Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.; 77.4.2., 78.2.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,
kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2821-96/2013 pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp I. L. ir R. L., po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų mama I. L.; nustatyti nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovo R. L. dukros E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 760 Lt, o sūnaus M. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 740 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki santuokos sudarymo sutuoktiniai sutarė gana gerai, tačiau, laikui bėgant, prasidėjo nesutarimai, barniai, kurių priežastis - jų abiejų netinkamas elgesys, sutuoktinio pareigos gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai nevykdymas. Šalys nesugebėjo suderinti požiūrių į gyvenimą, materialines bei dvasines vertybes. Tai sudaro pagrindą jų santuokos iširimo priežastimi laikyti skirtingus jų požiūrius į atskirų problemų sprendimą, skirtingus charakterius ir negalėjimą bei nenorėjimą šiuos požiūrius suderinti tarpusavyje. Nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos šalys neveda bendro ūkio ir gyvenimas kartu neturi jokių perspektyvų. Prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, nes vaikai visą laiką gyvena su ja, jiems sudarytos tinkamos sąlygos augti bei vystytis ir juos sieja stiprus ryšys su ieškove. Ieškovė pažymėjo, jog dukros poreikiams per mėnesį patenkinti reikia 1535 Lt, o sūnaus - 1495 Lt. Sūnus dažnai serga peršalimo ligomis, todėl reikia pirkti vaistus. Nors ji dirba, jos gaunamų pajamų neužtenka abiejų vaikų poreikiams patenkinti. Atsakovas yra dirbantis žmogus ir jo gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas, jog prisidėtų prie didesnių nei minimalūs vaikų poreikių patenkinimo. Santuokoje šalys neįgijo jokio dalintino turto bei neprisiėmė jokių finansinių įsipareigojimų. Po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti ikisantuokinę T. pavardę (LR CK 3.26 str., 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.69 str. 1 d., 3.87 str., 3.88 str., 3.117 str.).
Atsakovas R. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. su visais ieškovės ieškinio reikalavimais, išskyrus išlaikymo dydžio sumų. Pažymėjo, jog jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį taip pat reikia išlaikyti. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jo gaunamų pajamų neatitinka tikrovės, nes jis šiuo metu nedirba, todėl abiejų vaikų išlaikymui sutiko mokėti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog neprieštarauja ieškovės reikalavimams, susijusiems su nepilnamečiais vaikais. Kadangi nėra duomenų apie ieškovės netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą, neprieštaravo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais ir įstatymo nuostatas dėl lygių tėvų teisių bei pareigų auklėjant vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-14 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies; nutraukti ieškovės I. L. ir atsakovo R. L. santuoką, sudarytą 2007-12-15 Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 644, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei I. L. palikti ikisantuokinę pavardę T.; nustatyti nepilnamečių vaikų E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove I. L.; priteisti iš atsakovo R. L. nepilnamečių vaikų E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos 2012-10-04 iki vaikų pilnametystės, ir 800 Lt išlaikymo įsiskolinimo, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavesti vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jų motinai I. L.; nustatyti, jog atsakovas R. L. su nepilnamečiais vaikais E. L. ir M. L. bendrauja tokia tvarka:
1) tėvas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės ketvirtadienį ir penktadienį, pasiimdamas vaikus iš darželio/mokyklos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą atitinkamai ketvirtadienį ir penktadienį 21 val.;
2) tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos, kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.; priteisti iš atsakovo R. L. ieškovei I. L. 1186 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžeto pajamas 172 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2007-12-15 Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 644 (b.l. 9). Santuokoje susilaukė dukros E. L., gim. (duomenys neskelbtini), (b.l. 10) ir sūnaus M. L., gim. (duomenys neskelbtini)9 (b.l. 11). Teismas nurodė, jog iškovė pateikė paaiškinimus, jog santuoka nutrūko dėl skirtingų charakterių nesuderinamumo, išryškėjusių skirtingų požiūrių į daugelį svarbių ir bendram santuokiniam gyvenimui reikšmingų dalykų, tokie santykiai juos atitolino kaip sutuoktinius. Atsakovas neprieštaravo dėl šių ieškovės nurodytų santuokos iširimo priežasčių, sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į šias priežastis, konstatavo, jog ieškovės ir atsakovo santuoka jau yra faktiškai iširusi ir ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.). Ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina ikisantuokinė pavardė T. (LR CK 3.69 str. 1 d.). Santuokos metu šalys nekilnojamojo turto, kuris būtų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, neįsigijo (b.l. 34). Kito santuokos metu įgyto ir dalintino turto ir kreditorių nėra. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neprieštaravo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių E. L. ir M. L. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.174 str.). Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nurodė, jog ieškovė prašė nustatyti atsakovo tokią bendravimo tvarką su vaikais:
1) tėvas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės ketvirtadienį ir penktadienį, pasiimdamas vaikus iš darželio/mokyklos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą atitinkamai ketvirtadienį ir penktadienį 21 val.;
2) tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos, kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečių vaikų interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (LR CK 3.175 str. 2 d.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str. 1 d.). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikatą, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaikais. Teismas konstatavo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad nuolatinis maksimalus bendravimas tėvo su vaikais kenkia jų interesams, kad tėvas savo bendravimu su vaikais ir dalyvavimu juos auklėjant daro jiems žalą. Atsakovas neprieštaravo ieškovės pasiūlytai bendravimo su vaikais tvarkai. Atsižvelgiant į tai ir kad iš esmės tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nėra, bei į tai, kad būtų užtikrintas maksimalus nepilnamečių (mažamečių) vaikų bendravimas su tėvu, teismas nustatė tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką:
1) tėvas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės ketvirtadienį ir penktadienį, pasiimdamas vaikus iš darželio/mokyklos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą atitinkamai ketvirtadienį ir penktadienį 21 val.;
2) tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos, kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. Teismas nurodė, jog, ieškovės teigimu, atsakovas tinkamai neprisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, todėl prašė dukros išlaikymui iš jo priteisti po 760 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o sūnaus - po 740 Lt. LR CK 3.192 str. numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.). LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Iš pateiktų duomenų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas nustatė, jog ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 1291,86 Lt gaunamas darbo užmokestis (b.l. 14). Ieškovė neturi nekilnojamojo turto ir automobilių (b.l. 13, 34). SODROS duomenimis atsakovas sprendimo priėmimo metu jau niekur nedirba, kitų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį: gaunamas pajamas, nustatytą nedarbingumo lygį ar neįgalumą bei kitus išlaikytinius nėra. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nurodė, jog turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam reikia teikti išlaikymą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Šiuo metu vaikai yra mažamečiai, lanko Vilniaus vaikų lopšelį - darželį ,,Medynėlis“ (b.l. 15, 16). Vaikai neturi specialių poreikių, tik Matas dažnai serga peršalimo ligomis. Po darželio mergaitė lanko N. J. baleto mokyklą, kuri per mėnesį kainuoja 120 Lt (b.l. 17). Teismas nurodė, jog Lietuvoje yra nustatyta minimali alga 1000 Lt. Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkintų jo realius bei protingus poreikius. Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam dirbti, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo bent minimaliai. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai sveikatos problemų neturi ir ieškovė neįrodė būtinumo teikti vaikams didesnį išlaikymą nei teismų praktikoje suformuluotas minimalus išlaikymas (pateikti pirkimo čekiai šių aplinkybių nepatvirtina), ir į tai, jog atsakovas niekur nedirba, jokio turto neturi ir turi išlaikymą teikti dviems vaikams, iš atsakovo priteisė po 400 Lt per mėnesį išlaikymo suma periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2012-10-04 (ieškinio pateikimo) iki vaikų pilnametystės. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 2012 m. rugsėjo mėnesį: dukrai - 760 Lt, o sūnui 740 Lt. Pagal CK 3.200 str. išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė nurodė, jog atsakovas vaikams neteikė išlaikymo nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos, kai šalys pradėjo gyventi atskirai. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas teikė vaikams išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu ir šios aplinkybės atsiliepime neginčijo, todėl padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 1 mėnesį, skaičiuojant po 400 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, t.y. 800 Lt. Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina - ieškove. Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 str. 2 d., 54 str.). Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2012-10-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo (LR CK 3.192 str., 3.194 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė I. L. pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-14 sprendimą pakeisti ir iš atsakovo R. L. dukros E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 760 Lt, o sūnaus M. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 740 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovo R. L. išlaikymo dukrai E. L., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 760 Lt sumai už 2012 m. rugsėjo mėn., bei išlaikymo sūnui M. L., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 740 Lt sumai už 2012 m. rugsėjo mėn. Nurodė, kad ieškinio pateikimo dieną atsakovas buvo dirbantis žmogus, jo atlyginimas siekė 1500-1800 Lt per mėnesį bei dirbdamas krupje jis gaudavo 1000-1500 Lt arbatpinigių. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad krupje pajamos dėl gaunamų arbatpinigių du ar tris kartus didesnės, nei deklaruojamas oficialiai. Atsakovas nutraukė darbo santykius, tačiau teismas nesiaiškino, kodėl jis tai padarė. Apeliantė teigia, jog atsakovas nutraukė darbo sutartį, siekdamas išvengti prievolės nepilnamečiams vaikams, nes ieškovė įspėjo atsakovą, kad kreipsis į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nenustatinėjo ir nevertino atsakovo darbo istorijos, jo gebėjimų, profesinio pasirengimo ir kitų aplinkybių reikšmingumą, nustatant atsakovo darbinį potencialą. Teismas, priteisdamas išlaikymą, nepasisakė, kad kuri nors iš vaikų poreikių suma yra nepagrįsta. Vien už vaikų darželį „Medinėlis“ ieškovei tenka sumokėti 500 Lt per mėnesį. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, jog jos pateikti kvitai nepatvirtina būtinos poreikių sumos. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo mažiau nei pusę vaikų išlaikymui reikalingos sumos, atsakovo turtinės padėties neigiamas pasekmes nepagrįstai perkėlė ieškovei (LR CK 3.192 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20089-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Atsakovas R. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad pasikeitus šeimos pajamoms, išlaidos vaikams taip pat automatiškai keičiasi. Atsakovas pažymėjo, kad vaikų poreikiai, gyvenant kartu, buvo tenkinami ne tik iš jų pajamų, bet ir iš senelių paramos. Atsakovas teigia, jog negali skirti vaikams daugiau nei 250-350 Lt per mėnesį, nes kol kas gauna bedarbio pašalpą, be to jis turi dar vieną nepilnametę dukrą A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai taip pat privalo teikti išlaikymą. Atsakovas neturi jokios profesijos, po mokyklos baigimo dirbo kazino iki 2012 m. Šiuo metu nori įsidarbinti už Lietuvos ribų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, pažymint, kad materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos iš esmės tinkamai ir pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neperžengė ieškinio ribų, nes šeimos bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, nes byla išnagrinėta teisingai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovo R. L. nepilnamečių vaikų E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos 2012-10-04 iki vaikų pilnametystės, ir 800 Lt išlaikymo įsiskolinimo, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavedant vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jų motinai I. L., yra objektyvi ir įrodyta, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo principus.
Priteistas išlaikymo dydis yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį didinti. Tai, kad apeliantei nepatinka teismo sprendimo surašymo glausta forma stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 265 str. ir sprendimas grindžiamas prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas (LR CPK 270 str.).
Priteisdamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas nurodė esminį kriterijų – vaikų poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo teikiamas išlaikymas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos 2012-10-04 iki vaikų pilnametystės, ir 800 Lt išlaikymo įsiskolinimo, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavedant vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jų motinai I. L., nes reikalinga užtikrinti būtinas kiekvieno vaiko gyvenimo sąlygas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir tai, kad ši suma turi užtikrinti abiejų vaikų teisę į būstą, nes ieškovė neturi nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos ir atsakovas, kaip tėvas, turi užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams teisę į būstą, kurios realizavimui reikalingos papildomos lėšos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą, todėl jo nedidina iki apeliantės prašomo dydžio kiekvienam vaikui, siekiant nepažeisti visų nepilnamečių atsakovo vaikų teisėtų interesų, įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas teikia išlaikymą dar vienai nepilnametei dukrai A. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Lt kas mėnesį pagal įsiteisėjusią Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-06 nutartį (b.l. 147) civilinėje byloje Nr. N2-3434-613/2006.
Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką kiekvieno vaiko poreikiai sudaro pagrindą mokėtinai sumai apskaičiuoti, įvertinat papildomas išlaidas, nes minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2008-01-01 buvo nustatytas 800 Lt minimalus mėnesinės algos dydis, o nuo 2013-01-01 -1000 Lt. Ta aplinkybė, kad atsakovas turi išlaikyti iš viso tris nepilnamečius vaikus, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad teismo nustatytas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pakankamas būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti, įvertinus atsakovo prievolę teikti visiems vaikams išlaikymą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės argumentai ir gaunamų pajamų dydis nesudaro teisinio pagrindo didinti nustatyto kiekvienam vaikui išlaikymo dydį per mėnesį, nes atsakovas turi pareigą išlaikyti ne tik du šalių vaikus, bet ir nepilnametę dukterį, kuri yra mokyklinio amžiaus.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymą kiekvienam vaikui nuo 2012-10-04, ir išlaikymo įsiskolinimą po 400 Lt už 2012 m. rugsėjo mėnesį, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas geranoriškai teikė išlaikymą abiems vaikams. Tai, kad ieškovė, uždirbdama vidutiniškai per mėnesį apie 1300 Lt pajamų (b.l. 14), siekia teikti abiems vaikams išlaikymą, viršijantį šalių finansines galimybes, neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principų, nes visuotinai žinoma aplinkybė, kad tėvai turi realiai įvertinti savo pajamas ir teikti vaikams išlaikymą dėl būtiniausių poreikių tenkinimo, atsižvelgdami į tai, kad šalių vaikai yra ikimokyklinio amžiaus (CPK 182 str. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos išsprendimas neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, jei vaikams pradėjus lankyti mokyklas, priteista 400 Lt suma būtų nepakankama kiekvieno vaiko būtiniausių poreikių tenkinimui. Aplinkybė, kad ieškovė nuomojasi pagal 2012-10-29 nuomos sutartį (b.l. 135) trijų kambarių butą sau ir dviems ikimokyklinio amžiaus vaikams, kad pagal 2013-03-13 kvitą (b.l. 137) yra sumokėjusi 1000 Lt advokatei už teisines paslaugas, nesikreipdama dėl nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, parodo, kad ieškovė turi papildomų finansinių išteklių ir jos turtinė padėtis yra pakankamai gera.
Aplinkybė dėl to, ar atsakovas galėjo nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, savaime nesudaro teisinio pagrindo didinti vaikų išlaikymui skirtą sumą kiekvienam vaikui, nes pirmosios instancijos teismas turėjo byloje duomenis dėl atsakovo darbo istorijos (b.l. 117-119) ir padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam dirbti, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo bent minimaliai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų ir apeliantės pateiktų kvitų (b.l. 130-134), kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme (LR CK 1.5 str., 3.194 str., 3.198 str.; CPK 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 276 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 376 str.). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas neįgijo pareigos atlyginti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 137) apeliacinės instancijos teisme ieškovės naudai, nes sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 93 str., 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė
Teisėjai Tatjana Žukauskienė
Vytautas Zelianka