Civilinė byla Nr. 2A-2099-658/2016

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-02040-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.2.2.3.1.8.; 3.3.1.18.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „Kybartai“, atstovaujamo advokatės D. B., apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-190-633/2016 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui Vilkaviškio rajono medžiotojų klubui „Kybartai“ dėl visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl asociacijos visuotinio narių susirinkimo ir tarybos nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Ieškovas V. Š. pareiškė ieškinį, kurį patikslinęs prašė: a) pripažinti negaliojančiais Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „Kybartai“ (toliau – ir Klubo) 2015 m. rugsėjo 25 d. visuotinio narių susirinkimo (toliau ir – Susirinkimo) nutarimus priimtus darbotvarkės 5-uoju punktu „taikyti įspėjimą ir neleisti vadovauti 1 metus medžioklėms“ ir 6-uoju punktu „pakartotinai pažeidus medžiotojų klubo „Kybartai“ įstatus ir kitus galiojančius teisės aktus, medžiotoją V. Š. svarstyti artimiausio visuotinio susirinkimo metu, dėl pašalinimo iš medžiotojų klubo „Kybartai“; b) pripažinti negaliojančiu Klubo 2015 m. rugsėjo 25 d. tarybos (toliau ir – Tarybos) posėdžio 1-uoju darbotvarkės punktu priimtą nutarimą „Vadovaujantis įstatų 30.9.1. punktu, dėl 2015 m. rugsėjo 25 d. visuotiniame narių susirinkime aptartų pažeidimų taikyti V. Š. drausminę nuobaudą – įspėjimą ir neleisti 1 metus vadovauti medžioklėms“.

Ieškinyje nurodė, kad ginčijami nutarimai nepagrįsti. Susirinkimo nutarimas 5 punktu ir Tarybos nutarimas 1 punktu priimti iš esmės kaltinant ieškovą tuo, jog jis nevykdė įpareigojimo nurodytu laiku išnešti medžioklės bokštelį iš medžioklės ploto ir draudimo šerti gyvūnus šalia bokštelio. Ieškovas teigia, kad nutarimai nepagrįsti, nes jis jokių reikalavimų nepažeidė, visus bokštelius, kurie jam priklausė, nustatytu laiku išnešė į pamiškę, o kam priklauso likę ir naudojami bokšteliai nežino, kaip nežino ir kas išbėrė pašarą šalia nurodomo bokštelio. Susirinkimo nutarimas 6 punktu priimtas ieškovą kaltinant nedėvėjus šviesą atspindinčios liemenės ir be įjungto žibintuvėlio medžioklės metu išėjus į miško pakraštį, tokiu elgesiu galint sukelti nelaimingą atsitikimą ir sutrukdant kitas vykdomas medžiokles. Ieškovas teigia jokių taisyklių nepažeidęs, nes medžiojo bebrus, o tam nėra įpareigojimo turėti įjungtą prožektorių, dėvėti šviesą atspindinčią liemenę ar pan., be to, apie vykdomą medžioklę kitus medžiotojus privalėjo būti informavęs medžioklės vadovas. Nelaimingas atsitikimas negalėjo įvykti dar ir dėl to, kad pagal taisykles negalima šauti į neatpažintą taikinį ar vietą, kurioje girdėti šlamesys. Ginčijami nutarimai neteisėti taip pat ir dėl procedūrinių pažeidimų, nes priimti ieškovui nedalyvaujant ir jam nežinant apie darbotvarkę bei apie jo asmenį liečiantį svarstymą.

Atsakovas Vilkaviškio rajono medžiotojų klubas „Kybartai“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad visiems Klubo nariams yra žinoma apie tai, kuris bokštelis priklausė ieškovui, nutarimu buvo nurodyta aiški bokštelių išnešimo vieta, todėl ieškovas nepagrįstai neįvykdė nurodymo. Visiems nariams žinant, kas kokį bokštelį prižiūri, ir prie nurodyto bokštelio aptikus maisto atliekas, niekam nekilo abejonių, kad ir gyvūnus neleistinu būdu šėrė būtent ieškovas. Be to, ieškovas ginčija Klubo visuotinio narių susirinkimo 6 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, nors jis ieškovui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Nurodytas nutarimas priimtas konstatavus, kad ieškovas nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės, nors tą daryti privalėjo vadovaujantis geranoriškumo principais (Įstatų 15.2 p.) ir nusistovėjusių medžiotojų etikos taisyklėmis (Įstatų 15.5 p.). Taip pat, atsakovo vertinimu, priimant ginčijamus nutarimus nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų arba jie buvo mažareikšmiai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kam priklausė neišneštas tykojimo bokštelis ar jo priežiūra, todėl nenustačius, kas yra atsakingas už nurodyto bokštelio (ne)išnešimą, konstatavo, kad Klubo visuotinio narių susirinkimo ir Tarybos posėdžio nutarimai skirti ieškovui nuobaudą priimti nepagrįstai todėl naikintini;

Klubo visuotinio narių susirinkimo 6 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas ieškovui sukelia teisines pasekmes ir yra tinkamas apskundimo objektas, nes jame konstatuojamas padaryto pažeidimo pakartotinumas, o tai yra prielaida drausminei atsakomybei taikyti ateityje. Ieškovas nepadarė jokio pažeidimo, nes liudytojų tvirtinimu nevykdė medžioklės varant, grandine ar katilu ir sėlinant, kurios metu yra nustatyti reikalavimai dėvėti ryškią šviesą atspindinčią liemenę arba kepurę, o išeidamas į pamiškę, buvo įsijungęs žibintuvėlį. Ieškovas neturėjo pareigos pranešti ir apie vykdomą medžioklę, nes tokia pareiga kilo tik medžioklės vadovui, tuo tarpu ieškovui medžioklės lapų išdavimas buvo sustabdytas.

visuotinis narių susirinkimas turėjo teisę (kompetenciją) svarstyti abu darbotvarkės klausimus (5 ir 6) ir priimti dėl jų sprendimus ir tai neprieštaravo Klubo įstatams, nes būtent visuotinis narių susirinkimas perduoda Tarybai tam tikrą dalį savo galių klubo (asociacijos) valdyme ir nustato jos ribas, o ne atvirkščiai, be to, abiejų darbotvarkės punktų svarstymas susirinkime įvyko Tarybos teikimu. Tačiau ieškovo ir kitų narių, su kuriais tiesiogiai buvo susiję sprendžiami klausimai, informavimas nebuvo pakankamas: nebuvo užtikrinta teisė iš anksto pasiaiškinti raštu, pateikti gynybai argumentus ir įrodymus, tiesiogiai dalyvauti susirinkime, nes jam jokia kita forma be skelbimo laikraštyje nebuvo pranešta.

sutrumpintas 3 mėn. ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl Tarybos nutarimo pripažinimo negaliojančiu netaikytinas, nes ieškovas apie tokį Tarybos nutarimą sužinojo tik gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį su priedais.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atsakovas Vilkaviškio rajono medžiotojų klubas „Kybartai“ apeliaciniu skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

              teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovas neįrodė buvus faktinį pagrindą ieškovo drausminei atsakomybei, nes Tarybos nariams, kurie buvo pažeidimo vietoje, nekilo abejonių, kad miške likęs neišneštas būtent ieškovo valdomas bokštelis, kad prie jo rasta pašaro. Nepaneigus, kad ieškovas konkrečiu bokšteliu pagal susitarimą naudojosi (vienas ar su kitais medžiotojais), negali būti paneigiama ir ieškovo atsakomybė už bokštelį ir jo aplinką bei su tuo susijusius pažeidimus;

              nutarimo darbotvarkės 6-uoju punktu pagrindu ieškovui nebuvo pritaikyta jokia drausminė nuobauda, t. y. faktiškai nepriimtas joks visuotinio narių susirinkimo sprendimas, kurio naikinimo pagrindą byloje reikėtų svarstyti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovas nepadarė ginčijamame punkte nurodytų pažeidimų, iš anksto priėmė sprendimą už Klubo organus, kurie yra kompetentingi apie tai spręsti. Be to, ieškovas susirinkime svarstytas ne dėl nepranešimo Klubo vadovui apie vykstančią medžioklę, o dėl to, kad elgėsi neetiškai t. y. ėjo mišku tamsoje, nedėvėdamas šviesą atspindinčios liemenės. Teismas, spręsdamas dėl aplinkybių, susijusių su tuo, kad ieškovas buvo įsijungęs žibintuvėlį, nepagrįstai rėmėsi iš esmės vien tik liudytojų A. S. ir T. P. (ieškovo draugų, esančių tarpusavyje giminaičiais) parodymais;

teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Byloje yra duomenys, kad ieškovui 2015 m. rugsėjo 4 d. Tarybos sprendimu buvo sustabdytas medžioklės lapų išdavimas ir apie tai ieškovas žinojo, taigi jis jau nuo to laiko galėjo pateikti argumentus ir įrodymus, tačiau to nepadarė. Be to, ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad apie būsimą susirinkimą žinojo ir iš sutuoktinės;

teismas nevertino, kada ieškovas turėjo sužinoti apie 2015 m. rugsėjo 25 d. tarybos nutarimą. Ieškovui yra žinomi klubo įstatai, tad žinodamas apie tai, kad yra priimtas visuotinio narių susirinkimo sprendimas dėl nuobaudos taikymo, ieškovas negalėjo nežinoti, be to, turėjo pareigą domėtis, kada bus priimtas visuotinio narių susirinkimo sprendimą įgyvendinantis Tarybos sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas pareikštas 2016 m. vasario 23 d., teismas turėjo taikyti ieškinio senatį.

Ieškovas V. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su jame išdėstytais motyvais, prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

tai, kad ginčo bokštelis priklausė ieškovui, byloje duomenų nėra, tokie duomenys nepateikti ir su apeliaciniu skundu;

ginčijamu nutarimu darbotvarkės 6-uoju punktu konstatavus padaryto pažeidimo pakartotinumą, toks nutarimas sukelia tam tikras pasekmes dėl nuobaudų skyrimo ieškovui ateityje. Sprendžiant dėl aplinkybių, susijusių su tuo, kad ieškovas buvo įsijungęs žibintuvėlį, nebuvo pagrindo nesiremti liudytojų A. S. ir T. P. parodymais;

tai, kad ieškovui buvo sustabdytas medžioklės lapų išdavimas dar nereiškia, kad dėl šios aplinkybės ieškovui tapo žinoma, jog 2015 m. rugsėjo 25 d. bus svarstoma dėl tam tikrų poveikių ieškovo atžvilgiu taikymo;

4.               teismas pagrįstai nustatė ieškovo sužinojimo apie priimtą Tarybos nutarimą, laiką ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas apskųsti nutarimą, ieškinio senaties termino nepraleido.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
8. Klubas yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įregistruotas Juridinių asmenų registre, kurio teisinė forma – asociacija. Klubo, kaip asociacijos, teisė laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos ir kt. Atsižvelgiant į tai, Klubas, kaip asociacija, turi diskreciją spręsti dėl drausminio poveikio priemonių taikymo klubo nariams. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir negali būti atribota nuo pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios kontrolės.
9. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad ginčijami nutarimai buvo priimti nesant materialiųjų pagrindų bei pažeidžiant jų priėmimo procedūras. Teismui tenkinus ieškinį, atsakovas apeliaciniu skundu nurodo savo nesutikimo su sprendimu motyvus, tvirtindamas, kad Klubas turėjo pagrindą ginčijamų nutarimų priėmimui, padarytų procedūrinių pažeidimų nebuvo, o jei ir buvo, jie nedaro nutarimų negaliojančiais. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, pasisako dėl byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių nustatymo bei materialiosios teisės normų taikymo, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų tose dalyse, kuriose sutinka su sprendimu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl medžiojimo (tykojimo) bokštelio valdymo aplinkybių ir prievolės išnešti bokštelį iš miško į jo pakraštį

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „Kybartai“ 2015 m. rugsėjo 25 d. visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės 5-uoju punktu priimtu nutarimu ir 2015 m. rugsėjo 25 d. Klubo Tarybos 1-uoju darbotvarkės punktu priimtu nutarimu ieškovui V. Š. buvo taikyta drausminė nuobauda – įspėjimas ir draudimas vienerius metus vadovauti medžioklėms. Šis nutarimas priimtas įvertinus ieškovo padarytus pažeidimus, t. y. Susirinkimo 2015 m. vasario 27 d. nutarimo, kuriuo nustatytu terminu (iki 2015 m. gegužės 1 d.) kiekvienas narys turėjo išsinešti iš miško savo bokštelius, nevykdymu ir gyvūnų šalia bokštelio šėrimu, tuo pažeidžiant Klubo įstatų 15.2., 15.5., 15.6. punktus.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkindamas ieškinį konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog Klubo Tarybos narių medžioklės plote Nr. 2 (miške) 2016 m. birželio 28 d. rastas neišneštas tykojimo bokštelis nuosavybės teise priklausė ar buvo valdomas kitu teisėtu būdu būtent ieškovo ir, kad dėl to būtent jis turėjęs pareigą įvykdyti 2015 m. vasario 27 d. Susirinkimo nutarimą iki 2015 m. gegužės 1 d. ir jį išnešti iš miško, bei kad būtent jis po 2015 m. gegužės 1 d. naudojo jį medžioklei tykojant, žvėrių viliojimui naudodamas pašarą.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad būtent ieškovas teisėtai valdė bokštelį ir turėjo su juo susijusias pareigas. Apelianto vertinimu byloje nebuvo paneigta, kad būtent ieškovas (vienas ar su kitais medžiotojais) pagal susitarimą naudojosi konkrečiu bokšteliu, todėl negali būti paneigiama ir ieškovo atsakomybė už bokštelį ir jo aplinką bei su tuo susijusius pažeidimus.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą iš dalies sutinka su nurodytu apeliacinio skundo argumentu ir šiuo klausimu daro priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas. Iš atsakovo atstovo (Klubo vadovo) K. R. paaiškinimų matyti, kad ginčo bokštelis buvo pastatytas (sukurtas statybos būdu) kolektyviniu Klubo narių darbu, o po to bendru sutarimu dalinantis priskirtas būtent ieškovui, naudojimuisi kartu su kitais būrelio nariais: A. S. ir T. P. (2016 m. balandžio 6 d. protokolas b. l. 76-79, 2016 m. birželio 2 d. protokolas b. l. 104-108). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. K. (2016 m. birželio 2 d. protokolas b. l. 104-108, 3.09.20). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirėmė nurodytais parodymais juos vertindamas kaip nenuoseklius, nes iš nurodytų paaiškinimų darytina logiška išvada, kad ieškovui bokštelis nors ir nepriklausė asmeninės nuosavybės teise (vienasmeniškai), tačiau teisėtai priklausė bendrai su kitais nariais, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), ir buvo valdomas bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir tas faktas, kad bokštelis yra būtent ieškovui su kitais asmenimis bendrai priklausančioje medžioklės teritorijoje Nr. 2 (miške). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jis nėra apgriuvęs ir apleistas (b. l. 85), todėl remiantis teismų praktikoje taikoma tikėtinumo taisykle (faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei byloje pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012, 2015 m. vasario 25 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015, kt.), spręstina, kad ieškovas, kaip teisėtas bokštelio valdytojas (su kitais asmenimis), privalėjo vykdyti 2015 m. vasario 27 d. Susirinkimo nutarimą ir išnešti bokštelį nustatytu terminu į miško pakraštį. To nepadarydamas, jis pažeidė Susirinkimo 2015 m. vasario 27 d. nutarimą bei Klubo įstatų 15.1., 15.6 punktus, o šio pažeidimo pagrindu Klubo valdymo organai turėjo teisę svarstyti dėl drausminio poveikio priemonės (Įstatų 18.12, 30.9 p. b. l. 16).

Dėl nutarimo darbotvarkės 6-uoju punktu kvalifikavimo

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „Kybartai“ 2015 m. rugsėjo 25 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimu, priimtu darbotvarkės 6-uoju punktu nutarta „pakartotinai pažeidus medžiotojų klubo „Kybartai“ įstatus ir kitus galiojančius teisės aktus, medžiotoją V. Š. svarstyti artimiausio visuotinio susirinkimo metu, dėl pašalinimo iš medžiotojų klubo „Kybartai”. Šalys tvirtina, kad ginčo nutarimas priimtas ieškovui pažeidus geranoriškumo principus (Įstatų 15.2 p.) ir nusistovėjusias medžiotojų etikos taisykles (Įstatų 15.5 p.), nes ieškovas, būdamas medžioklėje, prietemoje nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės ir išeinant į miško pakraštį nebuvo įjungęs žibintuvėlio, tokiu elgesiu galėdamas sukelti nelaimingą atsitikimą kitiems medžiotojams jį sumaišius su žvėrimi, taip pat išbaidydamas žvėris ir taip sukliudydamas kitoms medžioklėms. Ieškovas, manydamas, kad nutarimas priimtas be pagrindo, prašė jį panaikinti, kadangi nėra nieko pažeidęs, tuo metu medžiojo bebrus, o tam nėra įpareigojimo turėti įjungtą prožektorių, dėvėti šviesą atspindinčią liemenę ar pan., be to, apie vykdomą medžioklę kitus medžiotojus privalėjo būti informavęs medžioklės vadovas, šiuo atveju to nebuvo, tačiau tai ne ieškovo kaltė.
15. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškinio reikalavimą nustatęs, kad ieškovas nevadovavo medžioklei, tad neprivalėjo asmeniškai informuoti apie vykdomą bebrų medžioklę, be to, iš liudytojų parodymų ir ieškovo paaiškinimų nustatęs, kad ieškovas iš miško išėjęs įsijungė žibintuvėlį, sprendė, jog ieškovo veiksmuose pažeidimo nebuvo, dėl ko priimtas nutarimas laikytas nepagrįstu.
16. Apeliantas tvirtina, kad ginčijamas nutarimas apskritai negalėjo būti skundžiamas kaip nesukeliantis ieškovui jokių teisinių pasekmių, nes juo nėra ieškovui paskirta jokia konkreti nuobauda.
17. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kad nutarimas, priimtas 6-tu darbotvarkės punktu yra tinkamas apskundimo objektas papildomai nurodydama, kad ginčo objektu gali būti ne tik tie nutarimai, kuriais taikoma atsakomybė, tačiau ir visi kiti. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, Asociacijų įstatymų nuostatas, CPK 5 straipsnio 1 dalies ir CK 2.82 straipsnio reguliavimą. Pažymėtina, kad Klubas yra juridinis asmuo, o Klubo visuotinio narių susirinkimas ir Taryba yra jo valdymo organai, numatyti tiek Asociacijų įstatymo, tiek ir Klubo įstatų, todėl jos valdymo organų visi priimti nutarimai gali būti pripažinti negaliojančiais CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Be to, bet kuris asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį teismo sprendime nurodė, kad remiasi CK 2.84 straipsnio 4 d., akivaizdu, kad turėjo būti nurodyta CK 2.82 straipsnio 4 dalis, tačiau šis netikslumas nekeičia teismo sprendimo esmės.
18. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas, įvertindamas, jog ieškovas nepadarė ginčijamame nutarimo 6-me punkte nurodytų pažeidimų, iš anksto priėmė sprendimą už Klubo organus, kurie yra kompetentingi apie tai spręsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad teismas, išsprendė nurodytą ieškinio reikalavimą dėl Klubo visuotinio narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, nesudaro pagrindo teigti, kad Klubo, kaip asociacijos, diskrecija spręsti vidaus klausimus buvo pažeista. Teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar Klubas, spręsdamas dėl galimo Klubo įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams neperžengė jam priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi nustatytos tvarkos ir pagrindų, ar ėmėsi proporcingų veiksmų atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje apelianto priimtų sprendimų teisminė kontrolė (inter alia teismams sprendžiant dėl atsakovo atlikto ieškovo veiksmų vertinimo priešiškumo Klubo įstatams aspektu) šios paskirties neatliko ar peržengė leistinas kontrolės ribas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamas apelianto argumentas laikytinas teisiškai nepagrįstu.
19. Įvertinusi kitus su Klubo visuotinio susirinkimo 6-ju punktu priimto nutarimo teisėtumo klausimu susijusius apeliacinio skundo argumentus (teismas be pagrindo analizavo pranešimo apie vykdomas medžiokles aplinkybes ir nepagrįstai rėmėsi tik A. S. ir T. P. parodymais) teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio ieškinio reikalavimo, pagrįstai vertino ir aplinkybes dėl pranešimo pareigos apie vykdomas medžiokles tinkamo įgyvendinimo, nes tai buvo susiję su įstatų 15.5 p. pažeidimu (neetišku elgesiu), be to, teismas rėmėsi ne tik liudytojų A. S. ir T. P. parodymais, tačiau ir liudytojo R. A. parodymais, kuris patvirtino, jog ieškovas iš miško išėjo įsijungęs žibintuvėlį, todėl apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini ir šioje dalyje.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedūros teisėtumo

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Byloje yra duomenys, kad ieškovui 2015 m. rugsėjo 4 d. Tarybos sprendimu buvo sustabdytas medžioklės lapų išdavimas ir apie tai ieškovas žinojo, taigi jis jau nuo to laiko galėjo pateikti argumentus ir įrodymus, tačiau to nepadarė. Be to, ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad apie būsimą susirinkimą žinojo ir iš sutuoktinės.
21. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus, kurie liečia tam tikrų drausminių priemonių narių atžvilgiu taikymą, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014, kt.). Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto klausimą įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio asmenį klausimo nagrinėjimas liečia, pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, būtent atsakovas turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis).
22. Byloje nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu taikytų drausminių poveikių priemonių visuotiniame narių susirinkime klausimas buvo be išankstinio informavimo išspręstas susirinkime, kurio darbotvarkė buvo skelbiama tik pranešimu spaudoje išsamiai nenurodant svarstytinų klausimų pobūdžio (b. l. 13), o apie įvyksiantį Tarybos posėdį ieškovas išvis nebuvo informuotas, taip iš esmės nesuteikiant jam galimybių tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. bei nesudarant galimybės tinkamai apsispręsti kitiems atsakovo nariams. Atsižvelgdama į nurodytus duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija, remdamasi 22 punkte išdėstytais teisiniais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog ieškovo atžvilgiu priimti nutarimai buvo priimti nesilaikant procedūrų (Įstatų 25 punktas) ir pažeidžiant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), priėmė pagrįstą teismo sprendimą šiuos nutarimus pripažindamas negaliojančiais. Tai savo ruožtu reiškia, kad net ir apeliacinės instancijos teismui 14 nutarties punkte konstatavus materialiųjų pagrindų buvimą ieškovui taikyti tam tikras drausminio poveikio priemones, nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio, nes yra nustatyti minėti procedūriniai nutarimų priėmimo pažeidimai. Tais pačiais motyvais atmestini ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad ieškovas, žinodamas apie medžioklės lapų išdavimo jam sustabdymą turėjo galimybę teikti paaiškinimus ir anksčiau, o apie būsimą susirinkimo datą buvo informuotas sutuoktinės. Akivaizdu, jog sutuoktinė negalėjo jam suteikti daugiau informacijos nei buvo paskelbta viešai.

Dėl ieškinio senaties termino

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senatis nėra praleista ir neatmetė ieškinio šiuo pagrindu, kadangi ieškovui yra žinomi Klubo įstatai ir visuotinio narių susirinkimo sprendimas dėl nuobaudos taikymo, todėl jis privalėjo domėtis, kada bus priimtas visuotinio narių susirinkimo sprendimą įgyvendinantis Tarybos sprendimas.
24. Atsižvelgiant į tai, kad Klubo susirinkimo ir Tarybos, kaip juridinio asmens organų, priimti nutarimai gali būti pripažinti negaliojančiais CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, tai reiškia, kad ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų), apskundimo įstatyme yra nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis), skaičiuotinas nuo tada, kai asmuo sužinojo apie jo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnis). Ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra įstatymų leidėjo specialiai aptartas kaip bendrojo ieškinio senaties termino išimtis, todėl sprendžiant aptariamo pobūdžio ginčą teismas privalo taikyti sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Ginčo atveju nustatyta, kad apie priimtą Tarybos nutarimą ieškovas sužinojo tik teisme, gavęs atsakovo atsiliepimą bei jo priedus. Kitokios išvados negalima daryti, nes kaip jau minėta 23 punkte, apie Tarybos susirinkimą niekur viešai nebuvo paskelbta, ieškovas Susirinkime nedalyvavo, o 2015 m. lapkričio 10 d. pareikalavus pateikti tarybos posėdžių ir visuotinių susirinkimų, kuriuose svarstyti klausimai, susiję su V. Š. elgesiu ar jo padarytais pažeidimais, protokolų kopijas ir kt. dokumentus – atsakovas į tai nereagavo, o byloje nėra duomenų apie atsakymo į šį paklausimą davimą (b. l. 12). Šios aplinkybės, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina ir tai, kad ieškovas neginčijo Tarybos nutarimo pradiniu ieškiniu, o tik gavęs atsiliepimą ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms patikslino ieškinio reikalavimus, kas pagrįstai leidžia spręsti, kad apie ginčijamą nutarimą ieškovas sužinojo tik 2016 m. vasario 15 d., gavęs atsiliepimą į ieškinį kartu su pranešimu apie įvyksiantį parengiamąjį teismo posėdį (b. l. 50). Taigi, pareiškęs patikslintą ieškinį 2016 m. vasario 23 d., sutrumpinto trijų mėnesių ieškinio senaties termino nepraleido (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

25. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija, nors ir nustačiusi, kad teismas netinkamai vertino materialiųjų pagrindų skirti ieškovui drausminio poveikio priemones ginčijamais Klubo susirinkimo 5 punkto ir Tarybos posėdžio 1 punktu priimtais nutarimais, tačiau nustačiusi procedūrinius nurodytų nutarimų priėmimo pažeidimus, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 700 Eur atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kaip atitinkančios LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dydžius (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kauno apygardos teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Vilkaviškio rajono medžiotojų klubas „Kybartai“ (įmonės kodas 291527270) ieškovui V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 (septynis šimtus) eurų išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                       Žibutė Budžienė

Dalė Burdulienė

Nerijus Meilutis