Civilinė byla Nr. 2S-2275-173/2014

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02670-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

122.4.; 128.11.; 129.1.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 28 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3302-297/2014 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis S. V..

              Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

                                  I. Ginčo esmė

              Pareiškėja valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio S. V. 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymus vykdomosiose byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis skundžiamais patvarkymais areštavo už realizuotą paveldėtą turtą gautas pinigines lėšas, ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. J. Ž. paveldėto turto tikroji vertė.

              Nurodė, kad palikėjo J. A. Ž. turtas perėjo valstybės nuosavybėn, todėl turto realizavimo teisė perėjo Lietuvos Respublikos atstovei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str.). Mirusiojo asmens turtui paveldėjimo teise perėjus valstybei, ji patiria įvairias su šio turto perėmimu, apskaita, saugojimu ir realizavimu susijusias išlaidas. Atskaičius šias patirtas išlaidas, likusią pinigų sumą Valstybinė mokesčių inspekcija turi panaudoti atsiskaitymams su palikėjo kreditoriais. Piniginių lėšų areštas trukdys atsiskaityti su kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra įpareigota atlikti valstybės vardu gautų lėšų paskirstymą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas valstybės atžvilgiu būtų nepagrįstas.

Antstolis 2014-06-19 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-3302-279/2014) , 2014-06-19 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-3303-297/2014), 2014-06-19 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-3306-297/2014) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Nurodė, kad atsižvelgiant, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) po skolininko pakeitimo išieškotojas ir skolininkas sutampa, šiose vykdomosiose bylose sumažino išieškotiną sumą, paliekant išieškoti tik vykdymo eigoje susidariusias vykdymo išlaidas. Likusioje dalyje skundo netenkino, nes valstybė, paveldėjusi mirusio asmens turtą, įgijo prievolę padengti šio asmens skolas paveldėto turto ribose. Nurodė, kad vadovaujantis CPK 668 sr. 2 d. antstoliui leidžiama vykdyti išieškojimą tik iš valstybės turimų piniginių lėšų. Netenkintą skundą perdavė nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3302-297/2014 sujungtos civilinės bylos Nr. 2-3302-297/2014, Nr. 2-3303-297/2014, 2-3306-297/2014 į vieną civilinę bylą, paliekant jai bylos Nr. 2-3302-297/2014.

              Atsiliepimu į antstolio 2014-06-19 patvarkymus pareiškėjas prašė panaikinti antstolio S. V. 2014-06-19 patvarkymus bei 2014-05-27 patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 19d. nutartimi tenkino pareiškėjo skundą (b.l. 23-25). Panaikino antstolio S. V. 2014-05-27 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-05-27 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-05-27 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginių lėšų arešto.

              Teismas nustatė, kad antstolio S. V. kontoroje užvestos vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3985-179/2007 dėl 1,65 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. J. Ž. valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4690-835/2009 dėl 1,65 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. J. Ž., valstybės naudai ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VSDFV Alytaus skyriaus vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 111,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. J. Ž. valstybės naudai. 2012-04-29 skolininkas A. J. Ž. mirė. Mirusio skolininko turtą paveldėjo valstybė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-05-27 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2659-297/2014), 2014-05-30 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2663-652/2014) ir 2014-05-30 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2660-652/2014) miręs skolininkas A. J. Ž. pakeistas vykdymo procese į Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą VMI.

              CPK 692 str. nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda VMI įstaigai, jei įstatymai nenustato kitaip. CPK 692 str. norma tiesiogiai įtvirtina antstolio pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti VMI įstaigai, nepaliekant kitokios alternatyvos. VMI atstovauja Lietuvos valstybę pagal įstatymą ir tai yra Lietuvos Respublikos įgaliota institucija realizuoti perduotiną valstybei turtą ir atlikti valstybės vardu gautų lėšų paskirstymą, o vadovaujantis CPK 753 str., 754 str. ir 755 str. nustatyta tvarka, VMI, atstovaudama Lietuvos Respubliką, gautą realią sumą už parduotą paveldėtą Lietuvos Respublikos turtą pati paskirsto kreditoriams (išieškotojams).

Kas yra valstybei perduotinas turtas reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse. Tame tarpe yra ir valstybės paveldėtas turtas. Valstybės paveldėtas turtas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais paveldėjimo teise valstybei perėjęs mirusio asmens turtas.

              Antstolio taikomas piniginių lėšų areštas trukdo VMI vykdyti teisės aktais jai pavestas funkcijas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

              Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-08-19 nutartį ir skundžiamus antstolio veiksmus pripažinti pagrįstais ir teisėtais (b.l. 28-29).

              Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra uždėta apribojimų iš mirusio skolininko paveldėtam turtui, todėl nėra apribojimų jo realizavimui. CPK 692 str. nereglamentuoja piniginių lėšų, gautų už realizuotą paveldėtą turtą, paskirstymo. Po valstybės paveldėto turto realizavimo gautos lėšos yra valstybės nuosavybė, o jų paskirstymą reglamentuoja kiti norminiai aktai. Vadovaujantis CPK 668 str. 2 d. antstolis turi teisę areštuoti valstybei priklausančias lėšas. Lėšų turėtojas yra Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl šioje institucijoje esančios lėšos turi būti areštuotos. Klaidingos teismo išvados, jog Valstybinė mokesčių inspekcija, turėdama lėšas, gautas už mirusios asmens turto pardavimą šias lėšas paskirstys CPK 753, 754 ir 755 straipsnių nustatyta tvarka, nes šios CPK normos nustato tik antstolio pareigas. T.y. tik antstolis turi pareigą gautas lėšas vykdomosiose bylose paskirstyti CPK 753, 754, 755 ir kt. straipsniuose nustatyta tvarka. Ginčijamą antstolio patvarkymą galima traktuoti, kaip pareikštą kreditorinį reikalavimą. Skundžiamu patvarkymu buvo areštuotos ne valstybei priklausančios abstrakčios lėšos ar šiuo metu jų turimos lėšos banko sąskaitose, o tikslinės lėšos, t.y. lėšos, kurios bus gautos už parduotą paveldėtą turtą, neviršinant šio paveldėto turto vertės. Įstatymai paveldėtojui numato pareigą padengti mirusio asmens, kurio turtą paveldėjo paveldėtojas, skolas. Skundžiamą antstolio patvarkymą galima traktuoti kaip priminimą apie esamą skolą.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-08-19 nutartį palikti nepakeistą (b.l. 34-35).

              Nurodo, kad LR CK 5.62 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Tikroji turto vertė yra už teisės aktų nustatyta tvarka realizuotą turtą gauta pinigų suma. Mirusiojo asmens turtui paveldėjimo teise perėjus valstybei, mokesčių inspekcija patiria įvairias su šio turto perėmimu, apskaita, saugojimu ir realizavimu susijusias išlaidas. Kai kuriais atvejais mokesčių inspekcijos išlaidos viršija paveldėto turto vertę. Atskaičius šias VMI prie FM patirtas išlaidas, likusią pinigų sumą mokesčių inspekcija turi panaudoti atsiskaitymams su palikėjo kreditoriais. Palikėjo J. A. Ž. turtas perėjo valstybės nuosavybėn, todėl šio turto realizavimo teisė perėjo Lietuvos Respublikos atstovei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vadovaujantis LR CPK 753, 754 ir 755 straipsniuose nustatyta tvarka, VMI prie FM atstovaudama Lietuvos Respubliką, gautą realią sumą už parduotą paveldėtą Lietuvos Respublikos turtą, paskirsto kreditoriams (išieškotojams). Jei ginčijamas antstolio patvarkymas įsiteisėtų, VMI, gavusi parduoto valstybės paveldėto turto realią kainą, negalėtų toliau vykdyti gautų pinigų paskirstymo kreditoriams, pagal teisės aktų nustatytą tvarką. Be to, VMI prie LR FM yra LR įgaliota institucija, įpareigota atlikti valstybės vardu gautų lėšų paskirstymą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas valstybės atžvilgiu nepagrįstas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

              Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pažymėtina, kad Kauno apygardos teisme yra išnagrinėtų analogiškų bylų pagal to paties pareiškėjo skundus dėl to paties antstolio veiksmų (2S-1978-153/2014, 2S-2045-260/2014; 2S-2043-426/2014). Todėl nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi minėtose bylose sukurtais precedentais (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog antstolio S. V. kontoroje užvestos civilinės bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3985-179/2007 dėl 1,65 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. J. Ž. valstybės naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4690-835/2009 dėl 1,65 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. J. Ž. valstybės naudai; Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VSDFV Alytaus skyriaus vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 111,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. J. Ž. VSDFV Alytaus skyriaus naudai.

Antstolis 2014-05-21 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pinigines lėšas 84,14 Lt sumai, tačiau ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko (miręs skolininkas J. A. Ž.) paveldėto turto tikroji vertė. Nurodė, kad areštuotos lėšos turi būti pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2014-05-27 patvarkymu pakeistas 2014-05-21 patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto, nustatant, kad areštuojamos už realizuotą paveldėtą turtą gautos piniginės lėšos 84,14 Lt sumai, tačiau ne didesnės kaip valstybės iš mirusio skolininko paveldėto turto tikroji vertė. Analogiški patvarkymai priimti ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-05-21 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis areštavo pinigines lėšas 388 Lt sumai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-05-27 patvarkymu pakeistas 2014-05-21 patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto, nustatant, kad areštuojamos už realizuotą paveldėtą turtą gautos piniginės lėšos 388 Lt sumai, tačiau ne didesnės kaip valstybės iš mirusio skolininko paveldėto turto tikroji vertė.

Šiose vykdomosiose bylose Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-05-30 nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-2660-652/2014, 2-2663-652/2014 bei 2014-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2659-297/2014, pakeistas skolininkas vykdymo procese. Vietoje mirusio skolininko A. J. Ž. skolininku nurodant Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė skundą dėl minėtų antstolio 2014-05-27 patvarkymų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju buvo vykdoma išieškojimas iš skolininko J. A. Ž.. Jam mirus palikimą priėmė valstybė. Todėl nagrinėjamu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra atsakinga už skolininkui A. J. Ž. priklausiusio ir valstybės paveldėto turto realizavimą ir pardavus turtą gautų lėšų paskirstymą. CK 5.62 str. 3 d. nustatyta, jog valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Skolininko turtas areštuojamas siekiant laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Turto arešto taikymas kitiems nei nurodyta tikslams pasiekti, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju antstolio veiksmai areštuojant pinigines lėšas, kurios bus gautos realizavus valstybės po skolininko mirties paveldėtą turtą, negali būti laikomi proporcingais ir būtinais siekiamam tikslui pasiekti. Pats antstolis atskirajame skunde nurodė, kad skundžiamą antstolio patvarkymą galima traktuoti kaip priminimą apie esamą skolą. Tokie antstolio veiksmai, kai jis vykdymo veiksmus atlieka siekdamas kitų, ne su vykdymo procesu susijusių tikslų, negali būti laikomi teisėtais, pagrįstais ir pateisinamais siekiamiems tikslams pasiekti. Be to, pareiga atsakyti už palikėjo skolas neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės valstybei numatyta įstatymu. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolio taikomas piniginių lėšų areštas trukdo VMI vykdyti teisės aktais jai pavestas funkcijas. Kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, realiai gautas lėšas realizavus paveldėtą turtą Valstybinė mokesčių inspekcija paskirsto skolininko kreditoriams CPK 753–755 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              atskirąjį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

                  Teisėjas                                          Leonas Jachimavičius