Baudžiamoji byla Nr. 1 -20-598/2017

Proceso Nr.1- 01-1-28278-2016-8

Kategorija 1.2.4.4.4.1;2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  

2017 m. liepos 13 d.

Jonava         

              Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,  dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, advokatui Linui Mažonui,  nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui Mariui Kuzminovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2012-04-06 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. - 12 MGL (1560 litų) bauda, bauda sumokėta; 2) 2014-03-17 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; 3) 2014-04-01 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d., 259 str. 2 d., - 4 mėn. 6 d. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2014-05-15 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi 2014-03-17 paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė subendrinta su 2014-04-01 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 mėn. 6 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 4) 2015-01-08 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 1 d. - 4 mėn. laisvės atėmimo bausme. Subendrinus su 2014-05-15 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį,  ir

n u s t a t ė :

              J. R. kaltinamas tuo, kad 2015 m. gegužės 10 d. apie 00.30 – 01.30 val. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė nukentėjusiajam V. B. smūgį kumščiu į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį dešinėje kampo srityje bei kairėje antro danties srityje - tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą.

              Apklausus teisiamajame posėdyje kaltinamąjį J. R., jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, T. R. jį pakvietė į svečius pas G. Bute jau buvo R. M., M. M. ir T. R.. Maždaug po valandos į butą įbėgo 3-4 jaunuoliai ir prasidėjo konfliktas, kurio priežasties jis nežino. Kambaryje susistumdė M. M. ir nukentėjusysis. Po kelių minučių iš buto visi išėjo, o grįžusi G ir jam ir jo draugams liepė išeiti. Jam išėjus iš laiptinės link jo nuo automobilio ėjo nukentėjusysis. Jis pasirodė piktas. Kadangi nenorėjo veltis į konfliktą, kažkuria ranka, nukentėjusįjį pastūmė į krūtinę ir nuėjo. Nematė, kad kas nors būtų nukentėjusiajam sudavęs. Negali nurodyti kur konkrečiai tuo metu buvo M. M.. Anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo ir nežino kodėl jis nurodo, kad jis jam sudavė į veidą. T. V. pažįsta, taip pat negali paaiškinti kodėl duoda neteisingus jį apkalbančius parodymus, kad jis sudavė nukentėjusiajam. Bylos teisme nagrinėjimo metu nukentėjusiajam ar liudytojams jokio poveikio nedarė tik domėjosi ar atvyks į teisiamuosius posėdžius M. M., nes dėl jo neatvykimo užtruko procesas.

              Apklausus teisiamajame posėdyje nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą V. B., jis parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį apie 24 val. jis su draugais sėdėjo automobilyje (duomenys neskelbtini) g. prie parduotuvės. Iš(duomenys neskelbtini) g. namo Nr.29 laiptinės išėjo kaltinamasis, M. M. ir T. R.. Visi trys priėjo prie automobilio ir kažkuris liepė jam išlipti. Kaltinamasis stovėjo priešais jį, M. M. kiek dešiniau, o T. R. – kairiau. J. R. pasakęs, kad jis negražiai elgiasi, kumščiu jam sudavė į dešinį žandikaulį. Nuo smūgio prarado orientaciją, nenukrito. Tuoj pat smūgį į veidą jam sudavė M. M.. Kadangi buvo apsvaigęs negali sukonkretinti į kurią vietą buvo suduota. Nuo smūgio dar labiau  apsvaigo. Kai atsipeikėjo, šalia buvo tik jo draugai.  2017-03-29 teisiajame posėdyje papildomai apklausus nukentėjusįjį V. B., jis parodė, kad privataus kaltinimo byloje su M. M. susitaikė todėl, kad jis jam sudavė smūgį į veidą. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam reiškia 5000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes savaitę gulėjo ligoninėje ir negalėjo lankyti gimnazijos, traumą patyrė prieš egzaminus ir tai sutrikdė mokslus. Be to dėl patirtų sužalojimų kilo bendravimo sunkumų, negalėjo normaliai maitintis.

              Apklausus teisiamajame posėdyje liudytoją Š. V., jis parodė, kad 2015 m. tikslios datos jis neprisimena, su draugais grįžo iš gamtos. Visi nuvažiavo prie G. B. namų. Bute įvyko konfliktas tarp jų ir ten buvusių vaikinų. Jis ir jo draugai išėjo į laiką. Po kurio laiko iš laiptinės išėjo M. M., J. R. ir T, kurie ėjo link jų automobilio. Priėję pasiteiravo kieno automobilis. Atsakė, kad automobilis jo. J. R. V. B. pasakė išlipti, nes nori su juo pasikalbėti. Jis (Š. V.) išlipo kartu su V. B.. Kol išlipo ir apėjo aplink automobilį, girdėjo, kad V. B. buvo suduoti trys smūgiai. Iš V. B. ir G. V. pasakojimo žino, kad vieną smūgį sudavė J,R, o du – M. M.. Pats to nematė. V. B. stovėjo lyg apsvaigęs, buvo susiėmęs už dešinio skruosto žandikaulio srityje. Jis atitraukė M. M., o J. R. stumtelėjo nuo V. B. ir pasakė pasitraukti.

              Apklausus teisiamajame posėdyje liudytoją G. V., jis parodė, kad įvykio datos jis neprisimena. Naktį atvažiavo prie G. B. namų. Kai jis buvo Š. V. automobilyje priėjo T. M. ir Tomas. Priėję prie automobilio paklausė kur yra tas, kuris nekviestas atėjo. Tai išgirdęs, V. B. išlipo iš automobilio, matyt, tikėdamasis draugiškai pasikalbėti. Iš automobilio išlipo ir Š. V.. Jis ir T. V. liko automobilyje. Jis girdėjo, kaip kažkuris iš vaikinų V. B. išsakė pretenzijas dėl atėjimo į butą ir iš karto po to, V. B. nespėjus nieko atsakyti, kiek pamena, iš pradžių M. M., o tada jo draugas, kurio nepažįsta, sudavė V. B. į veidą po vieną smūgį kumščiu. Smūgių sudavimo metu V. B. stovėjo į jį nugara, todėl nematė į kurias veido sritis kuris vaikinas smūgiavo. Š. V. juos išskyrė.

              Apklausus teisiamajame posėdyje liudytojus T. V. ir R. M., jie parodė, kad iš kitų asmenų žino, kad nukentėjusįjį sužalojo J. R. ir M. M., tačiau sužalojimo aplinkybių nematė.

              Apklausus teisiamajame posėdyje ekspertą G A. C., jis parodė, kad apatinis žandikaulis nėra labai stiprus, todėl nereikia ypatingos jėgos, kad jį sulaužyti. Paprastai žandikaulis lūžta vieno smūgio pasėkoje. Jis negali atskirti kada lūžo žandikaulis V. B. – po pirmo ar po antro smūgio. Teikdamas specialisto išvadą su baudžiamosios bylos medžiaga susipažinęs nebuvo.

              Apklausus teisiamajame posėdyje liudytoją M. M., jis parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį, datos tiksliai neprisimena, jis buvo pas G, gyvenančią (duomenys neskelbtini)  g., tikslaus adreso nežino. Kartu buvo T. R., J. R., R. M.. Maždaug po 1-2 val. į G butą  įbėgo 5-6 jaunuoliai, iš kurių jis pažino V ir A. Nukentėjusysis, kurio jis iki tol nepažinojo, griebė jį už megztinio ir jiedu susistumdė. Maždaug po 5 min. vaikinai išėjo, jis ir draugai liko bute. Netrukus grįžusi G liepė išeiti. J. R. nuėjo aiškintis su nukentėjusiuoju, jis su T. R. liko prie laiptinės. Kadangi buvo tamsu, jis nematė kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo sulaužytas nukentėjusiajam žandikaulis, nematė jokio fizinio kontakto tarp nukentėjusiojo ir kitų asmenų. Jis V. B. į veidą nesudavė, kodėl jį apkalba – nežino. Privataus kaltinimo byloje susitaikė su V. B. dėl susistumdymo ir apsižodžiavimo G bute. Su T. V., V nėra susipykęs ir nežino kodėl jie nurodo matę kaip jis sudavė į veidą nukentėjusiajam. Teigia, kad J. R. jam daro poveikį internetu, SMS, per draugus, t.y. verčia prisipažinti padarius nusikaltimą, nes jis nori išvengti atsakomybės.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2001/2015(02) nustatoma, kad V. B. medicininiuose dokumentuose nustatytas šis sužalojimas: apatinio žandikaulio lūžis dešinėje kampo srityje bei kairėje antro danties srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui(-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu(-ais). Sužalojimo aprašymas, vaizdas, parinkta gydymo taktika rodo, kad jis galėjo būti padarytas neilgai trukus iki kreipimosi į gydymo įstaigą. Sužalojimas galėjo būti padarytas įvairias savybes turinčiu(-iais) daiktu(-ais). Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno (ar daugiau) trauminio(-ių) poveikio(-ių) į veido sritį. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 60-61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG3065/2015(02) nustatoma, kad V. B. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis dešinėje kampo srityje bei kairėje antro danties srityje. Sužalojimo vaizdas rodo, kad jis padarytas dėl trauminio(-ių) poveikio(-ių) į veido dešinę pusę (1 t., b.l. 65).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo J. R. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojai nurodė, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo ir M. M.. M. M. kaltės klausimas  V. B. atžvilgiu jau išspręstas, todėl teismas plačiau nepasisako.

Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t.y. tyčia sudavė nukentėjusiajam V. B. smūgį kumščiu į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį dešinėje kampo srityje bei kairėje antro danties srityje - tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą. Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjęs ir civilinis ieškovas V. B. pareiškė civilinį ieškinį pareiškė  5 000 civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodydamas, kad dėl patirto sužalojimo vyko skausmingas gydymas, patyrė nepatogumus, nes buvo apsunkintas bendravimas. Patyrė pažeminimą. Teismo priedermė yra byloje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Byloje nustatyta, kad šio nusikaltimo pasekmėje nukentėjusiajam V. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Todėl sprendžiant ieškinio dydį neturtinės žalos atlyginimo dalyje atsižvelgtina į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, neturi nekilnojamojo turto), civilinis ieškinys mažintinas.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys (1 t. b.l. 74-75) dėl 436,42 Eur už nukentėjusiojo V. B. gydymą atlyginimo. Ieškinys pareikštas J. R. ir M. M., atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje atsakomybėn traukiamas tik J. R., nes M. M. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, civilinės atsakomybės klausimas spręstinas tik jo atžvilgiu. Teismas mano, kad  Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo V. B. gydymą patyrė 436,42 Eur,  tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo J. R..

Nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas J. R. priskiriamas prie nesunkių (LR BK 11 str. 3 d.). Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Administracine tvarka baustas (2 t., b.l. 28-33). VšĮ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, nesigydė (2 t., b.l. 23-24). Priklausomybės ligų gydymas, įskaitoje neįrašytas (2 t., b.l. 23-24).

J. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, teismas mano, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą J. R. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta terminuotos laisvės atėmimo bausmės rūšis, tačiau nustatant artimą minimaliam šios bausmės dydį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str. str. ,

n  u s p r e n d ž i a :

J. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos  BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2015-01-08 Jonavos rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti  1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Priteisti iš J. R., gim. (duomenys neskelbtini) V. B. 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. R., gim. (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie SAM 436,42 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 42 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti J. R. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                       Banga Bartkienė