Civilinė byla Nr. e2-847-567/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01333-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ulma Construccion Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties, kuria patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės ,,Laikosta“ finansiniai reikalavimai uždarosios akcinės bendrovės ,,Sėkmės vektorius“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1247-861/2022 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Sėkmės vektorius“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Audmina“, nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d. 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai.
2. Nemokumo administratorė prašė patikslinti kreditorinių reikalavimų sąrašą, nes 2022 m. birželio 9 d. gavo UAB ,,Laikosta“ prašymą dėl 101 602,12 Eur finansinio reikalavimo, kuris susidarė, kai UAB ,,Sėkmės vektorius“ neapmokėjo už medžiagas ir darbus, nors sąskaitas buvo įtraukusi į apskaitą, patvirtinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 1 d. nutartimi nutarė patikslinti BUAB „Sėkmės vektorius“ kreditorių reikalavimus ir patvirtinti UAB ,,Laikosta“ 101 602,12 Eur kreditorinį reikalavimą.
4. Teismas, susipažinęs su nemokumo administratorės pašymu, pripažino administratorės prašymą pagrįstu. Teismo vertinimu, pateiktas prašymas atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl jį tenkino ir kreditorinį UAB „Laikosta“ reikalavimą patvirtino pagal administratorės pateiktus duomenis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Kreditorė UAB „Ulma Construccion Baltic“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – UAB „Laikosta“ pareikštą 101 602,12 Eur finansinį reikalavimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. UAB „Laikosta“ finansinį reikalavimą BUAB „Sėkmės vektorius“ bankroto byloje pareiškė, praleidusi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. UAB „Laikosta“ su prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo į BUAB „Sėkmės vektorius“ nemokumo administratorę kreipėsi 2022 m. birželio 9 d. t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo nutarties paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje (2021 m. gruodžio 28 d.), taip pat praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad minėtas terminas buvo praleistas, nevertino termino praleidimo priežasčių ir jų svarbos bei kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.
5.2. Tik išsprendus klausimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo (neatnaujinimo) ir teismui nusprendus jį atnaujinti, gali būti sprendžiamas klausimas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo (netvirtinimo). Nagrinėjamu atveju UAB „Laikosta“ prašymo dėl termino kreditoriniam reikalavimui atnaujinti teismui nepareiškė, todėl teisinių prielaidų tvirtinti UAB „Laikosta“ 101 602,12 Eur dydžio finansinį reikalavimą nebuvo.
5.3. Net ir 2022 m. birželio 9 d. UAB „Laikosta“ prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nurodytus teiginius (2020 m. liepos 15 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) paėmė UAB „Laikosta“ veiklos dokumentus, UAB „Laikosta“ visų dokumentų iki šiol neturi, dėl UAB 2020 m. liepos 14 d. incidento UAB „Laikosta“ darbuotojai neturėjo galimybės pasiekti programinės įrangos ir joje buvusių duomenų) vertinant kaip UAB „Laikosta“ nurodytas priežastis atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, šių aplinkybių nėra pagrindo laikyti svarbiomis priežastimis, sprendžiant klausimą dėl UAB „Laikosta“ praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Minėtos aplinkybės įvyko 1,5 metų iki Vilniaus apygardos teismui priimant nutartį UAB „Sėkmės vektorius“ iškelti bankroto bylą ir nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Be to, UAB „Laikosta“ finansinį reikalavimą sudaro BUAB „Sėkmės vektorius“ neapmokėtos sumos pagal Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras, kurios įtrauktos į UAB „Laikosta“ apskaitą ir deklaruotos mokesčių administratoriui, todėl jokios aplinkybės dėl UAB „Laikosta“ dokumentacijos galimo paėmimo (nepaėmimo) FNTT pareigūnų nėra ir negali būti laikomos reikšmingomis UAB „Laikosta“ galimybei nustatytais terminais pareikšti kreditorinį reikalavimą BUAB „Sėkmės vektorius“ bankroto byloje.
6. UAB „Laikosta“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantė neginčija patvirtinto kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo, nekvestionuoja reikalavimo dydžio, todėl nustačius, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos neįtvirtina galimybės skųsti teismo nutarties, kuria atnaujinamas praleistas procesinis terminas (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei pripažinus, kad teismo nutartis dėl termino atnaujinimo neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti atskirąjį skundą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
6.2. Ginčo atveju administratorė vertino, kad negalima netvirtinti iš esmės teisingo kreditorės reikalavimo vien dėl to, jog jis pateiktas vėliau. Priežastys vėlavimui buvo pakankamos, svarbios ir pagrįstos. Tas pačias priežastis žinojo ir vertino taip pat ir teismas, kai sprendė klausimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
6.3. Kreditorės reikalavimo tvirtinimo metu teismas, o ne kitas kreditorius, turi įsitikinti reikalavimo pagrįstumu, todėl apeliantės teiginys, kad teismui įrodymų, pagrindžiančių UAB „Laikosta“ nurodytas priežastis dėl termino praleidimo, nepakako, yra tik jos nepagrįsta nuomonė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
9. Teismas pažymi, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutavusios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Vadinasi, kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Laikosta“ 101 602,12 Eur finansinis reikalavimas susidarė, nes UAB ,,Sėkmės vektorius“ neapmokėjo už medžiagas ir darbus, nors PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į apskaitą ir skolininkės UAB ,,Sėkmės vektorius“ PVM atskaitą. Dokumentų, patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą ir / ar priešpriešinių reikalavimų tarp UAB „Laikosta“ ir BUAB „Sėkmės vektorius“ įskaitymą, į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinio termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo
11. Bankrutuojančios įmonės kreditorinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
12. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas tvirtina reikalavimą, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Nė viename etape kreditorių reikalavimų pagrįstumą tikrinantys subjektai nėra įpareigoti gauti kitų kreditorių (ar suinteresuotų asmenų) nuomonę dėl teikiamų tvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-407/2021). Nei nurodytos teisės normos, nei formuojama teismų praktika nenumato nei teisės, nei pareigos nemokumo administratoriui, vykdant bankroto procesą teismo tvarka, derinti bankrutuojančios bendrovės kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimus nei su kitais bankroto procese dalyvaujančiais kreditoriais, nei su kreditorių susirinkimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-798/2021).
13. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl UAB „Laikosta“ praleisto termino finansiniam reikalavimui pateikti.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, jog būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
15. Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas JANĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumas. Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, lemia tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra apibrėžti konkretūs terminai ir vykdymo tvarka.
16. Kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos, konkretų pateikimo terminą nustato ne įstatymas, o teismas, todėl teismo nustatyto termino pasibaigimo faktas pats savaime nesudaro kliūčių tokiam kreditoriui kreiptis į nemokumo administratorių dėl jo reikalavimo patvirtinimo, kadangi įstatymas jam suteikia teisę prašyti atnaujinti praleistą terminą (CPK 78 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kreditorių reikalavimų pateikimo terminas yra procesinis, todėl jo atnaujinimo klausimas sprendžiamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1356-178/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2671/2013). Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo iš esmės prašymą patvirtinti ginčijamą UAB „Laikosta“ finansinį reikalavimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog buvo atnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti. Akcentuotina, jog teisinis reguliavimas neįpareigoja teismo motyvuoti sprendimo atnaujinti terminą (CPK 78 straipsnio 5 dalis), o nutartis (jos dalis) atnaujinti procesinį terminą atskiruoju skundu negali būti skundžiama (CPK 78 straipsnio 5 dalis, 334 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Nė viename bankroto proceso etape procesinio termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo pagrįstumą tikrinantys subjektai nėra įpareigoti gauti kitų kreditorių (ar suinteresuotų asmenų) nuomonę dėl procesinio termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo pagrįstumo.
18. Apeliacinės instancijos teisme kreditorės UAB „Laikosta“ materialiojo reikalavimo pagrįstumas atskirojo skundo argumentais nepaneigtas ir dėl UAB „Laikosta“ praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti nėra užvilkintos BUAB „Sėkmės vektorius“ bankroto procedūros. Atsisakymas patvirtinti pareikštą UAB „Laikosta“ finansinį reikalavimą vien dėl praleisto procesinio termino, nenustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir bankroto procedūrų vykdymo tęstinumo pažeidimo, neatitiktų ne tik bankroto proceso tikslų, bet ir bendrųjų teisės principų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1762-798/2017). Teisėjų kolegija pažymi, kad pati apeliantė pripažįsta, kad UAB „Laikosta“ finansinį reikalavimą sudaro BUAB „Sėkmės vektorius“ neapmokėtos sumos pagal PVM sąskaitas faktūras, kurios įtrauktos į UAB „Laikosta“ apskaitą ir deklaruotos mokesčių administratoriui, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti kreditorės UAB „Laikosta“ materialiojo reikalavimo pagrįstumu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
19. Apeliantė už atskirojo skundo parengimą patyrė 517,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, o UAB „Laikosta“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 484 Eur. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad UAB ,,Laikosta“ nurodytos teisinės pagalbos išlaidų sumos neviršija maksimalių už tam tikrų paslaugų suteikimą priteistinų dydžių, todėl jos priteisiamos iš „Ulma Construccion Baltic“, nemažinant prašomo priteisti dydžio ir taikant CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytą taisyklę.
20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti uždarosios akcinės bendrovės ,,Laikosta“ (juridinio asmens kodas 302824055) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Ulma Construccion Baltic“ (juridinio asmens kodas 302770757) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Antanas Rudzinskas
Neringa Švedienė