Civilinė byla Nr. e3K-3-237-248/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22901-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Surfkolita“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Surfkolita“ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Savi finansai“ ir „Inmakeda“, R. Kunikauskienės individuali įmonė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką administraciniame pastate 1B4p, esančiame (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovei UAB „Saverda“ naudotis laiptine, esančia pastato dešinėje pusėje (plane pažymėta A), bei laiptinės B dalimi, esančia virš antro aukšto, o atsakovei UAB „Surfkolita“ paskirti naudotis laiptinės, esančios pastato kairėje pusėje (plane pažymėta B), dalimi nuo pirmo iki trečio aukšto.
3. Ieškovė nurodė, kad ji patalpas įsigijo 1999 m. gegužės 11 d. iš AB Ūkio banko ir 2004 m. gruodžio 24 d. iš UAB „Domus Altera“. Šiuo metu jai priklauso pastato trečias ir ketvirtas aukštai. Įsigyjant patalpas pardavėja UAB „Domus Altera“ buvo pradėjusi rengti projektą dėl pastato kapitalinio remonto ir atskirų nekilnojamojo turto vienetų formavimo, pagal šį projektą įėjimas su vidine laiptine B pirmame ir antrame aukštuose atiteko atsakovei, likusi dalis šios laiptinės trečiame ir ketvirtame aukštuose atiteko ieškovei. Ieškovė sutiko pirkti likusias patalpas iš UAB „Domus Altera“ tik su sąlyga, kad laiptine A ji naudosis viena. UAB „Domus Altera“ davė sutikimą, toks įrašas buvo atliktas projekte. Atsakovė, susipažinusi su minėtu projektu, taip pat kaip bendraturtė 2004 m. liepos 5 d. davė rašytinį sutikimą atlikti darbus pagal šį projektą. 2004 m. gruodžio 24 d. ieškovė, įsigijusi iš UAB „Domus Altera“ likusias patalpas, 2004 m. gruodžio 30 d. perėmė iš pardavėjos ir jos rengtą projekto dalį, susijusią su ieškovės patalpomis. Atsakovė iš UAB „Domus Altera“ projekto neperėmė, o 2009 metais gavo statybos leidimą pagal naujai parengtą projektą. Nuo 2004 iki 2013 metų šalys taip ir naudojosi laiptinėmis pagal tokį susitarimą, kol atsakovės atstovai neišlaužė laiptinės A durų ir nepradėjo per ją vaikščioti, taip pažeisdama ieškovės teises, nors turi dar tris savo įėjimus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad dėl laiptinės A naudojimosi ieškovė gavo sutikimą tik iš buvusios patalpų savininkės UAB „Domus Altera“. Šis sutikimas nebuvo patvirtintas notariškai ir įregistruotas, todėl jis galioja tik susitariančioms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 2 dalis). Atsakovė tokio sutikimo ieškovei nėra davusi. Teismo vertinimu, 2004 m. liepos 5 d. atsakovės rašytinis sutikimas atlikti darbus pagal parengtą pastato kapitalinio remonto projektą, kuriame buvo pastaba dėl naudojimosi A laiptine, yra duotas ir adresuotas ne ieškovei, o Kauno miesto savivaldybei ir Kauno apskrities viršininko administracijai statybos leidimui gauti, t. y. šiuo sutikimu atsakovė neprieštaravo, kad ginčo pastate būtų atliktas patalpų atidalijimas ir kapitalinis remontas, tačiau apie naudojimąsi laiptinėmis jame nebuvo kalbama.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės nurodytame projekte pastaba dėl naudojimosi laiptinėmis buvo atlikta 2005 m. vasario 1 d., o atsakovės sutikimas dėl atidalijimo buvo išduotas 2004 m. liepos 5 d., todėl tikėtina, jog minėtos pastabos dar nebuvo. Teismui kilo abejonių ir dėl to, kodėl iš atsakovės ieškovė negavo tokio paties turinio sutikimo kaip ir iš UAB „Domus Altera“, kuriame būtų aiškiai išreikšta valia dėl naudojimosi laiptine A.
7. Teismas pažymėjo, kad nustatyti naudojimosi tvarką laiptine B nėra pagrindo, kadangi šalys šios laiptinės dalimis naudojasi pagal joms jau suformuotus nekilnojamojo turto vienetus ir ginčo tarp šalių dėl šios laiptinės nėra.
8. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo 2004 m. liepos 5 d. atsakovės sutikimą laikyti išreikšta valia, kad laiptine A naudosis tik ieškovė, nes joks susitarimas tarp šalių dėl naudojimosi laiptine A nebuvo sudarytas. Be to, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė nuo 2004 iki 2013 metų nesinaudojo laiptine A.
9. Ieškovei pareiškus abejones, teismas pasisakė, kad byloje nepateikti įrodymai, jog atsakovės antro aukšto patalpų rekonstrukcija yra atlikta neteisėtai ar kadastriniai matavimai būtų nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi teismas laikė, kad galiojančio ir privalomo atsakovei susitarimo dėl naudojimosi laiptine A šalys nėra sudariusios, o ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka pažeistų atsakovės ir jos nuomininkų teises patekti į nuomojamas patalpas.
10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: nustatė naudojimosi tvarką administraciniame pastate lB4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), paskirdama naudotis ieškovei laiptine, esančia pastato dešinėje pusėje (plane pažymėtoje A) bei laiptinės B dalimi, esančia virš antro aukšto; atsakovei paskyrė naudotis laiptinės, esančios pastato kairėje pusėje (plane pažymėtoje B), dalimi nuo pirmo iki trečio pastato aukšto.
11. Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad, ieškovei įsigijus patalpas, tarp tuo metu buvusių pastato bendraturčių buvo sudarytas susitarimas dėl bendro turto naudojimosi tvarkos. Bendraturčių susitarimai privalomi tretiesiems asmenims, vėliau tapusiems bendrosios nuosavybės teisės perėmėjais, jeigu tokie bendraturčių susitarimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tai užtikrina bendrosios nuosavybės valdymo stabilumą, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant bendro daikto pasikeitimų.
12. Ieškovės ir buvusios patalpų savininkės susitarimas dėl naudojimosi patalpomis sudarytas raštu, jį atspindi pastato kapitalinio remonto projektiniai sprendiniai bei siekis suformuoti atskirus nekilnojamojo turto vienetus, tačiau šis susitarimas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebuvo, sprendiniai dėl nekilnojamojo turto atidalijimo įgyvendinti taip pat nebuvo. Dėl šios priežasties kolegija sprendė, kad atsakovei, įsigijusiai patalpas iš UAB „Domus Altera“, neatsirado teisinių padarinių, nustatytų CK 4.81 straipsnio 2 dalyje.
13. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovės teisė naudotis jai su ieškove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia laiptine nėra varžoma ankstesnių bendraturčių susitarimo. Tačiau pasikeitus pastato bendraturčiams ir tarp jų iškilus ginčui dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos, CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra pagrindas spręsti dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymo.
14. Kolegija nustatė, kad šalys joms priklausančias patalpas (jų dalį) įsigijo iš UAB „Domus Altera“. Tarp šalių nėra ginčo, kad buvusiai patalpų savininkei UAB „Domus Altera“ 2002 m. lapkričio 8 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 100-86 „Dėl administracinio pastato lB4p pirmojo ir antrojo aukštų rekonstravimo pritaikant pramoninių prekių parduotuvei“, kuriame buvo nustatyta naujai projektuoti pagrindinį įėjimą gatvės fasade ir pirmame pastato aukšte ginčo laiptinėje A naikinti duris. Vėlesniais projektiniais sprendiniais buvusios patalpų savininkės UAB „Domus Altera“ sutikimais taip pat buvo siekiama sukurti situaciją, suteikiant teisę naudotis ginčo laiptine tik ieškovei, o kairėje pastato pusėje esančia laiptine suteikiant teisę naudotis pirmo ir antro aukšto patalpų savininkei, t. y. atsakovei. Atsakovės sutikimą dėl šių sprendinių įgyvendinimo, kolegijos vertinimu, patvirtina 2004 m. liepos 5 d. sutikimas, jame nurodoma, kad neprieštaraujama, jog pastate būtų atliktas patalpų atidalijimas ir kapitalinis remontas, bei faktiškai atlikti šalių veiksmai, kairėje pastato pusėje esančioje laiptinėje virš laiptinės antro aukšto įrengiant (atskiriant) monolitinę perdangą.
15. Byloje nustatytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, patvirtina, kad įsigijusios ginčo patalpas šalys ne tik sutiko įgyvendinti (perimti iš buvusios savininkės) patalpų pertvarkymo sprendinius, bet ir faktiškai dalį šių sprendinių įgyvendino bei taip iš esmės susitarė dėl patalpų naudojimosi tvarkos. Šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, yra svarbios, svarstant, ar ieškovės pateiktas projektas atitinka tarp šalių nusistovėjusius faktinius nuosavybės teisinius santykius.
16. Kadangi šalys perėmė buvusios patalpų savininkės sprendinius dėl patalpų pertvarkymo, dalį jų įgyvendino, tai, kolegijos nuomone, šiuo veiksmu buvo pasiektas susitarimas, ribojantis ieškovės teises naudotis kairėje pastato pusėje esančia laiptine bei galimybę per šią laiptinę patekti į ieškovei priklausančias trečiame ir ketvirtame aukšte esančias patalpas bei suteikiantis teisę šia laiptine naudotis tik pirmo ir antro aukšto patalpų savininkei. Byloje ginčas, kad po šio susitarimo įvykdymo ieškovė į jai priklausančias patalpas gali patekti tik per ginčo laiptinę, esančią pastato dešinėje pusėje, nekyla. Šalims susitarus dėl naudojimosi patalpomis tvarkos, ieškovė sudarė patalpų saugos sutartį su UAB „Jungtis“, šios sutarties pagrindu UAB „Jungtis“ nuo 2007 m. gegužės 8 d. vykdė UAB „Saverda“ biuro ir ginčo laiptinės techninę saugą. Apsaugą vykdanti bendrovė patvirtino, kad prie saugomose patalpose sumontuotos apsaugos įrangos prieigą turėjo tik ieškovė. Tik po 9 metų, iškilus ginčui tarp šalių dėl naudojimosi tvarkos, 2013 m. balandžio 17 d. apsaugą vykdanti bendrovė fiksavo patekimą į ieškovės naudojamas patalpas iš atsakovės antrame aukšte esančių patalpų. Šalių raštu teikti leidimai dėl rekonstrukcijos, dalinis patalpų rekonstrukcijos sprendinių įgyvendinimas įrengiant laiptinėje pertvarą, durų panaikinimas, sutarties su apsaugos bendrove sudarymas, atsakovės veiksmai, atlikti 2013 m. balandžio 17 d., atsakovei siekiant sudaryti sąlygas patekti į ginčo laiptinę, sudarė pagrindą kolegijai spręsti, kad tarp šalių nuo patalpų įsigijimo momento buvo sudarytas susitarimas dėl patalpų naudojimosi tvarkos. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė naudojosi laiptine, esančia pastato kairėje pusėje, o atsakovė ir iki 2013 metų naudojosi ginčo laiptine, esančia dešinėje pusėje.
17. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl naudojimosi laiptinėmis tvarkos nustatymo, netinkamai įvertino susiformavusius faktinio bendro turto naudojimo santykius, iš esmės neišsprendė šalių ginčo, neužtikrino veiksmingesnio ir racionalesnio daikto naudojimo. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė į savo trečiame ir ketvirtame aukštuose esančias patalpas gali patekti tik per ginčo laiptinę A; atsakovė į savo pirmame aukšte esančias patalpas gali patekti per 4 įėjimus į pastatą (du iš gatvės pusės ir du iš kiemo pusės), o į antro aukšto patalpas gali patekti per pirmo aukšto holą 2-10/30,14 ir laiptinę B, kuria ieškovė nesinaudoja ir ja naudojasi tik atsakovė.
18. Kolegija sprendė, kad atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ji projektiniais sprendiniais neatsisakė praėjimų į ginčo laiptinę, nesudaro pagrindo atmesti reikalavimą dėl naudojimosi laiptinėmis tvarkos nustatymo, nes ši aplinkybė reikšminga sprendžiant turto atidalijimo klausimus, kai pasibaigia bendraturčio bendroji dalinė nuosavybė, o šiuo nagrinėjamu atveju, nustačius naudojimosi tvarką, bendroji nuosavybė nepasibaigia, patenkinus ieškinį, patalpų savininkams suteikus teisę naudotis izoliuotomis patalpomis, būtų užkrista galimybė kilti konfliktams. Nustačius, kad atsakovė turi keletą įėjimų į jai priklausančias patalpas, pagrindo spręsti, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka yra neracionali ir neefektyvi, nėra. Siūloma naudojimosi bendru daiktu tvarka, kolegijos vertinimu, atitinka susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, joje išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nėra pažeistos ir yra kuo mažiau apribotos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.81 straipsnio 1 dalies formuluotės reiškia, kad, nustatant naudojimosi tvarką, turi būti bendraturčių susitarimas; bendraturčių valia turi būti aiškiai išreikšta; bendraturčių turimos realiosios dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti bendrosios nuosavybės teisės dalis. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas minėtas teisės normas, nepagrįstai bendraturčių susitarimui CK 4.81 straipsnio 1 dalies prasme prilygino vienašalį sandorį, t. y. atsakovės 2004 m. liepos 5 d. sutikimą Nr. 4-57/R „Dėl patalpų atidalinimo ir remonto“, bei šalių konkliudetinius veiksmus, kuriais faktiškai buvo įgyvendinta dalis projekto sprendinių, t. y.  laiptinėje B virš antro aukšto įrengiant monolitinę perdangą.
2. Remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi, naudojimosi tvarka nustatoma bendraturčių sutarimu, t. y. bendraturčių dvišaliu arba daugiašaliu sandoriu, o ne, kaip nepagrįstai sprendė teismas, vienašaliu sandoriu – sutikimu dėl atidalijimo ir rekonstrukcijos, kuris buvo duotas tik dėl trečio ir ketvirto aukštų kapitalinio remonto ir atskirų turtinių vienetų suformavimo ir kuris buvo adresuotas ne ieškovei, o Kauno miesto savivaldybei ir Kauno apskrities viršininko administracijai. V. B. projekte esantis UAB „Domus Altera“ įrašas dėl laiptinės A naudojimo taip pat negali būti prilyginamas susitarimui pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį. Be to, šis įrašas atsirado 2005 m. vasario 1 d., t. y. jau po atsakovės 2004 m. liepos 5 d. sutikimo dėl atidalijimo ir rekonstrukcijos. Taigi atsakovės valia dėl atsisakymo naudotis laiptine A ne tik nėra aiškiai išreikšta, bet jos apskritai nėra, o tai neatitinka susitarimo sampratos pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį.
3. Konstatavus, kad bendraturčių susitarimas pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį yra dvišalis ar daugiašalis sandoris, tokiems sandoriams taikytina CK 1.71 straipsnyje nustatyta sandorių forma, t. y. žodinė, rašytinė (paprasta arba notarine forma), arba konkliudentiniai veiksmai. Teismas skundžiamu sprendimu pažeidė CK 1.71 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jei iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. Taigi atsakovės valia atsisakyti naudotis laiptine A ir leisti ja naudotis tik ieškovei turi būti įrodyta jos veiksmais. Projektinių sprendimų įgyvendinimas laiptinėje B nepatvirtina atsakovės valios atsisakyti naudotis laiptine A, o patvirtina tik atsakovės valią atsisakyti naudotis laiptinės B dalimi, esančia virš antro aukšto, ir patvirtina ieškovės valią atsisakyti naudotis laiptinės B dalimi, esančia iki trečio aukšto.
4. Teismas, eliminuodamas atsakovės teisę naudotis atitinkama bendro naudojimo objekto (laiptinės A) dalimi, nesant atsakovės valios, nepagrįstai pakeitė bendraturčiui priklausančios teisės naudotis bendrojo naudojimo objekto turinį bei apimtį, taip pažeisdamas CK 4.81 straipsnio 1 dalį.
5. Teismo nustatyta laiptinių naudojimo tvarka pažeidžia CK 4.83 straipsnio 1 dalį, nes teismas nepagrįstai eliminavo laiptinės A funkciją ja naudotis pagal jos paskirtį, t. y. patekti į nuosavybės teise valdomas patalpas 1-127, taip pat eliminavo šių patalpų savininkės ir naudotojos (trečiojo asmens UAB „Savi finansai“) galimybę tinkamai ir funkcionaliai naudoti patalpas 1-127.
6. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 99, 102, 104 punktus, nes nustatyta naudojimosi tvarka neužtikrina ne mažiau kaip dviejų evakavimo(si) kelių iš antrojo aukšto patalpų; nes iš atsakovės antro aukšto patalpų 1-127 tiesiai evakuotis galima tik pro patalpų duris į laiptinę A, o kito įėjimo ar išėjimo iš patalpų 1-127 į gretimas antrame aukšte esančias patalpas nėra; atsakovė ir jos nuomininkė neteko teisės patekti į antro aukšto patalpas bei jomis disponuoti.
7. Teismas nenustatė, kaip atsakovės naudojimasis laiptine A pažeidžia ieškovės interesus. Teismas nepagrįstai apsiribojo konstatavimu, kad nustatyta tvarka nepažeidžia atsakovės interesų, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kokią nustatė teismas atsakovei, juo labiau kad byloje neįrodyta, jog dabartinė naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovės interesus.
8. Tenkinus ieškinį, ieškovei buvo nepagrįstai suteikta teisė naudotis didesne bendro naudojimo objekto dalimi, nei priklausytų, o tai neatitinka pusiausvyros ir proporcingumo principų.
9. Teismas, priskirdamas bendro naudojimo objektą tik vienam iš patalpų savininkų – ieškovei, neišsprendė kitų bendro naudojimo objektų naudojimosi, perkėlimo ir pan. tvarkos, nors laiptinėje A yra įrengti vandens apskaitos skaitikliai, vandens čiaupas ir kiti bendro naudojimo objektai. Toks teismo sprendimas įpareigoja atsakovę vandens apskaitos skaitiklius, vandens čiaupą įrengti kitose patalpose, o tai lemia papildomas išlaidas, neproporcingumą, kartu ir bendraturčių interesų pažeidimą.
10. Eliminavus atsakovės teisę naudotis laiptine A ir taip patekti į antro aukšto patalpas 1-127, atsakovė bus priversta ieškoti techninių sprendimų dėl naujo įėjimo į minėtas patalpas įrengimo per gamybinės paskirties patalpas, esančias antrame aukšte, patenkant į jas per laiptinę B. Dėl šios priežasties šios patalpos nebebus tiek paklausios ir patogios naudotis, kaip esant galimybei atskirai ir tiesiogiai patekti į patalpas per laiptinę A. Vadinasi, tokių patalpų nuomos kaina kris, bus apsunkinta atsakovei galimybė tokias patalpas išnuomoti ir iš jų gauti maksimalią naudą.
11. Įsigyjant turtą nė viename sandoryje nebuvo išreikšta šalių valia dėl bendro daikto (laiptinių) naudojimosi tvarkos, dėl to teismo padarytas netinkamas konkliudentinių veiksmų vertinimas lėmė neteisėtos naudojimosi tvarkos nustatymą. Taip pat teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovė turi 4 įėjimus į pastatą, o ieškovė – tik 1, negali eliminuoti atsakovės turimos teisės naudotis jai tenkančia bendro daikto dalimi.
12. Teismas, konstatuodamas, kad vėlesni projektiniai sprendiniai taip pat patvirtina siekį suteikti teisę naudotis laiptine A tik ieškovei, šios savo išvados visiškai nemotyvavo, nenurodė, kurių projektų projektiniai sprendiniai bei kokie konkretūs projektiniai sprendiniai patvirtina tokią išvadą, atliko neteisingą projektų ir jų sprendinių teisinį įvertinimą ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 331 straipsnio 4 dalį, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Nė viename techniniame projekte, priešingai negu konstatavo teismas, nebuvo jokių projektinių sprendimų dėl laiptinės A naudojimo priskyrimo tik ieškovei. Aplinkybė, kad ieškovė sudarė patalpų saugos sutartį, nepatvirtina atsakovės nesinaudojimo ginčo laiptine.
20. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kasacinio skundo argumentai dėl teismo padarytų CK 1.71 straipsnio 2 dalies, 4.75, 4.81 straipsnių pažeidimo yra nepagrįsti. Teismas, spręsdamas dėl laiptinių naudojimo tvarkos nustatymo, atsižvelgė į visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių žodinius susitarimus ir konkliudentinius veiksmus bei tinkamai juos įvertino. Įsigijus patalpas ieškovei iš tuometinės patalpų savininkės UAB „Domus Altera“, šalys jau 2003 m. pradžioje žodžiu susitarė, kad ieškovei bus leista įsigytose patalpose toliau vykdyti UAB „Domus Altera“ pradėtus kapitalinio remonto darbus ir jai vienai naudotis pastato dešinėje pusėje esančia laiptine A, o administracinių patalpų, esančių pastato pirmame ir antrame aukštuose, savininkė taip pat viena naudosis kita pastate esančia laiptine (pastato kairėje pusėje, ji pažymėta B). Susitarimas tarp buvusių ir esamų patalpų savininkų dėl naudojimosi laiptinėmis pagal parengtą projektą bendraturčiams buvo žinomas ir jie šio susitarimo laikėsi. Iki 2013 m. balandžio 17 d. jo laikėsi ir atsakovė.
2. Bylos įrodymai ir atsakovės 2004 m. liepos 5 d. sutikimas dėl patalpų atidalijimo ir remonto patvirtina, kad tuometinės patalpų savininkės (UAB „Surfkolita“, UAB „Saverda“) visiškai sutiko su 2004 metais V. B. firmos „Romos Projektas“ užsakovės UAB „Domus Altera“ prašymu parengtu projektu „Administracinio pastato lB4p III ir IV aukštų kapitalinis remontas ir atskirų turtinių vienetų formavimas. Projekto papildymas“, nes būtent šiame projekte ir yra trečio aukšto patalpų plane įrašas, kad pagal susitarimą UAB „Domus Altera“ ir UAB „Saverda“ laiptine A naudosis tik UAB „Saverda“ (projekto 35 lapas). Aplinkybė, kad minėtas sutikimas adresuotas ne ieškovei, o statybos priežiūrą vykdančiai institucijai, neturi teisinės reikšmės, nes duodama šį sutikimą atsakovė turėjo teisę susipažinti su 2004 metų parengtu projektu. Kadangi ji savo sutikimą davė, tai reiškia, kad ji nematė savo teisių pažeidimų, nes projekte jau 2004 m. buvo pastaba dėl laiptinės A naudojimosi paskyrimo tik ieškovei.
3. Teismas nepažeidė CK 4.83 straipsnio 1 dalies, nes atsakovė ir jos nuomininkai turi galimybes patekti į pirmo aukšto patalpas per 4 įėjimus, o į antro aukšto patalpas – per laiptinę B, kuria ieškovė nesinaudoja.
4. Skundo argumentai dėl teismo padarytų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 99, 102, 104 punktų pažeidimų yra nepagrįsti. Be to, šių argumentų atsakovė nebuvo nurodžiusi nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis).
5. Kasaciniame skunde neteisingai teigiama, kad atsakovė į patalpas, pažymėtas 1-127, esančias antrame aukšte, gali patekti tik per laiptinę A. Byloje pateiktas UAB „Architektų namai“ parengtas projektas, pagal kurį atsakovė turėjo vykdyti rekonstrukciją. Iš 2008 m. projekto pildymo matyti, kad antrame aukšte visose patalpose nurodytos durys, pro kurias patenkama iki laiptinės B. Durys nurodytos antrame pastato aukšte ir iš patalpos, pažymėtos 18/132,97 kv. m (kadastrinių matavimų byloje tai patalpa 1-127), patekti į bendrą koridorių 13/31,5 kv. m. Atsakovės užsakymu minėto projekto architektūrinėje dalyje „Projektiniai sprendimai“ nurodoma, kad vykdant šį projektą „antrame pastato aukšte taip pat pertvarkoma prekybinė salė, vietoje jos projektuojamos sekančios patalpos ir šias patalpas tarpusavyje jungiantys koridoriai“. Aplinkybė, kad atsakovė pati nesivadovavo šiuo projektu, dėl kurio įgyvendinimo jai ir buvo išduotas statybos leidimas, kad patalpą 1-127 įsirengė ne pagal projektą, yra jos asmeninė problema.
6. Atsakovė neįrodė savo argumentų dėl laiptinėje A esančių vandens apskaitos skaitiklių ir vandens čiaupo įrengimo. Į bylą pateikti UAB „Jungtis“ paaiškinimai dėl patalpų techninės saugos sutarčių patvirtina, kad nuo 2007 m. gegužės 8 d. UAB „Jungtis“ nepertraukiamai vykdo ieškovės biuro ir ginčo laiptinės techninę saugą. Prie apsaugos centralės yra prijungti ieškovės biuro ir laiptinės (1 ir 2 aukšto) judesio jutikliai. O tai dar kartą patvirtina, kad ieškovė viena faktiškai naudojosi ginčo laiptine daug metų.
7. Teismas nepadarė kasaciniame skunde nurodomų proceso teisės normų pažeidimų, tinkamai įvertino visą bylos medžiagą, savo išvadas tinkamai argumentavo.
21. Tretieji asmenys atsiliepimų į atsakovės kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo

22. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.
23. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį; kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.
24. Pagal CK 4.81 straipsnį, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (1 dalis); jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (2 dalis).
25. Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
26. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.
27. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30  d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017 13 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30  d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30  d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Nagrinėjamu atveju šalims nuosavybės teise priklauso atskiros patalpos, esančios administraciniame pastate (duomenys neskelbtini). Šiame pastate esantys bendrojo naudojimo objektai – laiptinės (esanti pastato dešinėje pusėje ir plane pažymėta A bei esanti pastato kairėje pusėje ir plane pažymėta B) – šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ginčas tarp šalių kilo dėl šių laiptinių naudojimo tvarkos. Pareikštu ieškiniu ieškovė siekė, kad būtų nustatyta tokia minėtų laiptinių naudojimosi tvarka: ieškovei būtų paskirta naudotis laiptinė A, taip pat laiptinės B dalis, esanti virš antro aukšto, o atsakovei – laiptinė B nuo pirmo iki trečio aukšto.
32. Bylą nagrinėję teismai skirtingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą: pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas – tenkino. Nustatydamas ieškovės pageidautiną laiptinių naudojimosi tvarką, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, įvertino šias aplinkybes: ieškovei įsigyjant patalpas tarp jos ir buvusios patalpų savininkės buvo sudarytas susitarimas dėl laiptinės A naudojimo tvarkos, paskiriant šia laiptine naudotis tik ieškovei; atsakovė neprieštaravo ir sutiko dėl to, kad pastate būtų atliktas patalpų atidalijimas ir remontas; šalys laiptinėje B virš antro aukšto įrengė monolitinę perdangą, taip šią laiptinę atskirdamos (padalydamos); susiformavusius ilgalaikius faktinio bendro turto naudojimo santykius; šalių galimybes patekti į joms nuosavybės teise priklausančias patalpas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovės siūloma laiptinių naudojimosi tvarka atitinka susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, išlaiko bendraturčių interesų pusiausvyrą, nepažeidžia nė vieno bendraturčio teisių.
33. Atsakovė, nesutikdama su šia apeliacinės instancijos teismo išvada, kasaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad teismas nepagrįstai atsakovės sutikimą dėl patalpų atidalijimo ir remonto, taip pat projekte esantį buvusios savininkės UAB „Domus Altera“ įrašą dėl laiptinės A naudojimo prilygino bendraturčių susitarimui pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį.
34. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ir buvusi patalpų savininkė UAB „Domus Altera“ buvo susitarusios dėl laiptinių naudojimo, paskiriant visą laiptinę A naudotis tik ieškovei. Galimybė ieškovei vienai naudotis šia laiptine buvo viena iš patalpų įsigijimo sąlygų. Atsakovė kasaciniu skundu šių teismų nustatytų aplinkybių taip pat neginčija. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio ieškovės ir buvusios patalpų savininkės susitarimo, pažymi, kad, remiantis CK 4.81 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad šis susitarimas nebuvo notariškai patvirtintas ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, jis netapo privalomas atsakovei (žr. šios nutarties 24 punktą).
35. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis susitarimas atsakovei buvo žinomas, po šalių patalpų įsigijimo buvo nusistovėjęs faktinis ginčo laiptinių naudojimasis atsižvelgiant į šį susitarimą, tą, be kita ko, patvirtina monolitinės perdangos laiptinėje B įrengimas ir laiptinėje A esančių durų užrakinimas, o tai (faktinis naudojimasis) yra vienas iš kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgtina sprendžiant dėl laiptinių naudojimosi tvarkos. Aplinkybė, ar ieškovės ir buvusios patalpų savininkės UAB „Domus Altera“ susitarimas dėl laiptinių naudojimo tvarkos perėjo atsakovei (nors ir nebuvo jai privalomas) ir ar ji su juo (dėl laiptinės A paskyrimo naudotis tik ieškovei) sutiko, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes net ir buvus tokiam susitarimui, tačiau pasikeitus aplinkybėms ir (ar) kilus ginčui tarp bendraturčių, bendro daikto naudojimosi tvarka gali būti nustatoma iš naujo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių galimybė bendru sutarimu ar, esant nesutarimui, teismo tvarka keisti nustatytą bendro daikto naudojimosi tvarką įstatymo nėra ribojama. Pažymėtina ir tai, kad net ir teismo atsisakymas nustatyti daikto naudojimosi tvarką pagal vieno iš bendraturčio pasiūlytą projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30  d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tarp šalių buvo ilgalaikė faktinė nusistovėjusi tiek laiptinės A, tiek laiptinės B naudojimosi tvarka (pažymėtina, kad atsakovė neprieštarauja dėl ieškovės siūlomos laiptinės B naudojimosi tvarkos), taip pat į tai, kad egzistuoja galimybė laiptinėmis (jų dalimis) šalims naudotis atskirai, daro išvadą, kad pagal savo esmę ieškovės siūloma ir apeliacinės instancijos teismo nustatyta laiptinių naudojimosi tvarka yra tinkama. Kadangi tarp šalių kilo konfliktas dėl laiptinių naudojimo, nustačius minėtą laiptinių naudojimosi tvarką, šio konflikto būtų išvengta.
37. Atsakovė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo nustatyta laiptinių naudojimosi tvarka, kasaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas, nustatydamas šią tvarką, neišsprendė kitų bendrojo naudojimo objektų (vandens apskaitos skaitiklių, vandens čiaupo ir kt.), esančių laiptinėje A, naudojimosi tvarkos. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu.
38. Nors, minėta, siūloma laiptinių naudojimosi tvarka (ieškovei paskiriant naudotis laiptinė A ir laiptinės B dalimi, esančia virš antro aukšto, o atsakovei – laiptinės B dalimi nuo pirmo iki trečio aukšto) yra iš esmės tinkama, tačiau vis dėl to, nustatant šią, ar kitokią naudojimosi tvarką, taip pat turi būti tinkamai įvertinta aplinkybė, kad laiptinėje A yra (gali būti) įrengti ir kiti bendrojo naudojimo objektai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės (kitų bendrojo naudojimo objektų buvimo fakto laiptinėje A) visiškai nevertino ir dėl jos nepasisakė. Neįvertinus šios aplinkybės, neišsiaiškinus, ar egzistuoja objektyvi galimybė šiuos objektus iškelti ir kieno sąskaita juos iškelti, taip pat ar egzistuoja galimybė nustatyti tokią laiptinės A naudojimosi tvarką, pagal kurią atsakovei nebūtų kliudoma šiais bendrojo naudojimo objektais tinkamai naudotis, nėra galimybės nustatyti, ar ieškovės siūloma laiptinės A naudojimosi tvarka nepažeis atsakovės, kaip bendraturtės, teisių tinkamai naudotis kitais, laiptinėje A esančiais, bendrojo naudojimo objektais. 
39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės kasacinio skundo argumentų, susijusių su gaisrinės saugos reikalavimais, pažymi, kad nurodytų argumentų atsakovė nebuvo nurodžiusi nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams, kurie šalių kilusio ginčo šiuo aspektu nenagrinėjo. Remiantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
40. Be to, atsakovės argumentai dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 99, 102, 104 punktų, nustatančių dviejų evakavimo(si) kelių įrengimą, pažeidimo yra deklaratyvūs, cituojami atskiri teisės akto punktai, nevertinant jų bendrame kontekste (pavyzdžiui, minėtų reikalavimų 105 punktas nustato atvejus (išimtis), kada patalpose leidžiama įrengti vieną evakavimo(si) kelią). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės projekte buvo spręsta dėl evakuacijos plano ir evakavimo(si) kelio įrengimo ir šis projektas yra patvirtintas atitinkamų kompetentingų valstybės institucijų.
41. Pažymėtina, kad nors šios nutarties 39 punkte nurodytus argumentus atsakovė kelia tik kasaciniame skunde, tačiau vis dėlto šie (gaisrinės saugos) reikalavimai išplaukia iš viešosios teisės normų, todėl teismas, spręsdamas dėl bendrojo naudojimo objekto naudojimo tvarkos nustatymo, turi, be kita ko, ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar siūloma naudojimosi tvarka nepažeidžia viešosios teisės normų. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas tokios patikros neatliko.
42. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
43. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas laiptinių naudojimosi tvarką, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymą. Todėl yra teisinis pagrindas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis). Teismui iš naujo nagrinėjant bylą tirtinos ir vertintinos šios nutarties 38 ir 41 punktuose nurodytos aplinkybės, taip pat patikslintina šalių pareiga įrodyti šias aplinkybes ir pasiūlytina šalims bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 11,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Gražina Davidonienė

              Birutė Janavičiūtė

              Janina Januškienė