Baudžiamoji byla Nr. 1-2393-1132/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15851-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5; 2.1.16.1.10 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,

sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,

dalyvaujant prokurorei Sonatai Mecelicienei,

kaltinamajam G. S., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį ir paskirta 18 MGL (2 340 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta sumažinta 12 MGL (1 560 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir paskirta 10 MGL (1 300 Lt) bauda.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta 10 MGL (376 Eur) bauda pakeista 5 parų areštu;

2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir paskirta 24 MGL (903,84 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta sumažinta 16 MGL (602,56 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir paskirta 14 MGL (527,24 Eur) bauda. Bauda išieškota;

3) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, nustatant būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir įpareigojant per 6 šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta subendrinta 75 MGL (3 750 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo ir 75 MGL (3 750 Eur) bauda. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. S. 2025 m. gegužės 6 d. apie 22.05 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0333, jam buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2025 m. gegužės 6 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jo mamai N. S. priklausantis automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas mamos kieme, mama buvo išėjusi pas draugę. Kadangi mama visą laiką automobilį laiko garaže, o automobilio raktai buvo palikti automobilyje, jis sugalvojo apsukti automobilį atbulomis ir įvaryti į garažą. Jam reikia mamos leidimo vairuoti automobilį, bet jis jos neprašė. Tuo metu buvo sutemę, jau po 22 val., ir jam apsukinėjant automobilį atvažiavo pareigūnai ir pamatė, kad jis važiuoja automobiliu. Tą vakarą su automobiliu kitur nevažinėjo, į gatvę išvažiavęs nebuvo. Jis vairuotojo teisių neturi ir žino, kad negalima neblaiviam vairuoti automobilio. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka ir savo veiksmus vertina blogai. „Emprekis“ pažymoje nurodyta per didelė automobilio suma. Automobilis yra vertas iki 1 000 Eur su PVM. Nors automobilis yra techniškai tvarkingas, tačiau yra senas, 2005 m., taip pat yra pabraižytas, parūdijęs, reikia tvarkyti važiuoklę. Automobilio jis netvarkė, nes automobilis yra ne jo (b. l. 164–165).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos K. P. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. P. parodė, jog 2025 m. gegužės 6 d. 19 val. pradėjo tarnybą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos pareigose kartu su kolega tyrėju L. M. tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, patruliuojant (duomenys neskelbtini) mieste, iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė pažįstamas. Atvykus į įvykio vietą, pranešėjas nurodė, kad ką tik jį sumušė pažįstamas, kuris pasišalino automobiliu „Opel Astra“, kuriuo galimai nuvažiavo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Vykstant patikrinti minėtą adresą, (duomenys neskelbtini), pagrindinėje gatvėje, iš tolo pamatė, kaip automobilis iš (duomenys neskelbtini) gatvės įsukinėja į kiemą. Privažiavus arčiau, pamatė, kad automobilis „Opel Astra“ įsukęs į kiemą atbuline eiga važiuoja gilyn į kiemą link garažo. Įvažiavus į minėtą kiemą iš minėto automobilio išlipo vairuotojas, šalia, priekinėje keleivio vietoje prisimena, kad sėdėjo asmuo, dėvintis oranžinės spalvos striukę, kaip vėliau buvo nustatyta, tai buvo vairuotojo tėvas. Vairuotojas aiškino, kad jam niekas nedraudžia kieme važiuot, prisipažino, kad yra išgėręs. Tuomet, kiek prisimena, jos kolega vairuotojui nustatinėjo alkotesteriu neblaivumą, patikrinimo rezultatai užfiksuoti protokole. Vėliau su kolega prisiminė, kad su minėtu automobiliu prasilenkė važiuojant į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), prieš pat įvažiuojant į (duomenys neskelbtini), matė, kad už vairo sėdėjo ir automobilį vairavo jų sulaikytas asmuo, o šalia jo sėdėjo kitas vyras, vilkintis oranžinės spalvos striukę. Vėliau susisiekus su pranešėju iš (duomenys neskelbtini), šis patvirtino, kad pažįstamas, kuris jį sumušė buvo atvykęs su tėvu (b. l. 73–75).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos N. S. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. S. parodė, jog yra G. S. mama ir automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. 2025 m. gegužės 6 d., apie 8.00 val. iš savo gyvenamosios vietos, kuri nurodyta asmens duomenų pažymoje, išvažiavo jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į darbą. Nuo pietų turėjo įvairių reikalų įvairiose įstaigose, todėl išsiprašė iš darbo ir nuo namų pasiėmė G., kad jis jai padėtų. Susitvarkę reikalus mieste, apie 20.30 val. grįžo namo, jau buvo tamsu. Kiek prisimena, priekiu įvažiavo į kiemą ir sustojo, G. sėdėjo šalia, keleivio vietoje. Pro šalį kaip tik tuo metu ėjo kaimynė, kuri ją pasikvietė pas save, nes norėjo duoti daigų. Ji nuėjo iki kaimynės namų, automobilio raktelius paliko spynelėj, nes visada taip ir daro. Automobilį jai įprastai į garažą įvaro vyras, todėl ji nieko negalvodama ir išėjo. Ką toliau veiks G., jie nekalbėjo. Po maždaug valandos laiko grįžo į kiemą, pamatė, kad kieme yra pilna policijos pareigūnų, nesuprato kas atsitiko. Pareigūnai jai paaiškino visą situaciją. Žino, kad G. neturi teisės vairuoti, jam ir neduotų vairuoti, o juolab neblaiviam. Kadangi minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso jai, prašo jį grąžinti. Pasižada automobilio niekam neperleisti (b. l. 79–81).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo G. T. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. T. parodė, jog 2025 m. gegužės 6 d. apie 21.45 val. jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir gulint lovoje bei žiūrint televizorių, į namus netikėtai užėjo jo draugės buvęs sugyventinis G., kurį jis pažįsta iš seniau. G. atrodė neblaivus, G. pradėjo su juo konfliktuoti bei jį užsipuolė, sudavė smūgį į veidą, jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Tuomet G. sugriebė jį už rankos, tačiau jam pavyko išsinerti iš megztinio ir pabėgti pas kaimynus, iš kurių iškvietė policijos pareigūnus. Bėgant iš namų matė, tik jau dabar nepamena tiksliai kur, kad namuose, ar tai kieme buvo ir G. tėvas, kurį taip pat žino iš anksčiau. Jie, kaip suprato, atvyko kartu, kieme taip pat matė ir stovintį jų automobilį „Opel Astra“, tačiau, kas atvairavo minėtą automobilį nematė, nes kaip ir minėjo, tuo metu buvo namuose, kai jie atvyko į kiemą. Pas kaimynus iškvietus policijos pareigūnus, grįžo atgal namo, G., jo tėvo ir automobilio kieme nebebuvo, kas išvairavo minėtą automobilį iš kiemo taip pat nematė. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė kur gyvena G., paaiškino visas aplinkybes ir jie išvyko jo ieškoti. Vėliau G. atžvilgiu parašė pareiškimą dėl jo sužalojimo, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Namuose tą vakarą taip pat buvo ir jo (G. T.) draugė bei jos brolis su drauge (b. l. 85–87).

Iš 2025 m. gegužės 6 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. gegužės 6 d. apie 22.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), G. S., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0333“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 6 d. 22.11 val. nustatytas 2,34 prom., neblaivumas, su tuo pačiu alkotesteriu, antro tikrinimo metu, 22.27 val., nustatytas 2,19 prom. neblaivumas. Automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, buvo nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Vairuotojas nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas (b. l. 7–10).

Iš 2025 m. gegužės 6 d. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių nustatyta, kad 2025 m. gegužės 6 d. apie 15.35 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) prieš 3 min. name pranešėją mušė rankomis draugės buvęs sugyventinis. Pranešėjas pabėgo, jam reikia greitosios medicinos pagalbos. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas G. T., kuris paaiškino, kad jį sumušė jo draugas G. S., kuris būdamas neblaivus atsisėdo už automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir pasišalino. Link kur, nežino. Vykstant iki G. S. gyvenamosios vietos, pastebėjo aukščiau minėtą automobilį, išsukantį iš (duomenys neskelbtini) esančią gyvenamojo namo kiemą, privažiavus prie minėto adreso pastebėjo, kaip minėtas automobilis gyvenamojo namo kieme važinėja pirmyn ir atgal. Išlipus ir priėjus prie automobilio, iš jo išlipo vairuotojas, minėtas G. S., kuris nurodė, kad jokio konflikto adrese (duomenys neskelbtini), nebuvo, bei, kad šis ten nesilankė. Paklausus asmens, ar šis yra vartojęs alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad taip. Patikrinus G. S. su alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0333“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 6 d. 22.11 val. nustatytas 2,34 prom. neblaivumas, su tuo pačiu alkotesteriu, antro tikrinimo metu, 22.27 val. nustatytas 2,19 prom. neblaivumas. Patikrinus automobilį „Opel“ per POLIS II naršyklę, paaiškėjo, kad automobilis priklauso N. S.. Automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, buvo nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pranešėjas G. T. turėjo pretenzijų dėl sumušimo, į įvykio vietą buvo pasitelktas kitas tyrėjų ekipažas, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą 01-1-15852-25 (b. l. 49–50).

Iš 2025 m. gegužės 6 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio „Alkotest 7510“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų nustatyta, kad G. S. 22.11 val. nustatytas 2,34 prom. neblaivumas, o 22.27 val. nustatytas 2,19 prom. neblaivumas, nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba (b. l. 51–52).

Iš 2025 m. gegužės 6 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto ir transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto nustatyta, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu nuvežtas saugojimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 53–55).

Iš 2025 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu matomas pilkos spalvos gyvenamasis namas, kurio dešinėje pusėje matomas stovintis lengvasis automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 durų. Automobilio variklis išjungtas. Automobilio durys neužrakintos. Vizualiai apžiūrėjus automobilio išorines durų užrakinimo spyneles, laužimo ar kitų mechaninių pažeidimų nėra.  Automobilyje esantys kiti daiktai nufotografuoti. Apžiūrėjus transporto priemonės vidų, jos stovėjimo vietą, prieigas, daugiau objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ar draudžiamų daiktų, medžiagų – nerasta. Apžiūrėjus aplink transporto priemonės stovėjimo vietą esančių pastatų sienas, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (b. l. 11–31).

Iš kitų objektų apžiūros protokolų nustatyta, kad buvo atlikta policijos pareigūnų vaizdo stebėjimo kamerų apžiūra. Vaizdo įrašuose matoma, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Matomas stovintis automobilis, kurio žibintai šviečia. Matoma, kad vyras dėvi mėlynos spalvos džinsus ir juodos spalvos striukę. Pareigūnė paklausė, ar žino dėl ko čia jie atvyko, ar jis yra G., ar yra išgėręs. Vyras patvirtina, kad taip jis G. ir išgėręs. Paklaustas, kodėl vairuoja išgėręs, atsakė, kad nevairuoja išgėręs, nurodo, kad jis tik kieme apsukinėjo mašiną, norėjo įvaryti į garažą, išgėręs nedaug. Pareigūnai tikrina blaivumą. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20250506-220719UTC+0300“, filmuojamas tas pats įvykis, tik jau iš pareigūnės kūno kameros. Matoma, kad tuo metu, kai pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, iš stovinčio automobilio, kurio priekiniai žibintai šviečia, vairuotojo vietos išlipa asmuo, kuris ankščiau prisistatė esantis G., o iš priekinės keleivio pusės išlipa asmuo, dėvintis oranžinės spalvos striukę, galimai E. (b. l. 32–48).

Iš akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. S. (b. l. 56).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad 2005 m. lengvojo automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) charakteristikas atitinkančio automobilio vidutinė rinkos vertė Lietuvoje yra 1 610 Eur su PVM (b. l. 57).

Iš 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo tenkinti prašymą ir 2025 m. gegužės 13 d. nutarimo grąžinti daiktus nustatyta, kad transporto priemonės savininkės N. S. prašymu, automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu grąžintas savininkei N. S. (b. l. 60–70).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo G. S. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų K. P., N. S. ir G. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolą, kitų objektų apžiūros protokolus, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. S. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2025 m. gegužės 6 d. apie 22.05 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0333, jam buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojų parodymai bei rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad transporto priemonę vairavo būtent kaltinamasis, jam nustatytas girtumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. 

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti, formali veikos sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 107–114), baustas administracine tvarka, sumokėjęs ne viskas paskirtas nuobaudas (b. l. 118–122), nedirba (b. l. 115–117) gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 125, 126), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis nedirba, pajamų negauna, turto neturi, anksčiau skiriamos baudos bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, inkriminuojamą nusikaltimą kaltinamasis padarė praėjus mėnesiui po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, todėl kaltinamajam G. S. skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant artimą vidurkiui, tai yra 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. 

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam G. S. skirtina sumažinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė

Nusikaltimą G. S. padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl bausmės subendrintinos BK 64 straipsnio pagrindu dalinio ir visiško bausmių sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 7 (septynių) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės apribojimo bausmės dalimi, prieš tai pakeista į 74 (septyniasdešimt keturių) parų areštą, ir visiško sudėjimo būdu subendrintina su nesumokėta 75 MGL (3 750 Eur) bauda, prie didesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalį, ir neviršijant galimos skirtinos arešto bausmės, G. S. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas ir 75 MGL (3 750 Eur) bauda.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, iki 2025 m. birželio 30 d.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Kadangi kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau arešto bausme nebuvo nuteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, be to BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, siekiant išsaugoti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant G. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant maksimalų – 1 (vienerių) metų arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 6.00 val., taip pat įpareigojant G. S. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog G. S. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,19 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors G. S. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl G. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat į tai, kad kaltinamasis neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė atimta už vairavimą esant neblaiviam, vairavo automobilį praėjus mėnesiui po ankstesnio nuosprendžio priėmimo, kuriuo nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad G. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Kaltinamasis vairavo N. S. vardu registruotą transporto priemonę. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės savininkė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis šį turtą panaudos BK uždraustai veikai daryti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nesutiko su viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymoje nurodyta 1 610 Eur transporto priemonės verte ir teigė, kad automobilis yra vertas iki 1 000 Eur, kadangi automobilis yra senas, pabraižytas ir parūdijęs. Visgi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog nusikaltimo darymui panaudoto automobilio vertė viešosios įstaigos „Emprekis“ buvo nustatyta neteisingai. Kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo (pvz., sumažėjimo (dėl turto nusidėvėjimo ar pan.) ar padidėjimo (dėl turto būklės pagerinimo ar pan.)) byloje nebuvo nustatyta. Kaltinamasis teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytus teiginius dėl transporto priemonės vertės. Esant paminėtoms aplinkybėms, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų suma, nustatyta viešosios įstaigos „Emprekis“, tai yra 1 610 Eur su PVM.

Be to, įvertinus tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, kaltinamajam skirtina BK 725 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2025 m. gegužės 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatui Rimantui Bučmai teikiant antrinę teisinę pagalbą G. S. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 143,75 Eur (b. l. 170).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo G. S. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo G. S. nepriteisiamos.

Kiti klausimai

Kaltinamajam G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 142–145), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninės laikmenos (3 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (b. l. 35, 39, 46), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. S. sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 7 (septynių) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės apribojimo bausmės dalimi, prieš tai pakeista į 74 (septyniasdešimt keturių) parų areštą, ir visiško sudėjimo būdu subendrintina su nesumokėta 75 MGL (3 750 Eur) bauda, prie didesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalį, ir G. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą ir 75 MGL (3 750 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, G. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. S. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat įpareigojant G. S. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti G. S., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, iki 2025 m. birželio 30 d.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš G. S. valstybės naudai išieškoti N. S. priklausančio konfiskuotino automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 610 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dešimt eurų). Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 725 straipsniu, G. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmenines laikmenas (3 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš G. S. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja             Vilma Tamošaitienė