(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų F. R., veikiančio Rakhin Consulting & Engineering vardu, uždarosios akcinės bendrovės „Belonesa“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ACUMEN“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal nurodytų ieškovų ieškinius atsakovėms AS „Reverta“, uždarajai akcinei bendrovei „Impuls LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Aludarių Development“, uždarajai akcinei bendrovei „Cibita“, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ (šiuo metu bankrutuojanti), akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, tretieji asmenys – antstolis Rimantas Vižainiškis, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Verantas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.        Ieškovas F. R., verslo veikloje naudojantis Kanadoje registruotą verslo pavadinimą Rakhin Consulting & Engineering, pateikė ieškinius, kuriuos patikslinęs, prašė:

1.1.                      pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir UAB, bendrovė) 2007 m. spalio 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą (toliau – ir Protokolas);

1.2.                      panaikinti 2007 m. spalio 16 d. sudarytą nekilnojamojo turto hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo Nr. 02/1/2007/0017351);

1.3.                      panaikinti 2017 m. lapkričio 20 d. nekilnojamojo turto perdavimo išieškotojui AS „Reverta“ aktą Nr. S‑17‑128‑17042;

1.4.                      pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis atsakovų AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7‑9114, atsakovų UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ 2017 m. gruodžio 13 d. sudarytą to paties turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-9727, atsakovų UAB „Aludarių Development“ bei UAB „Cibita“ 2018 m. sausio 16 d. sudarytą to paties turto pirkimo– pardavimo sutartį Nr. VB7-274;

1.5.                      pripažinti negaliojančia tarp atsakovės UAB „Cibita“ ir AB Šiaulių banko 2018 m. sausio 17 d. sudarytą hipotekos sutartį, kuria AB Šiaulių banko naudai buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis Naujakurių g. 3, Kaune.

1.6.                      grąžinti atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teises į: negyvenamąją patalpą – prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis; negyvenamąją patalpą – lošimo automatų saloną; 0,4800 ha ploto žemės sklypą su priklausiniais – kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais (kiemo aikštelė), esančius Naujakurių g. 31, Kaune (toliau ir – ginčo turtas), tuo pačiu panaikinant  atsakovės UAB „Cibita“ nuosavybės teises į šį turtą.

2.        F. R. ieškiniuose nurodoma, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovas 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė ieškovui – šios bendrovės akcininkui – 2017 metų bendrovės veiklos finansinių ataskaitų rinkinį. Analizuodamas balanse užfiksuotus duomenis apie bendrovei priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą – pastatus, ieškovas nustatė, kad bendra turimo šios rūšies turto vertė, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, smarkiai sumažėjo. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovas ieškovui paaiškino, kad šis turtinis pokytis įvyko dėl tos priežasties, jog 2017 m. lapkričio 20 d. turto perdavimo išieškotojui aktu iš bendrovės buvo perimtas turtas: prekybos centras su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis; lošimo automatų salonas; 0,4800 ha ploto žemės sklypas su priklausiniais – kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais (kiemo aikštelė), esantis Naujakurių g. 31, Kaune.

3.        Analizuojant duomenis apie įvykusį bendrovės turtinės padėties pokytį, ieškovui tapo žinoma, kad 2007 m. spalio 16 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris (hipotekos lakšto identifikavimo Nr. 02/1/2007/0017351), kurio pagrindu akcinės bendrovės (toliau – AB) „Parex“ banko (dabar atsakovo AS „Reverta“) naudai, siekiant užtikrinti skolininkų UAB „Balsių vystymo grupė“ ir UAB „Verantas“ įsipareigojimų pagal atitinkamas su AB „Parex“ bankas sudarytas kredito sutartis įvykdymą, buvo įkeistas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantis ginčo turtas. UAB „Verantas“ atžvilgiu pradėjus skolos išieškojimo procedūras, ginčo turtas iš įkaito davėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo paimtas pagal antstolio Rimanto Vižainiškio parengtą 2017 m. lapkričio 20 d. turto perdavimo aktą ir perduotas išieškotojui AS „Reverta“ (toliau ir – išieškotojas). Apie tokio išieškojimo procesą ieškovas neturėjo žinių.

4.        Hipotekos lakšte yra nurodyta, jog įkaito davėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ veikė vadovaudamasi bendrovės 2007 m. spalio 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole fiksuotu nutarimu leisti bendrovei sudaryti turto hipotekos lakštą. Ieškovas aiškino, kad niekada nei akcininkų susirinkimo sprendimo, nei kokių kitų sprendimų, susijusių su bendrovės turto įkeitimu ar bet kokiu kitokiu apsunkinimu, jis nepriėmė ir nepasirašė. Ieškovo teigimu, paskyrus rašysenos ekspertizę paaiškėjo, kad ginčijamą Protokolą pasirašė ne ieškovas, todėl Protokolas laikytinas suklastotu. Kadangi ginčo turtas AB „Parex“ bankui buvo įkeistas nepagrįstai ir neteisėtai, ieškovo manymu, antstolis nepagrįstai vykdė išieškojimą iš šio turto ir priėmė      2017 m. lapkričio 20 d. aktą Nr. S-17-128-17042, kurio pagrindu išieškotojas AS „Reverta“ perėmė turtą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

5.        Po ginčo turto perdavimo išieškotojui AS „Reverta“, šis 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. VB7-9114 turtą perleido atsakovei UAB „Impuls LT“. Atsakovė UAB „Impuls LT“ 2017 m. gruodžio 13 d. su kita atsakove UAB „Aludarių Development“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-9727, kuria ginčo turtą perleido atsakovei UAB „Aludarių Development“. Atsakovė UAB „Aludarių Development“ 2018 m. sausio 16 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-274 (toliau visos kartu – perleidimo sutartys), kuria ginčo turtą perleido dabartinei jo savininkei atsakovei UAB „Cibita“. Ieškovo vertinimu, visos perleidimo sutartys yra negaliojančios, kadangi ginčo turtas išieškotojo AS „Reverta“ naudai buvo įkeistas bendrovės akcininkų sprendime suklastojus ieškovo, kaip UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininko, parašą.  

6.        Ieškovas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2006 m. birželio 30 d. patvirtintų įstatų 5.1 straipsnio 10 punkte įtvirtinta, jog bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas (ar vienintelis akcininkas) turi išimtinę kompetenciją pritarti vadovo sprendimui dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo <...> hipotekos.

7.        Ieškovo aiškinimu, nurodyta bendrovės įstatų nuostata reiškia, kad bet kokie sandoriai dėl bendrovės ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo (44 094,65 Eur), įkeitimo ir hipotekos galėjo būti sudaromi tik esant bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui. Pasak ieškovo, ginčo turto vertė gerokai viršijo bendrovės įstatinio kapitalo 1/20 dalį, todėl siekiant sudaryti to turto įkeitimo sandorį buvo būtina gauti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, kitaip sakant – ieškovo pritarimą. Pagal 2019 m. liepos 3 d. teismo ekspertizės akto Nr. 11-1092(19) išvadą 2007 m. spalio 5 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokole <...> pasirašė ne F. R., todėl ginčijamas turto hipotekos lakštas pažeidžia atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisnumą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes sudarytas remiantis suklastotu akcininko sprendimu dėl turto įkeitimo. Ieškovas pažymėjo, kad jis tik 2018 m. sužinojo apie 2007 m. spalio 16 d. sudarytą ginčo turto hipotekos lakštą, todėl ieškinio dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu senaties terminas nėra pasibaigęs.

8.        Ieškovo F. R. teigimu, nustačius, kad ginčo turto hipotekos lakštas yra negaliojantis, yra pagrindas panaikinti antstolio sudarytą turto perdavimo aktą bei vėliau sudarytus to turto pirkimo–pardavimo sandorius. Antstolio sudarytu perdavimo aktu turtas išieškotojui AS „Reverta“ buvo perduotas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl panaikinus aktą išieškotojas bus laikomas neįgijusiu nuosavybės teisės į ginčo turtą. Atsižvelgiant į tai, visi išieškotojo AS „Reverta“ atlikti disponavimo ginčo turtu veiksmai laikomi neteisėtais, pažeidžiančiais viešąją tvarką, kadangi turtu disponavo asmuo, neturintis nuosavybės teisių į jį. Ieškovas ginčijamus turto perleidimo sandorius prašo pripažinti negaliojančiais CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu (dėl sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei), o ginčo turtą grąžinti atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

9.        Atsakovė UAB „Cibita“ 2018 m. sausio 16 d. įsigijusi ginčo turtą iš UAB „Aludarių Development“, sudarė su AB Šiaulių banku kreditavimo sutartį, kurios vykdymą užtikrino   2018 m. sausio 17 d. hipotekos sutartimi įkeisdama ginčo turtą AB Šiaulių banko naudai. Ieškovo F. R. vertinimu, atsakovai UAB „Cibita“ ir AB Šiaulių bankas sudarė  hipotekos sandorį ne realiai siekdami užtikrinti prievolės įvykdymą, o tyčia apsunkindami ginčo turtą tam, kad nebūtų galima taikyti turto restitucijos jį perduodant (grąžinant) atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybėn.

10.       Ieškovė UAB „Belonesa“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2017 m. lapkričio 20 d. ginčo turto perdavimo išieškotojui AS „Reverta“ aktą Nr. S‑17‑128‑17042; 2) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis tarp atsakovių AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“, tarp atsakovių UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“, tarp atsakovių UAB „Aludarių Development“ bei UAB „Cibita“ sudarytas ginčo turto perleidimo sutartis; 3) grąžinti nuosavybės teises į ginčo turtą atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tuo pačiu panaikinant UAB „Cibita“ nuosavybės teises į šį turtą.

11.       Ieškovė UAB „Belonesa“ paaiškino, kad ji yra atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorė (2018 m. lapkričio 12 d. kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu OOO „Stroitelnaja Kompanija Rika“ perleido ieškovei UAB „Belonesa“ atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu turėtą reikalavimą). Ieškovei tapo žinoma apie tai, kad antstolis Rimantas Vižainiškis iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perėmė ginčo nekilnojamąjį turtą bei perdavė jį išieškotojui AS „Reverta“.

12.       Ieškovės UAB „Belonesa“ vertinimu, atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtas išieškotojui buvo perduotas už antstolio nustatytą netinkamą turto kainą. Dėl šios priežasties turto perdavimo išieškotojui aktas ir kiti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausiusio ginčo turto perleidimo sandoriai yra laikytini niekiniais ir negaliojančiais, kadangi kyla iš neteisėto pagrindo.

13.       Ieškovė UAB „Belonesa“ nurodė, kad vertinant viešai pateikiamą informaciją apie ginčo turtą, matyti, kad turto vidutinė rinkos vertė buvo 2 318 649 Eur, t. y. daugiau kaip du kartus didesnė už antstolio akte nurodytą 966 667 Eur kainą. Be kita ko, vadovaujantis nešališko turto vertintojo UAB „Vertinimo partneriai“ parengta konsultacija, ginčo turto rinkos vertė siekia net 3 100 000 Eur.

14.       Ieškovės UAB „Belonesa“ vertinimu, ginčijamos turto perleidimo sutartys laikytinos niekiniais ir negaliojančiais sandoriais, kadangi turtas išieškotojui AS „Reverta“ buvo perduotas neteisėto 2017 m. lapkričio 20 d. turto perdavimo akto pagrindu. Išieškotojas negalėjo akto pagrindu įgyti nuosavybės teisės į turtą, tuo pačiu negalėjo tokios teisės perleisti atsakovei UAB „Impuls LT“. Atsižvelgiant į tai, ir kiti po to buvę išvestiniai disponavimo ginčo turto veiksmai laikytini negaliojančiais.

15.       Ieškovė BUAB „ACUMEN“ pateikė ieškinį, kuriame suformulavo materialiuosius reikalavimus, analogiškus išdėstytiems ieškovės UAB „Belonesa“ ieškinyje.

16.       Ieškovė BUAB „ACUMEN“ savo ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko pastatą – parduotuvę su vaistinės patalpomis, pastatą – prekybos paviljonus, pastatą – sandėlį, kitus statinius (inžinerinius), esančius Vilniuje, Šeškinės g. 22 (toliau ir – Pastatus). 2007 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta sutartis, kuria ieškovė ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sutarė, kad tuo atveju, jeigu atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iki 2017 m. lapkričio 1 d. neatsiskaitys su ieškove – nesumokės 8 516 965,54 Lt (2 466 683,43 Eur) už Pastatus, ji privalės už skolą perleisti ieškovei prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, lošimo automatų saloną, 0,4800 ha ploto žemės sklypą su priklausiniais, esančius Naujakurių g. 31, Kaune, t. y. ginčo turtą. Tuo atveju, jeigu atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neįvykdytų įsipareigojimo perleisti ieškovei ginčo turtą, atsakovė privalėtų ieškovei grąžinti Pastatus. Iki numatyto termino atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ negrąžino ieškovei nei Pastatų, esančių Šeškinės g. 22, Vilniuje, nei perdavė ginčo turtą Naujakurių g. 31, Kaune.

17.       Iškėlus ieškovei BUAB „ACUMEN“ bankroto bylą, tapo žinoma, kad ginčo turtas iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo perimtas pagal antstolio Rimanto Vižainiškio   2017 m. lapkričio 20 d. turto perdavimo išieškotojui AS „Reverta“ aktą. Ieškovės manymu, tokiu būdu buvo pažeisti jos interesai, kadangi ji nebegalės atgauti turto, kuris jai turėjo priklausyti pagal sutartį. Be to, turtas buvo perleistas už neteisingą kainą. Ginčijamame antstolio akte nurodyta turto kaina 966 667 Eur, o reali jo rinkos vertė yra 3 219 200 Eur.

18.       Ieškovės BUAB „ACUMEN“ vertinimu, egzistuoja Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio    1 dalies 6 punkte (aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta Civilinio proceso kodekso 718 ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka) ir 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte (turto perdavimas išieškotojui pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises) numatyti pagrindai ginčijamą turto perdavimo išieškotojui aktą pripažinti negaliojančiu, o atsakovų sudarytas vėlesnes turto pirkimo–pardavimo sutartis panaikinti remiantis CK 1.81 straipsnio 1 dalies punkto pagrindu, kaip sandorius, prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei.

19.       Ieškovė BUAB „SERNETA“ pareikštame ieškinyje prašė: 1) nutraukti 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „SERNETA“, BUAB „ACUMEN“ bei atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, toje dalyje, kurioje ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei ginčo turtą, o atsakovė įsipareigojo už šį turtą atsiskaityti;          2) panaikinti 2017 m. lapkričio 20 d. turto perdavimo išieškotojui AS „Reverta“ aktą;               3) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis tarp atsakovių AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“, tarp atsakovių UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“, tarp atsakovių UAB „Aludarių Development“ bei UAB „Cibita“ sudarytas ginčo turto perleidimo sutartis, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei BUAB „SERNETA“ nuosavybės teises į ginčo turtą.

20.        Ieškovės BUAB „SERNETA“ aiškinimu, tarp jos, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „ACUMEN“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu pardavėja BUAB „ACUMEN“ įsipareigojo už 2 517 000,70 Eur parduoti atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeistą pastatą – parduotuvę su vaistinės patalpomis, įkeistą pastatą – prekybos paviljonus, įkeistą pastatą – sandėlį bei įkeistus kitus statinius, esančius adresu Šeškinės g. 22, Vilniuje. Tuo tarpu ieškovė BUAB „SERNETA“ minėta sutartimi įsipareigojo jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, parduoti atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ už 9 982 999,30 Eur. Ieškovės parduodamo turto sudėtyje buvo ir ginčo turtas Naujakurių g. 31, Kaune.

21.       Patikrinus ieškovės BUAB „SERNETA“ banko sąskaitų išrašus, nebuvo rasta mokėjimų, patvirtinančių tinkamą atsiskaitymą su ieškove pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutartį. Ieškovei prašant, jai nebuvo pateikti tinkamą atsiskaitymą pagal sutartį pagrindžiantys dokumentai, taip pat nebuvo padengtas atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsiskolinimas ieškovei. Ieškovės vertinimu, atsakovė neįvykdė sutartinio įsipareigojimo atsiskaityti už sutarties pagrindu įgytą turtą. Ieškovės nemokumo administratorius, patikrinęs visas ieškovės banko sąskaitas, nustatė, jog 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutarties pagrindu atsakovė UAB „Nekilnojamojo  turto valdymas“ 2007 m. rugpjūčio 8 d. pervedė į ieškovės banko sąskaitą 732 159,41 Eur, tačiau likusios kainos dalies, t. y. 2 500 000 Eur, kurią turėjo sumokėti iki 2014 m. liepos 1 d., atsakovė nesumokėjo. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2014 m. gegužės 20 d. išraše yra padaryta žyma apie atsakovės įsiskolinimą už įgytą turtą.

22.       Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepagrindė, jog atsiskaitė už visą jai sutartimi perduotą turtą, į tai, jog atsakovei jau buvo keliama bankroto byla, o jos galimybės sumokėti už pagal sutartį perduotą turtą yra abejotinos, ieškovė BUAB „SERNETA“  prašo nutraukti 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo  sutartį dalyje dėl ginčo turto pardavimo ir šį turtą grąžinti ieškovei. Nurodo, kad neatsiskaitymas už turtą yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovė turi teisę prašyti nutraukti sutartį ir  reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį. Nutraukus sutartį taikytina vienašalė restitucija – ieškovei BUAB „SERNETA“ grąžintinas ginčo turtas, pripažįstant jos nuosavybės teisę į šį turtą. Kadangi atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra atsiskaičiusi už turtą, iš ieškovės atsakovei jokia suma nepriteistina.

23.       Ieškovė BUAB „SERNETA“ antstolio Rimanto Vižainiškio 2017 m. lapkričio 20 d. turto  perdavimo už 966 667 Eur kainą išieškotojui AS „Reverta“ aktą laiko neteisėtu, nes Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis turto vertė yra žymiai didesnė. Turto realizavimas už daug mažesnę, nei rinkos vertė, kainą pažeidžia ne tik ieškovės, tačiau ir visų jos kreditorių teises, todėl ginčijamas aktas naikintinas CPK 602 straipsnio pagrindu. Kiti byloje ginčijami sandoriai dėl ginčo turto perleidimo pripažintini negaliojančiais, nes pripažinus perdavimo aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, atsakovė AS „Reverta“ laikytina neįgijusia nuosavybės teisės į turtą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad ginčijamomis perleidimo sutartimis buvo disponuojama turtu, kurio nuosavybės teisių nei viena iš sutartis sudariusių atsakovių neturėjo, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi sutartys laikytinos niekinėmis ir negaliojančiomis.

24.       Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ji tapo bankrutuojanti) prašė ieškovės BUAB „SERNETA“ ieškinio dalį dėl      2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atmesti, o su kitais šios bei kitų ieškovų ieškinių reikalavimais atsakovė sutiko. Atsakovė nurodė, kad tarp ieškovės BUAB „SERNETA“, atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovės BUAB „ACUMEN“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal šią sutartį atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš ieškovės BUAB „SERNETA“ įgijo ginčo turtą. Pagal sutarties 2.2.1 punktą atsakovė įsipareigojo su ieškove BUAB „SERNETA“ atsiskaityti tokia tvarka: sumokėti 23 309 300 Lt (6 750 839,90 Eur) pavedimu AB SEB bankui į banko sąskaitą per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos; sumokėti 2 528 000 Lt (732 159,40 Eur) pavedimu į ieškovės banko sąskaitą, esančią UAB „Medicinos bankas“, per 3 darbo dienos nuo sutarties pasirašymo dienos; sumokėti 8 632 000 Lt (2 500 000 Eur) pavedimu į ieškovės banko sąskaitą. Atsakovės teigimu, ji atsiskaitė už pagal sutartį įsigytą ginčo turtą.

25.       Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ paaiškino, kad ieškovė BUAB „SERNETA“ iš atsakovės turėjo gauti iš viso 9 982 999 Eur. Kaip matyti iš sutarties turinio, atsakovė įsigijo nekilnojamojo turto objektus, kurių dauguma buvo įkeisti bankams, įskaitant AB SEB banką. AB SEB bankas sutiko, kad ieškovė BUAB „SERNETA“ parduotų turtą atsakovei tik tuo atveju, jeigu dalis iš pagal sutartį gautos už turtą sumos, kuri būtų ne mažesnė nei    9 267 840,60 Eur, bus pervesta į AB SEB banke atidarytą sąskaitą. Atsakovė paaiškino, kad iš AB SEB banko 2017 m. gruodžio 20 d. pažymos matyti, kad į banko sąskaitą iš Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus sąskaitos 2007 m. rugpjūčio 8 d. buvo pervesta 9 267 840,60 Eur, t. y. buvo įvykdyta SEB banko nustatyta sąlyga dėl turto pagal sutartį perleidimui atsakovei. Nors sutarties 2.1.1 punkte buvo nustatyta, kad iš 9 267 840,60 Eur sumos 2 517 000 Eur bus skiriami dengti BUAB „ACUMEN“ turto kainos dalį, faktiškai po sutarties sudarymo šalių susitarimu iš nurodytos sumos buvo dengiami būtent ieškovės BUAB „SERNETA“ įsipareigojimai bankams, t. y. bankams buvo padengta didesnė suma, nei buvo iš pradžių numatyta sutartyje. AB SEB banko 2017 m. gruodžio 20 d. pažymoje matyti, kad iš atsakovės gauta 9 267 840,60 Eur suma buvo panaudota dengiant ieškovės įsipareigojimus šiam bankui.

26.       Atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teigimu, nurodyta 9 267 840,60 Eur suma buvo paskirstyta taip, kad SEB bankui už ieškovę BUAB „SERNETA“ iš viso buvo sumokėta ne 6 750 839,90 Eur, kaip buvo numatyta sutartyje, tačiau kur kas daugiau – 8 140 375,20 Eur. Aplinkybę, jog minėta suma buvo paskirstyta nurodytu būdu, patvirtina ir kitoje tarp ieškovės bei atsakovės nagrinėjamoje civilinėje byloje AB SEB banko pateikta 2018 m. birželio 14 d. pažyma bei šios pažymos priedas – ieškovės 2007 m. rugpjūčio 8 d. prašymas dėl pagal sutartį gautų lėšų paskirstymo. Ieškovė neginčija, kad atsakovė jai sumokėjo 732 159,47 Eur pavedimu į ieškovės banko sąskaitą UAB „Medicinos bankas“, ką patvirtina pridedamas išrašas iš Luminor Bank, AB esančios atsakovės sąskaitos, t. y. atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškovei BUAB „SERNETA“ iš viso sumokėjo 8 872 534,60 Eur.

27.       Be to, tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, BUAB „SERNETA“, UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ 2007 m. rugsėjo 5 d. buvo sudarytos trys sutartys dėl Rusijos Federacijoje registruotų ribotos civilinės atsakomybės bendrovių kapitalo (akcijų) pirkimo–pardavimo. Vadovaujantis akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis, ieškovei BUAB „SERNETA“  buvo perleistos atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimo teisės į UAB „Norfos mažmena“, kurių bendras dydis yra 1 187 201,17 Eur. Tai rodo, kad atsakovė pilnai atsiskaitė su ieškove pagal sutartį, todėl nėra pagrindo nutraukti ginčijamą 2007 m. rugpjūčio    7 d. sutartį dėl tariamai atsakovės padaryto esminio pažeidimo.

28.       Atsakovės AS „Reverta“, UAB „Impuls LT“, UAB „Cibita“ ir UAB „Aludarių Development“ atsiliepimais į F. R., BUAB „SERNETA“ ir BUAB „ACUMEN“ ieškinius prašė  ieškinius atmesti.

29.       Atsakovių AS „Reverta“, UAB „Impuls LT“, UAB „Cibita“ ir UAB „Aludarių Development“ atsiliepimuose nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-284-407/2018, kurioje analizuojamo hipotekos sandorio galiojimą bandė ginčyti kitas su ieškovais susijęs asmuo – UAB „Istpro“, konstatavo, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytas hipotekos sandoris yra teisėtas. Be to, atsakovės pažymėjo, kad Kauno apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1304-480/2018, iškelta atsakovams AS „Reverta“, UAB „Impuls LT“, UAB „Aludarių Development“, UAB „Cibita“, kurioje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo pareiškusi reikalavimus dėl ginčijamo antstolio akto panaikinimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, daikto išreikalavimo iš nesąžiningo svetimo valdymo. Teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį visiškai atmetė. Atsakovių vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovai siekia bylos proceso dėl tų pačių reikalavimų, kurie jau atmesti Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1304-480/2018.

30.       Atsakovių AS „Reverta“, UAB „Impuls LT“, UAB „Cibita“ ir UAB „Aludarių Development“  nuomone, byloje taikytinas ieškinio senaties terminas. Ieškovas F. R. teigia, kad jo teisių pažeidimas pasireiškia tuo, jog ginčo turtas buvo įkeistas nesant ieškovo sutikimo ir netgi suklastojus jo parašą akcininkų susirinkimo sprendime. Hipotekos lakštas buvo pasirašytas 2007 m. spalio 16 d., t. y. daugiau kaip prieš vienuolika metų iki ieškovui kreipiantis į teismą. Juridiniai asmenys, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, metines finansines ataskaitas Registrų centrui turi pateikti kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 31 d., todėl apie ginčijamą hipotekos sandorį ieškovas turėjo sužinoti vėliausiai 2008 m. gegužės 31 d.

31.       Atsakovė UAB „Cibita“ atsiliepime į BUAB „SERNETA“ ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32.       Atsiliepime UAB „Cibita“ nurodė, kad ieškovė BUAB „SERNETA“, reikalaudama atsakovės nuosavybės teisių į ginčo turtą panaikinimo, privalo įrodyti, jog turtas buvo prarastas Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalyje aptariamu būdu, t. y. dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Kaip galima suprasti iš BUAB „SERNETA“ ieškinio argumentų, reikalavimas dėl turto išreikalavimo yra grindžiamas visai kitu pagrindu, nei numatytas Civilinio kodekso               4.96 straipsnio 2 dalyje, o būtent – aplinkybėmis, kurios siejamos su ieškinyje aptariamu atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ veiksmų, įgyjant nuosavybės teises į šį turtą, tariamu nesąžiningumu. Ieškovės nurodyti argumentai nepaneigia įstatyme įtvirtintos sąžiningumo prezumpcijos ir nesudaro jokio objektyvaus pagrindo pripažinti atsakovę nesąžininga turto įgijėja pagal ginčo turto 2018 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovei UAB „Cibita“ nėra žinomos aplinkybės, jog atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra atsiskaičiusi su ieškove pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė pažymėjo, kad 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pardavė ne vien ieškiniu reikalaujamą grąžinti turtą, bet ir kitą turtą – daugiau nei keturiasdešimt vienetų nekilnojamųjų daiktų, tačiau pasirinko iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalauti grąžinti tik ginčo turtą.

33.       Be kita ko, atsakovė UAB „Cibita“ nurodė, kad iš BUAB „SERNETA“ ieškinio nėra aišku, kodėl ieškovė nusprendė, kad atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neatsiskaitė būtent už ginčo turtą, o ne, pavyzdžiui, už 25 butus, esančius Panerių g. 62 / Kuršių g. 1, Vilniuje. 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje nėra atskirai išskaidyta, kiek tiksliai kainuoja  kiekvienas parduodamas nekilnojamojo turto vienetas. Jeigu ir būtų konstatuota, kad atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra atsiskaičiusi su ieškove už turtą, toks šios atsakovės veiksmas nepaneigtų atsakovės UAB „Cibita“, kaip sąžiningos turto įgijėjos, statuso. Būtina yra atsižvelgti ir į tai, kad atsakovė įsigijo turtą iš UAB „Aludarių Development“, o nei atsakovė, nei atsakovė UAB „Aludarių Development“ nėra tarpusavyje susiję asmenys, derindamos turto pirkimo–pardavimo sąlygas jos neatliko neteisėtų veiksmų, kurie galėtų rodyti, kad dėl turto pardavimo buvo susitarta nesąžiningai, pažeidžiant ieškovės  BUAB „SERNETA“ teises.

34.       Atsakovė UAB „Cibita“ nesutiko su ieškovų argumentais, kad 2017 m. lapkričio 20 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-17-128-17042 turtas buvo perduotas už neadekvačiai mažą kainą ir taip buvo pažeistos atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir jos kreditorių teisės. Atsakovė UAB „Cibita“  paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-10540-534/2017, pasisakyta dėl sutartinės hipotekos ir vykdomojo dokumento galiojimo, areštuoto turto vertės (nustatytos kainos), varžytynių vykdymo teisėtumo bei pagrįstumo. Nurodyta teismo nutartimi buvo atmestas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundas dėl antstolio veiksmų. Antstolio paskelbtos varžytynės buvo vykdomos teisėtai, nepažeidė skolininko interesų, nes pats skolininkas pas patyrusį turto vertintoją užsakė nustatyti išvaržomo turto kainą. Antstolio nustatyta turto pardavimo varžytynėse kaina yra arčiausia realiai turto rinkos vertei.

35.       Trečiasis asmuo antstolis Rimantas Vižainiškis ieškovų F. R., UAB „Belonesa“ ir BUAB „ACUMEN“ ieškinius prašė atmesti.

36.       Antstolis pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-10540-534/2017 pasisakė dėl sutartinės hipotekos bei vykdomojo dokumento galiojimo, areštuoto turto vertės (nustatytos kainos), varžytynių vykdymo teisėtumo ir pagrįstumo, jokių antstolio neteisėtų veiksmų nenustatė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2014, taip pat konstatavo, kad ginčo turto hipoteka yra galiojanti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

37.        Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinius atmetė.

38.        Spręsdamas dėl atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. spalio 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole užfiksuotų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teismas nurodė, kad pagal 2019 m. liepos 3 d. ekspertizės akto išvadą tame Protokole, prie spausdintinio įrašo „Rakhin Consulting & Engineering Ltd“ direktorius F. R.“, pasirašė ne F. R.. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie paneigtų šią ekspertizės išvadą, todėl teismas sutiko, kad Protokole yra ne ieškovo parašas.

39.       Teismas analizavo atsakovių prašymą reikalavimams dėl ginčijamų akcininkų susirinkimo protokolo bei hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Teismas vertino, kada ieškovas F. R. sužinojo ar turėjo  sužinoti apie ginčijamą visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą (protokolą) ir hipotekos lakšto sudarymą. Remiantis byloje esančiais duomenimis, teismas konstatavo, kad apie Protokolą, kuris buvo pagrindu registruoti ginčijamą hipotekos lakštą, ieškovas sužinojo arba turėjo galimybę sužinoti nuo lakšto įregistravimo dienos – 2007 m. spalio 17 d. Ieškovas praleido Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas atmesti aptartus ieškovo ieškinio reikalavimus.

40.       Teismas akcentavo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog hipoteka įkeisto ir varžytynėse parduodamo turto kaina buvo nustatyta teisingai, todėl teismas neturėjo pagrindo sutikti su ieškovų teiginiais, kad ginčo turtas buvo perduotas už neadekvačią kainą, pažeidžiančią ieškovų interesus. Teismas atmetė ieškovų reikalavimus dėl 2017 m. lapkričio 20 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. S-17-128-17042 panaikinimo, kaip nepagrįstus. Atmetęs ieškovų reikalavimus panaikinti nurodytą turto perdavimo aktą, teismas atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, taip pat ieškovo F. R. prašymą pripažinti negaliojančia tarp atsakovės UAB „Cibita“ ir AB Šiaulių banko 2018 m. sausio 17 d. sudarytą hipotekos sutartį.

41.       Teismas taipogi netenkino ieškovės BUAB „SERNETA“ reikalavimo nutraukti tarp jos, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „ACUMEN“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

42.       Teismas pažymėjo, kad nurodyta sutartimi ieškovė pardavė ne tik ginčo turtą, tačiau ir daug kito nekilnojamojo turto, esančio įvairiuose Lietuvos miestuose. Sutartyje nėra detalizuota, už kokį konkrečiai turtą su ieškove yra neatsiskaičiusi atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.  Ieškovei neįgyvendinus pardavėjos teisės nutraukti sutartį joje nustatyta tvarka, nenuginčijus aplinkybės, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 32 000 000 Lt, teismas nusprendė, jog ieškovė neįrodė vieno iš esminio sutarties pažeidimo kriterijaus, kad neįvykdymas (jeigu toks ir būtų) duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, jog sutartis bus įvykdyta ateityje. Ieškovei BUAB „SERNETA“ neįrodžius 2007 m. rugpjūčio 7 d.  sutarties esminio pažeidimo, teismas atmetė jos ieškinį dėl sutarties nutraukimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

43.       Apeliaciniame skunde ieškovas F. R., veikiantis Rakhin Consulting & Engineering vardu, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

44.       F. R. apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

        44.1. Pasisakydamas dėl ginčijamo Protokolo teisėtumo, teismas apsiribojo tik faktinių aplinkybių konstatavimu ir pripažinimu, kad Protokolą pasirašė ne ieškovas, tačiau motyvų ir išvadų dėl Protokolo galiojimo nenurodė, kas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atitinkamai teismas nevertino ir ieškovo reikalavimo pripažinti hipotekos lakštą negaliojančiu.

44.2. Teismo išvados dėl to, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti Protokolą ir hipotekos lakštą, neatitinka faktinės situacijos, teismas nepagrįstai suabsoliutino hipotekos įrašo įregistravimo faktą.

44.3. Pripažinęs, kad ieškinio senaties terminas ginčyti Protokolą ir hipotekos lakštą yra praleistas, teismas privalėjo spręsti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą.

45.       Atsiliepime į ieškovo F. R. apeliacinį skundą ieškovė UAB „Belonesa“ prašė ieškovo skundą tenkinti.

46.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

46.1.                      Įstatymas įpareigoja teismą nurodyti, kaip išsprendžiami ieškiniu keliami reikalavimai, pateikti dėl jų motyvus. Šiuo atveju teismas, spręsdamas reikalavimą pripažinti negaliojančiu visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, tik konstatavo faktą, kad Protokolą pasirašė ne ieškovas, tačiau teisinių motyvų ir išvadų dėl reikalavimo pripažinti Protokolą negaliojančiu nepateikė.

46.2.                      Spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, teismas turėjo nustatyti, kada F. R. tapo žinoma apie jo teisių pažeidimą, o ne sieti ieškinio senaties eigos pradžią su hipotekos sandorio įregistravimo data.

47.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Belonesa“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

48.       UAB „Belonesa“ apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

48.1.                       Teismas, spręsdamas dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, nevertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio argumentus dėl per mažos ginčo turto kainos, devynis mėnesius sprendė ieškovės prašymą dėl turto vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo ir, jo netenkinęs, užkirto kelią ieškovei įrodyti ginčijamame perdavimo akte nurodytos turto kainos nepagrįstumą.

48.2.                      Teismas, atmesdamas ieškinį, sprendimą grindė Vilniaus miesto apylinkės teismo      2017 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-10540-534/2017, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-505-302/201 nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl ginčo turto vertės. Ieškovė tose byloje nedalyvavo, todėl sprendžiant dėl jos ieškinyje pareikštų reikalavimų, remtis kitose bylose konstatuotais faktais teismas neturėjo teisės. 

48.3.                      Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės pateiktų turto vertės nustatymo konsultacijų ir išvadų reikšmės.

48.4.                      Teismas nepasisakė dėl kitų ieškovės reikalavimų (pripažinti turto perleidimo sandorius negaliojančiais), bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir neatskleidė esmės.

48.5.                      Išspręsdamas pateiktą šalies prašymą atidėti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, dėl ko šalių atstovai turėjo be reikalo vykti į teismo posėdį, teismas tokiu būdu nepagrįstai didino bylinėjimosi išlaidas.

49.       Ieškovas F. R. atsiliepime prašė tenkinti ieškovės UAB „Belonesa“ apeliacinį skundą, nurodydamas, kad pritaria skunde išdėstytiems argumentams apie teismo padarytus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus, dėl kurių skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

50.       Ieškovės BUAB „ACUMEN“ ir BUAB „SERNETA“ atsiliepimuose į ieškovų F. R. ir UAB „Belonesa“ apeliacinius skundus prašė skundus tenkinti, palaikydamos juose pateiktus argumentus.

51.       Atsakovė UAB „Cibita“ atsiliepime į ieškovų F. R. ir UAB „Belonesa“ apeliacinius skundus prašė skundus atmesti.

52.       Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė pritaria teismo argumentams dėl ieškinio senaties taikymo ieškovo F. R. reikalavimams, kadangi nepagrįsta manyti, jog Rakhin Consulting & Engineering Ltd, kaip UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkė, turinti 49,99 proc. įmonės akcijų, nuo 2007 metų nesidomėjo bendrovės veikla, sudaromais sandoriais ir jų tikslingumu. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad teismuose jau ne kartą yra įvertintas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudaryto hipotekos sandorio su AB „Parex“ bankas teisėtumas, todėl šiuo atveju teismas, spręsdamas pakartotinai keliamus ginčus, turėjo pagrindą vadovautis ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuotais faktais.

53.       Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „ACUMEN“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

54.       BUAB „ACUMEN“ apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

54.1.                      Teismas neturėjo pagrindo atmesti reikalavimą dėl ginčo turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, remdamasis kitų teismų sprendimuose nustatytais faktais, kaip prejudiciniais, kadangi ieškovė teismo nurodytuose kituose bylų procesuose nedalyvavo. Tokia teismo išvada prieštarauja analogiškomis aplinkybėmis sukurtam teisminiam precedentui dėl prejudicijos taisyklės aiškinimo, išdėstytam Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-173-302/2020.

54.2.                      Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių faktą dėl ginčo turto tikrosios vertės, neskyrė ekspertizės šiam klausimui išaiškinti.

55.       Ieškovė BUAB „SERNETA“ ir ieškovas F. R. atsiliepimuose į ieškovės BUAB „ACUMEN“ apeliacinį skundą prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog teismas nepagrįstai vadovavosi kitų teismų procesiniuose sprendimuose pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, neanalizavo ir nevertino ieškovų reikalavimų dėl ginčo turto perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą. 

56.        Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „SERNETA“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

57.       BUAB „SERNETA“ apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

57.1.                      BUAB „SERNETA“ teismo prašė nutraukti tarp jos ir atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą sutartį tuo pagrindu, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove, tačiau teismas, netyręs ir nevertinęs byloje esančių įrodymų, kuriais atsakovė įrodinėjo atsiskaitymą su ieškove, apsiribojo nurodymu, jog ieškovė nenuginčijo atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išdėstytų aplinkybių dėl atsiskaitymo pagal sutartį. Apeliantės vertinimu, teismas nepasisakė dėl ginčo esmės, t. y. ar pagal ginčo sutartį buvo sumokėta už parduotą turtą, neišsprendė tarp šalių kilusio  ginčo, o tai sudaro pagrindą sprendimą šioje dalyje panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui vertinti ginčą iš naujo.

57.2.                      BUAB „SERNETA“ nedalyvavo nei viename iš bylų procesų, kuriuose priimtais teismų procesiniais sprendimais ir juose nustatytais faktais rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, todėl kitose bylose nustatyti faktai negalėjo būti laikomi prejudiciniais vertinant ieškovės pareikštus reikalavimus.

2.                      Atsiliepime į BUAB „SERNETA“ ir BUAB „ACUMEN“ apeliacinius skundus ieškovė UAB „Belonesa“ prašė skundus tenkinti juose išdėstytais argumentais.

3.                      Atsakovė UAB „Cibita“ atsiliepime į ieškovių BUAB „SERNETA“ ir BUAB „ACUMEN“ apeliacinius skundus prašė juos atmesti.

4.                      UAB „Cibita“ atsiliepime pažymima, kad net keturiose išnagrinėtose civilinėse bylose yra konstatuota, jog ginčo turto vertė, vykdant jo priverstinį pardavimą, buvo nustatyta teisingai, o varžytynės – vykdomos teisėtai, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovių ieškinius, pagrįstai vadovavosi ankstesniuose teismų sprendimuose konstatuotais faktais. Atsakovė taip pat sutiko su teismo sprendimu netenkinti BUAB „SERNETA“ ieškinio reikalavimo nutraukti 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi byloje neįrodyta, kad atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neatsiskaitė būtent už ginčo objektu esantį turtą.

5.                      Antstolis Rimantas Vižainiškis atsiliepime prašė visus apeliacinius skundus atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą antstolis pateikė naują įrodymą – Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarės Auksės Poškuvienės 2008 m. birželio 3 d. liudijimą, kurį prašė priimti į bylą ir vertinti kartu su kitais joje esančiais įrodymais.

6.                      Antstolio vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ieškovų reikalavimus, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Su atsiliepimu teikiamas naujas įrodymas paneigia BUAB „SERNETA“ apeliacinio skundo argumentus, nes įrodo atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ visišką atsiskaitymą su ieškove pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai                   bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos  civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

8.                      Apeliantas (ieškovas) F. R., be kita ko, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Apelianto teigimu, apskųsto sprendimo dalis dėl Protokolo teisėtumo vertinimo yra be motyvų, kadangi teismas apsiribojo tik faktinių aplinkybių konstatavimu, jog Protokole pasirašė ne ieškovas F. R.. 

9.                      CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).

10.                      Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad teisės į teisingą teismą principas apima teismo pareigą išanalizuoti esminius bylos klausimus, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalies pateiktą argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimo byloje Nr. 19997/02, 29-30 pastraipas ir ten nurodytą praktiką).

11.                      Apskųstame teismo sprendime įvardytos teisės normos, kuriomis remdamasis teismas nagrinėjo pareikštus reikalavimus, taip pat analizuotos ieškovų išdėstytos aplinkybės, pateikti teisiniai argumentai bei padarytos atitinkamos išvados. Susipažinus su apskųsto teismo sprendimo turiniu nėra pagrindo teigti, kad sprendimas nemotyvuotas, todėl neegzistuoja apelianto (ieškovo) F. R. nurodytas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo atvejis.

12.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėjo laikydamasi apeliaciniuose skunduose apibrėžtų ribų.

Dėl ieškovo F. R. apeliacinio skundo

13.                      F. R. apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. spalio 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo negaliojančiu pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, kaip prieštaraujančio šio juridinio asmens steigimo dokumentams, bei tuo, jog teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.

14.                      CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą juridinio asmens organo sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 19 straipsnio      10 dalyje buvo numatyta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. 

15.                      Byloje atsakovės UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ pareiškė prašymą ieškovo F. R. reikalavimui dėl Protokolo nuginčijimo taikyti ieškinio senatį. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad F. R. praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą ginčyti juridinio asmens organų sprendimus. Apeliaciniame skunde apeliantas (ieškovas) F. R. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė senaties termino pradžios momentą, nes apie 2007 m. spalio 5 d. Protokole užfiksuotą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkų susirinkimo sprendimą įkeisti bendrovės nekilnojamąjį turtą apeliantas (ieškovas) sužinojo tik 2018 m. rugsėjo 18 d., kai jam buvo pateiktas bendrovės 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys, todėl nuo šio momento turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas ginčyti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus.

16.                      Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti įstatymai (CK       1.127 straipsnio 1 dalis).

17.                      Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, tai yra teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).

18.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po 2007 m. spalio 5 d. Protokolo, kuriame fiksuotas akcininkų sprendimas pritarti bendrovės nekilnojamojo turto įkeitimui, sudarymo, 2007 m. spalio 17 d. bendrovės nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris buvo išviešintas viešame registre. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kada apeliantas (ieškovas) F. R. sužinojo apie 2007 m. spalio 5 d. Protokolo sudarymą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apelianto (ieškovo) F. R. teiginys dėl jo sužinojimo apie Protokolą datos yra deklaratyvaus turinio.

19.                      Atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, byloje reikia įvertinti, kada asmuo, atitinkantis rūpestingo ir apdairaus asmens – pater bonus familias (gero šeimos tėvo) požymius, turėjo sužinoti apie galimą jo teisių pažeidimą dėl ginčijamo 2007 m. spalio 5 d. Protokolo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas (ieškovas) F. R. elgiasi kaip profesionalus verslininkas, jis Kanadoje yra įregistravęs verslo pavadinimą (vardą) Rakhin Consulting & Engineering, nors byloje veikia kaip individualus fizinis asmuo. Abejonės apelianto (ieškovo) F. R. sąžiningumu kyla iš to, kad visuose šios bylos procesiniuose dokumentuose apeliantas (ieškovas) įvardintas asmeniu, veikiančiu Kanadoje registruoto asmens Rakhin Consulting & Engineering Ltd vardu, kas suponuotų, kad jis siekia atrodyti veikiau kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (standartinė santrumpa Ltd anglų kalboje žymi terminą limited, reiškiantį „ribotas“, žymintį ribotos atsakomybės juridinį asmenį). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1057-516/2019 buvo konstatuota, jog tiek RAKHIN CONSULTING ENGINEERING, tiek RAKHIN CONSULTING & ENGINERING Ltd tėra fizinio asmens F. R. verslo vardai, bet ne juridiniai asmenys, o teismui buvo pateikti duomenys tik apie 2013 m. gegužės 1 d. įmonės pavadinimo liudijimą (angl. Master business licence) dėl RAKHIN CONSULTING ENGINEERING verslo vardo registracijos, bet ne duomenys apie RAKHIN CONSULTING & ENGINERING Ltd ir jo registravimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

20.                      2007 m. spalio 5 d. Protokolą apeliantas (ieškovas) F. R. ginčija kaip atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkas, turintis maždaug 50 proc. bendrovės akcijų (15 224 akcijas) (el. b. t. I, l. 19). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pagal bendrąją taisyklę bet kuris akcininkas turi teisę išlikti pasyvus bendrovės valdymo atžvilgiu, jei bendrovė turi vadovą, ir šios teisės įgyvendinimas neturi užtraukti akcininkui civilinės atsakomybės, tačiau atsižvelgiant į 2016 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) redakcijos 5 straipsnyje įtvirtintos akcininko pareigos turinį, tai yra į tai, jog savininkui buvo nustatyta pareiga inicijuoti bendrovės bankroto bylą, konstatuotina, jog vienasmenis akcininkas turi minimalią pareigą domėtis bendrovės veikla, kad galėtų įvykdyti, pavyzdžiui, minėtoje ĮBĮ normoje nustatytą pareigą. Be to, minimali vienasmenio akcininko pareiga domėtis bendrovės veikla kildintina ir iš ABĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriomis įtvirtinta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per        4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir šios pareigos negali perimti bendrovės valdymo organai. Tai suponuoja, kad vienasmenis akcininkas, kuris neatlieka šios pareigos, turi prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018). Nors apeliantas (ieškovas) F. R. nebuvo vienintelis (vienasmenis) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkas, tačiau pirmiau aptartas reguliavimas reiškia, kad protingas, rūpestingas ir apdairus juridinio asmens dalyvis turi domėtis juridinio asmens veikla bent jau kartą per finansinius metus. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) F. R. teigia, kad apie 2007 m. spalio 5 d. Protokolą nežinojo beveik vienuolika metų nuo jo sudarymo. Nesant byloje duomenų, kad apeliantui (ieškovui) F. R. būtų tyčia teikta klaidinga informacija, siekiant nuslėpti tikrąją bendrovės veiklą, darytina išvada, jog apeliantas (ieškovas) F. R., būdamas profesionalus verslininkas, apie 2007 m. spalio 5 d. Protokolą ir jame užfiksuotus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus galėjo sužinoti per vienerių metų laikotarpį nuo šio Protokolo sudarymo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad F. R., kurio ieškinys teisme gautas 2018 m. lapkričio 21 d., reikalavimą dėl 2007 m. spalio 5 d. Protokole užfiksuotų bendrovės akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pareiškė praleidęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą ginčyti juridinio asmens organų sprendimus.

21.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas senaties termino taikymo klausimus, yra suformulavęs taisyklę, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti senaties terminą, teismas ex officio turi patikrinti, ne tik ar ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje      Nr. e3K-3-388-248/2018).

22.                      Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.  Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020 28 punktą ir jame nurodytą praktiką).

23.                      Apeliaciniame skunde F. R. pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantas (ieškovas) gyvena ne Lietuvoje, bet Kanadoje, taip pat turėjo pasidomėti, ar apeliantui (ieškovui) pakankamai gerai suprantama lietuvių kalba, kaip dažnai jis lankydavosi Lietuvoje, be to, teismas turėjo įvertinti, ar neegzistuoja viešasis interesas, susijęs su aplinkybe dėl       2007 m. spalio 5 d. Protokolo suklastojimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad beveik visos apelianto (ieškovo) nurodytos aplinkybės egzistavo nuo tada, kai jis, būdamas Kanados gyventoju ir piliečiu, nusprendė tapti Lietuvos Respublikoje registruoto ir veikusio juridinio asmens dalyviu (akcininku). Nėra pagrindo manyti, kad apeliantas (ieškovas) F. R. neatsižvelgė ar neturėjo įvertinti, jog, jam esant juridinio asmens dalyviu, gali kilti sunkumų dėl verslo vykdymo vietos pagal atstumą nuo savo gyvenamosios vietos ir (ar) kalbos, vartojamos verslo vykdymo vietoje. Be to, pažymėtina, kad įrodymus apie priežastis, lėmusias senaties termino praleidimą, privalo pateikti bylos šalis, suinteresuota šio termino atnaujinimu, o ne juos rinkti teismas (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama ieškovo apeliaciniame skunde, neturėjo pareigos rinkti įrodymus ir daryti tyrimą, kaip dažnai apeliantas (ieškovas) F. R. atvydavo iš Kanados į Lietuvą ir kokios yra jo lietuvių kalbos mokėjimo žinios. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas ginčyti juridinio asmens organo sprendimus yra praleistas itin daug – beveik dešimt metų. Be to, tokios ilgos trukmės termino praleidimo atnaujinimas neatitiktų ieškinio senaties termino paskirties – tikslo užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą.

24.                      Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliantas (ieškovas) F. R. neįrodė, jog ieškinio senaties termino praleidimo priežastis būtų galima pripažinti svarbiomis. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą – ieškinio senaties termino praleidimą – pagrįstai atmetė ieškovo  F. R. materialiuosius reikalavimus, nevertindamas kitų ieškinyje pateiktų argumentų, kaip nebeturinčių teisinės prasmės.

Dėl ieškovės BUAB „ACUMEN“ apeliacinio skundo

25.                       Apeliantė (ieškovė) BUAB „ACUMEN“ apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pripažino tam tikrus faktus prejudiciniais šioje byloje, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – nevertino, jog ginčo turtas antstolio aktu buvo perduotas išieškotojui už žymiai mažesnę kainą nei tikroji turto vertė.

26.                      Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

27.                      Apeliantė (ieškovė) BUAB „ACUMEN“ akcentavo, kad ji (kaip ir ieškovai F. R., UAB „Belonesa“ ir BUAB „SERNETA“) nedalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-10540-534/2017, Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1201-653/2016 bei Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-505-302/2019, todėl tose bylose nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, o teismas negalėjo sprendimo grįsti minėtose bylose nustatytomis aplinkybėmis. Tokius apeliantės teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. 

28.                      Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėdamas bylą teismas gali naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai jas ištirti. Tam, kad teismas galėtų vadovautis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nėra reikalo sujungti dviejų atskirų civilinių bylų medžiagą. Antra, pabrėžtina, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip nei instancine tvarka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) įgyja res judicata (išspręstos bylos) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 ir kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, galėjo remtis duomenimis, konstatuotais įsiteisėjusiais teismo sprendimais (nutartimis), net jeigu nagrinėjamoje byloje bei kitose išnagrinėtose bylose dalyvavę asmenys nėra visiškai tapatūs.

29.                      Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Be to, dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reguliuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo bei taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 40 punktą). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

30.                      Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas vertino šalių argumentus bei bylos duomenis dėl ginčo turto kainos, tačiau vertindamas šiuos duomenis atsižvelgė ir į įsiteisėjusiais teismų sprendimais (nutartimis) padarytas išvadas dėl ginčo turto kainos nustatymo tinkamumo. Apeliantė (ieškovė) BUAB „ACUMEN“ apeliaciniame skunde išreiškė abejones dėl ginčo turto kainos, tačiau BUAB „ACUMEN“ teiginiai nepagrindžia (neįrodo) labiau tikėtinos aplinkybės, jog reali ginčo turto vertė du ar tris kartus viršijo kainą, už kurią turtas buvo perduotas išieškotojui. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad BUAB „ACUMEN“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir akcentuoja dėl byloje esančių prieštaringų duomenų šiuo klausimu, nereiškia, jog teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą bei vertinimą ir negalėjo pagal savo vidinį įsitikinimą nuspręsti dėl išieškotojui perduoto ginčo turto kainos tinkamo nustatymo.

31.                      Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ieškovės BUAB „ACUMEN“ apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl ieškovės BUAB „SERNETA“ apeliacinio skundo

32.                      BUAB „SERNETA“ prašė nutraukti 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, motyvuodama tuo, kad pirkėja (šioje byloje atsakovė) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesumokėjo dalies kainos, sudarančios 2 500 000 Eur (8 632 000 Lt) sumą. BUAB „SERNETA“ teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra aiškus – teismas nei patvirtino, nei paneigė, ar egzistuoja atsakovės (pirkėjos) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skola pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutartį, ar atsakovė nėra tinkamai įvykdžiusi sutarties sąlygų.

33.                      Apeliantė (ieškovė) BUAB „SERNETA“ apeliaciniame skunde taipogi dėsto motyvus dėl galimybės pirmosios instancijos teismui grįsti sprendimą aplinkybėmis, kurios nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais (nutartimis) kitose bylose, tačiau kuriose BUAB „SERNETA“ nedalyvavo. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų ieškovų apeliaciniuose skunduose pateiktų analogiškų argumentų jau pirmiau pasisakė šioje nutartyje ir juos atmetė (žr. nutarties 84-86 punktus), todėl tokių argumentų atmetimo motyvai nebekartojami.

34.                      Apskųstame sprendime akcentuota, kad atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bylos procese laikėsi motyvuotos pozicijos, jog yra atsiskaičiusi pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat pateikė faktinius duomenis apie įsiskolinimų dengimą bei 9 267 840,60 Eur (32 000 000 Lt) sumos sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo sutartimi BUAB „SERNETA“ perleido daug nekilnojamojo turto objektų, tačiau pagal sutarties sąlygų turinį negalima nustatyti, už kokį konkretų turtą atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ esą neatsiskaitė, be to, sutartyje net nėra išskirta ginčo turto pardavimo kaina. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, BUAB „SERNETA“ neįrodė, kad atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skola pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį yra būtent 2 500 000 Eur dydžio, kad apskritai egzistuoja tokia skola. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, kad dalies kainos nesumokėjimas nėra esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą nutraukti sutartį – jei skola egzistuoja, ji gali būti atlyginama nenutraukiant sutarties.

35.                      Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, jog šioje byloje atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ visiško atsiskaitymo ar dalinio neatsiskaitymo su apeliante (ieškove) BUAB „SERNETA“ faktinės aplinkybės nustatymas būtų aktualus tik tuo atveju, jei būtų prieinama prie teisinės išvados, kad apeliantės (ieškovės) BUAB „SERNETA įrodinėtas nekilnojamojo turto kainos dalies nesumokėjimas sudarytų teisinį pagrindą nutraukti sutartį.

36.                      CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK    6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

37.                      Kasacinis teismas, analizuodamas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, nurodė, kad, pirma, turi būti vertinami du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas tęsti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019).

38.                      Byloje nustatyta, kad UAB „SERNETA“, UAB „ACUMEN“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo perleistos nuosavybės teisės į įvairius nekilnojamojo turto objektus (apeliaciniame skunde pažymėta, kad į 44 turto objektus). 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad UAB „SERNETA“ sutartyje įvardytą nekilnojamąjį turtą parduoda už bendrą 9 982 999,30 Eur (34 469 300 Lt) kainą. Šalys susitarė, kad pirkėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su pardavėja UAB „SERNETA“ atsiskaito tokia tvarka: 6 750 839,90 Eur (23 309 300 Lt) per 3 darbo dienas pavedimu sumokami į SEB  banke esančią sąskaitą, 732 159,401 Eur (2 528 000 Lt) per 3 darbo dienas sumokami pavedimu į UAB „Medicinos bankas“ esančią sąskaitą, 2 500 000 Eur (8 632 000 Lt) sumokami iki 2014 m. liepos 1 d. į SEB banke esančią sąskaitą (2007 m. rugpjūčio 7 d. sutarties 2.1.1-2.1.3 punktai). Tai reiškia, kad 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi buvo sutarta, kad atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliantei (ieškovei) BUAB „SERNETA“ 75 proc. kainos sumokės per tris darbo dienas, o 25 proc. kainos mokėjimas buvo atidėtas beveik 7 metų laikotarpiui.

39.                      BUAB „SERNETA“ teigimu, atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neįvykdė savo įsipareigojimų ir nesumokėjo kainos dalies, kurios mokėjimas šalių susitarimu buvo atidėtas. BUAB „SERNETA“ nuomone, tokia aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti esminį sutarties  pažeidimą ir ją nutraukti.

40.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbi aplinkybė yra ta, kad byloje nėra ginčo dėl 75 proc. kainos, numatytos 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutartyje, sumokėjimo apeliantei (ieškovei) BUAB „SERNETA“. Taipogi akcentuotina, kad likusios 25 proc. kainos dalies sumokėjimas buvo atidėtas ilgam laikotarpiui – beveik 7 metams. Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „SERNETA“ pretenziją atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl galimo kainos nesumokėjimo surašė 2017 m. spalio 24 d., tai yra praėjus daugiau nei 3 metams nuo kainos dalies sumokėjimo atidėjimo termino pasibaigimo (el. b. t. VIII, l. 93-94). Nėra duomenų, kad BUAB „SERNETA“ būtų siekusi nutraukti 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutartį iki pirmosios instancijos teisme 2019 m. rugsėjo 24 d. gauto jos ieškinio. Aptartos aplinkybės suponuoja, kad pati BUAB „SERNETA“ ilgą laiką nevertino galimo dalies kainos nesumokėjimo kaip esminio 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutarties pažeidimo, kuris sudarytų pagrindą nutraukti sutartį.

41.                      BUAB „SERNETA“ teigimu, atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neįvykdė          25 proc. pareigos sumokėti kainą už parduotą turtą. Apeliaciniame skunde BUAB „SERNETA“ neteigia ir neįrodinėja praradusi interesą gauti visą 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi sulygtą nekilnojamojo turto kainą. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą kainos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpį (7 metų trukmės) bei atsižvelgus į tai, kad reikalavimą nutraukti sutartį BUAB „SERNETA“ pareiškė praėjus daugiau nei 5 metams nuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareigos sumokėti kainos dalį įvykdymo termino pasibaigimo, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju 25 proc. dalies kainos nesumokėjimas pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį nekvalifikuotinas kaip esminis sutarties pažeidimas, sukuriantis pagrindą nutraukti sutartį.

42.                      Padarius išvadą, kad ieškovės BUAB „SERNETA“ nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti jos nurodytą sutarties pažeidimą esminiu ir lemiančiu sutarties nutraukimo galimybę, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl ieškovės UAB „Belonesa“ apeliacinio skundo

43.                       UAB „Belonesa“ apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vilkino prašymo paskirti ekspertizę nagrinėjimą ir nepagrįstai tokį prašymą atmetė. Apeliantės (ieškovės) UAB „Belonesa nuomone, byloje esančių įrodymų prieštaravimas dėl ginčo turto kainos galėjo būti išspręstas tik atlikus ekspertizę. Be to, UAB „Belonesa“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino argumentų, jog atsakovės, sudarydamos ginčo turto perleidimo sutartis buvo nesąžiningos ir veikė koordinuotai, siekdamos sumažinti galimybes susigrąžinti turtą (atsakovės yra susiję asmenys, jas sieja tie patys naudos gavėjai).

44.                      Apeliantė UAB „Belonesa“, be kita ko, pateikė ieškovės BUAB „ACUMEN“ apeliaciniam skundui analogiškus argumentus dėl teismo teisės remtis teismų procesiniais sprendimais (nutartimis), priimtais kitose bylose, kuriose UAB „Belonesa“ nedalyvavo, bei dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo sprendžiant dėl ginčo turto kainos nustatymo tinkamumo. Tokio pobūdžio apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija jau aptarė bei įvertino šios nutarties 83-86 punktuose, todėl jų atmetimo motyvų nebekartoja.

45.                      Tam, kad išsiaiškintų nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad spręsdamas ekspertizės skyrimo klausimą, teismas, be kita ko, privalo vadovautis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principais. Tai reiškia, kad prieš skirdamas ekspertizę teismas privalo įvertinti byloje esančių duomenų pakankamumą, atsižvelgti į tai, kad ekspertizės paskyrimas reiškia papildomas tiek ekonomines (atlygis ekspertui ar ekspertizės įstaigai), tiek laiko sąnaudas. Aptartas įstatyminis reguliavimas reiškia, kad teismas, spręsdamas teismo ekspertizės skyrimo klausimą, turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl teismo ekspertizės skyrimo poreikio kiekvienu konkrečiu atveju.

46.                      Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK nėra nustatyti terminai, per kiek laiko nagrinėjantis bylą teismas privalo apsispręsti dėl poreikio skirti byloje ekspertizę buvimo ar nebuvimo. Teigdama, kad pirmosios instancijos teismas vilkino prašymo skirti ekspertizę išsprendimą 9 mėnesius, apeliantė UAB „Belonesa“ nenurodė, kad bylos nagrinėjimo procesas negalėjo vykti tol, kol nebuvo išspręstas ekspertizės skyrimo klausimas. Kita vertus, pastebėtina, kad net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas nepateisinamai ilgai sprendė ekspertizės byloje skyrimo klausimą, tokio pobūdžio procesinis pažeidimas (nesant kitų proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimų) nesudarytų pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

47.                      Šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas byloje turėjo pakankamai įrodomųjų duomenų, kuriuos tinkamai ištyrė, teisingai įvertino ir padarė teisiškai reikšmingas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šioje byloje ekspertizės skyrimas nebūtinas.

48.                      Kaip akcentuota šios nutarties 66 punkte, priimdamas sprendimą teismas neturi pareigos detaliai įvertinti ir atsakyti į kiekvieną šalies argumentą. Apeliantė (ieškovė) UAB „Belonesa“  pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovių nesąžiningumo, sudarant vėlesnius ginčo turto perleidimo sandorius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Belonesa“ pareikštų reikalavimų dėl išvestinių (vėliau vykusių) turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais vertinimą lemia reikalavimo pripažinti 2017 m. lapkričio 20 d. turto perdavimo išieškotojui AS „Reverta“ aktą negaliojančiu išsprendimo rezultatas. Nepripažinus ginčo turto perdavimo išieškotojui akto negaliojančiu, nėra teisinio pagrindo vertinti reikalavimus dėl paskesnių turtinių sandorių, kurių šalimi nebuvo UAB „Belonesa“. Kadangi apskųstu teismo  sprendimu ginčijamas 2017 m. lapkričio 20 d. turto perdavimo išieškotojui AS „Reverta“ aktas nebuvo pripažintas negaliojančiu sandoriu, teisinės prasmės neturi atsakovių vėliau atliktų veiksmų vertinimas sąžiningumo aspektu – atsakovių sąžiningumas ar nesąžiningumas sudarant vėlesnius ginčo turto perleidimo sandorius nedaro įtakos UAB „Belonesa“ reikalavimo teisės pripažinti tuos sandorius negaliojančiais (ne)buvimui. 

49.                      UAB „Belonesa“ apeliaciniame skunde išreiškė nuomonę, kad pirmosios instancijos teismas neekonomiškai organizavo bylos nagrinėjimą, neoperatyviai ir ne rašytinio proceso tvarka sprendė bylos šalių prašymus, kas lėmė, jog bylos šalys patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas vertina, ar apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindus sudaro tos aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas. UAB „Belonesa“ apeliacinio skundo argumentais dėl padidėjusių bylinėjimosi išlaidų susidarymo nekvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip bylos baigties rezultato, teisėtumas ir (ar) pagrįstumas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti UAB „Belonesa“ teiginių apie galimo bylinėjimosi išlaidų padidėjimo pirmosios instancijos teisme priežastis.

50.                      Ieškovės UAB „Belonesa“ apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl prašymo priimti naujus įrodymus ir bylinėjimosi išlaidų  

51.                      Apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną – 2021 m. spalio 5 d. buvo registruotas ieškovės UAB „Belonesa“ procesinis prašymas priimti ir vertinti naujus informacinio pobūdžio įrodymus apie byloje dalyvaujančių atsakovių tarpusavio sąsajumą. Prašymą pateikusios ieškovės teigimu, teikiami informaciniai duomenys yra reikšmingi vertinant atsakovių, kaip turto įgijėjų pagal byloje ginčijamas turto perleidimo sutartis, veiksmus sąžiningumo aspektu. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija suformavo apeliacinės instancijos teismo poziciją, kad atsakovių vėliau atliktų veiksmų vertinimas sąžiningumo aspektu neturi teisinės prasmės, nes atsakovių sąžiningumas ar nesąžiningumas sudarant vėlesnius ginčo turto perleidimo sandorius nedaro įtakos UAB „Belonesa“ reikalavimo teisės pripažinti tuos sandorius negaliojančiais (ne)buvimui (žr. šios nutarties 104 punktą). Šios teisinės pozicijos pagrindu apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškovės UAB „Belonesa“ prašymo ir atsisako priimti jos teikiamus naujus įrodymus.  

52.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

53.                      Atsakovė UAB „Cibita“ pateikė duomenis apie patirtas 2 420 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškovų apeliacinius skundus. Atsakovės UAB „Cibita“ nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos), todėl atlygintinos jas priteisiant lygiomis dalimis iš apeliantų  (ieškovų) po 605 Eur iš kiekvieno. Kadangi BUAB „ACUMEN“ ir BUAB „SERNETA“ yra bankrutuojantys juridiniai asmenys, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš jų bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Ieškovės UAB „Belonesa“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų rengimą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas, nes tiek ieškovės UAB „Belonesa“ apeliacinis skundas, tiek kitų ieškovų apeliaciniai skundai, kuriuos palaikė ši ieškovė atsiliepimuose, yra atmesti.

54.                      Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi apeliantams (ieškovams) F. R. ir UAB „Belonesa“ buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinius skundus sumokėjimas iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo. Kadangi F. R. ir UAB „Belonesa“ apeliaciniai skundai atmesti, iš jų valstybei priteisiamas atidėtas žyminis mokestis – 8 225 Eur iš F. R. ir 8 150 Eur iš UAB „Belonesa“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cibita“ (juridinio asmens kodas 304612528) iš ieškovo F. R. (Kanados pilietis, gimęs 1937 m. liepos 7 d.) 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cibita“ (juridinio asmens kodas 304612528) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belonesa“ (juridinio asmens kodas 304921670) 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cibita“ (juridinio asmens kodas 304612528) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ACUMEN“ (juridinio asmens kodas 225939560) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cibita“ (juridinio asmens kodas 304612528) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ (juridinio asmens kodas 125327217) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo F. R. (Kanados pilietis, gimęs 1937 m. liepos 7 d.) į valstybės biudžetą 8 225 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Belonesa“ (juridinio asmens kodas 304921670) į valstybės biudžetą 8 150 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Teisėjai                                Gintaras Pečiulis

Asta Radzevičienė

                                        Aldona Tilindienė