Administracinio nusižengimo byla Nr. II-391-311/2019

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01592-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

19.20; 21.1.7; 21.8.1; 21.10.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. spalio 8 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. V.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) dėl 2019 m. liepos mėn. 23 d. nutarimo Nr. 25-ANRN-994-2019 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

R. V. Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. liepos mėn. 23 d. nutarimu Nr. 25-ANRN-994-2019 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį 25 eurų dydžio bauda už tai, kad nuo 2016-11-30 (kada pareiškėjas E. G. įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ) iki 2019-04.-15 11.30 val. R. V., savavališkai nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, neįleido bendraturčio E. G. į jo nuosavybės teisę priklausančias patalpas, adresu K. P. g.3, šiais veiksmais nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. teismui pateiktu skundu prašo panaikinti pirmiau minėtą nutarimą. Nurodė, kad sumokėti 25 eurų baudą atsisako, kadangi 2019-04-15d. 11.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) jis nebuvo. Garbaus amžiaus jo mama O. V. šiuo nurodytu laiku E. G. nematė. Buvusi (duomenys neskelbtini)  patalpų savininkė A. B. jiems nepasiūlė pirmumo teisės nupirkti šias patalpas, o pardavė E. G. Yra surašytas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu į Kauno apylinkės teismą. Taip pat šiuo metu yra taikomas laikinasis apribojimas šioms patalpoms – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Kadangi E. G. civilinėje byloje yra trečiasis asmuo, todėl apie tai jis yra informuotas. Pabrėžia, kad E. G. yra pareiškęs norą nupirkti ir jų patalpas. Tačiau nepavykus susitarti dėl pardavimo kainos, yra jiems daromas visokeriopas spaudimas. Be to, jis net neslepia, jog jį domina visas namukas ir dalis žemės sklypo. Kol teismas neišaiškins šios situacijos, E. G. neleis į jam priklausančias patalpas Jis yra ne kartą minėjęs, kad tuščias patalpas tikrai nelaikys, o leis gyventi tokius asmenis, kad pareiškėjas ir jo aplinka patys pabėgs. Nuo 2017m. spalio mėn. E. G. taip pat priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (dabar jis yra perrašęs šias patalpas (duomenys neskelbtini) įmonės vardu), buvo įleisti gyventi S. B. prieglaudą gaunantys žmonės. Buvo visko. Daug kartų kvietė policiją dėl keliamo triukšmo bei gadinamo turto. Ne kartą buvo kalbėta ir su S. B. pirmininku, prašyta, kad drausmintų savo atsiųstus gyventojus. E. G. teigia, kad kaimynas paliudijo, jog neva jis matė ar girdėjo, kad per vieną iš jo apsilankymų adresu (duomenys neskelbtini) kažkas buvo viduje, bet jo neįleido. Kaimynu jis vadina asmenį E. V.. Tai žmogus, (duomenys neskelbtini)  gaunantis globą, o už galimybę gyventi šiose patalpose (duomenys neskelbtini), besąlygiškai vykdantis visus E. G. nurodymus. Jo liepimu jis nuo pat pradžių kėlė triukšmą, šiukšlino, sulaužė(sukapojo) lauko vartelius, yra pragręžęs patekimo į palėpę durų spynos širdelę. Tą jis yra prisipažinęs (duomenys neskelbtini)  bendrijos pirmininkui M. V.. Yra parašytas pareiškimas policijoje (2018-06-09). Todėl jie visiškai nepasitiki tokių „kaimynų“ liudijimais. Be to, nori pabrėžti, kad patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuo pat A. B. išsikėlimo gyventi į savo dukters butą, yra užrakintos. Rakto jie neturi ir be teismo sprendimo į šias patalpas nesiveržia. Beje, jokių raktų neturi ir pats E. G..

Institucija, priėmusi skundžiamą nuarimą – Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyrius – pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Atsiliepime nurodė, kad medžiagos tyrimo metu surinkta pakankamai neginčijamų, objektyvių įrodymų apie tai, kad R. V. veiksmuose yra ANK 518 straipsnio požymių. R. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas jam dalyvaujant, išaiškintos teisės jo teisės ir pareigos, su pažeidimu sutiko.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.

Į teismo posėdį skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nustatyta, kad tarp administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. ir nukentėjusiojo E. G., kaip tarp gyvenamųjų patalpų bendrasavininkų yra iškilę civiliniai ginčai. Nagrinėjamu atveju ginčas yra iškilęs dėl to, kad R. V. ginčijamu nutarimu yra nubaustas pagal ANK 518 straipsnį už tai, kad neįleido bendraturčio E. G. į jo nuosavybės teisę priklausančias patalpas. Skundas motyvuojamas ta aplinkybe, kad 2019-04-15d. 11.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), namuose jis nebuvo, o garbaus amžiaus jo mama nutarime nurodytu laiku E. G. nematė.

ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog R. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.

Pažymėtina, kad E. G., būdamas tų pačių gyvenamųjų patalpų bendrasavininku, t. y. teisėtu gyventoju, turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teisę patekti į jam priklausančias patalpas. Pagal skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, R. V. galimai neįleido bendraturčio E. G. į jo nuosavybės teisę priklausančias patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad šiame daugiabučiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), E. G. priklauso butas/gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini) (admin. b. l. 10–11, 15). Iš skunde nurodyto pareiškėjo gyvenamosios vietos adreso spręstina, kad jam tame pastate priklauso butas/gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 1). Todėl manytina, kad E. G. galimai nebuvo įleidžiamas per bendras šio pastato duris jų neatrakinant. Kitokie aktyvūs R. V. veiksmai (durų spynų pakeitimas, durų, langų užsandarinimas, aktyvūs ir realūs veiksmai, neleidžiantys praeiti asmeniui etc.), sudarę fizines kliūtis patekti į būstą, byloje nenustatyti. Juolab, skunde nurodyta, kad nutarime nurodytu laiku namuose R. V. nebuvo, garbaus amžiaus jo mama šiuo nurodytu laiku E. G. nematė.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad vien buto durų neatrakinimas, kai buto savininkas turi galimybę pats patekti į butą nepriklausomai nuo kitų asmenų neveikimo (pvz. durų neatrakinimo), nelaikytinas savavaldžiavimu (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-433-238/2018). Analogiškai ir šiuo atveju –. savavaldžiavimu negali būti pripažinta ta aplinkybė, kad E. G., būdamas patalpų savininku, neturi į jas patenkančio rakto. Tuo tarpu R. V., kaip tų pačių patalpų bendrasavininkas, neturėjo pareigos atidaryti E. G. durų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo išvadai, jog R. V. neveikimas (durų neatitarymas) atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėtį. Dėl nurodytų priežasčių, visas abejones vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla R. V. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

n u t a r i a :

R. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. liepos mėn. 23 d. nutarimą Nr. 25-ANRN-994-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną R. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas