kad planuojamos gauti pajamos nebus mažesnės nei 2024 metais, tačiau apeliantė abejoja bendrovės 2024 metų gautų pajamų realumu, be to, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių realias bendrovės perspektyvas sugeneruoti 572 400 Eur pajamas per metus.
10.10. Bendrovė neturi vertingo ilgalaikio turto, iš kurio pardavimo, nenutraukiant veiklos, galima būtų finansuoti restruktūrizavimo procesą. Bendrovė neplanuoja gauti finansavimo kreditavimo forma, jos akcininkas taip pat nenumato atlikti jokių finansinių investicijų. Todėl restruktūrizavimo plano projekto 2.6 papunktyje pateiktas preliminarus įsipareigojimų dengimo grafikas neturi sąsajų su realiu bendrovės įsipareigojimų įvykdymu bei mokumo atkūrimu.
10.11. Bendrovė nurodė, nemokumo administratoriaus funkcijas vykdys vadovas R. V. Antstolės A. Adomaitienės rašte nurodoma, kad bendrovės vadovas su antstole nebendradarbiauja, atsisako nurodyti turto buvimo vietą, vengia vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 7 d. nutartį, kuria bendrovės vadovui buvo skirta bauda dėl antstolio reikalavimų nevykdymo. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui turėjo sukelti abejones dėl bendrovės ir jo vadovo nesąžiningumo, taip pat, įtarimų dėl galimų ketinimų restruktūrizavimo procesą panaudoti kaip priemonę atsiskaitymo su kreditoriais vilkinimui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Ryzas logistics“ iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
14. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja MB „Nemokumo projektų valdymas“ pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos – 2025 m. balandžio 29 d. antstolės A. Adomaitienės raštą. Pareiškėjos teigimu, ji prašė pirmosios instancijos teismo pridėti 2025 m. gegužės 5 d. rašytinius paaiškinimus ir aptariamą antstolės raštą prie bylos medžiagos, tačiau teismas šio klausimo neišsprendė. Antstolės raštas yra aktualus ir atskirojo skundo nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme.
17. Atsižvelgdamas į tai, kad prašomas priimti antstolės raštas yra susijęs su ginčo dalyku, t. y. antstolės nurodytos aplinkybės gali būti svarbios sprendžiant dėl UAB „Ryzas logistics“ mokumo, apskųstos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė rašytinio įrodymo prijungimo klausimo, nors pastarasis buvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pabaigos, įvertinęs, kad bylos šalys su šiuo įrodymu turėjo galimybę susipažinti, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima (CPK 314 straipsnis).
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų
18. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi iškėlė UAB „Ryzas logistics“ restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, kad nors bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau ūkinės komercinės veiklos faktiškai nėra nutraukusi, šiuo metu realiai ir aktyviai vykdo transportavimo paslaugas, todėl yra gyvybinga.
19. Apeliantė UAB „Nemokumo projektų valdymas“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad: 1) teismas neanalizavo, ar bendrovės balanse nurodyti duomenys apie turimą turtą ir įsipareigojimus kreditoriams yra pagrįsti faktiniais duomenimis; 2) teismas neįvertino realių bendrovės galimybių išieškoti debitorių skolas; 3) teismas bendrovės gyvybingumą vertino paviršutiniškai, nereikalavo bendrovės pateikti įrodymus apie realų ūkinės komercinės veiklos vykdymą
20. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo atlikta UAB „Ryzas logistics“ (ne)mokumo analizė, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, stokoja išsamumo.
21. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas iš kolektyvinių juridinio asmens finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiam juridiniam asmeniui išsaugoti.
22. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma iškelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
23. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra ir būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, ir vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas. Finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, todėl restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Todėl būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020, 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-910/2024).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs finansinės atskaitomybės duomenis už 2024 metus, taip pat UAB „Ryzas logistics“ vadovo pateikto 2025 m. vasario 28 d. balanso, duomenis, kreditorių, debitorių sąrašus, nusprendė, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau jos skolos neviršija turimo turto vertės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti nurodytiems motyvams dėl bendrovės mokumo pagal juridinio asmens balanso testą.
25. Iš 2024 metų balanso duomenų nustatyta, kad UAB „Ryzas logistics“ turimas turtas ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 212 870 Eur (iš jo ilgalaikis turtas – 127 693 Eur, trumpalaikis turtas – 85 177 Eur, kurį sudaro per vienerius metus gautinos sumos). Pagal aptariamo balanso duomenimis, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 104 900 Eur. Pagal 2025 m. vasario 28 d. tarpinio balanso duomenis, bendrovė turėjo turto už 206 477 Eur (iš jo ilgalaikis turtas – 114 070 Eur, trumpalaikis turtas – 92 407 Eur, kurį sudarė per vienerius metus gautinos sumos (91 677 Eur) ir grynieji pinigai bei jų ekvivalentai 730 Eur). Aptariamo balanso duomenimis, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 181 140 Eur.
26. Iš anksčiau aptartų duomenų matyti, kad didelę dalį UAB „Ryzas logistics“ turto sudaro debitorių skolos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad debitoriniai įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Debitoriniai įsiskolinimai nelaikomi realiu bendrovės turtu, kadangi nėra žinomos skolų susigrąžinimo galimybės, skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje nėra dažnas; laikomasi pozicijos, kad šis turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020; 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-781/2021; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Ryzas logistics“ pateikti debitorių (skolininkų) sąrašai nėra išsamūs, juose nenurodyti prievolių įvykdymo terminai. Vis dėlto, bendrovė vadovas byloje buvo nurodęs informaciją, kad skolininkų, kurie vėluoja atsiskaityti ilgiau kaip 60 dienų, skolų suma – 83 727 Eur, o tokių, kurie vėluoja mažiau kaip 60 dienų – 28 999,40 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad objektyvių duomenų, jog UAB „Ryzas logistics“ turi realią galimybę susigrąžinti skolas iš sąraše nurodytų debitorių, byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad debitorinės skolos nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip realus bendrovės turtas.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertinant UAB „Ryzas logistics“ mokumą, aktuali ir ilgalaikio turto analizė. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bendrovės ilgalaikį turtą sudaro transporto priemonės (vilkikai arba jų priekabos). Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso šios transporto priemonės: 1) Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme draudžiamas; 3) Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 4) DAF XF 510 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme draudžiamas; 4) DAF XF 510 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme draudžiamas; 5) Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme draudžiamas; 6) LECI TRAILER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme draudžiamas; 7) MERKER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 8) MERKER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme draudžiamas; 9) SAMRO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme draudžiamas; 10) GRAY & ADAMS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme draudžiamas; 11) GRAY & ADAMS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme draudžiamas; 12) GRAY & ADAMS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme draudžiamas; 13) MONTRACON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme draudžiamas; 14) SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme draudžiamas; 15) SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme draudžiamas.
29. Iš Turto areštų aktų registro duomenų matyti, kad dauguma bendrovei priklausančių transporto priemonių yra areštuotos, apribotas naudojamasis jomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad bendrovės balanse nurodyta ilgalaikio turto vertė taip pat neatitinka faktinių duomenų ir negali būti laikoma realia, nes tikėtina, kad bendrovei priklausančios areštuotos transporto priemonės bus realizuotos priverstine tvarka.
30. Byloje pateiktas 2025 m. vasario 24 d. išrašas iš antstolių informacinės sistemos, pagal kurį, iš bendrovės buvo išieškoma bendra 132 578 Eur skolų suma. Apeliantės teigimu, tokie duomenys neatitinka tikrovės. Iš antstolės A. Adomaitienės 2025 m. balandžio 29 d. rašto matyti, kad priverstinai išieškomi bendrovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 144 214,43 Eur.
31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad realų UAB „Ryzas logistics“ turtą, atėmus abejotiną debitorinių skolų sumą, sudaro 114 800 Eur (206 477 Eur - 91 677 Eur). Pažymima, kad įvertinus ilgalaikio turto vertės neatitikimą faktiniams duomenims, bendrovės turto vertė dar labiau sumažėtų. Šiuo atveju, vien bendrovės atžvilgiu priverstinai išieškoma skolų suma (144 214,43 Eur) viršija turimo turto vertę, todėl konstatuojama, jog UAB „Ryzas logistics“ atitinka nemokios bendrovės būklę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Pažymima, kad antstolės A. Adomaitienės pateikti duomenys taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad bendrovė turi finansinių sunkumų likvidumo testo aspektu, t. y. laiku negali vykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Ryzas logistics“ atitinka nemokios bendrovės būklę tiek balanso, tiek likvidumo testų aspektais. Ši aplinkybė, kaip jau minėta, nepaneigia UAB „Ryzas logistics“ teisės į restruktūrizavimo procesą (nutarties 23 punktas), vis dėlto tai lemia, kad tokiu atveju teismas turi itin atidžiai įvertinti aplinkybes dėl bendrovės gyvybingumo, analizuoti pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones, kuriomis ketinama atkurti bendrovės mokumą ir užtikrinti jos veiklos tęstinumą. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismo atliktas bendrovės gyvybingumo vertinimas šiuo atveju apsiribojo bendrovės vadovo pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodytų aplinkybių aprašymu.
33. Skolininko gyvybingumą galima įrodinėti visais leistinais įrodymais (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Tačiau pagrindinė su gyvybingumu susijusi informacija dažniausiai pateikiama restruktūrizavimo plano projekte. Jame turi būti nurodytos finansinių sunkumų priežastys ir mastas (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių palyginimas restruktūrizavimo ir bankroto atvejais (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punktas) bei restruktūrizavimo priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas. Pastarasis vertinimas apima argumentus, pagrindžiančius, kad šios priemonės padės įmonei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas).
34. Teismas, vertindamas bendrovės gyvybingumą, turi atsižvelgti į visas reikšmingas faktines aplinkybes: kokios priežastys lėmė nemokumo problemas; kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo; kokios yra šios veiklos perspektyvos; kokios numatomos pajamos (pelnas) ir ar jos leis ateityje vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Taip pat svarbu įvertinti bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičių ir jo pokyčius. Jei bendrovė nevykdo ūkinės komercinės veiklos arba jos planuojama veikla akivaizdžiai neleis ateityje įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kyla pagrįstų abejonių dėl jos gyvybingumo. Be to, vertinant gyvybingumą, būtina atsižvelgti į esminių prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti prievolių vykdymo privalomumo. Todėl restruktūrizavimo procedūros negali būti pradėtos ar tęsiamos, jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių, pavyzdžiui, nemoka mokesčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
35. Gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturėtų būti pernelyg aukštas, todėl nereikalaujama rinkos ekspertizių tyrimo išvadų. Pareiga pagrįsti bendrovės gyvybingumą tenka pareiškėjui, tačiau teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus. Tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą restruktūrizavimo proceso reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą, kas savo ruožtu padeda apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą bei užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą. Restruktūrizavimo plano projekte turi būti pateikta visa reikšminga informacija apie bendrovės nemokumo problemas ir priemones, leidžiančias tęsti ūkinę komercinę veiklą bei užtikrinti jos perspektyvą. Bendrovės gyvybingumą paneigia negebėjimas vykdyti mokestinių ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pateikto restruktūrizavimo plano projekto 4.2 papunktyje nurodoma, jog restruktūrizavimo laikotarpiu pokyčių bendrovės veikloje nenumatoma. Taigi, bendrovė šiuo atveju ketina atkurti mokumą vykdydama krovinių pervežimo veiklą. Tačiau šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad UAB „Ryzas logistics“ nepateikė sutarčių su nuolatiniais klientais, tokių sutarčių analizės gautinų pajamų ir pelno prasme. Akcentuojam ir tai, kad dalis bendrovės transporto priemonių, nuo kurių tiesiogiai priklauso ūkinės komercinės veiklos vykdymas, yra areštuotos arba joms apribotas dalyvavimas eisme. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie netrukdomą UAB „Ryzas logistics“ ūkinės komercinės veiklos tęstinumą, kita vertus, neleidžia įvertinti šios veiklos vykdymo perspektyvų.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aktualiausi UAB „Ryzas logistics finansiniai duomenys patvirtina atskirojo skundo teiginius, kad bendrovė susiduria su likvidumo problema, t. y. egzistuoja ne tik reali tikimybė, kad bendrovė taps nemokia per artimiausius tris mėnesius, bet tikėtinas ir realus nemokumas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bendrovės finansinės situacijos, taip pat nepasisakė dėl bendrovės numatomų pajamų (pelno) ir jų pakankamumo būsimiems skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Teismas neįvertino, ar bendrovės numatytos priemonės realiai gali užtikrinti veiklos tęstinumą, kaip tai reikalaujama restruktūrizavimo procese.
38. Teismas, siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į viešojo intereso tokio pobūdžio bylose egzistavimą ir teismo aktyvų vaidmenį, įgyvendindamas teisėjo vadovavimo procesui principą (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas), turi imtis priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir (ar) esamiems prieštaravimams, neaiškumams pašalinti, įpareigodamas proceso dalyvius pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar) įrodymus (pavyzdžiui, duomenis iš oficialių valstybės institucijų apie mokėtinų mokesčių tarifus, dydį), rinkdamas įrodymus pats, tačiau kartu nepaneigiant ir bendrosios įrodinėjimo pareigos, kuri tenka ginčui reikšmingų aplinkybių įrodymu suinteresuotai šaliai (CPK 178 straipsnis)
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, viešojo intereso buvimą, aktyvų teismo vaidmenį tokiose bylose, tai, kad UAB „Ryzas logistics“ šio teisminio proceso metu neteikė papildomų argumentų ir (ar) įrodymų, siekdama įrodyti gyvybingumą, o byloje esantys duomenys yra tik fragmentiški, taip pat atsižvelgusi į apeliantės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus, nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai įvertinti faktinę bylos situaciją ir pašalinti bet kokius galimus neaiškumus, prieštaravimus, turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigą šioje byloje veikti aktyviai ir įpareigoti nemokumo proceso šalis pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar) įrodymus, galinčius turėti reikšmės ginčo klausimui tinkamai išspręsti, ar pačiam juos savo iniciatyva išreikalauti (CPK 198, 199 straipsniai; JANĮ 3 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo, dėl to byloje reikšmingos aplinkybės ir įrodymai dėl bendrovės gyvybingumo teismo liko nenustatyti ir neįvertinti.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aktualiausi UAB „Ryzas logistics“ finansiniai duomenys patvirtina atskirojo skundo teiginius, kad bendrovė susiduria su likvidumo problema, t. y. egzistuoja ne tik reali tikimybė, kad bendrovė taps nemokia per artimiausius tris mėnesius, bet tikėtinas ir realus nemokumas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bendrovės finansinės situacijos, taip pat nepasisakė dėl bendrovės gyvybingumo. Teismas neįvertino, ar bendrovės numatytos priemonės realiai gali užtikrinti veiklos tęstinumą, kaip tai reikalaujama restruktūrizavimo procese.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, neišsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, spręsdamas dėl UAB „Ryzas logistics“ likvidumo ir gyvybingumo. Šis nustatytas pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinama.
42. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).
43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus UAB „Ryzas logistics“ likvidumo ir gyvybingumo teisinio įvertinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą iš esmės tirdamas ir vertindamas anksčiau nurodytas ginčui reikšmingas aplinkybes, pakeistų pirmosios instancijos teismą. Taip būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjos MB „Nemokumo projektų valdymas“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir UAB „Ryzas logistics“ vadovo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Ryzas logistics“ klausimai perduodami pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
44. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas nemokumo bylos UAB „Ryzas logistics“ iškėlimo klausimą, turi įvertinti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, be kita ko, atsižvelgti į tai, kad reikalinga įvertinti UAB „Ryzas logistics“ ūkinės komercinės veiklos vykdymo perspektyvas ir pagrįsti šios bendrovės gyvybingumą pagal veiklos pobūdį, veiklos pajamas, sąnaudas, darbuotojų skaičių; pašalinti neaiškumus dėl to, kaip UAB „Ryzas logisticas“ ketina generuoti pelną, jeigu šiuo metu pagrindiniai ūkinės komercinės veiklos įrankiai (transporto priemonės) yra arba areštuoti, arba uždraustas jų dalyvavimas eisme ir kita.
45. Panaikinus skundžiamą nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantei grąžinamas 57 Eur už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Ryzas logistics“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantei mažajai bendrijai „Nemokumo projektų valdymas“ (juridinio asmens kodas 305670317), 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. gegužės 16 d., išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
Teisėja Vilija Mikuckienė