Administracinė byla Nr. eAS-164-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03020-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1; 57.3; 57.4; 57.6

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti neišmokėtą paramos dalį.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja A. G. su skundais (toliau abu skundai kartu įvardijami skundu) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. BRK-4294 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“; 2) panaikinti Agentūros 2015 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. BRK-9129(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“; 3) įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai sumažintą paramos dalį pagal 2014 m. gruodžio 18 d. pateiktą mokėjimo prašymą, t. y. 12 904,03 Eur, ir sumažintą paramos dalį pagal 2014 m. birželio 18 d. pateiktą mokėjimo prašymą, t. y. 6 590,53 Eur. A. G. taip pat prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos A. G. skundą patenkino iš dalies – panaikino Agentūros 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. BRK-4294 ir 2015 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. BRK-9129(12.4) bei įpareigojo Agentūrą iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal jos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašymus. Likusi pareiškėjos A. G. skundo dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovo Agentūros apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II.

Pareiškėja A. G. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą, kurį vėliau patikslino (toliau abu prašymai kartu įvardijami prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas), ir prašė jai iš atsakovo priteisti 1 331 Eur išlaidų, patirtų advokato teiktai pagalbai apmokėti, bei 
1 300 Eur ekspertizės atlikimo ir 150 Eur teismo eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidų.

Nurodė, kad 1 331 Eur išlaidas advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti sudaro skundo, prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo parengimo bei atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos prašymą dėl nepateikto išlaidų apskaičiavimo atmesti arba maksimaliai sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

Atsakovas pažymėjo, kad A. G. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nebuvo pateikta jokia informacija, kiek konkrečiai užtruko kiekvienos paslaugos teikimas. Nurodė, kad aplinkybė, jog prašoma priteisti išlaidų suma advokato pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) įtvirtintos didžiausios sumos, nereiškia, kad ji savaime atitinka proporcingumo ir pagrįstumo reikalavimus, keliamus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Agentūra akcentavo, kad byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės aktų aiškinimo klausimai, rengiant skundą, specialių žinių nereikėjo, o sprendžiamas klausimas nebuvo naujas ar probleminis. Atsakovo nuomone, skundo parengimas nebuvo kompleksinis ar sudėtingas, todėl nereikalavo didelių laiko sąnaudų, tačiau nėra aišku, kiek laiko prireikė skundui parengti. Taip pat nėra nurodyta, kiek laiko prireikė kitoms teisinėms paslaugoms teikti. Agentūra atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos skundas buvo patenkintas tik iš dalies. Be to, tiek atsakovo ekspertai, tiek teismo skirta ekspertizė patvirtino faktą, kad kainos buvo padidintos. Agentūros nuomone, A. G. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neprotingos, neproporcingos ir perteklinės.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjos A. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkino iš dalies: pareiškėjai iš atsakovo priteisė 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, o likusią A. G. prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, jog ji 2015 m. gegužės
10 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatų profesinės bendrijos TVINS advokatais Tomu Talučiu ir Vytautu Šenavičiumi. A. G. 2015 m. spalio 2 d. su advokatų profesinės bendrijos TVINS advokate Egle Klimavičiūte sudarė sutartį dėl išimtinio teisinių paslaugų teikimo, o 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė atstovavimo sutartį, kuri yra neatskiriama 2015 m. kovo 6 d. sutarties dalis ir kurioje nurodyta, jog teisininkai, turintys teisę atstovauti pareiškėją, yra advokatai Vytautas Šenavičius ir Tomas Talutis bei advokato padėjėjas Andrius Mažutis.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad išlaidos gali būti nepriteisiamos, jei pareiškėjas nepateikia pakankamai jas pagrindžiančių įrodymų. Nurodė, kad prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir pagrįstas, o šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą.

Teismas nurodė, kad pareiškėja teigė patyrusi 1 331 Eur išlaidų advokatų teisinei pagalbai (teisinės paslaugos: skundo parengimas, prašymo dėl įrodymų išreikalavimo bei prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo parengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose) apmokėti. Nurodytai sumai pagrįsti A. G. pateikė 2015 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0219,
2017 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0764, 2015 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymą 605 Eur sumai bei 2017 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymą 726 Eur sumai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymo turinys ir prie jo pridėti dokumentai nepagrindžia patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Prie prašymo pridėtose PVM sąskaitose faktūrose nėra išvardyta konkrečių A. G. teiktų teisinių paslaugų, nėra duomenų apie pareiškėjai suteiktų teisinių paslaugų laiką valandomis, atskiros teisinės paslaugos nėra išskirtos, neaišku, kiek kiekviena teisinė paslauga A. G. kainavo. Teismas pastebėjo, kad išlaidų pagrindimas reiškia įrodymų, patvirtinančių, kokios rūšies teisines paslaugas atstovas suteikė, kiek valandų sugaišo, teikdamas kiekvieną teisinę paslaugą, ir kokį atlygį (pinigų sumą) už tai gavo, pateikimą. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, turi būti identifikuota kiekviena suteikta teisinė paslauga, jos suteikimui sugaištas laikas bei už atitinkamą teisinę paslaugą gautas užmokestis, nurodant konkrečią pinigų sumą. Nesant tokių duomenų, teismas neturi galimybės apskaičiuoti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir patikrinti, ar šis dydžis neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nedetalizavo prašomos priteisti 1 331 Eur sumos už teisines paslaugas, nurodyta jos prašymo dalis dėl nepakankamo pagrindimo nebuvo patenkinta.

Teismas pažymėjo, kad A. G. taip pat prašė priteisti 1 300 Eur dydžio išlaidas eksperto paslaugoms apmokėti ir 150 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Šioms išlaidoms pagrįsti ji pateikė 2016 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymą 600 Eur sumai už ekspertizę byloje, 2017 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymą 700 Eur sumai už ekspertizę ir 2017 m. lapkričio
7 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad pareiškėja ekspertui už jo iškvietimą į teismo posėdį sumokėjo 150 Eur. Visos nurodytos sumos buvo sumokėtos į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą. Teismas pažymėjo, kad ekspertizė buvo paskirta A. G. prašymu, o teismo paskirto eksperto parengtu ekspertizės aktu buvo remtasi priimant teismo sprendimą ir iš dalies tenkinant pareiškėjos skundą. Atsižvelgęs į tai, kad A. G. pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 1 300 sumos už ekspertizę sumokėjimą ir 150 Eur sumos už eksperto iškvietimą į teismo posėdį sumokėjimą, teismas patenkino pareiškėjos prašymą ir jai iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priteisė 1 450 Eur už paskirtą ekspertizę nagrinėjamoje byloje bei eksperto iškvietimą į teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas pagrindo šią už ekspertizę sumokėtą sumą mažinti nenustatė. Patenkinęs pagrindinius A. G. skundo reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad nurodyta suma turi būti laikoma teisinga ir pagrįsta objektyviais rašytiniais įrodymais; nėra duomenų, kad pareiškėja, prašydama skirti ekspertizę, ar kitais veiksmais piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

IV.

Pareiškėja A. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kurioje buvo atmestas jos prašymas dėl
1 331 Eur išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, ir šį prašymą tenkinti.

Pareiškėja paaiškina, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, jog 1 331 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokatų teisinei pagalbai buvo patirtos dėl skundo, prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo parengimo bei atstovavimo penkiuose teismo posėdžiuose. Pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog šios teisinės paslaugos buvo realiai suteiktos, o A. G. dėl šių paslaugų suteikimo patyrė išlaidų. Nurodo, kad nors prašyme nebuvo pateikti duomenys apie pareiškėjai suteiktų teisinių paslaugų laiką valandomis bei kiek kiekviena teisinė paslauga jai kainavo, vadovaujantis Rekomendacijomis, pareiškėjos prašomos priteisti 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių dydžių už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, maksimalus advokato atlygio dydis už A. G. suteiktas teisines paslaugas (neskaičiuojant išlaidų už byloje vykusius teismo posėdžius) sudarytų 2 409,41 Eur, o prašoma priteisti suma yra daug mažesnė. Pareiškėja akcentuoja, kad jai suteiktos teisinės paslaugos šioje byloje buvo būtinos, o advokatams už teisinę pagalbą sumokėtas atlyginimas atitinka bylos sudėtingumą, spręstų teisinių klausimų kompleksiškumą bei specialių žinių reikalingumą.

A. G. akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, ir priteisdamas atstovavimo išlaidų atlyginimą, turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienoje iš bylų nagrinėjęs iš esmės analogišką klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad nors pareiškėjas prašyme konkrečiai nedetalizavo bylinėjimosi išlaidų, patirtų už kitų procesinių dokumentų rengimą, pasirengimą ir atstovavimą (nenurodė trukmės ir konkrečios sumos už kiekvieną paslaugą), tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaidos nebuvo būtinos ar pareiškėjas jų realiai nepatyrė.

Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už advokatų teisinę pagalbą, priteisimo, remdamasis vien tuo, kad nebuvo pateikti duomenys apie A. G. suteiktų teisinių paslaugų laiką valandomis bei kiek kiekviena teisinė paslauga jai kainavo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Pažymi, kad teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, jog patirtas išlaidas privalo pagrįsti pareiškėja; išlaidos nepriteisiamos, jei nėra pateikiami išlaidas pagrindžiantys dokumentai (A. G. pateikti dokumentai yra visiškai neinformatyvūs); išlaidas privalo būti pagrįstos konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (nėra pateikta jokių skaičiavimų); prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (skaičiavimai apskritai nepateikti); nurodytų reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą. Agentūros nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra išsami ir pagrįsta bei argumentuota teismų praktika.

Atsakovas teigia, kad pareiškėja sutinka, jog jokių detalių apskaičiavimų nėra pateikusi, todėl mano, kad atskiruoju skundu A. G. prašo jai sukurti išskirtines sąlygas ir nesuvadovauti jau suformuota bei pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintos didžiausios sumos, nereiškia, jog išlaidų suma savaime atitinka proporcingumo ir pagrįstumo reikalavimus, keliamus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Tuo labiau, kad nei Agentūra, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi galimybės apskaičiuoti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių ir patikrinti, ar šie dydžiai neviršija Rekomendacijose įvirtintų dydžių. Be to, net ir atskirajame skunde nėra jokių argumentų, kiek laiko prireikė atitinkamoms paslaugoms suteikti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai buvo akcentuota, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, turi būti identifikuota kiekviena suteikta teisinė paslauga, jai suteikti sugaištas laikas bei už atitinkamą teisinę paslaugą gautas užmokestis, nurodant konkrečią pinigų sumą.

Agentūra susidariusią situaciją vertina taip, kad dėl pareiškėjos atstovo galbūt netinkamai atlikto darbo, t. y. pateikiant nedetalizuotas sąskaitas faktūras, turi atsakyti ji. A. G. atstovas tik deklaratyviai nurodė, kokias paslaugas teikė, tačiau apribojo atsakovo galimybes susipažinti su tiksliu išlaidų apskaičiavimu. Agentūros nuomone, suteikdamas teisines paslaugas pareiškėjai, atstovas turi ir atitinkamas pareigas – pagrįsti paslaugų kainas detaliais apskaičiavimais, tačiau to šiuo atveju nebuvo padaryta.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Agentūra pažymi, kad byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės aktų aiškinimo klausimai, rengiant skundą, specialių žinių nereikėjo, o sprendžiamas klausimas nebuvo naujas ar probleminis. Be to, pareiškėjos skundas buvo patenkintas tik iš dalies, o tiek atsakovo ekspertai, tiek teismo skirta ekspertizė patvirtino faktą, kad kainos buvo padidintos.

Atsakovas pažymi, kad šalys teismo procese turi būti sąžiningos ir reikalauti tik objektyvių, protingų, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis apskaičiuotų išlaidų kompensavimo, o teismas turi pareigą tokias prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas patikrinti. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktų nuostatos negarantuoja, jog byloje dalyvaujantiems asmenims bus atlygintos visos jų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos. Priimant sprendimą priteisti visas prašomas bylinėjimosi išlaidas (kai net nėra aišku, kokios laiko sąnaudos buvo patirtos), yra sudaroma terpė prašyti išlaidų kompensavimo už nepatirtas išlaidas bei piktnaudžiauti procesine padėtimi. Agentūra mano, kad yra nesąžininga reikalauti, jog būtų apmokėtos bylinėjimosi išlaidos, kai pareiškėja (jos atstovas) nesuteikė galimybės susipažinti su tuo, kiek laiko sąnaudų prireikė teisinėms paslaugoms teikti.

Atsakovas teigia, kad tenkinat A. G. atskirąjį skundą, susidarytų ydinga praktika, jog pareiškėjų atstovai, suteikę teisines paslaugas, neturi pateikti jokių detalių apskaičiavimų, taip paneigiant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo
2020 m. sausio 14 d. nutarties dalies, kurioje buvo atmestas pareiškėjos A. G. prašymas dėl 1 331 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad teismo išlaidų atlyginimą reguliuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teismui patenkinus pareiškėjos A. G. skundą, ji įgijo teisę į Administracinių bylų teisenos įstatymo 40

Nustatyta, kad pareiškėją atstovavo advokatė Eglė Klimavičiūtė (V t., b. l. 47, 48), advokatas Vytautas Šenavičius ir advokato padėjėjas Andrius Mažutis (I t., b. l. 34–35; VI t., b. l. 5–6, 7).

Patirtoms išlaidoms pagrįsti A. G. pateikė 2015 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TVINS Nr. 0219 605 Eur sumai (VII t., b. l. 108) ir 2017 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TVINS Nr. 0764 726 Eur sumai (VII t., b. l. 109). AB SEB banko
2015 m. birželio 2 d. ir 2017 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad A. G. ir A. G. (už pareiškėją) advokatų profesinei bendrijai TVINS iš viso sumokėjo 1 331 Eur (VII t., b. l. 110, 111), taigi, darytina išvada, kad A. G. su atstovais už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė.

Pareiškėja nurodė, kad prašomą atlyginti 1 331 Eur išlaidų sumą advokatų teisinei pagalbai apmokėti sudaro skundo, prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo parengimo išlaidos bei atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad A. G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turinys ir prie jo pridėti dokumentai nepagrindžia patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, o prie prašymo pridėtose PVM sąskaitose faktūrose nėra išvardyta konkrečių pareiškėjai teiktų teisinių paslaugų, nėra duomenų apie A. G. suteiktų teisinių paslaugų laiką valandomis, atskiros teisinės paslaugos nėra išskirtos ir neaišku, kiek kiekviena teisinė paslauga pareiškėjai kainavo, konstatavo, kad jis neturi galimybės apskaičiuoti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių ir patikrinti, ar šie dydžiai neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nurodytos pareiškėjos prašymo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti netenkino.

Teisėjų kolegija nekvestionuoja pirmosios instancijos aptartų teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų dėl būtinybės tinkamai pagrįsti prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir sutinka, kad prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir pagrįstas, o šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą, tačiau pažymi, kad vertinant, ar prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali būti laikomas motyvuotu ir pagrįstu, turi būti atsižvelgiama į konkrečių prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų pobūdį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. G. prašė jai atlyginti skundo, prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo parengimo išlaidas bei atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Rekomendacijų 8.2 ir 8.16 punktai maksimalios galimos už skundo ir kitų dokumentų parengimą priteisti sumos nesieja su konkrečiu šiai paslaugai teikti skirtų valandų skaičiumi. Sprendžiant, kokia suma maksimaliai gali būti aplyginama už nurodytų teisinių paslaugų teikimą, yra svarbu nustatyti, kada dokumentai buvo rengiami. Siekiant nustatyti, kokia maksimali suma gali būti atlyginama už asmens atstovavimą teismo posėdyje, būtina įvertinti, kiek laiko asmuo buvo atstovaujamas (Rekomendacijų 8.19 punktas), tačiau tai nesunkiai galima padaryti, atsižvelgus į informacinėse pažymose nurodytus duomenis apie teismo posėdžio pradžią ir pabaigą. Taip pat yra svarbu žinoti, kas konkrečiai teikė konkrečias teisines paslaugas, kadangi pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojamas 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Prie prašomo atlyginti bylinėjimosi išlaidas A. G. pridėjo įrodymus, kad už suteiktas paslaugas buvo atsiskaityta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę įvertinti pareiškėjos prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Pažymėtina, kad A. G. pateikus įrodymus, jog išlaidų dėl nurodytų konkrečių paslaugų jai teikimo realiai patyrė, negalėtų būti pateisinama tokia situacija, kad pareiškėjos patirtos išlaidos, priėmus iš esmės jai palankų teismo sprendimą, nebūtų atlyginamos, vien tik formaliai nurodžius, kad prašymas nėra tinkamai pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo ginčijama 2020 m. sausio 14 d. nutarties dalis netenkinti A. G. prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas negali būti laikoma pagrįsta.

Kaip jau minėta, pareiškėjos prašomas atlyginti išlaidas atstovų pagalbai apmokėti sudaro skundo, prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo parengimo išlaidos bei atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos.

Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį maksimaliai gali būti priteisiama 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjos skundai buvo surašyti 2015 m. birželio ir lapkričio mėnesiais. Atsižvelgus į tai, kad vėlesnis skundas buvo parengtas 2015 m. lapkričio mėnesį bei įvertinus 2015 m. II ketvirčio skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį – 713,9 Eur, darytina išvada, kad už nurodytą teisinę paslaugą pareiškėjai galėtų būti atlyginama maksimali 1 784,75 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei administracinės bylos sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumo, ir būtinybės teikti papildomus dokumentus laipsnį, bei tai, kad nurodytą paslaugą suteikė advokatas Vytautas Šenavičius, darytina išvada, kad A. G. turi būti atlyginta 500 Eur pagrįstų skundo parengimo išlaidų.

Nustatyta, kad advokatas Vytautas Šenavičius pareiškėjos vardu parengė 2016 m. vasario
17 d. prašymą dėl įrodymų išreikalavimo (V t., b. l. 26–28), minėtas advokatas ir advokatė Eglė Klimavičiūtė parengė ne vieną prašymų skirti teismo ekspertizę (V t., b. l. 13–15, 29–32, 36–39, 43–46; VI t., b. l. 1–4), iš jų vėliausias ir kurį tenkinant buvo paskirta ekspertizė, buvo surašytas 2017 m. balandžio 24 d. (VI t., b. l. 1–4).

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimaliai gali būti priteisiama 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į 2015 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (735,1 Eur) bei įvertinus prašymo dėl įrodymų išreikalavimo turinį, darytina išvada, kad pareiškėjai turi būti atlyginama pagrįstų 80 Eur minėto dokumento rengimo išlaidų, o atsižvelgiant į 2016 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (822,8 Eur) bei įvertinus 2017 m. balandžio 24 d. prašymo skirti teismo ekspertizę turinį, apimtį bei pobūdį, A. G. priteisiama
150 Eur pagrįstų minėto dokumento rengimo išlaidų.

Pareiškėja taip pat prašė jai atlyginti atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas.

Rekomendacijų 10 punkte įtvirtinta, kad atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme valandą maksimaliai gali būti priteisiama 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nustatyta, kad nagrinėjant administracinę bylą, iš viso vyko penki teismo posėdžiai ir keturiuose iš jų pareiškėja buvo atstovaujama advokatės arba advokato padėjėjo. 2016 m. kovo 1 d. teismo posėdis truko 14 minučių, jame pareiškėją atstovavo advokatė Eglė Klimavičiūtė (V t., b. l. 52–53). 2017 m. balandžio 25 d. teismo posėdis truko 5 minutes, jame A. G. atstovavo advokato padėjėjas Andrius Mažutis (VI t., b. l. 14–15). 2017 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje ir 2017 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje pareiškėją taip pat atstovavo advokato padėjėjas Andrius Mažutis, minėti teismo posėdžiai atitinkamai truko 18 minučių bei 1 valandą ir 27 minutes
(VI t., b. l. 32–35, 170–179). Taigi, iš viso nagrinėjant šią bylą, atstovai A. G. teismo posėdžiuose atstovavo 2 valandas ir 4 minutes, o tai, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, prilyginama dviem valandoms. Ilgiausias teismo posėdis vyko 2017 m. gruodžio 5 d. Šiame teismo posėdyje pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas (Rekomendacijų 5 punktas), todėl atsižvelgiant į 2017 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (838,7 Eur) dydį, darytina išvada, kad A. G. turi būti atlyginama 100 Eur teisingų ir pagrįstų atstovavimo teismo posėdyje išlaidų suma. Aplinkybė, kad paskutinis mokėjimas už teisines paslaugas buvo atliktas 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje, nereiškia, kad pareiškėja su atstovais negalėjo iš anksto susitarti dėl apmokėjimo už visą atstovavimą, kai dalis paslaugų bus teikiama ateityje.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai A. G. už visas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atstovų suteiktas teisines paslaugas turi būti atlyginta teisinga ir pagrįsta 830 (500 + 80 + 150 + 100) Eur suma. Ši suma atitinka atstovų pareiškėjai teiktų teisinių paslaugų apimtį, bylos sudėtingumą (byla nebuvo sudėtinga), sprendžiamų klausimų pobūdį, atstovų darbo laiko sąnaudas yra tinkamai pagrįsta, sąžininga bei protinga. Nustatyta, kad buvo patenkinti pagrindiniai pareiškėjos skundo reikalavimai dėl atsakovo priimtų sprendimų panaikinimo ir Agentūra buvo įpareigota iš naujo apskaičiuoti pareiškėjai skiriamos paramos sumą pagal jos 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. birželio 18 d. mokėjimo prašymus, todėl nėra pagrindo mažinti A. G. priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. skundžiama nutarties dalis panaikinama ir pareiškėjai A. G. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos papildomai priteisiama 830 Eur pagrįstų teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis,
154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kurioje buvo atmestas pareiškėjos A. G. prašymas dėl 1 331 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, panaikinti ir pareiškėjai A. G. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos papildomai priteisti 830 Eur (aštuonis šimtus ir trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

                                                                                                             Rytis Krasauskas

                                                                                                             Ramutė Ruškytė