Administracinio nusižengimo byla Nr. II-25-1015/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05028-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3; 21.10.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, 

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukdamas asmeniui G. K.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovei Inga Micevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-11302-2019 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo,

n u s t a t ė:

G. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. rugsėjo 4 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. SAVAD-13-ANR_P-42161-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 17.32 val., vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ant šaligatvio adresu Bazilijonų g.-Aušros Vartų g., Vilniuje, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimus. G. K. buvo siūloma iki 2019 m. spalio 5 d. sumokėti 30 eurų dydžio baudą (ROIK Nr. 19105301949).

G. K. nesumokėjus siūlomos baudos, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios specialistės Ingos Micevičiūtės 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-11302-2019 jam už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą buvo pakirta 70 eurų dydžio bauda.  

Pareiškėjas G. K. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įvažiavimas į buto kiemą yra apribotas eismą draudžiančiu kelio ženklu (priešais (duomenys neskelbtini)). 2019 m. rugpjūčio 23 d. jis atvyko prie savo buto, įjungė avarinį signalą ir pastatė automobilį, norėdamas išsikrauti daiktus, prie įrengto įvažiavimo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kuris ribojasi su jo buto kiemu iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Prašo atleisti jį nuo administracinės atsakomybės, nes neturi kitos teisinės galimybės automobiliu pateikti į savo nuosavo buto kiemą, bent jau daiktams išsikrauti (pateiktoje vaizdo medžiagoje yra aiškiai užfiksuota, kad automobilis buvo paliktas su įjungtu avariniu signalu).   

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į skundą prašė G. K. skundo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas G. K. buvo tinkamai informuotas apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, protokole nurodė, kad reikalauja žodinio nagrinėjimo, tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko, paaiškinimų, jo atsakomybę šalinančių įrodymų ir argumentų nepateikė, savo pozicijos neišdėstė. Todėl išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, įvertinus byloje esančius įrodymus, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nustačius sunkinančią aplinkybę, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai per vienerius metus, buvo priimtas nutarimas skirti 70 Eur baudą. 

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 66 dalyje nurodyta, kad „Šaligatvis - kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos“. Byloje esančiame nusižengimo vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi užvažiavęs ant šaligatvio ties (duomenys neskelbtini) g. sankryža. Šis šaligatvis yra aiškiai atribotas nuo važiuojamosios kelio dalies borteliais. KET 124 punkte nurodyta, kad „motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai“. Kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, kelio ženklo, leidžiančio automobilius statyti ant šaligatvio šiuo atveju nėra, todėl ir automobilių stovėjimas šioje vietoje yra draudžiamas. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad paliko automobilį ant šaligatvio, norėdamas išsikrauti daiktus. Pažymėjo, kad pagal teisės aktų nuostatas automobilio krovimas šios situacijos kontekste yra tada, kai automobilis yra pakraunamas (iškraunamas) tuo metu ir toje vietoje (Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme naudojama sąvoka „transporto priemonei krauti“ ), krovimu negali būti laikomas krovinio nešiojimas, palikus užrakintą transporto priemonę, draudžiamoje zonoje neribotam laikui. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP- 351-485/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-246-654/2017). G. K. turėjo galimybę pasirinkti teisėtą elgesio variantą ir automobilį palikti leistinoje vietoje, žinodamas, kad turės krauti daiktus, tačiau pasirinko tokį elgesį, kuris yra priešingas teisei. 

Pareiškėjas G. K. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad jo automobilis buvo pastatytas ne ant šaligatvio, o ant įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Taip pat jis pateikė teismui nuotraukas, iš kurių, jo manymu, matosi, kad toje vietoje nėra jokių bortelių, atribojančių šaligatvį nuo važiuojamosios kelio dalies, kaip teigiama institucijos atsiliepime. Toje vietoje net stovi kelio ženklas, įspėjantis pėsčiuosius, kad tai įvažiavimas į kiemą, todėl jis ir užvažiavo ant šaligatvyje esančio įvažiavimo. Skundžiamame nutarime nurodytą dieną jis atvažiavo prie jam nuosavybės teise priklausančio buto išsikrauti daiktų, kurie buvo skirti nuomininkams ir jo automobilis toje vietoje stovėjo ne daugiau kaip 10 minučių. Dabar jis automobilį stato prie Halės turgavietės, kuri yra apie 200 metrų nuo jo buto. Žino apie galimybę senamiestyje gyvenantiems žmonėms turėti leidimą statyti automobilius.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais bei nurodė, kad KET aiškiai reglamentuoja, kur negalima statyti automobilių ir yra numatyti tik du atvejai, kai automobilius leidžiama statyti ant šaligatvių, t.y. kai yra tokį stovėjimo būdą nurodantis kelio ženklas arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu. Savo atsiliepime jie bortelius akcentavo tik dėl to, kad duotu atveju jie aiškiai atriboja šaligatvį nuo važiuojamosios kelio dalies. Pagal teismų praktiką, krovimo darbai yra traktuojami tada, kai yra kraunami daiktai tuo metu ir toje vietoje, krovimu negali būti laikomas krovinio nešiojimas, palikus užrakintą automobilį draudžiamoje zonoje neribotam laikui. Be to, asmuo, gyvenantis senamiestyje, turi galimybę gauti leidimą pasistatyti automobilį gal ir toliau, ir nepatogiau, bet taip, kad nepažeisti teisės aktų. Šiuo atveju asmuo pats renkasi, kaip jam elgtis. Asmuo, rinkdamasis gyvenimą senamiestyje, turi prisitaikyti prie tam tikrų aplinkybių. Prašė palikti skundžiamą nutarimą nepakeistu bei įvertinti tai, kad asmuo už analogišką administracinį nusižengimą yra baudžiamas antrą kartą per metus.

Pareiškėjo G. K. skundas netenkintinas 

Skundžiamu nutarimu G. K. administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 417 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. KET 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. 

Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo jokių ginčų dėl to, kad G. K. vairuotas automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 23 d. 17.32 val. buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) g., taip pat nekilo jokių ginčų dėl to, jog būtent G. K. sustojo ir paliko stovėti minėtą automobilį nurodytoje vietoje. Pareiškėjas šiuo atveju nesutinka su tuo, kad jis automobilį pastatė ir paliko stovėti vietoje, kurioje statyti automobilio pagal KET negalima, t. y. ant šaligatvio, nes jo manymu, automobilis buvo paliktas stovėti prie įrengto įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kiemą, kuris ribojasi su kiemu iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, kurioje yra jo butas. Visgi teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kurie laikytini įrodymais, konstatuoja, kad G. K. automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliko stovėti ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų bei neturėdamas tam leidimo, tokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

SEAKĮ (redakcija iki 2020-01-01) 2 straipsnio 66 dalyje nurodyta, kad šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos, o pagal 95 dalį, važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. KET 3.16 punkte nustatyta, jog transporto priemonių stovėjimo aikštelė yra teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.

Susipažinus su Institucijos pateiktomis nuotraukomis ir vaizdo įrašu, kuriame buvo užfiksuotas pareiškėjo stovintis automobilis (b.l. 11-13, 22), konstatuojama, kad nagrinėjamo įvykio vieta, kurioje buvo paliktas pareiškėjo automobilis, pagal teisinį reglamentavimą negali būti laikoma vieta, kurioje leidžiama statyti automobilius. Iš byloje esančių nuotraukų ir vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad teritorija, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis, nuo važiuojamosios kelio dalies yra aiškiai atskirta borteliais ir išgrįsta trinkelėmis. Taip pat šioje teritorijoje nėra sužymėtos automobilio stovėjimo vietos, statymo būdas ir panašiai, nėra kelio ženklų, nurodančių, kad ši vieta yra automobilių stovėjimo vieta / kad joje leidžiamas automobilių stovėjimas. Tad akivaizdu, kad ši teritorija nėra skirta ir pritaikyta transporto stovėjimui. Nors pareiškėjas savo skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad jo automobilis buvo pastatytas prie įrengto įvažiavimo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kad nurodytoje vietoje borteliai yra nužeminti, sudarant tokią galimybę, bei pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuoti toje vietoje stovintys kiti automobiliai (b.l. 3-5), tačiau iš Institucijos pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašo, darytų nusižengimo padarymą dieną, akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo automobilis buvo paliktas stovėti ne ties įvažiavimu, kaip jis teigė, o atokiau nuo jo ir arčiau (duomenys neskelbtini) pusės, kur važiuojamoji kelio dalis yra aiškiai atskirta borteliais bei toje vietoje nėra jokių kelio ženklų, leidžiančių tokį stovėjimą būdą ar žyminčių įvažiavimą į šalia esančią teritoriją.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat teigė, kad jo automobilis toje vietoje stovėjo tik tol, kol jis nunešė tam tikrus daiktus (patalynę ir kt.) savo buto nuomininkams, t.y. vykdė krovos darbus. SEAKĮ 2 straipsnio 78 dalis nustato, kad transporto priemonės stovėjimas – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, o to paties straipsnio 79 dalyje numatyta, kad transporto priemonės sustojimas – transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Tad pagal teisės aktų nuostatas, automobilio krovimas šios situacijos kontekste yra tada, kai automobilis yra pakraunamas (iškraunamas) tuo metu ir toje vietoje (SEAKĮ naudojama sąvoka „transporto priemonei krauti“), krovimu negali būti laikomas tam tikrų daiktų išnešiojimas, palikus užrakintą transporto priemonę draudžiamoje zonoje neribotam laikui. Tokios pozicijos, kaip pagrįstai pastebėjo ir Institucija atsiliepime, laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-351-485/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-246-654/2017 ir kt.). Iš to seka, kad transporto priemonėms ant pėstiesiems skirtos kelio dalies, net esant faktinei galimybei užvažiuoti ant jos (kaip kad nurodo pareiškėjas – esant nužemintiems borteliams), draudžiama sustoti net ir trumpam, kaip kad nurodoma Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (neilgesniam laikui nei reikia keleiviams laipinti ar automobiliui krauti). Be to, iš byloje esančių Institucijos pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašo, kuriuose užfiksuotas pareiškėjo ant šaligatvio stovintis automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio bagažinė ir durelės yra uždarytos, jokie krovimo darbai neužfiksuoti. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad jo automobilis toje vietoje stovėjo apie 10 minučių. Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu, laikyti, kad G. K. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimų, jokio pagrindo nėra, nes jo automobilis buvo paliktas stovėti toje vietoje, kurioje sustoti iš viso draudžiama.  

Pareiškėjo teismo posėdyje nurodytas teiginys, kad jo automobilis buvo paliktas su avarine šviesos signalizacija, jokios įtakos jo veikos kvalifikacijai neturi. KET 91 punktas aiškiai reglamentuoja, kad avarinė šviesos signalizacija privalo būti įrengta: priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama (KET 91.1 p.), įvykus eismo įvykiui (KET 91.2 p.), tikrinančiam pareigūnui sustabdžius (KET 91.3 p.), sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa (KET 91.4 p.), kai ji velkama arba vežama jos priekį arba galą užkėlus ant specialaus atraminio įtaiso (KET 91.5 p.), kai vairuojas akinamas (KET 91.6 p.) ir kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų (KET 91.7 p.). Akivaizdu, kad duotu atveju nebuvo jokių šiame KET punkte apibrėžtų aplinkybių, kuomet automobilis turėjo būti paliktas su avarine šviesos signalizacija, juolab kad avarinė šviesos signalizacija – tai tik įspėjamasis signalas apie atitinkamas aplinkybes ir savaime minėtas signalas jokių išskirtinių teisių eisme nesuteikia. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju negali būti traktuojama, kad pareiškėjas šiuo atveju draudžiamoje vietoje buvo sustojęs priverstinai, nes SEAKĮ 2 straipsnio 58 punkte priverstinis transporto priemonės sustojimas apibrėžtas kaip transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga, t. y. ši nuostata yra susijusi su automobilio technine būkle ir leidžia automobiliui sustoti draudžiamoje vietoje, kai dėl jo techninės būklės ar atsiradusių gedimų toliau važiuoti neįmanoma arba tolesnis važiavimas sukeltų pavojų vairuotojui, keleiviams, kitiems eismo dalyviams ar kitų žmonių turtui (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-246-a654/2017). Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju jokių aplinkybių, kad pareiškėjo automobilis draudžiamoje vietoje būtų sustojęs dėl atsiradusių gedimų, nenustatyta.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis neturi jokios kitos galimybės automobiliu patekti į savo namo kiemą, taip pat negali būti pagrindu atleisti jį nuo administracinės atsakomybės, nes G. K., žinodamas, kad jam reikia atvežti atitinkamus daiktus nuomininkams, turėjo galimybę pasirinkti teisėtą elgesio variantą ir automobilį palikti leistinoje vietoje, pavyzdžiui kitoje gatvės pusėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau jis sąmoningai pasirinko tokį elgesį, kuris yra priešingas teisei. Pažymėtina, kad asmeninių interesų iškėlimas, kaip kad šiuo atveju – patogesnis atitinkamų veiksmų atlikimas, negali pateisinti įstatymo nesilaikymo, juo labiau, kad pareiškėjo pastatytas automobilis akivaizdžiai trukdė pėsčiųjų eismui, nes jie, eidami šaligatviu, turėjo jį apeiti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė G. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

Už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Institucija, atsižvelgdama į G. K. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę - jis tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, dar nepasibaigus šio kodekso 40 straipsnyje nustatytam terminui (ANK 36 str. 1 d. 12 p.), taip pat į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, skundžiamu nutarimu skyrė jam 70 eurų dydžio baudą. Taigi įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Institucija, paskirdama už konstatuotą administracinį nusižengimą G. K. administracinę nuobaudą, tinkamai vadovavosi administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis ir jam paskirta administracinė nuobauda atitinka jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nutarimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-11302-2019 palikti nepakeistą ir G. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Ingrida Mikužytė