Civilinės bylos Nr. 2-2822/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 102.5.; 122.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, civilinėje byloje Nr. 2-302-71/2011 pagal ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „STG Servise“ dėl pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia; tretysis suinteresuotas asmuo T. R.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.
Atskiruoju skundu ginčijama teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą.
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. balandžio 29 d. pateikė Šiaulių apygardos teismui ieškinį BUAB „STG Service“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana), restitucijos ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį palikto nenagrinėtą ir priteisė trečiajam asmeniui T. R. 2 662 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad, nors ieškovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir jam ši informacija yra žinoma, tačiau jis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Teismas nurodė, kad prašyme nurodytos priežastys, kurias ieškovas įvardija „objektyviomis“, tačiau nenurodyta, kokios tai priežastys dėl kurių ieškovo atstovas negali dalyvauti teismo posėdyje. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad, kadangi ieškovo atstovo nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, ieškovas be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį.
2011 m. birželio 9 d. Šiaulių apygardos teisme gautas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas dėl procesinio termino atnaujinimo, kuriuo prašyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo T. R.
2011 m. birželio 10 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo tenkino. Nurodė, jog apelianto pateikti įrodymai patvirtina, kad skundžiamą nutartį jis gavo 2011 m. gegužės 31 d., tai yra paskutinę skundo padavimo dieną, todėl įstatymo nustatytais terminais apeliantui nebuvo galimybės pateikti atskirojo skundo.
2011 m. liepos 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas atskirąjį skundą išnagrinėjo ir jo netenkino – Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarties dalį dėl iš ieškovo trečiajam asmeniui T. R. priteistų 2 662 Lt bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. 2-302-71/2011 paliko nepakeistą.
2011 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-302-71/2011. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį ieškovas gavo tik 2011 m. rugpjūčio 4 d., t.y. likus vienai dienai apskųsti minėtą nutartį per įstatymo nustatytą terminą, todėl, atsižvelgiant į Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos krūvius ir atstovų užimtumą, objektyviai neturėjo galimybės parengti ir išsiųsti skundą dėl 2011 m. liepos 29 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą ir atskirąjį skundą priimti. Teismas konstatavo, kad prašymas dėl teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarties dalies panaikinimo buvo nagrinėtas žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, vykusiame 2011 m. liepos 27 d., kuriame dalyvavo ir ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Romualdas Bugys. Ieškovo atstovui buvo žinoma apie procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2009 m. liepos 29 d. 15 val., tačiau į procesinio sprendimo paskelbimą ieškovas neatvyko, nesidomėjo apie priimtą procesinį sprendimą. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškime dėl termino atnaujinimo ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, priimti skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarties ir jį išnagrinėti. Skundą grindžia tuo, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartis Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gauta tik 2011 m. rugpjūčio 4 d., t.y. likus vienai dienai apskųsti minėtą nutartį per įstatymo nustatytą terminą. Nors ieškovo atstovas 2011 m. liepos 27 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėtas prašymas dėl 2011 m. gegužės 24 d. nutarties panaikinimo, dalyvavo ir jam buvo žinoma apie procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2011 m. liepos 29 d., tačiau dėl didelio Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų darbo krūvio ir užimtumo, objektyviai nebuvo galimybės parengti ir išsiųsti skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarties per įstatymo numatytą 7 dienų nuo skundžiamos nutarties priėmimo terminą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo (apelianto) prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl nutarties, kuria teismas išnagrinėjo apelianto atskirąjį skundą ir jį atmetė, paduoti. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios atskirųjų skundų padavimo bei terminų skundams paduoti atnaujinimo klausimus.
Teisingumo vykdymo procesinė veikla turi būti įgyvendinama griežtai laikantis civilinio proceso įstatymo reikalavimų. Viena iš esminių teisingumo vykdymo procesinės veiklos tinkamo įgyvendinimo sąlygų – teisės į teisingą teismą realus užtikrinimas. Valstybėje neužtikrinus asmenims teisės teisingą teismą, kitos procesinės teisės taptų tik deklaracijomis. Teisė į teisingą teismą yra paneigiama, kai egzistuoja pagrįstos abejonės dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo.
Tuo atveju, kai byla iš esmės išnagrinėjama sprendimu ar nutartimi užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl bylos esmės (nutartis bylą nutraukti), laikoma, kad teisingumo vykdymo procesinė veikla pirmosios instancijos teisme yra įgyvendinta. Bylą išnagrinėjęs teisėjas nebegali joje priimti su bylos esme susijusių procesinių sprendimų, išskyrus papildomo sprendimo priėmimą, jeigu tam egzistuoja įstatyme nustatytas pagrindas (CPK 277 str.). Tai reiškia, kad toks teisėjas po sprendimo priėmimo byloje nustoja būti teisėju joje. Juo labiau toks teisėjas negali išspręsti dėl bylos esmės priimto procesinio sprendimo paduoto apeliacinio ar atskirojo skundo pagrįstumo klausimo. Priešingu atveju būtų paneigta asmenų teisė į nešališką procesą apeliacinės instancijos teisme. Tai neatitiktų ir apeliacijos esmės – pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę fakto ir (ar) teisės aspektu turi vykdyti aukštesnės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismui pažeidus šias taisykles ir pačiam išsprendus apelianto paduoto skundo pagrįstumo klausimą, laikoma, kad asmeniui nepagrįstai nebuvo suteikta teisė į teisingą procesą apeliacine tvarka. Tiesa, civilinio proceso įstatyme nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę pats panaikinti savo priimtą tarpinį procesinį sprendimą, taip pat ir nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, jeigu sutinka su atskirajame skunde išdėstytais apelianto argumentais. Apsispręsti, ar sutinka su atskiruoju skundu, pirmosios instancijos teismas turi per tris dienas nuo skundo gavimo (CPK 334 str. 2 d.). Nesutikdamas su atskiruoju skundu, pirmosios instancijos teismas turi persiųsti bylą apeliacinės instancijos teismui, kad pastarasis išspręstų skundo pagrįstumo klausimą, o ne pats iš esmės spręsti skundo pagrįstumo klausimą (CPK 334 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui BUAB „STG Service“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo paliko nenagrinėtą bei priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui T. R. 2 662 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b.l. 152-153). Teismas tokį procesinį sprendimą grindė tuo, kad ieškovas nepagrįstai neatvyko į teismo posėdį. Ieškovas dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti bei panaikinti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b.l. 158-159). Gavęs tokį skundą, pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo išspręsti apelianto procesinį prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo. Jeigu teismas būtų nutaręs, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, atskirąjį skundą turėjo būti atsisakyta priimti ir dėl šios nutarties galėjo būti duodamas atskirasis skundas (CPK 315 str. 2 d. 1 p. ir 4 d.). Tuo tarpu teismui nutarus atnaujinti terminą apeliantui atskirajam skundui paduoti, jis turėjo spręsti, ar nėra kitų procesinių kliūčių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu (CPK 315 str. 2 d. 2 - 3 p., 316 str.). Nesant tokių kliūčių, pirmosios instancijos teismas, priėmęs atskirąjį skundą ir nesutikdamas su skunde išdėstytais argumentais, turėjo jį kartu su byla persiųsti apeliacine tvarka nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 317 str. 1 d.). Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę sutikti su atskiruoju skundu dėl nutarties, kuria užbaigus bylą nepriimant sprendimo joje, yra išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, ir panaikinti priimtą nutartį ar jos dalį, tačiau neturi įgaliojimų, nesutikdamas su skundu, pats jį išspręsti ir atmesti, nes tokiu atveju jau vykdytų apeliacinės instancijos teismo funkcijas (CPK 334 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas apsispręsti, ar sutinka su atskiruoju skundu, turi per 3 dienas nuo skundo gavimo teisme dienos (CPK 334 str. 2 d.). Aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nesutinka su apeliantu, patvirtina atskirojo skundo persiuntimas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kuris yra kompetentingas patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirojo skundo ribose. Šiaulių apygardos teismas, gavęs ieškovo atskirąjį skundą ir 2011 m. birželio 10 d. nutartimi nutaręs atnaujinti terminą apeliantui atskirajam skundui paduoti bei priėmęs skundą ir nesutikdamas su skundu, jo nepersiuntė su byla Lietuvos apeliaciniam teismui, bet nutarė žodinio proceso tvarka išnagrinėti atskirojo skundo pagrįstumo klausimą (b.l. 163-164). Šiaulių apygardos teismas nepaisė proceso įstatyme nustatyto trijų dienų termino apsispręsti, ar sutinka su apeliantu ir tik 2011 m. liepos 29 d. nutartimi nutarė netenkinti apelianto atskirojo skundo (b.l. 176). Nepaisant šio proceso teisės normos pažeidimo, pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskiruoju skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarties, vis tiek nepersiuntė šio skundo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, o suklaidino ieškovą, 2011 m. liepos 29 d. nutartyje nurodydamas, kad teismo nesutikimas su atskiruoju skundu dar kartą gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Teismui netinkamai įvykdžius ir šią išaiškinimo pareigą bei suklaidinus apeliantą, nebuvo pagrindo spręsti apelianto paduoto atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarties priėmimo klausimo (kadangi pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo nesutinkama su apelianto atskiruoju skundu negali būti apeliacijos objektas), taigi, ir termino paduoti atskiriam skundui atnaujinimo klausimo.
Žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai, priėmęs apelianto atskirąjį skundą dėl nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, per tris dienas neapsisprendė, ar sutinka su apelianto išdėstytais motyvais, o vėliau nesutikęs su atskiruoju skundu, nepagrįstai jo nepersiuntė apeliacinės instancijos teismui ir suklaidino apeliantą dėl naujai priimtos nutarties apskundimo. Esant tokiai situacijai, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartis, kuria išspręstas apelianto paduotas atskirasis skundas dėl 2011 m. gegužės 24 d. nutarties dalies, taip pat Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl 2011 m. liepos 29 d. nutarties, kuri negalėjo būti skundžiama apeliacine tvarka, naikintinos dėl padarytų proceso teisės normų pažeidimų (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui perduotina byla su ieškovo atskiruoju skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarties panaikinimo, kad skubos tvarka būtų sudaryta teisėjų kolegija ieškovo atskirajam skundui išnagrinėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui perduoti bylą su ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskiruoju skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarties panaikinimo, kad būtų sudaryta teisėjų kolegija atskirajam skundui išnagrinėti.
Teisėjai Artūras Driukas
Danutė Milašienė
Egidijus Žironas