Administracinė byla Nr. eI2-4208-631/2023

                                                                           Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00968-2023-3

                         Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. vasario 7 d. gautas pareiškėjos G. G. skundas, kuriuo prašoma: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 23S7905 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir priimti naują sprendimą.

Paaiškina, jog pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, 2018 m. vasario 13 d. jai buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2023 m. vasario 13 d. Artėjant išduoto leidimo galiojimo pabaigos terminui, pareiškėja pateikė prašymą pakeisti jai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau skundžiamu sprendimu atsakovas nusprendė apskritai panaikinti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje esą kelia grėsmę valstybės saugumui. Nurodo, jog atsakovo sprendimas buvo priimtas iš esmės remiantis 2022 m. gruodžio 29 d. gautu Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštu Nr. 18-10818, kuriame nurodoma, jog pareiškėja, pildydama jai pateiktą klausimyną nurodė, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, todėl anot VSD, pareiškėja tuo išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. 

Laiko, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenagrinėjo jokių aplinkybių, neatliko jokio vertinimo, o tik rėmėsi minėtu VSD raštu. Priimant šį sprendimą, nebuvo surinkta jokių įrodymų ar faktų, kurie akivaizdžiai leistų teigti, jog pareiškėja iš tiesų remia Rusijos agresyvią užsienio politiką, ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikai.

Pareiškėja pažymi, kad Lietuvoje gyvena nuo 1979 m. Apie 35 metus dirbo bendrovėje AB „Mažeikių nafta“ (dabar – AB „Orlen Lietuva“), ėjo laboratorijos viršininkės pareigas. Teigia, jog visuomeniniame gyvenime visada elgėsi pareigingai, niekada nėra padariusi jokių teisės pažeidimų. Šiuo metu (nuo 2015 m.) pareiškėja yra senatvės pensininkė. 2019 m. mirė jos sutuoktinis P. G., kuris buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Jis yra palaidotas Mažeikių (Geidžių) kapinėse, šeimos kape. Tame pačiame kape yra palaidotas ir 2016 m. miręs jos sūnus A. G.. Kitas Pareiškėjos sūnus J. G. yra sukūręs šeimą bei taip pat gyvena Mažeikiuose, pareiškėją su sūnumi ir jo šeima sieja labai stiprus ryšys. Teigia, jog pareiškėja kasdien teikia visokeriopą pagalbą savo draugei, kuri serga. Vienintelis pareiškėjos nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas – 3 kambarių butas daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Vertina, jog šios aplinkybės aiškiai rodo, kad pareiškėja save neabejotinai yra susiejusi ir ateityje sieja būtent tik su Lietuva.

Teigia, 2022 m. gruodžio 8 d. ji buvo pakviesta į Telšių migracijos skyrių, kur jai buvo duota užpildyti tam tikrą anketą. Ši anketa buvo lietuvių kalba, todėl ji joje suprato ne viską. Kokiu tikslu buvo būtina jai pildyti šią anketą, niekas jai išsamiai nepaaiškino. Kiek ji pamena, tarp kitų klausimų anketoje buvo ir klausimai dėl karo Ukrainoje, taip pat ir dėl Krymo priklausomybės. Ji suprato, jog dėl Krymo buvo klausiama, kam jis priklauso dabar, todėl atsakė, kad Krymas dabartiniu metu priklauso Rusijai. Be to, pareiškėjos teigimu, anketoje taip pat buvo klausiama, ar ji pritaria Rusijos karui prieš Ukrainą, ji į tai atsakė, kad ne, kadangi šiam karui ji nepritaria. Tik vėliau pareiškėja suprato, kad dėl Krymo priklausomybės jos iš tiesų buvo klausiama, kam Krymas turi priklausyti teisiškai. Teigia, jog pareiškėja neabejotinai supranta, kad teisiškai Krymas priklauso Ukrainai. Taip pat pareiškėja nurodo, kad Lietuvos nepriklausomybę ji pripažįsta besąlygiškai, niekada neužsiėmė ir neužsiima jokia veikla prieš Lietuvą ir jos valstybingumą, kita vertus, niekada niekur, taip pat ir socialiniuose tinkluose, nėra pasisakiusi ir už Rusijos agresyvią politiką. Laiko, jog iš nurodyto akivaizdu, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, yra visiškai neatsižvelgęs į pareiškėjos poziciją, taip pat susiklosčiusius jos ryšius su Lietuvos Respublika, visiškai nevertino fakto, kad ji Lietuvoje gyvena virš 40 metų, o tai reiškia, kad čia pragyveno absoliučiai didžiąją savo gyvenimo dalį. Taip pat vertina, jog yra neatsižvelgta į tai, kad Lietuvoje pareiškėja yra užauginusi savo vaikus, vieną jų miręs ir palaidotas Lietuvoje, taip pat pareiškėja čia yra palaidojusi ir savo mirusį sutuoktinį.

Vertina, jog apart to, kad pareiškėja VSD jai pateiktame klausimyne yra nurodžiusi, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, skundžiamame sprendime nenurodoma jokių kitų faktais pagrįstų aplinkybių, kad pareiškėja apskritai kada nors ir kokiais nors veiksmais yra išreiškusi priešiškumą Lietuvos Respublikai bei palankumą Rusijos Federacijos dabartiniam režimui arba, kad turi ryšių su Rusijos Federacijos jėgos struktūromis, dėl ko ji galėtų būti panaudota, esą, kaip potencialus verbavimo taikinys. Taip pat nurodo, jog skundžiamas sprendimas neatitinka ir teisėtumo reikalavimų. Kadangi atsakovas visiškai formaliai vertino VSD apie pareiškėją pateiktus duomenis, bei esant akivaizdžiam jų nepakankamumui ir abejotinam pagrįstumui, neprašė jų patikslinti ar papildyti. Tai, pasak pareiškėjos, turėtų reikšti ir tai, kad skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais).

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Migracijos departamentas gavo VSD raštą Nr. 18-10818, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Migracijos departamento klausimyne, pateikdama prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, pareiškėja, atsakydama į klausimą, kam priklauso Krymas, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, pareiškėja deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos skundo teiginiai yra nepagrįsti. Pažymi, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Taip pat pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos užpildytame ir pasirašytame klausimyne tie patys klausimai buvo išdėstyti lietuvių ir rusų kalbomis, todėl pareiškėja klausimyne atsakė į jai suprantama kalba išdėstytus klausimus. Taip pat Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad ji nesuprato klausimo apie Krymo priklausomybę. Pareiškėja nenurodo, kad Migracijos departamento darbuotojų būtų prašiusi padėti atsakyti į klausimyno klausimus ar paaiškinti klausimyno klausimus. Mano, kad net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, būtent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras. Vertina, jog klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiška, nedviprasmiška, atsakymas į ją leidžia identifikuoti asmens pažiūras, vertybes. Tai, kad pareiškėja nesuprato užduodamų klausimų tikslo, šiuo atveju nėra reikšminga, nes VSD vertino pareiškėjos nurodytus atsakymus.

Mano, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl laiko, kad sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pažymi, kad iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos vertinimą, todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Laiko, jog tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ši grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo.

Nurodo, jog pareiškėjos skundo argumentas, kad jos su Rusija nesieja jokie socialiniai ryšiai, ji neturi ten pažįstamų ir turto, nagrinėjamu atveju nėra aktuali bylai aplinkybė, nes bylos pagrindas yra susijęs su Lietuvos saugumu, be to, tai nepaneigia Migracijos departamento išvadų. Pažymi, kad ginčijamame sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jos šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, bei nustatyta, kad pareiškėjos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog VSD vertinimu, pareiškėja, deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, Pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausioje – 2022 metų.

Pažymi, jog grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos pažiūros gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti ir gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip galinti kelti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai, taip pat išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėja reziduoja Lietuvoje nuo 1982 metų ir kiti nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Tai, kad ankstesniais laikotarpiais pareiškėjai buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvoje, savaime nereiškia, kad dabartinėje situacijoje (Rusijos karinės agresijos sąlygomis) leidimas nuolat gyventi pareiškėjai turėjo būti pratęstas automatiškai. Esant nurodytoms aplinkybėms, laiko, kad jos interesas atvykti ir gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas tuo, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo pareiškėjai buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvoje.

VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo savo kompetencijos. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 23S7905, kuriuo Migracijos departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog G. G. leidimas nuolat gyventi Nr. 7429067 buvo išduotas 2018 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Išduotas leidimas nuolat gyventi galiojo iki 2023 m. vasario 13 d.

G. G. 2023 m. sausio 5 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

2022 m. gruodžio 29 d. Migracijos departamentas gavo VSD raštą Nr. 18-10818, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, VSD atliko G. G. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. G. G., pildydama Migracijos departamento pateiktą klausimyną nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, G. G., deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad G. G. remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Migracijos departamentas pagrindu, jog pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, priėmė 2023 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 23S7905, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento 2023 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 23S7905 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

Įstatymo 35 straipsnyje nurodyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Aprašas) reglamentuoja užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimą bei šių prašymų priėmimą, įvertinimo, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar keitimo sąlygas ir ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų.

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, įpareigojančiomis VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2022 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 18-10818 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kuriame nurodoma, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėja, deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. VSD vertinimu. tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Migracijos departamentas laikosi nuomonės, jog priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas argumentuoja, jog nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panašiais atvejais formuluoja praktiką, jog privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Teismas taip pat yra nurodęs, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTRĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

Teismo vertinimu, atsakovas nesiekė išsamiai ištirti ginčo situacijos, esant akivaizdžiam įrodymų nepakankamumui ir pagrįstumui, neprašė jų patikslinti ar papildyti, nesuteikė pareiškėjai galimybių pateikti paaiškinimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, jog pareiškėja Lietuvoje nuolat gyvena nuo 1982 metų, nuolat ir periodiškai tęsdavo leidimą gyventi Lietuvoje. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai buvo išduodamas (keičiamas) kas penkeri metai. Paskutinį kartą toks leidimas jai buvo išduotas 2018 m. vasario 13 d., bei galiojo iki 2023 m. vasario 13 d. Vienintelis pareiškėjos nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas – Žemaitijos g. 26-39, Mažeikiuose.

Pažymėtina, kad pareiškėja didžiąją savo gyvenimo dalį pragyveno Lietuvoje, čia dirbo, sukūrė šeimą, augino vaikus. 2019 m. mirė jos sutuoktinis P. G., kuris buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Mažeikių (Geidžių) kapinėse yra palaidotas ir pareiškėjos sūnus A. G., ir sutuoktinis. Kitas pareiškėjos sūnus J. G., Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi, yra sukūręs šeimą, bei taip pat gyvena Mažeikiuose, netoli pareiškėjos. Pareiškėja teigia, jog ją su sūnumi ir jo šeima sieja glaudus ryšys. 

Taigi, sutiktina su pareiškėjos nuomone, jog Migracijos departamentas neatsižvelgė į pareiškėjos ilgalaikius, nuolatinius bei stiprius socialinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius būtent su Lietuva. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėja yra senyvo pensijinio amžiaus (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, kad ji turėtų turto Rusijos Federacijoje, ar šeimą, artimus giminaičius Rusijoje, todėl jos išsiuntimas į Rusijos Federaciją pareiškėjai sukeltų itin neigiamas pasekmes.

Atkreiptinas dėmesys, jog skunde pareiškėja aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog Rusijos karo prieš Ukrainą ji niekada nepalaikė, taip pat nurodė ir Migracijos departamento anketoje. Pareiškėja teigia, kad Lietuvos nepriklausomybę ji pripažįsta besąlygiškai, niekada neužsiėmė ir neužsiima jokia veikla prieš Lietuvą ir jos valstybingumą, niekada niekur nėra pasisakiusi ir už Rusijos agresyvią politiką. Išskyrus tai, kad pareiškėja jai pateiktame klausimyne yra nurodžiusi, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, į bylą nepateikta ir nei Migracijos departamentas, nei Valstybės saugumo departamentas nenurodo jokių kitų faktais pagrįstų aplinkybių, kad pareiškėja apskritai kada nors ir kokiais nors veiksmais yra išreiškusi priešiškumą Lietuvos Respublikai bei palankumą Rusijos Federacijos režimui arba, kad turi ryšių su Rusijos Federacijos jėgos struktūromis. Šiuo atveju į byla nėra pateikta kitų, papildomų įrodymų, kurie suponuotų išvadą, jog pareiškėja realiai ir akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekanti plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Valstybės saugumo departamento rašte pateikta informacija. Sprendžiant pareiškėjos leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo klausimą buvo nustatytos (nurodytos Sprendime) faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjos gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukme, santuoka, vaikais, gyvenamąja vieta, taip pat tai, kad pareiškėja dirbo Lietuvos Respublikoje ir gyveno tikrai ilgą laiką. Tačiau Sprendime nėra paaiškinta, kokią reikšmę turėjo šios faktinės aplinkybės ginčijamo Sprendimo priėmimui, kaip jos buvo vertinamos.

Iš byloje esančių dokumentų analizės galima daryti išvadą, kad pareiškėjos tariamai keliama grėsmė valstybės saugumui iš esmės nustatyta, tik atsižvelgus į pareiškėjos atsakymą į klausimą, kam priklauso Krymas. Teismas pažymi, kad anketoje suformuluotas klausimas ją pildantiems asmenims gali sukelti tam tikras abejones dėl jo turinio, ką pareiškėja ir nurodė skunde. Migracijos departamento atsiliepime teigiama, kad formuluotė „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“ kaip tik ir rodo, kad klausimas ne geografinis, ne apie tai, kas dabar yra okupavęs, faktiškai dabar valdo ar pan. Krymą, o būtent - kaip asmuo mano, kokia yra jo asmeninė pozicija, kokios valstybės dalis yra Krymas. Šis atsakovo argumentas atskleidžia klausimo esmę, tačiau kartu parodo ir tai, kad klausimas gali būti suprantamas įvairiai, ir gali būti reikalingas papildomas paaiškinimas dėl jo turinio (o, kaip skunde nurodė pareiškėja, pagalba pildant klausimyną jai nebuvo suteikta). Teismo vertinimu formuluotės „Jūsų nuomone“ nepakanka, kad klausimas būtų visiškai aiškus, ypač įvertinus pareiškėjos amžių, sveikatos būklę, turimą išsilavinimą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, pildydama klausimyną, aiškiai nurodė savo poziciją, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 2 dalį, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Administracinių teismų praktikoje pažymėta, jog tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (žr. 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015 ir kt.).

Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, taip pat ir užtikrinant asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-858-737/2010, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014, 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-708/2013, 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-878/2013, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą ir priimdamas sprendimą, turi išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės situacijai objektyviai išnagrinėti ir kritiškai, nešališkai jas įvertinti, sprendimą pagrįsti taip, kad nekiltų abejonių dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo. Akcentuotina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje (žr. 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3565-968/2021).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateikti įrodymai nepatvirtina pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių kompetentingos institucijos padarytą išvadą, taip pat nėra duomenų, kad institucijos siekė išsiaiškinti tikrąją pareiškėjos poziciją, atsižvelgiant į atsakymų klausimyne prieštaringumą

Įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus laikytina, jog skundžiamas sprendimas nebuvo priimtas vadovaujantis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimo priėmimo metu nebuvo atsižvelgta į susiklosčiusių aplinkybių visumą. Todėl teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstai suvaržo (apriboja) pareiškėjos teises ir pažeidžia jos teisėtus lūkesčius. 

Įvertinusi individualias šios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas, priimdamas 2023 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 23S7905 nesilaikė gero viešojo administravimo principo. Esant tokiai situacijai, pripažintini pagrįstais pareiškėjos argumentai, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, jame išdėstytų faktinių aplinkybių nesusiejo su taikomomis teisės normomis ir neindividualizavo situacijos. Atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes jame nėra tinkamai įvertintos visos faktinės aplinkybės. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, teisėjų kolegijos nuomone, yra esminiai, administracinis aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl skundo reikalavimas patenkinamas ir Migracijos departamento 2023 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. 23S7905 panaikinamas.

Pareiškėja taip pat reiškia išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos G. G. prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei teismui panaikinus Migracijos departamento 2023 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 23S7905, šis pareiškėjos prašymas taip pat laikytinas pagrįstu, todėl patenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos G. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 23S7905, kuriuo buvo nuspręsta G. G. panaikinti leidimą nuolat gyventi.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos G. G. prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                              Gitana Butrimaitė

Jolita Rasiukevičienė

 Vita Valeckaitė