Administracinė byla Nr. eI-1210-484/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03459-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui J. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) 2022 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo J. B. 228,49 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą (toliau – Rinkliava) laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 12,34 Eur delspinigių.
Pareiškėja nurodo, kad ji atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.
Pažymi, kad atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius: (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 113,11 kv. m); (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 91,5 kv. m); (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 35,68 kv. m), todėl jam taikoma prievolė mokėti Rinkliavą.
Teigia, kad vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovui pateikti pranešimai: 2018 m. birželio 6 d. Mokėjimo pranešimas Nr. 10134595, 2019 m. kovo 15 d. Mokėjimo pranešimas Nr. 10878953, 2019 m. liepos 23 d. Skolos pranešimas Nr. 139099, 2020 m. rugsėjo 18 d. Mokėjimo pranešimas Nr. 11281654, 2020 m. rugsėjo 18 d. Korekcijų detalizacija Nr. 11281654, 2021 m. rugpjūčio 9 d. Skolos pranešimas Nr. 283749, 2021 m. gruodžio 28 d. Skolos pranešimas Nr. 373766. Pranešimas su įsiskolinimo suma ir šiais metais mokėtina rinkliavos suma buvo pateiktas adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau, neatsižvelgiant į pateiktą informaciją, įsiskolinimas padengtas nebuvo. Atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 228,49 Eur (už 2018 metus – 83 Eur; už 2019 metus – 124 Eur; už 2020 metus – 21,49 Eur (2020 m. mokėtina suma buvo apskaičiuota 60,76 Eur, tačiau dėl duomenų pasikeitimo 2020 m. rugsėjo 18 d. atlikus korekciją suma buvo sumažinta 39,27 Eur).
Taip pat pareiškėja nurodo, kad atsakovui nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatytą laikotarpį. Atsakovui priskaičiuota delspinigių suma yra 12,34 Eur (už 2018 m. – 4,48 Eur; už 2019 m. – 6,70 Eur; už 2020 m. – 1,16 Eur).
Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu.
Teismas
konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigių, susidariusių laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. priteisimo iš atsakovo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, MAĮ bei jų įgyvendinamieji teisės aktai.
Rinkliavų įstatymo
2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu ir jos nustatyta tvarka nustatyta privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad savarankiškosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtoms)) savivaldybių funkcijoms priskiriamas vietinių rinkliavų nustatymas (2 punktas), o taip pat ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas (31 punktas). Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalimi, savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų, taip pat savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šiuo tikslu savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas (Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnis). Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“ (Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalis). Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą (Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 2 dalis). Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi minėtais principais (Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 4 dalis). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), kurie su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimo ir administravimo principus, rinkliavos mokėtojus, rinkliavos mokėjimo, lengvatų teikimo ir permokų grąžinimo tvarką. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, rinkliava taikoma Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į atitinkamas nekilnojamojo turto rūšis (kategorijas). Rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą Rinkliavos nuostatuose pavesta vykdyti savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.
Aptartų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai yra įstatymais suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ teisės aktais yra suteikti įgaliojimai vykdyti minėtos rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą, laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei LVAT jurisprudenciją ir, remiantis byloje pateiktais valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, patvirtinančiais, kad atsakovas nuosavybės teise nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. spalio 30 d. valdė nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį: (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. – butą, esantį (duomenys neskelbtini); nuo 2006 m. birželio 6 d. valdo 19/10000 dalis negyvenamųjų patalpų-požeminio parkingo, esančių (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas ir turi pareigą mokėti šią vietinę rinkliavą.
Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimai sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs.
Rinkliavų įstatyme
, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Remiantis MAĮ 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016). Kadangi šiuo atveju nėra teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, MAĮ 68 straipsnio nuostatos dėl senaties termino taikytinos vietinės rinkliavos atžvilgiu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015; 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139,140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja į teismą su prašymu dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nepriemokos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 22 d., todėl, vadovaujantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti skaičiuojama už einamuosius (2022 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. Kadangi pareiškėja su prašymu priteisti vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 22 d., teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja praleido terminą išieškoti šią rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, pareiškėjai iš atsakovo priteisiant 145,49 Eur (už 2019 metus – 124 Eur; už 2020 metus – 21,49 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., o pareiškėjos prašymo dalis dėl vietinės rinkliavos skolos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atmestina kaip nepagrįsta.
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti 12,34 Eur delspinigių, susidariusių pastarajam nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, todėl nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai, bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį (už 2018 m. – 4,48 Eur; už 2019 m. – 6,70 Eur; už 2020 m. – 1,16 Eur).
Kadangi padaryta išvada, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl prašymas dėl 12,34 Eur delspinigių priteisimo taip pat tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant pareiškėjai 7,86 Eur delspinigių (už 2019 m. – 6,70 Eur; už 2020 m. – 1,16 Eur), susidariusių laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovo J. B. 145,49 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus ir keturiasdešimt devynis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bei 7,86 Eur (septynis eurus ir aštuoniasdešimt šešis centus) delspinigių.
Likusią dalį prašymo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Ina Kirkutienė