Administracinė
byla Nr. R146 – 34/2011
Teisminio proceso Nr.
3-66-3-00055-2011-2
Procesinio
sprendimo kategorija 18.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S
P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus
Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno
Sutkevičiaus,
sekretoriaujant
Aušrai Džičkanecienei,
dalyvaujant pareiškėjui
Ž. Š., atsakovo atstovui Zenonui Vaigauskui,
viešame teismo posėdyje
išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Š. skundą
atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems
suinteresuotiems asmenims Darbo partijai, partijai „Jaunoji Lietuva“, partijai
Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partijai, partijai Tvarka
ir teisingumas, partijai Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai,
partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis dėl sprendimo panaikinimo ir
įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Ž. Š. (toliau – ir
pareiškėjas) skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį
administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos
vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2011
m. kovo 4 d. sprendimą Nr. Sp.-196 ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos
rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2)
įpareigoti Komisiją paskirstyti Kauno miesto savivaldybės tarybos narių vietas
tarp kandidatų registruotų kaip patys save išsikėlę.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir
nepagrįstas, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y.
pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotą vietos gyventojų
bendruomenės savivaldą ir rinkimų proporcinę sistemą bei pažeidžia jo, kaip
kandidato į Kauno miesto savivaldybę, teisę į kandidatų lygiateisiškumą. Pareiškėjas
skundą grindžia šiais argumentais:
1. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
119 straipsnio 1 daliai, kuri vietos gyventojų bendruomenei laiduoja savivaldos
teisę, ta apimtimi, kad joks subjektas neturi teisės kištis į teritorijos
administracinio vieneto valdymą bei valdymo institucijų sudarymą, kai tuo tarpu
iš politinių partijų, kurios kelia kandidatus, nereikalaujama, kad
organizacijos nariai būtų gyventojai teritorinio administracinio vieneto, todėl
jis, kaip kandidatas, turi teisėtą lūkestį, kad kandidatai bus keliami laikantis
konstitucinių normų.
2. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
119 straipsnio 2 daliai, kuri išskirtinai tik vietos gyventojų bendruomenei
garantuoja tiesioginių rinkimų teisę į savivaldybių tarybų narius, tai reiškia inter
alia, kad tik vietos gyventojai gali siūlyti kandidatus be tarpininko, kai
tuo tarpu politinės partijos atlieka pirminę atranką pagal jų pačių nustatytus
principus, todėl jis, kaip kandidatas, turi teisėtą lūkestį, kad konkuruojantys
kandidatai bus iškelti tomis pačiomis sąlygomis, kaip jis tiesiogiai vietos
gyventojų.
3. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam lygios rinkimų teisės principui. Pasirinkus
vien proporcinę rinkimų sistemą negalima tokia situacija, kai rinkimuose
dalyvauja ne tik asmenys, įrašyti į politinių partijų (ar kitų kolektyvinių
subjektų) sudaromus kandidatų sąrašus, bet ir pavieniai asmenys, t. y. negalima
tokia situacija, kai pavieniai asmenys varžosi su kandidatų sąrašais, nes taip būtų
iškreipiama proporcinės rinkimų sistemos esmė. Tokia rinkimų tvarka, kai
pavieniai asmenys rungiasi su politinių partijų iškeltais kandidatų sąrašais,
galimai pažeidžia pasyviąją nuolatinių savivaldybių gyventojų rinkimų teisę, t.
y. jų teisę būti išrinktais.
4. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
33 straipsnio 1 daliai, kuri piliečiams laiduoja teisę lygiomis sąlygomis stoti
į valstybinę tarnybą, tai reiškia inter alia, teisę stoti į tarnybą ir į
savivaldybės tarybos narius lygiomis sąlygomis, kai tuo tarpu politinės
partijos keliami kandidatai neturi rinkti jų kandidatūras palaikančių vietos
gyventojų parašus.
5. Sprendimas prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms dėl
viešųjų juridinių asmenų. Pagal Politinių partijų įstatymo 2 straipsnį politinė
partija yra viešas juridinis asmuo. Juridinių asmenų teisinį reglamentavimą
nusako Civilinis kodeksas. Pagal Civilinio kodekso 2.74 straipsnio 2 dalį
viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir
įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų
steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Tretieji suinteresuoti asmenys :
Darbo partija, partija Tvarka ir teisingumas, Tėvynės sąjunga - Lietuvos
krikščionių demokratų partija, Lietuvos socialdemokratų partija savo steigimo
dokumente – įstatuose, nėra numatę veiklos ir tikslų kelti kandidatus
rinkimuose į savivaldybių tarybų narius.
6. Sprendimas prieštarauja Savivaldybių tarybų rinkimų
įstatymui, kai skundai dėl rinkimų metu pastebėtų pažeidimų, turi būti
išnagrinėti iki galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, kad
savivaldybės pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymu apibrėžtą
kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos
bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (Konstitucinio
Teismo 2001 m. birželio 28 d. nutarimas). Sistemiškai aiškindamas Lietuvos
Respublikos Konstitucijos nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo,
kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje skiriamos dvi viešosios valdžios
sistemos: valstybės valdymas ir vietos savivalda. Savivaldybė yra įstatymo
numatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto bendruomenė, turinti Lietuvos
Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę. Konstitucinis Teismas 1998
m. vasario 18 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
vietos savivalda įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietinė
viešojo administravimo sistema, kuri tiesiogiai nėra pavaldi valstybės valdžios
institucijoms, inter alia ir kitiems subjektams - asociacijoms,
politinėms partijoms. Savivaldybių sistema yra decentralizuota. Teisės
politinėms partijoms teikti registracijai kandidatus suteikimas prieštarautų konstituciniams
savivaldos principams, kadangi tokiu būdų būtų išreikšta ne vietos
bendruomenės, o galimai kitų savivaldybės bendruomenių atstovų valia, o tai
būtų grubus kišimasis į teritorijos administracinių vienetų bendruomenių,
kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos
piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarką ir savaveiksmiškumą.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje
įtvirtinta expressis verbis subjektinė rinkimų teisė kaip rinkimų institutas
susideda iš trijų teisių: teisė balsuoti, teisė siūlyti ir kelti (teikti
registracijai; siūlyti) kandidatus ir teisė kandidatuoti. Tokia rinkimų teisės
teisinė samprata įtvirtinta daugelyje demokratinių valstybių. Rinkimai negalėtų
vykti, jeigu nebūtų teisės kelti (siūlyti; registruoti) kandidatus. Todėl
darytina išvada, kad kandidatų siūlymas priklauso tik vietos gyventojams ir jie
šią teisę įgyvendina tiesiogiai. Atsakovas įregistruodamas politinių partijų
atrinktus kandidatus pažeidė šį rinkimų principą.
9. Atsakovas, priimdamas registruoti trečiųjų suinteresuotų
asmenų politinių partijų keliamų kandidatų sąrašus, neleistinai išplėtė
subjektų ratą, kurie turi rinkimų teisę. Atsakovas registruodamas politinių
partijų keliamų kandidatų sąrašus neatsižvelgė į viešųjų juridinių asmenų
politinių partijų veiklos tikslus, ar šių asmenų įstatuose numatyta veikla
kelti kandidatus į vietos savivaldos tarybas. Atsakovas įregistravo politinių
partijų keliamus kandidatus be vietos gyventojų palaikančių kandidatus parašų,
kai tuo tarpu pareiškėjas turėjo surinkti juos palaikančių vietos gyventojų
parašus. Atsakovas tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teisėtą lūkestį stoti į
valstybinę tarnybą lygiomis sąlygomis su kitais kandidatais.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
atsiliepimu į skundą (b. l. 42-44) prašo skundą atmesti.
Nesutikdamas su skundu, atsakovas atsižvelgia į Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnio 3 dalį, Lietuvos
Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių
tarybų rinkimų įstatymas) 34 straipsnį, 83 straipsnio 2 dalį. Pažymi, jog
pareiškėjo argumentai, grindžiami CK nuostatomis, nepriimtini, nes CK nuostatos
negali būti taikomos. Remiasi CK 1.1 straipsnio 1, 2 dalimis ir pabrėžia, jog
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, kaip ir kitais rinkimų įstatymais,
reguliuojami santykiai priskiriami išimtinai viešosios teisės sričiai ir būtent
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34, 83 ir kiti straipsniai nustato
kandidatų kėlimo (ir kėlimosi), mandatų dalinimo tvarkas. Todėl
susiklosčiusiems teisiniams santykiams turėtų būti taikomos ne CK nuostatos, o
kitų įstatymų, kurių reguliavimo sfera priskiriama viešajai teisei –
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir Politinių partijų įstatymo, nuostatos.
Teigia, jog pareiškėjo argumentai, kad situacija, kai politinių partijų iškelti
kandidatai rungiasi su save išsikėlusiais kandidatais, pažeidžia proporcinės
rinkimų sistemos esmę ir Lietuvos Respublikos Konstituciją, nėra teisiškai
reikšmingi, nes Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, rinkimų teisės teorijos
požiūriu, nustatė proporcinę rinkimų sistemą su mažoritarinės sistemos
elementais. Tuo tarpu tiek proporcinė rinkimų sistema, tiek mažoritarinė ar
mišri rinkimų sistema yra teisėtos rinkimų sistemos. Atkreipia dėmesį į tai,
jog pareiškėjas šioje byloje neginčija kandidatų registravimo fakto,
neprieštarauja, kad buvo registruoti tiek save išsikėlę kandidatai, tiek ir
politinių partijų keliami kandidatai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos socialdemokratų
partija atsiliepimu į skundą (b. l. 37-39) prašo remtis Lietuvos
socialdemokratų partijos 2011 m. kovo 16 d. atsiliepimo į pareiškėjos D. Š. 2011 m. kovo 8 d. skundą argumentais visa apimtimi, o
pareiškėjo Ž. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad su skundu nesutinka, o Vyriausioji rinkimų
komisija, priimdama Sprendimą, nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų lūkesčių
ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui 2011 m. kovo 8 d. ir 2011 m. kovo 9 d. pateikti
pareiškėjų Sauliaus Ranco ir kitos pareiškėjos D. Š. skundai
(2011 m. kovo 15 d. nutartimi sujungti į vieną bylą Nr. R-29-11), kurie paremti
analogiškais argumentais kaip ir pareiškėjo Ž. Š. skundas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo partija Tvarka ir teisingumas
atsiliepimu į skundą (b. l. 47) su pareiškėjo skundu nesutinka.
Nurodo, kad Sprendimas yra objektyvus ir teisingas, o partija
Tvarka ir teisingumas dėl jo pretenzijų neturi.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundo argumentus ir
prašė skundą tenkinti. Taip pat pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos
Konstitucinį Teismą prašant ištirti ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos
savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnis, 35 straipsnis, 55
straipsnio 2 dalies 2 punktas, pagal priėmimo procedūrą neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, Konstituciniam valstybės
principui; ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 2 punktas, toje apimtyje, kai pavieniai
asmenys varžosi su kandidatų sąrašais neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam lygios rinkimų teisės
principui; ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo 34 straipsnio 3 dalis, toje apimtyje, kai asmenims norintiems
išsikelti reikalaujama rinkti vietos gyventojų remiančius kandidatą parašus, o
tuo tarpu kandidatams, kuriuos kelia viešieji juridiniai asmenys – politinės
partijos, nereikia rinkti juos palaikančius vietos gyventojų parašus,
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje ir 119
straipsnio 2 dalyje įtvirtintam lygios rinkimų teisės principui bei 1
straipsnio demokratinės valstybės santvarkai ir atviros visuomenės principui;
ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu
Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34
straipsnio 1 dalis, toje apimtyje, kai viešiesiems juridiniams asmenims –
politinėms partijoms, suteikiama teisė kelti kandidatus neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje ir 119 straipsnio 2 dalyje
įtvirtintai išskirtinai tik administracinio vieneto nuolatinių gyventojų
rinkimų teisei bei demokratinės valstybės santvarkai ir atviros visuomenės
principui; ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo 34 ir 35 straipsniai, toje apimtyje, kai iš politinių partijų,
kurios kelia kandidatus, nereikalaujama, kad organizacijos nariai būtų
gyventojai teritorinio administracinio vieneto, neprieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai išskirtinai tik
administracinio vieneto nuolatinių gyventojų rinkimų teisei bei demokratinės
valstybės santvarkai ir atviros visuomenės principui.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu
nesutiko ir nepalaikė prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
Skundas
netenkintinas.
Šio ginčo
dalykas, apsprendžiantis bylos nagrinėjimo ribas, yra Komisijos Sprendimas,
kuriuo nustatyti ir patvirtinti galutiniai 2011 metų Lietuvos Respublikos
savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai Kauno miesto rinkimų apygardoje Nr. 15.
Sprendimas
priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų
įstatymo 84 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog galutinius rinkimų
rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus
konkrečioje rinkimų apygardoje, tvirtina Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau
kaip per 7 dienas po rinkimų. Tų savivaldybių rinkimų komisijų sprendimus, dėl
kurių per 3 dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno atstovo rinkimams skundo dėl
šio įstatymo pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų rezultatams,
Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo. Savivaldybės rinkimų
komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus jos sprendimą dėl
galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo, ne vėliau kaip per 2 dienas po
sprendimo patvirtinimo paskelbia savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus.
Taigi,
atsižvelgiant į aukščiau aptartą bylos dalyką bei ginčo santykį reguliuojančias
teisės normas, kurių pagrindu priimtas ginčijamas Sprendimas, šioje byloje
spręstini klausimai yra išimtinai susiję su atsakovo veiksmais nustatant ir
patvirtinant rinkimų rezultatus.
Kaip matyti iš
teismui pateikto skundo, pareiškėjas atsakovo veiksmų priimant Sprendimą
neteisėtumą grindžia tuo, jog Sprendimas neva prieštarauja Konstitucijos 33
straipsnio 1 daliai, 119 straipsnio 1 daliai, 119 straipsnio 2 daliai bei tam
tikroms Civilinio kodekso nuostatoms.
Konstitucijos 33
straipsnis numato, jog piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek
tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis
sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Pareiškėjo manymu,
jo Konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą, taigi ir iškelti
savo kandidatūrą į savivaldybės tarybą, buvo apsunkinta lyginant su
kandidatų, realizuojančių šią teisę per partijų sąrašus tuo aspektu, jog
politinių partijų keliami kandidatai neturi rinkti jų kandidatūras palaikančių
vietos gyventojų parašus.
Konstitucijos
119 straipsnio 1 dalis numato, jog savivaldos teisė laiduojama įstatymo
numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama
per atitinkamas savivaldybių tarybas. Pareiškėjas įžvelgia Konstitucijos
laiduotos savivaldos rinkimų teisės pažeidimą tame, jog iš partijų keliamų
kandidatų, priešingai nei iš jo, kaip pavienio save iškėlusio kandidato,
nereikalaujama, kad organizacijos nariai būtų gyventojai to teritorinio
administracinio vieneto, kuriame iškelia savo kandidatūrą.
Konstitucijos
119 straipsnio 1 dalis numato, jog savivaldybių tarybų nariais Lietuvos
Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus
pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti
nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir
tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Pareiškėjas pateikia argumentą, jog
jo Konstitucinė tiesioginių rinkimų teisė yra pažeidžiama tuo aspektu, kad
politinių partijų ir pavienių kandidatų iškėlimas vyksta nevienodomis
sąlygomis (vietos gyventojai gali siūlyti kandidatus be tarpininko, kai tuo
tarpu politinės partijos atlieka pirminę atranką pagal jų pačių nustatytus
principus ir pan.).
Apibendrinus
šiuos ir kitus pareiškėjo argumentus matyti, jog savo teisių pažeidimą
pareiškėjas sieja su neva teisės sistemoje ir praktikoje egzistuojančiu
nelygiateisiškumu įstatymo numatyta tvarka keliant ir registruojant
pavienius ir politinių partijų kandidatus Savivaldybių tarybų rinkimuose, bet
ne su faktiniais pažeidimais ar teisės normomis, kurios taikytinos nustatant,
patvirtinant ir paskelbiant rinkimų rezultatus.
Teisėjų kolegija,
remdamasi Savivaldybių tarybų įstatyme numatytu teisiniu reguliavimu, pažymi,
kad rinkimus į savivaldybių tarybas sudaro keli etapai: a) paruošiamasis
rinkimų etapas, kurio metu formuojamos rinkimų komisijos, nustatomas renkamų
savivaldybių tarybų narių skaičius, sudaromi rinkėjų sąrašai, keliami ir
registruojami kandidatai (šioje rinkimų teisės įgyvendinimo stadijoje
nustatoma, ar asmuo, norintis išsikelti ar būti iškeltas kandidatu atitinka
Savivaldybės tarybų rinkimų įstatyme nustatytus reikalavimus, o nustačius
priešingai – atsiranda pagrindas neregistruoti tokio kandidato), vyksta
agitacinė kampanija ir kt.; b) balsavimo etapas ir c) balsų skaičiavimo bei
rinkimų rezultatų paskelbimo etapas. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu
nustatyti terminai, kuriais yra užbaigiamos ar pradedamos atitinkamos rinkimų
proceso stadijos ir etapai, užtikrina rinkimų proceso nuoseklumą. Atitinkamose
rinkimų proceso stadijose įstatyme numatytais terminais ir tvarka yra numatyta
rinkimuose dalyvaujančių subjektų teisė skųsti rinkimų komisijų priimtus sprendimus.
Teisėjų
kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį bei teismo posėdyje išdėstytus motyvus
pastebi, jog pareiškėjas ginčydamas Sprendimą, priimtą balsų skaičiavimo bei
rinkimų rezultatų paskelbimo etape, nepateikė jokių konkrečių argumentų dėl jo
teisės būti išrinktu Kauno miesto rinkimų apygardoje Nr. 15 pažeidimo.
Pareiškėjas nenurodė jokių rinkimų įstatymų pažeidimų, susijusių su kandidatų
gautų balsų skaičiumi, nekėlė balsų perskaičiavimo klausimo, nekvestionavo
atsakovo atlikto balsų skaičiavimo ar skaičiuojant balsus pritaikytų mandatų
dalinimo taisyklių ydingumo, nepateikė jokių kitų faktinių aplinkybių, galinčių
turėti esminės įtakos jau įvykusių rinkimų rezultatams (Lietuvos Respublikos
savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 84 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas taip
pat nenurodo, jog atsakovas, skundžiamą Sprendimą priėmė ir rinkimų rezultatus
patvirtino pažeisdamas kokias nors imperatyvias teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas
be kita ko skunde teigia, jog Sprendimas prieštarauja Savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymui, kai skundai dėl rinkimų metu pastebėtų pažeidimų, turi būti
išnagrinėti iki galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo, tačiau šiam
savo teiginiui pagrįsti nepateikia jokių faktinių ar teisinių argumentų.
Minėta, jog iš
esmės visi pareiškėjo skunde nurodomi tariami jo teisių pažeidimai, kuriais jis
grindžia savo reikalavimus, yra kildinami iš atitinkamų atsakovo veiksmų
(sprendimų) paruošiamajame rinkimų etape, atliekant kandidatų į savivaldybių
tarybas, jų sąrašų registraciją. Kartu pažymėtina, jog byloje nustatyta
(tą teismo posėdžio metu patvirtino tiek pareiškėjas, tiek atsakovas), jog
pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo veiksmais, įregistruojant kandidatais
trečiųjų suinteresuotų asmenų Darbo partijos, partijos „Jaunoji Lietuva“,
partijos Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partijos, partijos
Tvarka ir teisingumas, partijos Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys
demokratai, partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis atstovus nėra ir
nebuvo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo numatyta tvarka apskundęs teismui
atitinkamų atsakovo veiksmų (sprendimų). Pastebėtina, jog Savivaldybių tarybų
rinkimų eigoje atsakovo priimti sprendimai dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų
iškeltų kandidatų sąrašų įregistravimo Kauno miesto rinkimų apygardoje Nr. 15 nėra
užginčyti, todėl yra galiojantys. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo
argumentus, pažymi, jog pareiškėjo nurodoma tariamai pažeista teisė, net ir
įrodžius jos pažeidimą, negalėtų būti apginta šioje byloje pareiškėjo
pasirinktu teisminės gynybos būdu, t. y. patenkinus jo reikalavimą ir
panaikinus Sprendimą dėl rinkimų rezultatų, kadangi pareiškėjo nurodomi tariami
teisių pažeidimai yra tiesiogiai kylantys iš tų atsakovo veiksmų (sprendimų),
kurių, kaip minėta, pareiškėjas neskundė ir kurie nėra užginčyti. Pažymėtina ir
tai, jog teismas nagrinėjamos bylos dėl jau įvykusių rinkimų rezultatų
patvirtinimo kontekste spręsdamas, ar anksčiau atsakovo priimtais neužginčytais
sprendimais pagrįstai vieni ar kiti kandidatai (jų sąrašai) buvo įregistruoti Kauno
miesto rinkimų apygardoje Nr. 15, akivaizdžiai peržengtų ginčo nagrinėjimo
ribas.
Atsižvelgdama į
išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad naikinti Lietuvos
Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. kovo 4 d. sprendimą Nr.
Sp.-196 ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų
patvirtinimo“, kuriuo patvirtinti rinkimų į Kauno miesto savivaldybės tarnybą
galutiniai rezultatai, skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atitinkamai,
nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą
paskirstyti Kauno miesto savivaldybės tarybos narių vietas tarp kandidatų,
registruotų kaip patys save išsikėlę.
Administracinių
bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu yra pagrindas
manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas
konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos
nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas
teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisėjų kolegija, susipažinusi su
pareiškėjo prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tam tikrų Lietuvos
Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatų atitikties
Konstitucijai, pažymi, jog minėtos nuostatos, dėl kurių kelia abejones
pareiškėjas, nagrinėjamoje byloje netaikytinos, todėl nėra pagrindo tenkinti šį
pareiškėjo prašymą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d
ž i a:
Pareiškėjo Ž. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas
neskundžiamas.
Teisėjai Audrius
Bakaveckas
Laimė
Baltrūnaitė
Arūnas
Sutkevičius