Civilinė byla Nr. e2-419-480/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00184-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.10.2.4; 2.6.18.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

 (S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 8 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, 

dalyvaujant ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovui advokatui J. J., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,HSC Baltic“ atstovui advokatui M. L.,

atsakovės SIA ,,RE&RE“ atstovei advokatei G. B.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dividio“ atstovui advokatui D. B.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Engineer“ atstovui advokatui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį ir prašymą atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,HSC Baltic“, SIA ,,RE&RE“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Dividio“ dėl nuostolių atlyginimo,

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – ir LSMU arba ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas ieškiniu ir prašymu priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „HSC Baltic“ (toliau – ir atsakovė) ir SIA „RE&RE“ solidariai 541 620,20 Eur sumą; netenkinus prašymo, priteisti iš atsakovės UAB „Dividio“ 541 620,20 Eur sumą ieškovo naudai; priteisti 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2017 m. balandžio 24 d. laimėjo viešąjį pirkimą (konkursą) „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos, (duomenys neskelbtini), Kaune, rangos darbų ir darbo projekto parengimo paslaugų pirkimas“. LSMU ir atsakovė 2017 m. balandžio 24 d. sudarė rangos sutartį dėl Slaugos fakulteto statybos darbų ir darbo projekto parengimo. Rangos darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti atsakovė, susidėjo iš I-jo ir II-jo etapo darbų. I-jo etapo rangos darbus sudarė atsakovės įsipareigojimas parengti žemės sklypo plano dalį, įrengti konstrukcijas, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, bei parengti Darbo projektą I-jam rangos darbų etapui, taip įrengiant pastato konstrukcijas iki rūsio perdangos viršaus, kartu su vandentiekiu. I-jo etapo darbai turėjo būti užbaigti iki 2018 m. birželio 20 d. II-jo etapo rangos darbus sudarė dvi grupės atsakovės įsipareigojimų atlikti mokslo bazės ir technologinės jos dalies bei studijų bazės sukūrimo / įrengimo rangos darbus, taip pilnai užbaigiant LSMU Slaugos fakulteto pastatą. II-jo etapo darbai turėjo būti užbaigti iki 2020 m. birželio 26 d., tačiau atsakovė darbų nesugebėjo užbaigti ir tarp šalių kilo ginčas dėl Rangos sutarties vykdymo. 2021 m. birželio 30 d. šalys sudarė susitarimą dėl Rangos sutarties nutraukimo ir statybvietės perdavimo.

2021 m. lapkričio 14 d. buvo inicijuotas naujas viešasis pirkimas „Slaugos fakulteto (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaunas rangos darbų ir darbo projekto parengimo (galutinis etapas) pirkimas“ („Slaugos fakulteto darbų užbaigimo pirkimas“) ir jį laimėjo UAB „Autokausta“. LSMU ir UAB ,,Autokausta“ 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarė Slaugos fakulteto darbų užbaigimo rangos sutartį, pagal kurią įsipareigojo užbaigti atsakovės neatliktus Slaugos fakulteto darbų užbaigimo darbus už 3 697 678,64 Eur sumą. UAB ,,Autokausta“ informavo LSMU apie tai, kad faktiškai buvusio rangovo įrengti kabeliai yra žemesnės degumo klasės, t. y. Fca, Eca arba Dca, o ne Cca, B1ca ar B2ca degumo klasės, kaip tai nurodyta Techninio projekto gaisrinės saugos dalyje. Kai UAB „Autokausta“ perėmė statybvietę paaiškėjo paslėpti atsakovės atliktų rangos darbų trūkumai, kurių nebuvo matyti darbų priėmimo–perdavimo momentu, kurie yra kritiniai ir būtina nedelsiant pašalinti. Atsakovė panaudojo keliamiems reikalavimams neatitinkančius kabelius. 2022 m. gruodžio 29 d. buvo atlikta statinio Elektrotechnikos darbų ekspertizė (tyrimas), kurios metu nustatyta, kad atsakovė kabelių įrengimo darbus atliko netinkamai, egzistuoja kokybės trūkumai, kurie objektui yra pavojingi. 2023 m. sausio 5 d. buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, kurio metu antstolis konstatavo egzistuojančius kabelių kokybės trūkumus. Atsižvelgiant į nustatytus darbų trūkumus, 2023 m. kovo 20 d. ieškovas ir UAB „Autokausta“ sudarė susitarimą prie 2022 m. rugsėjo 15 d. rangos sutarties, kuriuo susitarė dėl atsakovės kokybės trūkumų šalinimo, o būtent netinkamai įrengtų kabelių kokybės trūkumų šalinimo.

Patikslintame ieškinyje (prašymai ir paaiškinimai) nurodė, kad 2021 m. birželio 30 d. ieškovas su atsakove sudarė susitarimą dėl Rangos sutarties nutraukimo ir statybvietės perdavimo („Taikos sutartis“), tačiau Taikos sutarties 9 punkto reikalavimai dėl defektų taisymo nepatenka į Taikos sutarties apimtį, byla dalyje dėl reikalavimo priteisti 541 620,20 Eur defektų ištaisymo išlaidas teismine tvarka gali būti nagrinėjama. Netinkamos degumo klasės kabelių įrengimas paaiškėjo po Taikos sutarties sudarymo, anksčiau LSMU tokios informacijos neturėjo, nes atsakovė jos neatskleidė. LSMU apie įrengtus netinkamos degumo klasės kabelius informavo UAB ,,Autokausta“. Statybos rangos santykiuose rangovas per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Taikos sutarties 10 punkte šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad jos niekaip neapriboja LSMU teisių pagal Rangos sutartį dėl darbų defektų ar trūkumų, kurie paaiškėtų po šios Taikos sutarties sudarymo ir apie kuriuos šios Taikos sutarties pasirašymo metu LSMU atsakovė nėra informavusi ar kurie nėra žinomi šio Susitarimo sudarymo dieną. LSMU nėra atsisakiusi teisės reikalauti atlyginti žalą, kylančios iš trūkumų šalinimo. Nėra jokio pagrindo taikyti analogijos nagrinėjamu atveju dėl bylos nutraukimo kaip byloje Nr. e2-949-480/2023. LSMU šioje byloje reikalauja priteisti nuostolius sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu dėl įrengtų kabelių, neatitinkančių Techninio projekto reikalavimuose nurodytos degumo klasės. Trūkumai nebuvo kliūtis, apie kurią LSMU turėjo informuoti atsakovę. Šiuo atveju, LSMU priimdamas darbus, neturėjo galimybės nustatyti, kad trūkumai buvo, kadangi šie nebuvo akivaizdūs. LSMU neturėjo galimybės nustatyti kabelių  netinkamos kokybės. Nepagrįstai atsakovė nurodo, kad LSMU visus netinkamos kokybės kabelių įrengimo darbus yra priėmęs. LSMU samdė techninį prižiūrėtoją, kad šis atliktų pareigas, numatytas Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. tikrintų, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuotų statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleistų jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, taip pat tikrintų atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuotų LSMU apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų. LSMU pasitelktas techninis prižiūrėtojas netinkamai vykdė savo pareigas, priimdamas netinkamos kokybės darbus  (2023 m. liepos 10 d., DOK-17543).

Papildomai paaiškino, kad atsakovė pripažino, jog LSMU reikalavimas dėl 541 620,20 Eur žalos priteisimo yra nagrinėtinas teisme ir šio reikalavimo Taikos sutartis neapima. Faktiškai įrengti beveik vien Eca kabeliai, kurių greta yra ir Dca degumo klasės kabelių. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole visiškai analogiškai konstatuota, kad Slaugos fakultete įrengti Dca, Eca, Fca degumo klasės kabeliai, atlikta fotofiksacija, iš kurios matyti, kad įrengti Eca degumo klasės kabeliai neatitinka Rangos sutarties. Net ir pagal 2017 m. redakcijos Elektros įrengimo taisykles 64 proc. įrengtų kabelių laikytini netinkamos kokybės ir už juos atsakovės privalo sumokėti žalą. Taigi tiek UAB ,,Ekspertika“ įvertinimas (toliau – ir Įvertinimas), tiek Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas sudaro daugiau nei tikėtiną galimybę, jog buvo įrengti netinkamos kokybės kabeliai. Visiškai nepagrįsti UAB ,,Engineer“ išvedžiojimai, kad Slaugos fakultetas galėjo būti naudojamas pagal paskirtį, kada buvo įrengti Dca, Eca, Fca degumo klasės kabeliai, kurie daro statinį nesaugiu. Esmė - kokiam statiniui ieškovas gavo statybos leidimą, ką ieškovas pagal turimą statybą leidžiantį dokumentą nusipirko iš atsakovių bei ką jam faktiškai įrengė atsakovės. Nurodymas, kad buvo įrengti 92 proc. Dca degumo klasės kabelių yra melagingas. Geriausiu atveju Dca degumo klasės kabeliai sudarė 31 proc. iš 100 proc. įrengtinų. Visa kita buvo Eca, Fca degumo klasės kabeliai, ką nustatė specialistas ir antstolis. Jokie teisės aktai neįpareigoja tirti jau įrengtus kabelius ir ignoruoti degumo klasę, kurią ant atsakovių įrengtų kabelių nurodė tų kabelių gamintojas. UAB ,,Engineer“ nepateikė jokių įrodymų, jog įsigijo ir įrengė tinkamos kokybės kabelius. Ieškovui nebuvo įmanoma iš kabelių gausos nustatyti kiekvieno degumo klasės atskirai, LSMU neturėjo pamatyti šiuos paslėptus darbus, kada juos priėmė. Aplinkybių, susijusių su trūkumų šalinimu, LSMU neįrodinėjo, šio teisių gynybos būdo nenaudojo, o savo reikalavimą grindė tik tuo, kad atsakovėms kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Ieškovas nepažeidė bendradarbiavimo pareigos, kadangi nutraukus su atsakovu Rangos sutartį, ieškovas neturėjo pareigos su juo komunikuoti (2023 m. spalio 6 d., DOK-24679).

2023 m. lapkričio 30 d. paaiškinimuose nurodė, kad byloje yra surinktos visos Techninio projekto GS dalies laidos – 0, A ir B, kuriose yra reikalavimas įrengti kabelius, kurie būtų ne žemesnės degumo klasės nei Cca. Šalys Rangos sutartyje buvo sutarusios dėl to, kad atsakovai įrengs ne žemesnės kokybės kaip Cca kabelius. Kai kurių kabelių kokybė buvo žemesnė nei Cca degumo klasė, ką patvirtina įrengtų kabelių deklaracijos. Netinkamos degumo klasės kabelių įrengimą įrodo byloje pateiktas specialistų Įvertinimas. Aplinkybei, kad buvo įrengti netinkamos kokybės kabeliai, nebuvo būtinas bandymas, nes tai pagrindžia atsakovių pasirašyti dokumentai – atsakovių parengti atliktų statybos darbų žurnalai bei atsakovių pateikti jų įrengtų kabelių deklaracijos. Netinkamos degumo klasės kabelių įrengimą įrodo ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Techninio projekto dalis elektrotechnikos darbams numato, kad kabeliai turi būti varinėmis gyslomis, tačiau atsakovės neteisėtai pasirinko įrengti aliuminio kabelius. Jei statybos metu nustatoma, kad Techniniame projekte yra prieštaravimų, apie tai turi būti informuojamas užsakovas, o ne ignoruojami Techniniame projekte nurodyti sprendiniai. Nėra nustatyta, kad UAB ,,Autokausta“ būtų nukrypusi nuo šalių tarpusavio pasirašyto Papildomo susitarimo. Ji įrengė kabelius, kurių degumo klasė ne žemesnė nei Cca. Darbai faktiškai buvo atlikti bei reikalingi atlikti šalinant darbų defektus (DOK-29401).

Atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ atsiliepime į ieškinį prašo nutraukti civilinę bylą Nr. e2-1065-480/2023 pagal ieškovo ieškinį dėl 541 620,20 Eur nuostolių priteisimo iš UAB „HSC Baltic“. Netenkinus pastarojo prašymo, atmesti ieškovo ieškinį dėl 541 620,20 Eur priteisimo iš atsakovės; 3) priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (2023 m. birželio 20 d., DOK-16010).  

Nurodė, kad 2017 m. balandžio 24 d. LSMU su jungtinės veiklos partneriais atsakove bei SIA „RE&RE“, veikiančiais Konsorciumo sutarties pagrindu, sudarė Statybos rangos sutartį Nr. P17-156 (toliau – ir Rangos sutartis) dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos ir darbo projekto parengimo. Dėl Techninio projekto, už kurio parengimą buvo atsakingas LSMU, klaidų II-jo etapo darbų atlikimo terminas buvo pratęstas ne vieną kartą. Aiškėjant naujoms Techninio projekto klaidoms, atsakovė 2020 m. gruodžio 23 d. raštu sustabdė visų darbų vykdymą. LSMU ir toliau netaisant Techninio projekto, tolimesni rangos darbai ir jų įvykdymas tapo negalimas. 2021 m. birželio 30 d. šalys sudarė Susitarimą, kuriuo nutraukė Rangos sutartį. Prie Taikos sutarties šalys pridėjo baigtinį Darbų defektų sąrašą. Tuo pačiu šalys aiškiai konstatavo, jog objektas perduodamas su tokiu baigtumu ir tokios būklės, kokia yra Taikos sutarties sudarymo dieną. Šalys aiškiai susitarė, jog atsakovė turi pareigą taisyti tik garantiniu terminu atsiradusius defektus. LSMU apie defektus atsakovės iki tol neinformavo bei nesuteikė jokios galimybės atsakovei pačiai jų apžiūrėti, o jiems paaiškėjus – juos ištaisyti, kaip tą numato Taikos sutartis ir Rangos sutartis.

Ieškinys yra pareikštas dėl darbų, kurie atlikti 2018–2020 m. ir kurie buvo priimti tiek techninės priežiūros vadovo, tiek pačio LSMU. Ieškinyje nurodyti defektai atsirado iki Taikos  sutarties sudarymo, t. y. nėra garantiniai, o dėl tokių defektų pagal Taikos sutartį visą atsakomybę prisiėmė pats LSMU. Taikos sutarties nuostata riboja LSMU teisę reikšti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, tuo labiau dėl defektų. LSMU pretenzijas gali reikšti tik dėl minėtame sąraše esančių defektų.

Šiuo atveju iš esmės taikytina analogija LSMU inicijuotai civilinei bylai Nr. e2-949-480/2023 dėl „pabrangimo“ nuostolių priteisimo, kuri Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. LSMU apie defektus atsakovės neinformavo, nesuteikė jai galimybės apžiūrėti tariamų defektų bei pačiai juos pašalinti. Vietoj to, LSMU iš karto kreipėsi į trečiąją šalį UAB „Autokausta“, su kuria susitarė dėl tokių darbų atlikimo, ir šiuo ieškiniu prašo atlyginti defektų šalinimo išlaidas. Atsakovė ištaisė defektus, dėl kurių garantiniu laikotarpiu kreipėsi LSMU arba su LSMU sutarė dėl jų ištaisymo grafiko. LSMU netinkamai vykdė šalių bendradarbiavimo pareigą bei nesudarė jokių sąlygų atsakovei pačiai ištaisyti atliktų rangos darbų defektų (jeigu tokie pasitvirtintų). Byloje Nr. e2-182-343/2023 vertinta, kad tik pats LSMU kaltas dėl neįvykdytos Rangos sutarties, jam nevykdant priešpriešinių pareigų. Šiuo atveju objekto techninę priežiūrą vykdė UAB „Dividio“. Į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, kad tiek techninės priežiūros vadovas, tiek pats LSMU priėmė ginčo objektu esančius paklotus kabelius. LSMU besąlygiškai priėmus atsakovės atliktus darbus, jų rezultatą, tuo pačiu LSMU prisiėmė riziką dėl darbų trūkumų atsiradimo.

Rašytiniuose paaiškinimuose UAB ,,HSC Baltic“ nurodė, kad tiek Taikos sutartis, tiek Rangos sutartis numato LSMU pareigą apie nustatytus defektus informuoti rangovus ir pareikalauti tokius defektus pašalinti. Tik tuo atveju, jeigu rangovai tokių defektų neištaiso, LSMU turi teisę reikalauti tokių defektų ištaisymo išlaidų, kaip tą numato Rangos sutarties 14.3 papunktis. LSMU pažeidė Taikos sutartį ir Rangos sutartį. Jeigu LSMU būtų veikęs pagal Taikos ir Rangos sutartis ir kreiptųsi į rangovus dėl defektų ištaisymo, LSMU iš viso nebūtų patyręs jokių nuostolių. LSMU ne kartą kreipėsi į rangovus dėl po Taikos sutarties atsiradusių defektų ištaisymo, kuriuos rangovai pašalino savo kaštais. Negalima sutikti su LSMU rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija, kad neva nutraukus Rangos sutartį, LSMU atžvilgiu nebegalioja Rangos sutartis. LSMU galioja Taikos sutartis, kuri pateikia nuorodą į Rangos sutartį ir numato LSMU teisę kreiptis į rangovus dėl defektų ištaisymo, o ne reikalauti sutartinės atsakomybės. LSMU elgesys iš esmės yra nesąžiningas. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. V. turėtų kvalifikaciją vertinti darbų atitiktį gaisrinės saugos reikalavimams, kas ir buvo vertinimo užduotis (2023 m. spalio 12 d., DOK-25106).

Atsakovė SIA RE&RE atsiliepime nurodė, kad ji kartu su atsakove dalyvavo LSMU organizuotame viešajame pirkime Nr. 177383 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos, (duomenys neskelbtini), Kaune rangos darbams ir darbo projekto parengimo paslaugoms įsigyti. Jiems laimėjus ieškovo organizuotą viešąjį pirkimą buvo sudaryta 2017 m. liepos 24 d. rangos sutartis Nr. P17-156. Atsakovės pagal Rangos sutartį pasiskirstė  darbus: SIA RE&RE pavesta atlikti bendrastatybinius konstruktyvo įrengimo darbus; lauko vandentiekio ir kanalizacijos įrengimo darbus; cokolio apdailos, rūsio sienų šiltinimą su EPS, grindų betonavimo iki apdailos, gipso plokščių montavimo, gruntavimo ir dažymo darbus; pastato aliuminio stiklo fasadų gamybos, pristatymo ir įrengimo darbus. Kabelių įrengimo SIA RE&RE neatliko, šie darbai buvo pavesti atsakovei (2023 m. liepos 7 d., DOK-17453).

Atsakovė UAB ,,Dividio“ atsiliepimu prašo atmesti ieškovo LSMU ieškinį atsakovei UAB „Dividio“ (2023 m. spalio 12 d., DOK-25114).

Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nutyli eilę faktinių esminių šio ginčo aplinkybių. Techninis prižiūrėtojas UAB „Dividio“ siūlė ieškovui ir UAB „Autokausta“ patį racionaliausią būdą užbaigti elektros kabelių montavimo darbus šiame objekte, t. y. padengti iki Techninio projekto Gaisrinės saugos dalyje numatytų elektros kabelių degumo klasių, tačiau ieškovas to atsisakė. Ieškovas neteigia, kad šiuo atveju Techninio projekto projektavimo darbai atlikti aplaidžiai, nerūpestingai ir neatsakingai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ieškovo pateikto rangovams Techninio projekto Elektrotechninėje ir Elektroninių ryšių dalyse nurodyta, kad turi būti montuojami elektros kabeliai su PVC danga. Objekte dirbęs rangovas UAB „HSC Baltic“, ruošdamas darbo projektą dėl elektros kabelių montavimo parinkimo, veikė sutartyje numatytose ribose, t. y. darbo projektą rengė būtent pagal paties ieškovo jam pateiktą Techninę užduotį ir Techninį projektą ir negalėjo jos keisti. UAB „Bendrieji statybų projektai“, būdama objekto statinio projektuotoja, parengusi ir jame numačiusi konkrečius sprendinius Techninio projekto, ir turėtų prisiimti atsakomybę už visus Techninio projekto sprendinius, įskaitant jame numatytus elektros kabeliams keliamus reikalavimus. Ieškovo ir atsakovių UAB „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ sudaryta rangos sutartis dėl Slaugos fakulteto statybos darbų ir darbo projekto parengimo nebuvo užbaigta visiškai, todėl nėra pagrindo teigti, kad objekte sumontuotų elektros kabelių įrengimo, įskaitant ir jų ugniaatsparinimo darbus iki projekte numatyto lygio (klasės), darbai buvo pilnai užbaigti iš atsakovių pusės, šiuos darbus turėjo užbaigti naujasis rangovas UAB ,,Autokausta“. Visi šiame objekte panaudoti kabeliai buvo tinkamos degumo klasės ir buvo parinkti, tiesiami ir instaliuojami laikantis ieškovo rangovams pateikto Techninio projekto bei visų numatytų norminių teisės aktų, ir ypač priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Iš UAB „Ekspertika“ specialistų įvertinimo ir antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad siekiant pamatyti elektros kabelių žymėjimą jiems nereikėjo atlikti jokių papildomų ardymo ar griovimo darbų, atlikinėti tyrimų ir pan., nes absoliučiai visi šie ant kabelių esantys žymėjimai aiškiai vizualiai matosi be jokio papildomo tyrimo. Ieškovo įvardijami tariami elektros kabelių degumo klasės neatitikimo darbai negali būti pripažįstami paslėptais darbų trūkumais. UAB ,,Ekspertika“ surašytas dokumentas neturi įrodomosios vertės, nes ją atlikusių asmenų kvalifikacija nežinoma, asmenys nėra įtraukti į teismo ekspertų sąrašą, tai nėra ekspertizės aktas. UAB ,,Ekspertika“ atliko tik rekomendacinio pobūdžio vertinimą, kuris nėra paremtas jokiais tyrimais ir / ar skaičiavimais. Antstolis jokių kabelių kokybės trūkumų nekonstatavo, jis net neturi kompetencijos spręsti dėl elektros kabelių kokybės. Tai, kad ieškovo pasitelktas specialistas aptiko kabelį, kuris atitinka ES standartą taikomą kabeliams pagal 2017 m. Elektros įrengimo taisyklių redakciją, nereiškia, kad toks kabelis gali būti automatiškai prilyginamas Dca degumo klasei, nurodytai 2012 m. Elektros įrengimo taisyklių redakcijoje, kuri nustatoma bandymais. Ieškovas pats nesilaikė Techninės priežiūros sutartimi nustatytos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos ir nebendradarbiavimo su Techniniu prižiūrėtoju. Ieškovas ieškiniu nenurodė jokių neteisėtų Techninio prižiūrėtojo veiksmų, o jų nesant nėra ir priežastinio ryšio tarp galimų Techninio prižiūrėtojo veiksmų ir žalos. Ieškovo įvardijamos 541 620,20 Eur nuostolių sumos nepagrįstumo ir neadekvatumo.

Rangovų UAB „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ sumontuotų objekte elektros kabelių ugniaatsparinimo darbus iki numatytos Techninio projekto Gaisrinės saugos dalyje degumo klasės galima buvo atlikti už daug kartų mažesnę pinigų sumą, tačiau pats ieškovas pasirinko ne sumontuotų kabelių ugniaatsparinimo darbus, o sumontuoti naujus kabelius. Nepagrįstai į prašomą priteisti 541 620,20 Eur nuostolių sumą įskaičiuota ir pridėtinės vertės mokesčio suma.

Papildomai paaiškino, kad ieškovas viešojo pirkimo būdu siekė įsigyti ir įsigijo iš UAB „Ekspertika“ inžinerijos paslaugas (BVPŽ kodas: (duomenys neskelbtini)). Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas priedas Nr. 10 negali būti laikomas jokia eksperto konsultacine išvada ar įvertinimu, o tėra ieškovui UAB „Ekspertika“ suteikta inžinerinė paslauga. Tą išvadą, kurią surašė UAB „Ekspertika“ specialistai, pilnai galėjo surašyti ir bet kuris iš penkių ieškovo darbuotojų statybos inžinierių. Atsakovės UAB „Dividio“ atstovui atlikus paiešką Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje https://eviesiejipirkimai.lt/ paaiškėjo, kad LSMU ir UAB „Ekspertika“ yra pasirašę daug kitų įvairių ilgalaikių paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių, kurių pagrindu atsiradę ilgalaikiai šių šalių santykiai kelia pagrįstų abejonių dėl UAB „Ekspertika“ specialistų išvados objektyvumo ir nešališkumo (2023 m. gruodžio 4 d., DOK-29549).

Trečiasis asmuo UAB ,,Engineer“ atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (2023 m. liepos 25 d., DOK-18820).

Nurodė, kad jis ginčo objekte veikė tik kaip subrangovas, atlikęs dalį darbų, susijusių su elektrotechnikos dalimi. Darbai objekte atlikti laikantis teisės aktų ir Techninio projektų reikalavimų, o atlikti darbai galėjo būti naudojami pagal paskirtį. Ginčo darbus tikrino ir priėmė pats ieškovas, o jų atitiktį teisės aktų ir Techninio projekto reikalavimams patvirtino statybos techninis prižiūrėtojas UAB „Dividio“. Ieškovas ir atsakovė susitarė dėl Rangos sutarties pabaigos padarinių sudarydami 2021 m. birželio 30 d. susitarimą „Dėl įsipareigojimų užbaigimo pagal 2017 m. balandžio 24 d. rangos darbų sutartį Nr. P17-156“, kuris patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Pagal Taikos sutarties 10 punktą susitarimas niekaip neapriboja užsakovo teisių pagal Sutartį dėl Darbų defektų ar trūkumų, kurie paaiškėtų po šio susitarimo sudarymo ir apie kuriuos šio susitarimo pasirašymo metu užsakovas rangovo nėra informavęs ar kurie nėra žinomi šio susitarimo sudarymo dieną. Pagal Rangos sutartį, ieškovas gali pats pašalinti trūkumus ir reikalauti susijusių išlaidų trūkumų tik tuo atveju, jeigu atsakovas pareiškus reikalavimą dėl tokių trūkumų šalinimo, jų neištaiso per nustatytą laiko tarpą.

Techninio projekto rengimo metu galiojo 2012 metų Elektros įrengimo taisyklių redakcija (toliau – ir Taisyklės), tačiau iki kabelių montavimo darbų objekte pradžios, 2017 m. gegužės 22 d.  patvirtinta nauja Elektros įrengimo taisyklių redakcija. Abi redakcijos numato 1 priedo 6 lentelę, reglamentuojančią elektros laidų ir kabelių degumą patalpose pagal gaisrinės saugos reikalavimus, kuriose kabelių degumo klasifikavimas ir jo pagrindas skiriasi. Vadovaujantis ginčui aktualios GS reikalavimų redakcijos 7 priedu, kabelių degumo klasė yra nustatoma bandymais. Kabelis, kuris atitinka Eca standartą pagal 2017 m. Taisyklių redakciją savaime negali būti laikomas tik Eca standartą  atitinkančiu kabeliu pagal 2012 m. Taisyklių redakciją. Sprendžiant iš Įvertinimo turinio, yra didelė tikimybė, kad specialistas painiojo reikalavimus elektros kabelių degumo klasėms, numatytoms skirtingose Taisyklių redakcijose. Tikėtina, kad specialistas vertino ne kabelio savybes, o kabelį išoriškai. Nėra jokių duomenų, kad konkretūs rasti kabeliai buvo tiriami pagal 2012 m. Taisyklių redakcijoje bei GS reikalavimų 7 priede numatytus tyrimus. Nėra nurodoma, kokios degumo klasės kabeliai rasti ir kokia degumo klasė turėjo būti konkrečiu atveju, nėra pakankamai aišku, kaip specialistas nustatė konkretų neva netinkamai sumontuotų kabelių kiekį. Ieškovo pateikiami dokumentai patvirtina, kad absoliuti dauguma elektrotechnikos dalies kabelių atitinka net ir naujausius nuo 2017 m. Taisyklių redakcijos įsigaliojimo taikomus ir kur kas griežtesnius priešgaisrinius reikalavimus. Atsakovei net nesudaroma proga ir galimybė „susipažinti“ su trūkumais ir įvertinti jų pobūdį ir apimtį, leisti apžiūrėti objektą atsakovės pasitelktiems ekspertams. Tikėtina, kad tokių galimybių ir nebėra, kadangi kabelių „keitimo“ darbai yra baigti ir ieškovas yra apmokėjęs iš esmės visą sumą pagal papildomą susitarimą. Ieškovo paaiškinimuose pateikti argumentai, jog 541 620,20 Eur suma priteistina kaip nuostoliai atsakovės civilinės atsakomybės pagrindu turėtų būti nevertinami, kadangi ieškovas šį reikalavimą jau grindžia kito – specialaus užsakovo teisių gynimo – teisiniu pagrindu. Ieškovas akivaizdžiai savo ieškinio reikalavimą grindžia CK 6.665 straipsniu, t. y. teise reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovas ir atsakovė savo sutartinius santykius nutraukiant Rangos sutartį sureguliavo Taikos sutartimi, kurioje nenumatyta ieškovo teisė šalinti trūkumus pasitelkiant kitą asmenį. Pagal Rangos sutarties 14.3 papunktį pasitelkti kitus asmenis gali tik tada, jei atsakovė neištaiso. Visi atlikti objekto statybos darbai buvo kontroliuojami techninio prižiūrėtojo, kuris darbus priėmė ir patvirtino jų atitiktį Techniniam projektui. Ieškovas neįrodė tariamų trūkumų taikymo išlaidų dydžio. Net ir nustačius, kad atsakovė gali būti atsakinga už ieškovo ieškinyje nurodytus trūkumus, ieškovo išlaidų atlyginimo klausimą galima spręsti tik išnagrinėjus UAB „Autokausta“ realiai atliktus darbus ir įvertinus, ar tokie darbai buvo būtini tariamų trūkumų taisymui ir ar nustatyti įkainiai iš tiesų yra pagrįsti.

Papildomai paaiškino, kad vienas esminių reikalavimų elektros kabeliams yra, kad jie būtų su PVC izoliacija. Net pagal ieškovo prašomą taikyti 2012 m. Taisyklių redakciją, kabeliai, kurie gali išskirti halogenus (taigi, ir PVC dengti kabeliai) yra prilyginami degiems kabeliams ir tokie kabeliai, be kita ko, apima 2012 m. galiojusios Taisyklių redakcijos numatytus Dca, Eca, ar net Fca degumo klasės kabelius. Pačioje Techninio projekto E dalyje yra numatyta kabelių, o taip pat ir kitų medžiagų dažymo galimybė. UAB ,,Engineer“ nebuvo įsipareigojusi atlikti jokių kabelių dažymo darbų, o be to objektas apskritai nebuvo užbaigtas. Techninio projekto E dalis nenumatė, kad turi būti montuojami išimtinai konkrečios degumo klasės kabeliai ir apskritai tik nustatė reikalavimą, kad tiesiami kabeliai su PVC danga. Trečiojo asmens montuoti kabeliai, kurių Dca degumo klasę pripažįsta ieškovas, atitinka ne paprastą Dca degumo klasę, o būtent nuo 2017 m. Taisyklių redakcijos įsigaliojimo taikomą Dca s2, d2, a2 degumo klasę. Ieškovas neįrodė, kad sumontuoti kabeliai neatitinka Taisyklių 2012 m. redakcijos reikalavimų. 2017 m. Taisyklių redakcijos pasikeitimai yra esminiai, dėl ko radus Dca s2 d2 a2, t. y. degumo klasės kabelį leidžiamą I kategorijos statiniuose pagal 2017 m. Taisyklių redakciją negalima jo automatiškai prilyginti Dca kategorijai pagal 2012 m. Taisyklių redakciją. Ieškovas iš viso reikalauja priteisti 541 620,20 Eur dydžio trūkumų šalinimo išlaidas. Į jo reikalavimo sumą nepagrįstai patenka PVM, kurio dydis yra 94 000,20 Eur. Iš ieškovo reikalaujamos sumos turėtų būti atimamos bent tokios sumos: 94 000,20 Eur dydžio PVM; 6 771 Eur dydžio naujų jungiklių ir kištukinių laidų; 58 882 Eur apdailos išlaidų (2023 m. spalio 11 d., DOK-25048).

 

Ieškinys netenkintinas  

 

Byloje esančios Atviro konkurso sąlygos patvirtina, kad ieškovas organizavo viešąjį pirkimą ,,Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos, (duomenys neskelbtini), Kaune, rangos darbų ir darbo projekto parengimo paslaugų pirkimas“ dokumente nurodytomis sąlygomis. 2016 m. spalio 18 d. pasiūlymą Nr. 113 teikė atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ (CPB-184, 1-2 priedai).

Atsakovei UAB ,,HSC Baltic“ laimėjus viešąjį pirkimą pagal mažiausios kainos kriterijų, su ja 2016 m. spalio 14 d. Konsorciumo sutarties pagrindu veikianti SIA ,,RE&RE“, su LSMU 2017 m. balandžio 24 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. P17-156 (toliau – ir Rangos sutartis). Rangos sutartis patvirtina, kad parduodamos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos, (duomenys neskelbtini), Kaune, rangos darbų ir darbo projekto parengimo paslaugos, numatant įsipareigojimus įvykdyti per 2 etapus, t. y. I-ju etapu iki 2018 m. birželio 20 d. ir II-ju etapu iki 2020 m. birželio 23 d.  Sutartinė komplekso kaina 7 512 033,11 Eur (DOK-25114, 3 priedas). Byloje esantys žiniaraščiai patvirtina, kokius darbus I-jo rangos darbų etapu ir II-jo rangos darbų etapu atsakovė įsipareigojo atlikti (CPB-184, 4-5 priedai).

 2017 m. liepos 4 d. ieškovas ir atsakovė UAB ,,Dividio“ sudarė statinio LSMU Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos techninės priežiūros paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo pagrindinę sutartį 36 mėnesių laikotarpiui (DOK-25114, 7 priedas). LSMU ir UAB „Dividio“ 2022 m. birželio 6 d. pasirašė antrą statinio LMSU Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos ((duomenys neskelbtini), Kaunas) techninės priežiūros paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo pagrindinę sutartį Nr. 2022-P-00503, kuri 2023 m. balandžio 6 d. šalių susitarimu nutraukta nuo 2023 m. balandžio 7 d. (DOK-25114, 9 priedas).

2017 m. rugsėjo 21 d. Rangos darbų sutartimi Nr. 2017/09/21/002L UAB ,,HSC Baltic“ (užsakovas) ir UAB ,,EIT Sprendimai“ (rangovas) įsipareigojo atlikti gaisrinės signalizacijos su evakuaciniu įgarsinimu, apsauginės signalizacijos (vaizdo stebėjimo ir įeigos kontrolės sistemos) lauko ir vidaus elektroninių ryšių, autovizualinės ir konferencijų sistemų įrengimo, paleidimo ir pridavimo užsakovui darbus, ta apimtimi kaip nurodyta sutarties priede Nr. 1, objekte Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos (duomenys neskelbtini), Kaunas, rangos darbai ir juos perduoti užsakovui ir atlikti kitą <...> (DOK-16012, 1 priedas). 2020 m. balandžio 14 d. papildomas susitarimas prie 2017 m. rugsėjo 21 d. rangos sutarties Nr. 2017/09/21/002L tarp UAB ,,HSC“ ir UAB ,,EIT sprendimai“ patvirtina, kad šalys keitė sutarties kainą 305 642,39 Eur sumai ir įvykdymo terminą iki 2020 m. birželio 20 d. 2021 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu prie 2017 m. rugsėjo 21 d. rangos sutarties Nr. 2017/09/21/002L/P_LKUB17-0921/01 nutraukė sutarties sąlygas nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. (DOK-16012, 1 priedas).

 2018 m. vasario 22 d. UAB ,,HSC Baltic“ su UAB ,,Engineer“ pasirašė Rangos darbų sutartį Nr. 2018/02/22/002L, t. y. objekte (duomenys neskelbtini), Kaunas atlikti elektronikos (vidaus ir lauko) įrengimo darbus pagal Techninio projekto Elektrotechninę dalį. 2021 m. gruodžio 14 d. susitarimu UAB ,,HSC Baltic“ ir UAB ,,Engineer“ nutarė nuo 2021 m. gruodžio 14 d. nutraukti 2018 m. vasario 22 d. rangos darbų sutartį (DOK-16010).

 Byloje pateiktos 2012 m. ir 2017 metų Elektros įrengimo taisyklių redakcijos patvirtina, kad nuo 2017 metų kabelių degumo klasei taikytinas Euroklasės standartas, atitinkamai pagal statinio rūšies, statinio gaisrinio skyriaus atsparumo laipsnį pasikeitė ir elektros laidų ir kabelių degumo klasės žymėjimas.

 Byloje pateikta TF K. 2017 m. birželio 1 d., UAB ,,Eco sprendimai“ 2018 m. liepos 11 d., N. 2017 m. rugpjūčio 28 d., K. E.AG 2017 m. liepos 26 d., P. G.B. AS 2017 m. balandžio 26 d., EK Elektro komplektas 2019 m. liepos 2 d. eksploatacinių savybių deklaracijos, UAB Elektrobalt 2021 m. gegužės 15 d. ES atitikties deklaracija, S. N. atitikties deklaracija, 2019 m. kovo 29 d. UAB C. N. eksploatacinių savybių deklaracija patvirtina, kad jų gaminami kabeliai atitinka Dca s2 d2 a2 degumo (reakcijos į ugnį) savybę (DOK-25048, 6 priedas; DOK-27589). Byloje pateiktos ir kitų elektronikos produktų deklaracijos (DOK-27589).

Paslėptų darbų 2018 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo aktas Nr. 1, 2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktas Nr. 2, 2018 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo aktas Nr. 3, 2018 m. gruodžio 4 d. patikrinimo aktas Nr. 4, taip pat Statybos darbų žurnalo įrašai apie dalinį paslėptų darbų priėmimą patvirtina, kad techninis prižiūrėtojas peržiūrėjo ir patvirtino visus paslėptų darbų vykdytų projekte protokolus, patvirtindamas jų atitiktį įstatymams, techniniams reglamentams ir Techninio projekto reikalavimams (DOK-18820, 3 priedas).

Byloje pateiktos Statybos darbų žurnalo ištraukos už 2018-2020 metus patvirtina, kokie elektrotechnikos darbai buvo atlikti UAB ,,Engeneer“ ir UAB ,,EIT sprendimai“, kokiais kiekiais, taip pat patvirtina, kad nurodyti darbai buvo priimti tiek ieškovo, tiek techninio vadovo (DOK-25114, 5 priedas).

Byloje esantys 2020 m. gegužės mėn. Nr. 2.1.33, 2.2.33; 2020 m. birželio mėn. 2.1.34; 2.2.34; 2020 m. liepos mėn. Nr. 2.1.35 , 2.2.35, 2023 m. rugpjūčio mėn. Nr. 2.1.36 ; Nr. 2.2.36, 2020 m. rugsėjo mėn., Nr. 2.1.37; Nr. 2.2.37; 2020 m. spalio mėn. Nr. 2.1.38; 2.2.38; 2020 m. lapkričio mėn. Nr. 2.1.39; 2.2.39; 2020 m. gruodžio mėn. 2.1.40; 2.2.40 atliktų darbų aktai patvirtina, kokius darbus rangovas UAB ,,HSC Baltic“ atliko užsakovui LSMU, kokiu laikotarpiu ir kokiai sumai (DOK-16010, 6 priedas).

Iš pateiktų ieškovo ir atsakovės surašinėjimų matyti, kad ieškovas atsakovei reiškė pretenziją dėl to, kad atsakovė laiku nevykdė darbų, atsakovė teikė paaiškinimus, kad darbai vėluoja dėl objektyvių priežasčių, t. y. pasaulinė pandemijos, ekstremalios situacijos ir karantino galiojimo. Tuo pačiu UAB ,,HSC Baltic“ 2020 m. spalio 23 d. rašte nurodė, kad jai nėra pateikta tinkama projektinė dokumentacija, reikalinga ir būtina darbų atlikimui, t. y. iš užsakovo (ieškovo) pusės nėra atlikta Techninio projekto atitinkamų dalių korektūra ir pateikta rangovui (atsakovui) vykdymui. Užsakovui neatlikus Techninio projekto korektūros darbų, atsakovė 2020 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 531 L informavo ieškovą, kad nuo šios dienos stabdo darbų (visa apimtimi) atlikimą dėl užsakovo nebendradarbiavimo ir vilkinimo įgyvendinti projektą (DOK-16010, 4 priedas).

2021 m. birželio 30 d. tarp ieškovo LSMU ir atsakovės UAB „HSC Baltic“ (atsakingo partnerio) sudarytas susitarimas, kurio turinys patvirtina, kad Rangos sutartis šalių sutarimu nutraukiama, susitarimas buvo patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Prie Taikos sutarties šalys pridėjo baigtinį Darbų defektų sąrašą, konstatuodamos, jog objektas perduodamas su tokiu baigtumu ir tokios būklės, kokia yra Taikos sutarties sudarymo dieną Pagal Taikos sutarties 9 p. šalys aiškiai susitarė, jog atsakovas turi pareigą taisyti tik garantiniu terminu atsiradusius defektus. Atitinkamai po to šalys sudarė statybvietės perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo LSMU buvo grąžintas objektas (DOK-16010, 1 priedas). Byloje esantis 2021 m. liepos 9 d. UAB ,,HSC Baltic“  bylų/dokumentų perdavimo aktas patvirtina, kokius projekto LSMU Slaugos studijų ir mokslo bazės naujos statybos dokumentus statinio statybos vadovas D. K. perduoda, o LSMU statybos ir investicijų tarnybos statybos inžinierius E. P. priima po Rangos sutarties nutraukimo (DOK-29573).

Byloje esantis 2022 m. sausio 7 d. defektinis aktas, LSMU 2023 m. balandžio 6 d. pretenzija dėl atliktų darbų trūkumų patvirtina, kad ieškovas dėl kitų, su kabelių kokybe nesusijusių trūkumų, (pvz:. netinkamai susiformuoto grindų nuolydžio, trūkusio lango ir kt.) rangovę buvo informavęs ir raštu reiškęs pretenzijas dėl jų šalinimo (DOK-16010, 8-11priedai).

2022 m. rugpjūčio 19 d. UAB ,,Autokausta“ teikė pasiūlymą slaugos fakulteto (duomenys neskelbtini), Kaunas, rangos darbų ir darbo projekto parengimo (galutinis etapas) pirkimui, kurį ir laimėjo Slaugos fakulteto darbų užbaigimo pirkimą su pasiūlymu atlikti Slaugos fakulteto užbaigimo darbus už 3 697 678,64 Eur, 2022 m. rugsėjo 15 d. tarp LSMU ir UAB ,,Autokausta“ pasirašyta Rangos sutartis, kuriuo perkama: a) rangos darbai (likutiniams statybos darbams); b) darbo projekto parengimo paslauga (likutiniams statybos darbams bei esamo darbo projekto papildymui/koregavimui); c) statinio pridavimas valstybinei statybos užbaigimo komisijai, statybos užbaigimo akto gavimas. Didžiausia likusių darbų dalis yra vidaus apdailos, patalpų apšvietimo darbų grupėse. Byloje esantys žiniaraščiai patvirtina, kokius baigiamojo etapo darbus ir kokiai sumai naujasis rangovas įsipareigoja atlikti I-ju rangos darbų etapu ir II-ju rangos darbų etapu (CPB-184, 8 priedai). Pagal Techninį projektą techninę priežiūrą atliko UAB „Dividio“ (DOK-25114, priedas 7, 8), projekto vykdymo priežiūrą atliko UAB „Bendrieji statybų projektai“ (DOK-25114, priedas 9).

UAB ,,Autokausta“ 2022 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. S-22/695 Dėl rangos sutarties Nr. 2022-P-00830 vykdymo patvirtina, kokius buvusio rangovo atliktų darbų ir Techninio projekto neatitikimus  nustatė, o būtent h punktu nustatė, kad įrengti kabeliai yra žemesnės degumo klasės Fca Eca arba Dca (DOK-25114, 10 priedas). 

UAB ,,Dividio“ dėl rangovo iškeltų pastabų 2023 m. sausio 24 d. rašte nurodė, kad pagal projekto dalį Elektrotechnikos TP 242-TP-E laida A, sumontuoti kabeliai atitinka techninių specifikacijų reikalavimus. Vadovaujantis gaisrinės saugos ir projekto „Elektroniniai ryšiai (Telekomunikacijos, audiovizualinės ir konferencijų sistemos) 242-TP-ER laida 0“ reikalavimais sumontuoti kabeliai atitinka gaisrinius reikalavimus ir 242-TP-ER dalies technines specifikacijas.

UAB ,,Ekspertika“ 2022 m. gruodžio 29 d. Statinio elektrotechnikos darbų įvertinimas Nr. SE22-11/12-01 (toliau – ir Įvertinimas) patvirtina, kad LSMU užsakymu vykdytas pagal 2022 m. lapkričio 30 d. sutartį Nr. SE22-11/12 (2022-P-01234 (8.14Mr)) statomo Lietuvos sveikatos universiteto slaugos fakulteto (duomenys neskelbtini), Kaunas, atliktų vidaus elektrotechnikos darbų, elektroninių ryšių ir apsauginės signalizacijos įvertinimo Techninio projekto ,,Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto naujos statybos (duomenys neskelbtini), Kaunas, projektas“ E ir GS dalių atitikčiai vertinimas. Daryta išvada, kad ne visi instaliacijai panaudoti kabeliai ir medžiagos atitinka GS dalies A ir B laidose nurodytas degumo klases, kas tokios konfigūracijos objektui yra pavojinga dėl gaisro metu išsiskiriančių dūmų ir nuodingų medžiagų. Įvertinime pateiktos nuotraukos, kurios patvirtina, kad kabelių galai ir jų struktūra matomi, ant nepaslėptos kabelių dalies yra pažymėtas montuotų kabelių tipas, klasė ir kitos charakteristikos (CPB-184, 10 priedas).

Antstolės R. G. 2023 m. sausio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0090/20/1 konstatuojant faktines aplinkybes Slaugos fakulteto studijų ir mokslo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, 46-se taškuose fotofiksacijos būdu patvirtina, kad buvo užfiksuoti sumontuoti kabeliai, jų markės, kabelių formos, Faktinės aplinkybės konstatuotos remiantis pastato visais magistralinių tinklų ir el. instaliacijos planu (CPB-184, 11 priedas).

LSMU ir UAB ,,Autokausta“ 2023 m. kovo 20 d. susitarimas prie 2022 m. rugsėjo 15 d. rangos darbų sutarties Nr. 2022-P-00830 patvirtina, kad šalys sudarė papildomą susitariamą dėl netinkamos degumo klasės kabelių trūkumų šalinimo, už kuriuos ieškovas turės sumokėti 541 582,20 Eur sumą. Pateiktas žiniaraštis bei lokalinė sąmata patvirtina, kokius darbus ir kokiai sumai rangovas turi atlikti (CPB-184, 12 priedas).

2023 m. kovo – gegužės, liepos mėnesių sąskaitos faktūros (Serija AK Nr. (duomenys neskelbtini), Serija AK Nr. (duomenys neskelbtini) ir Serija AK Nr. (duomenys neskelbtini) ir Serija AK Nr. (duomenys neskelbtini)), atliktų darbų priėmimo aktai ir mokėjimo nuorašai patvirtina, kad UAB ,,Autokausta“ pagal 2023 m. kovo 20 d. papildomą susitarimą atliko kabelių keitimo darbus (DOK-17543, 1-3 priedai;  DOK-24679, 2-5 priedai)

 UAB ,,Dividio“ pateiktas UAB „Laudo“ 2023 m. sausio 19 d. pasiūlymas dėl elektros kabelių ugniaatsparinimo padidinimo patvirtina galimą alternatyvų sumontuotų kabelių degumo klasės padidinimą, šis pasiūlymas buvo pateiktas ir pristatytas ieškovui. Tarp ieškovo, UAB „Dividio“, projekto vykdymo prižiūrėtojo UAB „Bendrieji statybų projektai“, naujojo rangovo UAB „Autokausta“ atstovų vyko pasitarimai dėl Gaisrinės saugos sprendinių, kurių metu UAB „Dividio“ pristatė UAB „Laudo“ pateiktą pasiūlymą (DOK-25114, 15-17 priedai).  

UAB ,,Fire experts“ 2023 m. spalio 5 d. komercinis pasiūlymas patvirtina, kad ugniai atsparios dangos kainuotų 19 365,98. UAB ,,Abtech LT“ 2023 m. spalio 19 d. komercinis pasiūlymas patvirtina, kad elektros kabelių priešgaisrinis padengimas ugniai atsparia danga kainuotų 8 802,77 Eur, t. y. iš viso išlaidos darbui ir medžiagoms sumontuotų elektros kabelių padengimo ugniai atsparia danga kainuotų 28 168,75 Eur. Tačiau ieškovas vienašališkai nusprendė atsisakyti pasiūlymo padidinti elektros kabelių atsparumą ugniai, padengiant juos išsipučiančia priešgaisrine danga (DOK-26114, 18-23 priedai).

Byloje esantis 2023 m. rugpjūčio mėn. (diena nenurodyta) VĮ Gaisrinių tyrimų centro atsakymas patvirtina, kad elektros kabelių degumo klasė nustatoma atliekant gaisrinius bandymus ir klasifikuojant juos pagal standarte EN 13501-6 nurodytus kriterijus. Norint pasiekti Aca klasę reikia atlikti bandymus pagal EN ISO 1716 standartą, atitinkamai B1ca, B2ca, Cca ar Dca – pagal EN 50399 ir EN 60332-1-2 standartus <...>. Nustatyta klasė pateikiama eksploatacinių savybių deklaracijoje (DOK-25048, 8 priedas.)

Byloje yra ieškovo teismui 2023 m. lapkričio 10 d. pateiktas: Techninis projektas ir darbų projektas procesų valdymo ir automatizacijos darbams: Techninis projektas; Darbų projektas; Techninis projektas ir darbų projektas elektroninių ryšių darbams: Techninis projektas; Darbų projektas; Atsakovų techninio projekto gaisrinės saugos dalies laidos: Techninio projekto gaisrinės saugos dalies 0 laida; Techninio projekto gaisrinės saugos dalies A laida; Techninio projekto gaisrinės saugos dalies B laida (DOK-27591); Atsakovų techninio projekto elektrotechnikos dalies laidos: Techninio projekto elektrotechnikos dalies A laida; Techninio projekto elektrotechnikos dalies B laida; Techninio projekto elektrotechnikos dalies C laida; Techninio projekto elektrotechnikos dalies D laida; Techninio projekto elektrotechnikos dalies H laida (DOK-27592); Atsakovų techninio projekto procesų valdymo ir automatizacijos dalies laidos: Techninio projekto procesų valdymo ir automatizacijos dalies 0 laida; Techninio projekto procesų valdymo ir automatizacijos dalies B laida; Techninio projekto procesų valdymo ir automatizacijos dalies C laida; Atsakovų atitinkamos dalies darbų projektai: Darbų projektas elektrotechnikos darbams; Darbų projektas elektroninių ryšių darbams; Darbų projektas procesų valdymo ir automatizacijos darbams (DOK-27594); Statybos darbų žurnalai bei jų deklaracijos: Statybos darbų žurnalas Nr. 2 skirtas elektrotechnikos darbams bei deklaracijos; Statybos darbų žurnalas Nr. 6 skirtas elektroninių ryšių darbams bei deklaracijos; Statybos darbų žurnalas Nr. 3 skirtas procesų valdymo ir automatizacijos darbams bei deklaracijos;  Autokausta, UAB Techninis projektas ir darbų projektas elektrotechnikos darbams: Techninis projektas; Darbų projektas (DOK-27589); Atsakovų techninio projekto elektroninių ryšių dalies laidos: Techninio projekto elektroninių ryšių dalies 0 laida; Techninio projekto elektroninių ryšių dalies A laida; Techninio projekto elektroninių ryšių dalies B laida (DOK-27593); Atsakovų statybos darbų žurnalai: Statybos darbų žurnalas Nr. 8 skirtas elektrotechnikos darbams; Statybos darbų žurnalas Nr. 11 skirtas elektroninių ryšių darbams; Statybos darbų žurnalas Nr. 7 skirtas procesų valdymo ir automatizacijos darbams; Atsakovų deklaracijos dėl panaudotų medžiagų kokybės prie atitinkamo statybos darbų žurnalo: Deklaracijos prie statybos darbų žurnalo Nr. 8 skirto elektrotechnikos darbams; Deklaracijos prie statybos darbų žurnalo Nr. 11 skirto elektroninių ryšių darbams; Deklaracijos prie statybos darbų žurnalo Nr. 7 skirto procesų valdymo ir automatizacijos darbams (DOK-27596).

Liudytoja V. K. pažymėjo, kad ji yra UAB ,,Ekspertika“ direktorė ekspertizei ir jos funkcija - paskirti ekspertą ir jam perteikti pagal sutartį medžiagą, ką jis turi daryti. Teisme paaiškino, kad LSMU kreipėsi į UAB ,,Ekspertika“, kad būtų atliktas pastatyto naujo LSMU pastato elektrotechninės dalies patikrinimas. Buvo prašoma pateikti išvadą dėl laidų gaisro atsparumui patikrinimo.  Liudytoja patvirtino UAB ,,Ekspertika“ išvados teiginių teisingumą (2023 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 18 sek. –  53 min. 10 sek.)

Liudytojas A. V. paaiškino, kad jam buvo nurodyta patikrinti, ar atlikti elektros kabelių instaliacijos darbai atitinka projektą. Elektros kabeliai sukloti ne tie, kurie buvo numatyti projekte. Aktualios projekto laidos Elektrotechnikai pagal A ir H , Gaisrinei saugai - A ir B laidos. Kabeliai natūra vienoki, o projekte kitokie. Pažymėjo, kad išoriškai (vertinant natūroje) nustatė degumo klasę pagal užrašą ant kabelio, paties kabelio savybių vertinimo neatlikinėjo. Skyduose kabelio galai matosi atvirai, matosi ant kabelio charakteristikos užrašytos ir pagal kabelio galus matyti, kur varis ar aliuminis. Projektas rengiamas vadovaujantis teisės aktais, tačiau UAB ,,Ekspertika“ projekto netikrino. Darbas atliktas ne pagal projektą. Apsauginei signalizacijai naudojamas analogiškas kabelis kaip elektrai. Apie galimybę nudažyti kabelius ugniaatsparinimo medžiaga nėra girdėjęs. Šiuo atveju įrengta žemiausia kabelio klasė, kuri yra nesaugi ir degant greitai užteršia aplinką. Kai kurias kabelių atitikimo deklaracijas žiūrėjo, bet jų išsamiai nenagrinėjo (2023 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 50 sek. – 2 val. 18 min. 10 sek.).

 

Teismas pažymi, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „HSC Baltic“ iš viso 3 543 121,38 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteisti, t. y. ieškovas ieškiniu prašė  priteisti ir 3 001 501,18 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos neva patirs dėl to, kad kitas rangovas pagal kitą rangos sutartį darbus atliks brangiau.

Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinės bylos dalį dėl 3 001 501,18 Eur nuostolių priteisimo ieškovui LSMU iš atsakovės UAB „HSC Baltic“ nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovo LSMU ieškinys (su patikslinimais) šioje byloje nagrinėtinas ir įrodymų vertinimas atliekamas tik dėl reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovių 541 620,20 Eur nuostolių atlyginimą dėl netinkamos kokybės elektros kabelių įrengimo.

 

Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į nenuoseklią ieškovo poziciją byloje: ieškinyje pareikštą savo reikalavimą ieškovas grindžia specialiu užsakovo teisių gynimo teisiniu pagrindu, t. y. teise reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (t. y. CK 6.665 straipsnio 1 dalis 3 punktas); pareikšdamas prašymus ir paaiškinimus, kuriais ieškovas tikslina atsakoves ir joms reiškiamus reikalavimus, ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovių nuostolius sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu (t. y. CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalimi).

Teismas pažymi, kad įstatymas įpareigoja ieškovą ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ex officio (pagal pareigas) atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto teisinio ieškinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Ieškovas teigia, kad darbai buvo atlikti netinkamai – įrengti kabeliai neatitinka Rangos sutartyje keltų degumo klasės reikalavimų. Ieškovas priimdamas darbus neturėjo galimybės nustatyti, kad trūkumai buvo, kadangi šie nebuvo akivaizdūs. Tuo atveju, jeigu pagrindinis reikalavimas atsakovių UAB „HSC Baltic“ ir UAB ,,RE&RE“ atžvilgiu nebus patenkintas, ieškovas prašo alternatyviai reikalaujamą sumą priteisti iš techninio prižiūrėtojo, kadangi šis priimdamas darbus nenustatė UAB „HSC Baltic“ įrengtų kabelių neatitikimo projekto reikalavimams, kas tik vėliau tapo žinoma ieškovui. Nors ieškovas reikalavimą formuoja kaip turtinės žalos, kylančios iš trūkumų šalinimo, atlyginimą, toks reikalavimas, sekant kasacinio teismo praktika, nėra vertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, jei jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540/2013; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Ieškovo reikalavimo procesiniuose dokumentuose lingvistinė išraiška nekeičia jo esmės – ieškovo reikalavimo esmė yra atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurias jis sieja su įrengtų degumo reikalavimų neatitinkančių kabelių pakeitimu.

Nagrinėjamu atveju ginčo šalis – ieškovą ir atsakoves UAB „HSC Baltic“ ir SIA ,,RE&RE“ siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutartis reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato CK, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas). 

Atsakovė UAB „Dividio“ techninės priežiūros sutarčių su ieškovu pagrindu šiam teikė techninės priežiūros paslaugas, vykdant Rangos sutartį. Pagal Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų. To paties straipsnio 8 dalis numato, kad už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio statybos techninis prižiūrėtojas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Tokiu atveju techniniam prižiūrėtojui kyla sutartinė civilinė atsakomybė, kai civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Todėl toliau teismas atskirai pasisakys dėl atsakovėms UAB „HSC Baltic“ ir SIA ,,RE&RE“ bei atsakovei UAB „Dividio“ pareikštų reikalavimą.

 

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

Pagal Rangos sutartį rangos darbai buvo išskirti į du etapus: I etapo darbai (pastato konstrukcijų įrengimas iki rūsio perdangos viršaus kartu su neatsiejama vandentiekio ir nuotekų dalimi) ir II etapo darbai. I etapo darbai buvo pilnai užbaigti šalių sutartu terminu (2018 m. birželio 20 d.), šalims 2018 m. birželio 20 d. pasirašius Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Bylos duomenimis nustatyta, kad II etapo darbai turėjo būti užbaigti 2019 m. gegužės 19 d. (Rangos sutarties 3.1 ir 3.2.5 punktai), tačiau šalys numatė, kad darbų termino pratęsimo skaičius neribotas (Rangos sutarties 3.5.2 punktas). Šalių pripažįstama ir neginčijama aplinkybė, kad rangos darbų atlikimo terminas šalių susitarimu buvo pratęstas ne vieną kartą. Ieškovui neteikiant pakoreguotų techninio projekto dalių, UAB „HSC Baltic“ 2020 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 531 L sustabdė visų darbų vykdymą iki kol LSMU pateiks ištaisytus techninio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją. Taip pat UAB „HSC Baltic“ įspėjo, jog LSMU ir toliau nesprendžiant techninio projekto korekcijų klausimo, UAB „HSC Baltic“ svarstys apie vienašalį rangos sutarties nutraukimą dėl LSMU kaltės. Kaip teigia atsakovė UAB „HSC Baltic“, LSMU ir toliau netaisant techninio projekto, tolimesni rangos darbai ir jų įvykdymas tapo negalimas, atsakovė įgijo teisę nutraukti Rangos sutartį. Tačiau siekdama įgyvendinti įstatyminę bendradarbiavimo pareigą ir taikiai išspręsti kilusius nesutarimus, atsakovė 2021 m. kovo mėn. inicijavo taikos derybas dėl Rangos sutarties nutraukimo šalių sutarimu. To rezultate šalys 2021 m. birželio 30 d. sudarė Susitarimą dėl įsipareigojimų užbaigimo pagal 2017 m. balandžio 24 d. rangos darbų sutartį Nr. P17-156, kuriuo nutraukė Rangos sutartį šalių sutarimu (toliau – ir Susitarimas). Šis Susitarimas buvo patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-18159-375/2021 (toliau – ir Taikos sutartis). Susitarimo 5 punkte jo šalys konstatavo, kad darbų defektų, atsiradusių po Darbų atlikimo aktų pasirašymo, sąrašas ir jų ištaisymo terminai, nustatyti Susitarimo 1 priede. Šalys labai aiškiai susitarė, jog objektas LSMU perduodamas su tokiu baigtumu ir tokios būklės, kokia yra Susitarimo sudarymo dieną (Susitarimo 6 punktas). Susitarimo 6 punkto nuostatos reiškia, jog LSMU patikrino visus atsakovės atliktus darbus bei patvirtino, jog jam yra tinkama atsakovės atliktų darbų kokybė, baigtumas ir pačio objekto būklė (išskyrus defektus, nurodytus Susitarimo priede Nr. 1). Susitarimo 9 punktu šalys susitarė, kad atsakovė yra atsakinga tik už tuos defektus, kurie atsiras garantiniu laikotarpiu, t. y. po Susitarimo ir Statybvietės ir dokumentacijos perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Ieškovo ieškinys yra pareikštas dėl darbų (jų defektų), kurie atlikti 2018 – 2020 m. ir kurie buvo priimti tiek pačio LSMU (statybos inžinieriaus E. P.), tiek jo samdyto techninės priežiūros vadovo. Teismas pastebi, kad nors atliktų darbų už 2018 m. rugsėjo, spalio mėnesį (t. y. keturiuose iš vienuolikos) aktuose nėra ieškovo atstovų parašų, tačiau už juos ieškovas sumokėjo, ir visa tai sistemiškai vertina su Susitarimo 6 punkto nuostatomis, reiškiančiomis, kad LSMU priima darbus Susitarimo sudarymo metu. Kita vertus, vienasmeniškai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (jeigu ko kito nenustato sutartis), netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Šalių sudarytos Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 14.1.3 papunktis numato, kad užsakovas (t. y. ieškovas), nustatęs darbų defektus po darbų atlikimo ar darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti priimant darbus (paslėpti trūkumai arba atsiradęs statinio garantinio naudojimo metu), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui, o rangovas privalo nedelsiant veikti pagal 14.1.1.1–14.1.1.2 papunkčius.  

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad būtent darbų perdavimo–priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodydamas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytų trūkumų pobūdis (atsakovė statybos darbams vykdyti naudojo kabelius, kurie neatitinka degumo klasės reikalavimų, pagal esamus užrašus ant kabelių) priskirtini prie akivaizdžių trūkumų, todėl ieškovas turėjo visas galimybes nurodyti trūkumus darbų perdavimo / priėmimo akte. Statybos rangos darbų trūkumų akivaizdumas ar neakivaizdumas yra vertinamasis požymis, kuris gali būti įrodinėjamas įvairiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, pateikė UAB ,,Ekspertika“ 2022 m. gruodžio 29 d. Statinio elektrotechnikos darbų įvertinimą Nr. SE22-11/12-01 (toliau – ir Įvertinimas) ir antstolės R. G. 2023 m. sausio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų turinio analizė ir Įvertinimą parengusio A. V. parodymų davimas teisme, ji apklausiant liudytoju, aiškiai parodo, kad kabelių markės, degumo klasės nustatytos pagal esamus užrašus ant kabelių (skyduose, kur yra kabelių galai), neatliekant jokių sienų ardymo, griovimo darbų. Į bylą pateiktuose atliktų statybos darbų žurnaluose taip pat yra užfiksuota, kokios degumo klasės kabelius įrengė atsakovė arba jos pasitelkta subrangovė. Pažymėtina ir tai, kad LSMU turi statybos ir investicijų tarnybą,  statybos inžinierių E. P., t. y. statybos specialistų, todėl negalėjo nematyti ir matė esamus užrašus ant kabelių priimdami darbą, sudarydami Susitarimą. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad trūkumai, kuriais grindžiami ieškovo reikalavimai, buvo akivaizdūs, ir jie galėjo būti konstatuoti normaliai priimant darbą. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas darbų trūkumų dėl netinkamų kabelių sumontavimo priimdamas atliktus darbus ir sudarydamas Susitarimą nenurodė, todėl pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį ir kasacinio teismo praktiką toks elgesys eliminuoja užsakovo (LSMU) teisę remtis akivaizdžiu darbų trūkumų faktu. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas apie ginčo darbų trūkumus rangovui (nei UAB „HSC Baltic“, nei SIA ,,RE&RE“) nepranešė, bet 2023 m. balandžio 13 d. pateikė patikslintą ieškinį Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-182-343/2023, o jį atsisakius priimti – 2023 m. balandžio 17 d. pateikė nagrinėjamą ieškinį.  

Aukščiau nustatytos aplinkybės, aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika, teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas atmesti atsakovei UAB „HSC Baltic“ pareikštą ieškinį (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės UAB „HSC Baltic“ ir UAB ,,RE&RE“ (SIA ,,RE&RE“) veikė 2016 m. spalio 14 d. Konsorciumo sutarties pagrindu ir su LSMU 2017 m. balandžio 24 d. sudarė Rangos sutartį. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jos atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad kabelių įrengimo SIA ,,RE&RE“ neatliko, šie darbai buvo pavesti atsakovei UAB „HSC Baltic“ ir bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės šalys neginčijo. Pagal Konsorciumo sutarties 3.2 punktą jos šalys susitarė, jog yra solidariai atsakingos už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą. Ši nuostata nagrinėjamos bylos atveju reiškia, kad SIA ,,RE&RE“ solidariai atsakytų tik tuo atveju, jeigu būtų konstatuota atsakovės UAB „HSC Baltic“ atsakomybė, tačiau UAB „HSC Baltic“ pareikštą reikalavimą atmetant, atmestinas ir solidariai atsakovei SIA ,,RE&RE“ pareikštas reikalavimas (CK 6.6 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Nors ir konstatavo teismas pakankamą pagrindą atsakovėms UAB „HSC Baltic“ ir SIA ,,RE&RE“ pareikštų reikalavimų atmetimui, tačiau toliau pasisako ir kitais šalių procesiniuose dokumentuose nurodomais aspektais, kuriais ieškovas prašo jo reikalavimus tenkinti, o atsakovės – juos atmesti.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl įrengtų kabelių kokybės. Ieškovas teigia, kad šalys Rangos sutartyje buvo susitarusios dėl to, kad atsakovės įrengs ne žemesnės kokybės kaip Cca kabelius. Tokį susitarimą šalys išlaikė visą sutartinių santykių galiojimo laiką. Tačiau atsakovės veikė neteisėtai, kada tyčia ignoruodamos Techninio projekto Gaisrinės saugos (toliau – ir GS) dalies reikalavimus pasirinko įrengti prastesnės degumo klasės kabelius. Kadangi generaliniai rangovai (t. y. atsakovės UAB „HSC Baltic“ ir SIA ,,RE&RE“) pažeidė Rangos sutartį, jie privalo dėl šio pažeidimo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius – išlaidas, patirtas pašalinant šį trūkumą ir įrengiant pastate tokius kabelius, kokie buvo suprojektuoti projektuotojo ir įsipareigoti įrengti generalinių rangovų.

CK 6.684 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. CK 6.685 straipsnio 1 dalis numato, kad  rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.).

Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; ir kt.). Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių.

Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti defektų (trūkumų) faktą, t. y. kad atsakovių sumontuoti kabeliai neatitinka 2011 m. redakcijos Taisyklių ir Techninio projekto GS dalies reikalavimų.

Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 8.1 papunktis numato, kad sutartį sudarantys dokumentai turi būti traktuojami kaip paaiškinantys vienas kitą. Tuo tikslu šiame punkte nustatė dokumentų pirmumą, jų tarpe 8.1.3.5 papunktyje nurodomas Techninis projektas Nr. 242.

Jau minėta, byloje yra pateiktos ginčui aktualios Techninių projektų ir Darbo projektų laidos. UAB „Bendrieji statybų projektai“ parengtame ir UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ ekspertuotame nagrinėjamo objekto Techniniame projekte, o būtent, jo Elektrotechninėje dalyje  (toliau – ir E dalyje) numatyta, kad elektros kabelių gyslų̨ izoliacijos medžiaga – XLPE arba PVC, elektros kabelių apvalkalo medžiaga – PVC, elektros kabeliai turi būti su PVC izoliacija ir PVC apvalkalu, o Techninio projekto Elektroninių ryšių dalyje (toliau – ir ER dalyje) taip pat numatyta, kad elektros kabelis turi būti su dviguba PVC izoliacija, ne mažesnio nei 4 x1 mm2 skerspjūvio ploto kabelis motorizuotų ekranų ir projektoriaus lifto maitinimui, ne mažesnio nei 3 x1.5 mm2 skerspjūvio ploto kabelis kitoms reikmėms. UAB „HSC Baltic“ ruošdama darbo projektą dėl elektros kabelių montavimo parinkimo veikė Rangos sutartyje numatytose ribose, t. y. darbo projektą rengė ne savo pačios nuožiūra, tačiau pagal paties ieškovo jai pateiktą dokumentaciją – Techninę užduotį ir Techninį projektą. Nei UAB „Dividio“, kaip techninis projekto prižiūrėtojas, nei UAB „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“, kaip rangovai, negalėjo keisti šių Techninio projekto patvirtintų ir ekspertuotų sprendinių ir privalėjo vadovautis Techniniame projekte įtvirtintais reikalavimais, keliamais elektros kabelių su PVC (polivinilchlorido) danga parinkimui ir jų montavimui ir neturėjo teisės keisti Techniniame projekte numatytų sprendinių, t. y. montuoti kokių nors kitokių negu elektros kabelių su PVC (polivinilchlorido) danga. Vadovaujantis Techninio projekto E dalies techninėmis specifikacijomis (vadovaujantis STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 37 punktu, techninė specifikacija yra viršenybę prieš kitas projekto dalis turinti projekto dalis), vienas esminių reikalavimų elektros kabeliams yra tai, kad kabeliai būtų su PVC izoliacija. Vadovaujantis STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 40, 41.3 ir 42 punktų nuostatomis, GS dalis yra skirta ne rangovui, o projekto rengėjui. Pažymėtina ir tai, kad pagal GS dalį Darbo projektas nėra rengiamas. Pagal sudarytą Rangos sutartį pats ieškovas, perdavęs atsakovėms vykdyti Techninį projektą kartu su Technine užduotimi, turi prisiimti atsakomybę už visus Techninio projekto sprendinius, įskaitant jame numatytus elektros kabeliams keliamus reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad netinkamai parengtų, neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų (kurių dalimi šiuo atveju buvo ir Techninis projektas) nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka ne pirkimo dalyviui, bet perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

Byloje yra pateiktos visos Techninio projekto GS dalies laidos – 0, A ir B. Pastebėtina, kad Techninio projekto GS dalies B laida yra 2020 m. Byloje nėra ginčijama ir šalių pripažįstama aplinkybė, kad Techninio projekto rengimo metu galiojo 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr.1-309 patvirtintų Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių nuo 2012 m. gruodžio 16 d. galiojusi redakcija (toliau – ir 2012 Taisyklės). Tačiau dar iki kabelių montavimo darbų objekte pradžios nuo 2017 m. birželio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-136 priimta ir patvirtinta nauja Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių redakcija (toliau – ir 2017 Taisyklės). 2012 Taisyklių 1 priedo 6 lentelės pastaboje nurodyta, kad elektros kabeliai, vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 7 priedu, pagal degumą skirstomi į šias klases: Aca, B1ca, B2ca, Cca, Dca, Eca, Fca. 2017 Taisyklės klasifikuoja kabelius pagal jų degumo klases remiantis Europos Sąjungos lygmeniu sudarytais standartais (Euro klasėmis). Kaip nurodyta Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (ginčui aktuali jų nuo 2016 m. kovo 3 d. galiojusi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtinta redakcija) 2 punkte, šie reikalavimai parengti pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie standartus ir techninius reglamentus pateikimo tvarką, reikalavimus (OL 1998 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 020 tomas, p. 337). Vadovaujantis ginčui aktualios Gaisrinės saugos reikalavimų redakcijos 7 priedu, kabelių degumo klasė yra nustatoma bandymais; 7 priedas detaliai aprašo bandymo metodus ir reikalavimus (arba pateikia nuorodas į kitus dokumentus). Atsakovių statybos darbų žurnalų eksploatacinių savybių deklaracijos rodo, kad objekte atsakovių (ir/ar jų subrangovių) buvo naudoti kabeliai su gryno vario gyslomis, kad naudotų kabelių gamintojai/tiekėjai buvo: „Nexans Sweden AB“, XBK-K. (Lenkija), TKD K. GmbH An der K. (duomenys neskelbtini), H.P.  E. D. LP ir kt., ir tai leidžia daryti išvadą, kad naudoti kabeliai buvo pažymėti pagal Euro klasės standartą. Taigi, teismo vertinimu, aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas ir byloje esantys duomenys patvirtina UAB „Dividio“ ir UAB „Engineer“ argumentus, kad vien tik aplinkybė, kad ieškovo pasitelktas specialistas aptiko kabelį, kuris atitinka Euro klasę Dca (Euroclass Dca), t.y. ES standartą, taikomą kabeliams pagal 2017 Taisykles, nereiškia, kad toks kabelis gali būti automatiškai prilyginamas Dca degumo klasei, nurodytai 2012 Taisyklėse.

Netinkamos degumo klasės kabelių įrengimą ieškovas iš esmės įrodinėja trimis įrodymų šaltiniais: 1) į bylą pateiktais atsakovių (genrangovių) atliktų statybos darbų žurnalais ir įrengtų medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijomis, dėl kurių tik prieš tai pasisakė teismas ir jas įvertino; 2) Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir 3) Įvertinimu.

Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina tik kabelių išorinį (vizualinį) žymėjimą, t. y. aplinkybę, kuri šalių byloje nėra ginčijama, tačiau neįrodo šių kabelių savybių, jų degumo klasės.

Viena vertus, ieškovo pateiktas kitas įrodymų šaltinis – Įvertinimas yra tik vienas iš įrodymų ir didesnės įrodomosios galios neturi (CPK 177, 182 straipsniai). Teismo išvados apie įrodymų pakankamumą ir jų įrodomąją reikšmę daromos atsižvelgiant į įrodymų visetą, bet ne pavienius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Kita vertus, A. V. parengtas Įvertinimas yra subjektyvi jo asmeninių patirčių ir nuomonės išraiška, kuri neįrodo, kad kabeliai neatitinka GS dalies degumo klasės reikalavimų.

Teismas, įvertinęs pateiktą Įvertinimą, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, nusprendžia nesivadovauti ieškovo pateiktu Įvertinimu, nes kaip pats patvirtino duodamas parodymus teisme jį parengęs A. V. neturi atestato eiti ypatingo statinio GS dalies projekto ar statybos vadovo funkcijų, bet yra patyręs elektrikas; išvadą dėl kabelių neatitikimo degumo klasėms padarė tik pagal kabelių žymas, nesigilindamas į tai, pagal kokią Taisyklių redakciją kabeliai žymėti, ir kabelių savybių nesiteikdamas vertinti, nors pažymėjo, kad praktiškai visi kabeliai importiniai; pripažino, kad nors buvo objekte, ne jis darė fotonuotraukas, ne visas Įvertinimo turinys (įskaitant ir lentelių užpildymą) buvo parengtas jo paties, o išspausdintą Įvertinimą skaitė ne visai atidžiai; pateiktas Įvertinimas nėra paremtas jokiais tyrimais ir / ar skaičiavimais.

Jau minėta, byloje esantis VĮ Gaisrinių tyrimų centro raštas patvirtina, kad elektros kabelių degumo klasė nustatoma atliekant gaisrinius bandymus ir klasifikuojant juos pagal standarte EN 13501-6 nurodytus kriterijus. Norint pasiekti Aca klasę reikia atlikti bandymus pagal EN ISO 1716 standartą, atitinkamai B1ca, B2ca, Cca ar Dca – pagal EN 50399 ir EN 60332-1-2 standartus <...>.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas 2023 m. balandžio 25 d. (pastebėtina: ieškinys pareikštas 2023 m. balandžio 17 d.) deklaravo pabaigęs jau 77,07 procento visų tariamų kabelio šalinimo darbų, o juos atliekant nebuvo fiksuota, kokie kabeliai ir kiek jų iš objekto yra išsaugojama, dėl ko nustatyti, kad dalis ieškovo turimų demontuotų kabelių, iš tiesų yra iš ginčo objekto, nėra įmanoma, ir taip pat neįmanoma nustatyti atsakovių sumontuotų kabelių savybių, jų kiekių, lokacijos objekte. Taigi, pakankamai tikėtina, tuo metu, kai ieškovas jau rengė ieškinį, turėjo Įvertinimą, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, jis sąmoningai neišsaugojo arba nepasirūpino tinkamu išsaugojimu esminių įrodymų byloje – kabelių, dėl ko negalima nustatyti atsakovių sumontuotų kabelių degumo, jų kiekių.  Atsižvelgdamas į tai, sekant kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 115 pastraipa), teismas sprendžia, kad  yra pagrindas taikyti contra spoliatorem (lietuviškai – prieš pažeidėją) prezumpciją. Pažymėtina, kad  remiantis contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Taigi, įrodinėjimo dėl įrengtų prastesnės (žemesnės) degumo klasės ir/ar medžiagiškumo (ne variniai, o aliuminiai), jų kiekio procesui nagrinėjamoje byloje esant apsunkintam, bet kokie likę neaiškumai aiškintini ieškovo nenaudai.

Apibendrindamas pirmiau nurodytas faktines aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė atsakovių (ar jų subrangovių) įrengtų kabelių defektų (trūkumų) fakto (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Taigi, egzistuoja dar vienas savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį atsakovės UAB „HSC Baltic“, o taip pat ir solidarios atsakovės SIA ,,RE&RE“ atžvilgiu.

 

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Specialieji užsakovo teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 36 pastraipa).

Įvertinus ieškinio turinį, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismo įsitikinimu, ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas (ieškinio dalykas) neatitinka ir CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto teisių gynimo būdo. Ieškovas cituoja CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto dalį – kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, pagal normalią paskirtį, tai užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo – atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau sąmoningai nutyli kitą jo dalį – jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Jau minėta, pagal šalių sudarytos Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 14.1.3 papunktį, ieškovas, nustatęs darbų defektus po darbų atlikimo ar darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, privalo apie tai pranešti rangovui, o rangovas privalo pats ištaisyti defektus (14.1.1.1–14.1.1.2 papunkčiai). Tik tuo atveju, jeigu rangovas pats iki praneštos datos defektų arba žalos neištaiso, užsakovas savo nuožiūra gali rangovo sąskaita atlikti darbą pats arba kitų pagalba, tačiau rangovas privalo užsakovui apmokėti išlaidas, kurias užsakovas pagrįstai patyrė (Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 14.3.2 papunktis). Šalių sudaryto Susitarimo 9 punkte įtvirtinta, kad užsakovui pareikalavus rangovas įsipareigoja garantiniu terminu atsiradusius užsakovui perduotų darbų defektus ištaisyti savo sąskaita, išskyrus atvejus, kai defektų atsiradimą nulemia užsakovo ar jo pasamdytų trečiųjų asmenų veikimas arba neveikimas. Tai reiškia, kad pagal Rangos sutarties ir Susitarimo nuostatas, ieškovas privalėjo kreiptis į atsakoves – rangoves, kad šios savo sąskaita ištaisytų perduotų darbų defektus, ir tik po – iki praneštos datos nepašalinus defektų, ieškovas įgijo teisę pats ar kitų pagalba šalinti defektus. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama aplinkybė, kad ieškovas apie defektus atsakovės (-ių) (rangovės (-ių)) neinformavo, nesuteikė jai galimybės apžiūrėti galimus defektus ir pačiai juos pašalinti, tačiau su UAB ,,Autokausta“ 2023 m. kovo 20 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2022 m. rugsėjo 15 d. rangos darbų sutarties Nr. 2022-P-00830 dėl netinkamos degumo klasės kabelių trūkumų šalinimo, ir pareikštu byloje ieškiniu prašo priteisti iš atsakovių trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą. Ieškovo atstovo paaiškinimai nagrinėjant bylą teisme, kad nesikreipė į atsakovę, o iš karto pasirinko trečiąją šalį (UAB „Autokausta“) dėl trūkumų šalinimo darbų dėl sudėtingos ankstesnio bendradarbiavimo patirties yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepateisina sutartinės pareigos nevykdymo. Priešingai, ankščiau aptartas susirašinėjimas rodo, kad pačiam ieškovui netaisant techninio projekto trūkumų, nuo 2020 m. gruodžio 23 d. buvo sustabdytas visų darbų vykdymas. Pats ieškovas iki šalių sudaryto Susitarimo (t. y. 2021 m. birželio 30 d.), kuriuo buvo nutraukta Rangos sutartis šalių sutarimu, tinkamo techninio projekto nepateikė. Pastebėtina, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-727-464/2023, CPK 179 straipsnio 3 dalis) pripažino teisingomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad darbų termino praleidimo priežastimi buvo nuo atsakovių valios nepriklausančios aplinkybės, už kurias pagal rangos sutartį buvo atsakingas ieškovas,  ir atsakovės nėra atsakingos už darbų atlikimo termino praleidimą. Pažymėtina ir tai, kad Susitarimo 11 punkte šalys sutarė, jog Susitarimo sudarymo metu nėra Viešųjų pirkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbti informaciją apie Rangovą, kaip Sutarties neįvykdžiusį ar netinkamai įvykdžiusį, tiekėją.

Remiantis nurodytais argumentais, kai ieškovas Rangos sutartyje ir Susitarime nustatyta tvarka nesikreipė į atsakovę (rangovę) dėl byloje įrodinėjamų trūkumų pašalinimo, o iš karto pasirinko trečiąją šalį šiems darbams atlikti, teismas sprendžia, kad ieškovas neįgijo teisės reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, net jeigu ir patyrė šias išlaidas. Tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-208/2013). Bendradarbiavimas – tai abiejų šalių aktyvūs ir koordinuoti tarpusavio veiksmai siekiant sutarties tikslo, t. y. abipusės gausimos naudos iš sutarties tinkamo įvykdymo. Netinkamas bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimas, t. y. jos neįgyvendinimas, gali lemti, kad sutarties tikslas – jos tinkamas įvykdymas – nebus pasiektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021). Šalių bendradarbiavimo pareiga įtvirtinta ir CK 6.691 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teismas vertina, kad ieškovas netinkamai vykdė šalių bendradarbiavimo pareigą ir nesudarė jokių galimybių pačiai atsakovei apžiūrėti, įvertinti trūkumus, o jiems pasitvirtinus, juos ištaisyti. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad atsakovė yra profesionali statybų veikla užsiimanti bendrovė, todėl vertintina, kad atsakovė galimus trūkumus objekte būtų ištaisiusi savo resursais, ir, tikėtina, nebūtų patyrusi tokių išlaidų, kurias byloje prašo priteisti ieškovas. Pats ieškovas, nebendradarbiaudamas su atsakovėmis, o taip pat net ir nesvarstydamas UAB „Dividio“ siūlymų dėl ekonomiškesnio būdo pasiekti kabelių ugniaatsparumą, prisiėmė visą atsakomybę ir riziką sau ir tokiu būdu prarado teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).

 Teismo vertinimu, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kuriais nustatytos faktines bylos aplinkybės, svarbios sprendžiant kilusį ginčą, aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika, leidžia daryti pakankamai aukšto tikėtinumo ir nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstą išvadą, kad ieškovas byloje neįrodė teisės remtis trūkumų faktu; neįrodė, jog atsakovės (gen. rangovės) įrengė prastesnės degumo klasės, pigesnės medžiagos kabelius; neįrodė teisės reikalauti atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas; nebendradarbiavo su atsakovėmis (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Šios išvados pagrindu, teismas sprendžia, kad būtų pagrindas ieškovo pareikštą reikalavimą priteisti iš atsakovių UAB „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ solidariai 541 620,20 Eur sumą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Teismas, spręsdamas, ar šalių sudarytas ir teismo nutartimi patvirtintas Susitarimas yra pakankamas pagrindas nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, pažymi, kad yra svarbu nustatyti, ar šioje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus civilinėje byloje Nr. e2SP-18159-375/2021 pareikštam ieškiniui, kurį šalys išsprendė teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi. Teismas, kaip jau buvo minėta, pažymi ir tai, kad dėl dalies pradinio ieškinio reikalavimų - 3 001 501,18 Eur nuostolių atlyginimo, 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi bylą nutraukė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-739-516/2023) minėtą Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Kaip matyti iš Susitarimo, patvirtinto Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi (Taikos sutarties), 3 punkto, kilus ginčui dėl rangos sutarties vykdymo tinkamumo ir iš to atsirandančių bei galinčių atsirasti padarinių, šalys, siekdamos kompromiso, sudarė susitarimą, kuriuo įvardijo ir išsprendė dalį ginčo objektu esančių klausimų ir nurodė tuos, dėl kurių nėra sutariama ir jie nėra susitarimo objektu. Taikos sutarties 5 punkte šalys nurodė, kad darbų defektų, atsiradusių po darbų atlikimo aktų pasirašymo, sąrašas ir jų ištaisymo terminai, nustatyti susitarimo 1 priede. Taikos sutarties 10 punktu šalys patvirtino, kad rangovas (UAB „HSC Baltic“) nesutinka, o užsakovas (LSMU) neatsisako nuo reikalavimo rangovui sumokėti baudas ir delspinigius pagal sutartį, taip pat neatsisako nuo prašymo draudimo bendrovei išmokėti sumas pagal 2020 m. balandžio 27 d. atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą SILD Nr. (duomenys neskelbtini) prie draudimo liudijimo (poliso) Serija SILD Nr. (duomenys neskelbtini). Šis susitarimas niekaip neapriboja užsakovo (LSMU) teisių pagal sutartį dėl darbų defektų ar trūkumų, kurie paaiškėtų po šio susitarimo sudarymo ir apie kuriuos šio susitarimo pasirašymo metu užsakovas rangovo nėra informavęs ar kurie nėra žinomi šio susitarimo sudarymo dieną. Šalys patvirtino, kad susitaria tik dėl tokių teisių ir pareigų, kurios aiškiai nurodytos šiame susitarime. Šalys taip pat pareiškė, kad viena kitos atžvilgiu atsisako visų kitų (turtinių ir neturtinių) reikalavimų, kylančių (ar galinčių kilti ateityje) pagal sutartį, iš sutarties, ar dėl sutarties ir jos vykdymo, išskyrus nurodytus šiame punkte. Šalys patvirtino, kad dėl žemiau išvardintų ginčytinų klausimų, kurie apima visus šalių reikalavimus, susijusius su žalos, kylančios pagal sutartį, ar iš sutarties, ar dėl sutarties ir jos vykdymo atlyginimo, šalys neranda sutarimo, todėl šiuo susitarimu nesprendžia ir niekaip nepasisako (ir tai negali būti nei vienos iš šalių traktuojama kaip reikalavimų ar jų dalies pripažinimas ar patvirtinimas) dėl: a) reikalavimų, kurių pagrindas – sutarties įvykdymo užtikrinimas pagal 2020 m. balandžio 27 d. atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą SILD Nr. (duomenys neskelbtini) prie draudimo liudijimo (poliso) serija SILD Nr. (duomenys neskelbtini); b) delspinigių ir baudų apmokėjimo (nurodytos sąskaitos ir sumos); c) statybvietės komunalinių išlaidų apmokėjimo (nurodytos sąskaitos ir sumos).

 Taigi Susitarimu, patvirtintu teismo nutartimi, ginčo šalims abipusių nuolaidų ir derybų keliu išsprendus kilusį ginčą dėl Rangos sutarties vykdymo, aiškiai apsibrėžus atsakomybės ribas ir viena kitos atžvilgiu atsisakius visų kitų (turtinių ir neturtinių) reikalavimų, kylančių (ar galinčių kilti ateityje) pagal sutartį, iš sutarties, ar dėl sutarties ir jos vykdymo, išskyrus aiškiai nurodytus taikos sutarties 10 punkte, teismas daro išvadą, kad tokiu būdu iš esmės buvo išspręstas ir ginčas dėl ieškovo galimų (būsimų) nuostolių dėl darbų defektų ar trūkumų pagal Rangos sutartį. Teismui nustačius ir konstatavus, kad ieškovas negalėjo nematyti ir matė esamus užrašus ant kabelių priimdamas darbą, sudarydamas Susitarimą, kad trūkumai, kuriais grindžiami ieškovo reikalavimai, buvo akivaizdūs, ir jie galėjo būti konstatuoti normaliai priimant darbą, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį (Susitarimą). Todėl teismas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą priteisti iš atsakovių UAB „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ solidariai 541 620,20 Eur sumą, bylą nutraukia CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

 

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas. Statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis, vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, atsako statytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 54, 60 pastraipa).

CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

Pagal Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 dalies 2 punktą statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, o šio straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus; ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus. Statybos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus. Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 95 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus Statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus). Šio reglamento 96 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių atitiktį faktiniams darbų kiekiams.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015). 

Ieškovo ir atsakovės UAB „Dividio“ sudarytos Pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 3 punktu atsakovė įsipareigojo vadovaujantis aktualia STR1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ redakcija ir kitais, aktualiais statinio statybos techninės priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais bei užsakovo pateiktu statinio projektu, atlikti visų užsakovo statinio projekte nurodytų, bendrųjų ir/ar specialiųjų statinio statybos darbų bendrąją ir/ar specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą. Pagal paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 papunktį, sutartimi atsakovė įsipareigoja ieškovui teikti Sutarties priede Nr. 2 nurodytas Paslaugas pagal Sutartyje išdėstytas sąlygas ir Sutarties priede Nr. 1 nurodytą Techninę užduotį, o ieškovas įsipareigoja priimti tinkamai suteiktas Paslaugas ir sumokėti už jas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal Techninės užduoties 2.2 papunktį atsakovės UAB „Dividio“ užduotis buvo užtikrinti, kad statinyje vykdomi rangos darbai atitiktų patvirtinto Projekto sprendinius, Statybos įstatymo ir kitų projektavimą ir statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir būtų tinkamos kokybės bei apimties; teikti statytojui (jo įgaliotiems asmenims) informaciją apie priskirtinas veiklas, numatytas šioje techninėje užduotyje ir pasirašytoje paslaugų sutartyje.

 Ieškovas byloje teigia, kad tuo atveju, jeigu pagrindinis reikalavimas atsakovių UAB „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ atžvilgiu nebus patenkintas, tokiu atveju prašo alternatyviai reikalaujamą 541 620,20 Eur sumą priteisti iš techninio prižiūrėtojo – atsakovės UAB „Dividio“, kuris priimdamas darbus nenustatė, kad UAB „HSC Baltic“ įrengti kabeliai neatitiko projekto reikalavimams, kas tik vėliau tapo žinoma ieškovui. Pastebėtina, kad tokia alternatyvi reikalavimo formuluotė rodo paties ieškovo netikrumą dėl iškelto ginčo byloje. Remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kaip teismas aukščiau jau yra konstatavęs, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo įvardijamus elektros kabelių degumo klasės neatitikimo darbus pripažinti paslėptais darbų trūkumais: trūkumai, kuriais grindžiami ieškovo reikalavimai, buvo akivaizdūs, ir jie galėjo būti konstatuoti normaliai priimant darbą. Atsakovių – rangovių objekte sumontuotų elektros kabelių žymėjimas yra aiškiai nurodytas Statybos darbų žurnaluose (Nr. 7, 8, 11), įrengtų kabelių eksploatacinių savybių deklaracijose. Vien tik aplinkybė, jog objekte aptikti Dca s2, d2, a2 degumo klasės ar net žemesnės degumo klasės kabeliai, kurių degumo klasė apibrėžiama pagal naujas (2017 m. redakcija) Taisykles, neleidžia šių kabelių iš karto priskirti prie atitinkama raide žymimų kabelių degumo klasių pagal senąją Taisyklių redakciją (2012 Taisyklės) (31 – 45 paragrafus). Ieškovas itin akcentuoja, kad turėjo būti montuojami kabeliai pagal dar 2011 m. (2012 Taisyklės) nustatytus standartus. Kaip nustatyta atsakovės, trečiojo asmens atstovų paaiškinimais, kurių nepaneigia bylos duomenys, o atitikties deklaracijose nurodytos eksploatacinės savybės tik patvirtina, tuo metu rinkoje buvo kabeliai atitinkantys naujausias taisykles, dėl ko ant jų randami žymėjimai, kurie turėtų būti vertinami ne pagal 2012 Taisykles, o pagal naujas 2017 Taisykles. VĮ Gaisrinių tyrimų centro atsakyme raštu nurodyta, kad  norint padaryti išvadą, jog  objekte sumontuoti kabeliai neatitinka aktualios degumo klasės, būtina išmontuoti kabelius ir atlikti bandymą pagal nustatytus reikalavimus tokius bandymus atlikti galinčioje laboratorijoje. Ieškovui ar jo pasitelktam specialistui (pateikusiam Įvertinimą) neatlikus jokių tyrimų, bandymų, nėra galimybės patvirtinti ieškovo įrodinėjamą esminę aplinkybę, kad įrengti kabeliai neatitinka Rangos sutartyje keltų degumo klasės reikalavimų, o dėl to atsakingas yra pats ieškovas, kuris nepranešė apie tariamus darbų trūkumus, o į teismą su ieškiniu kreipėsi jau išardęs kabelius ir jų neišsaugojęs, taip sunaikindamas galimos teismo ekspertizės objektą. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „Dividio“, kaip techninis prižiūrėtojas, vykdė objekte techninę priežiūrą, pasirašė Statybos darbų žurnale, priėmė statybos darbus (ar dalį jų), dėl kurių vyksta ginčas byloje. Po įvykusių pasitarimų 2023 m. sausio – vasario mėnesiais dėl gaisrinės saugos sprendinių, kuomet atsakovė teikė siūlymus (UAB „Laudo“ pasiūlymas, UAB „ABTECH LT“ komercinis pasiūlymas, kt.) padidinti elektros kabelių atsparumą ugniai neužbaigtų darbų, jau minėta, ieškovas 2023 m. kovo 20 d. su UAB „Autokausta“ sudarė papildomą susitarimą dėl visų elektros kabelių demontavimo ir naujų sumontavimo, nuo 2023 m. balandžio 7 d. šalių susitarimu nutraukė techninės priežiūros paslaugų sutartį ir daugiau su atsakove – techniniu prižiūrėtoju visiškai nebendradarbiavo. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (esminiai jų aptarti ir sprendimo 15 psl. paskutinėje pastraipoje, 16 psl.), sprendžia, kad ieškovo byloje įrodinėjami (bet neįrodyti) trūkumai buvo ne techninio prižiūrėtojo darbo rezultatas, o paties ieškovo, kuris atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimą, papildymą ir taisymą, tiesioginių veiksmų pasekmė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, nustačius nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad statybos techninės kontrolės nevykdymas, kai techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą (Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punktas) buvo išvestinė priežastis, dėl kurios darbai buvo perduoti ieškovui su jo įrodinėjamais trūkumais. Byloje neįrodžius pirmiau nurodyto techninio prižiūrėtojo veiksmų priežastinio ryšio dėl įrodinėjamų trūkumą, kuriuos šalinant ieškovas tvirtina patyręs nuostolių, su jo atliktais veiksmais, nuostolių (žalos) dydis ir faktas nėra teisiškai reikšmingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 pastraipa). Nepaisant to, kas pasakyta, toliau teismas pasisako ir dėl nuostolių dydžio. Turėtus nuostolius ieškovas grindžia papildomo susitarimo su UAB „Autokausta“ priede parengta lokaline sąmata, atliktų darbų aktais, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir apmokėjimo duomenimis. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teismas nusprendė nesivadovauti Įvertinimu, o, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, UAB „Autokausta“ sąmata buvo parengta minėto Įvertinimo duomenims, todėl nėra pagrindo vadovautis ir UAB „Autokausta“ sąmata. Taip pat teismas nusprendžia nesivadovauti ir ieškovo pateiktais 2023 m. balandžio 25 d. atliktų darbų aktu Nr. 4-2, 2023 m. gegužės 31 d. atliktų darbų aktu Nr. 5-2 dėl jų nekonkretumo, nepakankamo informatyvumo. Teismo vertinimu, tik 2023 m. kovo mėnesio atliktų darbų priėmimo aktas Nr.1, PVM sąskaita faktūra AK Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimas Nr. (duomenys neskelbtini), galimai patvirtina ieškovo patiriamus 151 416,99 Eur dydžio nuostolius, jeigu būtų pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį ir UAB „Dividio“ neteisėtus veiksmus. 

Esant nurodytų aplinkybių visumai teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė ir atsakovės UAB „Dividio“ (techninio prižiūrėtojo) atsakomybės taikymo pagrindų, todėl jo reikalavimai šiai atsakovei atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

 

Bylinėjimosi išlaidos

 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, matyti, kad teismas civilinę bylą atsakovių UAB ,,HSC Baltic” ir SIA ,,RE&RE” atžvilgiu nutraukė, o atsakovės UAB ,,Dividio” atžvilgiu ieškovės reikalavimų netenkino. Teismas sprendžia, kad atsakovių UAB ,,HSC Baltic” ir SIA ,,RE&RE” atžvilgiu bylą nutraukus, joms bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas taip pat, kaip ir ieškovo ieškinio netenkinimo atveju.

Pažymėtina, kad ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės UAB „HSC Baltic“ 3 543 121,38 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad civilinė byla nutraukta tik dalyje dėl 3 001 501,18 Eur nuostolių priteisimo. Dėl kitos dalies – 541 620,20 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės bylos nagrinėjimas tebevyksta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas galutinai turi būti išspręstas tik teismui išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės ir priėmus sprendimą, kartu įvertinus ir tai, kad byla dėl dalies reikalavimų buvo nutraukta. Taigi šioje byloje sprendžiamas ir civilinėje byloje Nr. e2-949-480/2023 atsakovės UAB „HSC Baltic“  patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Atsakovė UAB „HSC Baltic“ prašo priteisti iš ieškovo 12 160,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias bylos duomenimis sudaro: 2023 m. birželio 20 d. atsiliepimo į ieškinį (DOK-16010); prašymo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą (DOK-16012); prašymo dėl teismo posėdžio datos pakeitimo (DOK-16365); prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo (DOK-17351); prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (DOK-30914) parengimo išlaidos; 2023 m. spalio 12 d. rašytiniai paaiškinimai (DOK-25106) bei atstovavimas 7 teismo posėdžiuose. Atsakovės interesams byloje atstovavo advokatas M. L. ir / ar advokato padėjėja L. Š..

Civilinėje byloje Nr. e2-949-480/2023 atsakovė UAB „HSC Baltic“ patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2023 m. liepos 5 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą (DOK-17360; rengė advokatė R. D.); prašymo dėl dalies bylos nutraukimo (DOK-11580); prašymo dėl procesinio termino pratęsimo (DOK-12158); prašymo dėl procesinio termino pratęsimo (DOK-14431); prašymo sustabdyti bylą (DOK-14814) parengimas.

Pagal Rekomendacijas maksimali už atsiliepimo į ieškinį 2023 m. birželio mėnesį parengimą atsakovei priteistina suma yra 3 800,60 Eur (1 900,3 Eur × 2,5 x 80 proc. (Rekomendacijų 5; 8.2 p.);

už kitus atsakovės atstovės teiktus 8 prašymus iš viso priteistina suma 122,89 Eur (1 900,3 Eur x 0,01 x 6 x 80 proc. (Rekomendacijų 5; 8.18 p.) + 1 959,90 Eur x 0,01 x 1 x 80 proc. (Rekomendacijų 5; 8.18 p.) + 2 000,1 Eur x 0,01 x 1 x 80 proc. (Rekomendacijų 5; 8.18 p.)); už rašytinius paaiškinimus  – 640,03 Eur (2 000,1 Eur x 0,4 x 80 proc. (Rekomendacijų 5; 8.16); už advokato padėjėjo ir/ar advokato konsultacijas, pasirengimo teismo posėdžiams, dalyvavimą 7 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė suapvalinus 16 val., maksimali priteistina suma yra 3 076,93 Eur (1 959,9 Eur × 1 val. × 0,1 x 80 proc. (Rekomendacijų 5; 8.19 p.) + (2 000,1 Eur × 2 val. × 0,1 x 80 proc. (Rekomendacijų 5; 8.19 p.)+ 2 000,1 x 13 val. x 0,1 x proc. (Rekomendacijų 8.19 p.); už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali priteisima suma sudaro 783,96 Eur (1 959,9 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.15; 8.16).

Taigi, pagal Rekomendacijas maksimali iš ieškovo priteistina suma yra 8 424,41 Eur, atsakovės prašoma priteisti suma 12 160,50 Eur viršija minėtose Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl mažintina iki pagal Rekomendacijas maksimalios sumos – iki 8 424,41 Eur.

 

Atsakovė SIA ,,RE&RE“ prašo priteisti iš ieškovo 8 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias bylos duomenimis sudaro: 2023 m. liepos 7 d. atsiliepimo į ieškinį (DOK-17453); prašymo dėl termino pratęsimo (DOK-16869), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (DOK-17549) parengimas ir dalyvavimas 7 teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad atsakovės SIA ,,RE&RE“ interesams atstovavo advokatas A. P. ir / ar advokatė G. B..

Pagal Rekomendacijas maksimali už atsiliepimo į ieškinį 2023 m. liepos mėnesį parengimą atsakovei priteistina suma yra 4 899,75 Eur (1 959,90 Eur × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už kitus atsakovės atstovo (-ų) teiktus prašymus (iš viso 2 prašymus) priteistina suma 38,60 Eur (1 900,3 Eur x 0,01 x1 (Rekomendacijų 8.18 p.) + 1 959,90 Eur x 0,01 x 1 (Rekomendacijų 8.18 p.); už advokato (-ų) konsultacijas, pasirengimo teismo posėdžiams, dalyvavimą 7 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 16 val., maksimali priteistina suma yra 3 196,14 Eur (1 959,9 Eur × 1 val. × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p) + (2 000,1 Eur × 15 val. × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.).

Taigi, pagal Rekomendacijas maksimali iš ieškovo priteistina suma būtų 8 134,49 Eur, atsakovės prašoma priteisti suma yra 8 000 Eur, neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ji ir priteistina atsakovei iš ieškovo.

 

Atsakovė UAB ,,Dividio“ prašo priteisti iš ieškovo iš viso 9 412,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias bylos duomenimis sudaro: 2023 m. spalio 12 d. atsiliepimo į ieškinį parengimas (DOK-25114); atstovavimas 6 teismo posėdžiuose, prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (DOK-25306) ir (DOK-30913) bei 2023 m. gruodžio 4 d rašytiniai paaiškinimai (DOK-29549).

Pagal Rekomendacijas maksimali už atsiliepimo į ieškinį 2023 m. spalio mėnesį parengimą atsakovei priteistina suma yra 5 000,25 Eur (2 000,1 Eur × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už kitus atsakovės atstovo teiktus 2 prašymus priteistina suma 40 Eur (2 000,1 Eur x 0,01 x 2 (Rekomendacijų 8.18 p.); už teiktus rašytinius paaiškinimus maksimali priteistina suma sudaro 800,04 Eur (2 000,1 x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.)); už advokato konsultacijas, pasirengimo teismo posėdžiams, dalyvavimą 6 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 15 val., maksimali priteistina suma yra 3 000,15 Eur (2 000,1 Eur × 15 val. x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.).

Taigi, pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma yra 8 840,44 Eur, atsakovės prašoma priteisti suma 9 412,01 Eur viršija minėtose Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl mažintina iki pagal Rekomendacijas maksimalios sumos – iki 8 840,44 Eur.

 

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.).

Byloje trečiasis asmuo UAB ,,Engineer“ prašė ieškovo ieškinį atmesti, kas reiškia, kad jis iš esmės palaikė atsakovių poziciją, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš ieškovo.

Trečiasis asmuo UAB „Engineer“ prašo priteisti iš ieškovo 12 487,20 Eur už procesinių dokumentų parengimą, kurios kaip matyti iš bylos duomenų sudaro: prašymas atidėti teismo posėdį (DOK-16764); 2023 m. liepos 25 d. atsiliepimas į ieškinį (DOK-18820); 2023 m. spalio 11 d.  rašytiniai paaiškinimai (DOK-25048), prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo (DOK-25096), prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (DOK-29556), 2023 m. gruodžio 20 d. baigiamoji kalba (DOK-31039) ir atstovavimas 6 teismo posėdžiuose.

Pagal Rekomendacijas maksimali už atsiliepimą į ieškinį 2023 m. liepos mėnesį parengimą trečiajam asmeniui priteistina suma yra 4 899,75 Eur (1959,90 Eur × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už kitus trečiojo asmens atstovo teiktus 3 prašymus iš viso priteistina suma 59,60 Eur (1 959,9 Eur x 0,01 (Rekomendacijų 8.18 p.) + 2 000,1 Eur x 0,01 x 2 (Rekomendacijų 8.18 p.)); už rašytinius paaiškinimus ir baigiamąją kalbą – 1 600,08 Eur (2 000,1 Eur x 0,4 x 2 (Rekomendacijų 8.16)); už advokato konsultacijas, pasirengimo teismo posėdžiams, dalyvavimą 6 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 15 val., maksimali priteistina suma yra 3 000,15 Eur (2 000,1 Eur × 15 val. × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.).

Taigi, pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma yra 9 559,58 Eur, trečiojo asmens  prašoma priteisti suma 12 487,20 Eur viršija minėtose Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl mažintina iki pagal Rekomendacijas maksimalios sumos – iki 9 559,58 Eur.

 

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pagal ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto solidariai atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ ir atsakovei SIA „RE&RE“ ieškiniu ir prašymu pareikštus reikalavimus civilinę bylą nutraukti.

Ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dividio“ ir solidariai atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ ir atsakovei SIA „RE&RE“ ieškiniu ir prašymu pareikštus reikalavimus atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,HSC Baltic“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 8 424,41 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei SIA ,,RE&RE“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dividio“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 8 840,44 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Engineer“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 9 559,58 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                                                Albina Rimdeikaitė