Nr. DOK-3147

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00702-2022-0

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. birželio 24 d. paduotu atsakovo K. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas K. M. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams K. M. ir antstoliui S. U., tretiesiems asmenims N. M., valstybės įmonei Registrų centrui ir „Loyd‘s insurance company“ S. A. – AES Syndicate 5322, atstovaujamai uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Colemont draudimo brokeris“, dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nemotyvavo, kodėl antstolio vykdymo procese atlikti procesinių teisės normų pažeidimai, kurie teismų pripažinti esminiais, turtines ir teisines pasekmes turi sukelti ne antstoliui, kurio veiksmai organizuojant ginčo varžytynes pripažinti neteisėtais, o atsakovui. Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: kai priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai, tai pažeistas asmenų teises teismas gina taikydamas civilinę atsakomybę, bet netaiko restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020), o šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo šios praktikos, kurią būtų tikslinga plėtoti.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo, visiškai nepasisakė dėl atsakovo argumentų, ar yra pagrindas nukrypti nuo procesinėse teisės normose nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, o Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad bylinėjimo išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusių atsakovų, atsižvelgiant tik į šių asmenų procesinę padėtį. Šį procesinį klausimą abiejų instancijų teismai sprendė aiškiai nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią sprendžiant kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų būti paskirstyta bylinėjimosi išlaidų našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl jame nurodytų teisės normų pažeidimo, turintys esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, bei nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kasacinį skundą atsisakius priimti, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Grąžinti N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1066 (vieno tūkstančio šešiasdešimt šešių eurų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą AB Swedbank mokėjimo nurodymu.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Goda Ambrasaitė–Balynienė

        Gražina Davidonienė

        Algirdas Taminskas