Teikimas (Skundas) Nr. TS-21-537/2022

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00048-2017-3

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2.  

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 28 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl 2022 m. sausio 27 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-150 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Teismas

n u s t a t ė:

N. R. M. prašo panaikinti skundžiamą 2022 m. sausio 27 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04/150 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pagrindiniai skundo argumentai:

1. Komisija teigia, kad jis nepalaiko ryšių su artimaisiais, tačiau tai yra netiesa. Jis skambina žmonai, vaikui. Artimieji jam padeda finansiškai, buvo išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus;

2. netiesa, kad Marijampolės pataisos namuose nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose;

3. Komisija akcentavo tai, jog jis anksčiau buvo teistas ir tai rodo polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei ir visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Visa tai įvertino teismas, jam skirdamas bausmę. Be jokių argumentų pateiktas teiginys, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals;

4. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 51 iki 43 balų. Tai yra ženkli pažanga, tačiau Komisija to neįžvelgė;

5. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės laiką, o tai sudaro faktinį lygtinio paleidimo pagrindą. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja daugumoje socialinės reabilitacijos programų, išėjęs į laisvę turės kur dirbti bei gyventi.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad susipažinus su nuteistąjį charakterizuojančia medžiaga, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikų vertinimo rezultatais, nustatytais kriminogeniniais veiksniais, daroma išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo.

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, jog R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas Norvegijos K. B. apeliacinio teismo 2017-03-31 nuosprendžiu už Baudžiamojo kodekso 232 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą nusikalstamą veiką, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-05 nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje numatyta bausme ir nustatyta suderinta 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2015-10-30, bausmės pabaiga – 2024-01-30. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai ir 3 dienos.

Komisija skundžiamą sutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, jog asmuo nuteistasis vieną kartą baustas drausmine tvarka. Nors nuobauda šiuo metu negaliojanti, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, galima teigti, kad nuteistasis nesulaukia artimųjų palaikymo, kitų artimų ryšių šiuo metu nepalaiko. Pagal pateiktą pažymą, nuteistasis nuo atvykimo 2021-09-17 į Marijampolės pataisos namus socialinės reabilitacijos programose nedalyvavo. Asmuo anksčiau teistas 7 kartus. Šis teistumas 8. Pirmą kartą teistas 16 m. Nuteistajam buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos, lygtinis paleidimas, tačiau asmuo išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Komisija atsižvelgė į šiuos kriminogeninius veiksnius: ankstesnė nusikalstamo elgesio veika; apsunkinti socialiniai ryšiai; mąstymo lankstumo stoka. Komisija nurodė, kad neatliktos bausmės dalis dar yra gana didelė, t. y., 2 metai ir 3 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Nuteistasis nurodo, kad Komisija teigia, kad jis nepalaiko ryšių su artimaisiais, tačiau tai yra netiesa. Jis skambina žmonai, vaikui. Artimieji jam padeda finansiškai, buvo išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus.

Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog nuteistasis turi tris seseris, tačiau ryšius palaiko tik su viena iš jų. Su motina ryšių nepalaiko. Iš pirmosios santuokos turi dukrą, su kuria nebendrauja. Ryšius palaiko su paskutinės sugyventinės ir jo bendra dukra. Interviu metu nuteistasis pasakojo, kad išgyvena santyki krizę. Žmona viską išpardavė ir pabėgo į Vilnių. Su buvusia sugyventine bendrauja tik dėl dukros, bet labai retai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog galima teigti, kad nuteistasis nesulaukia artimųjų palaikymo, kitų artimų ryšių nepalaiko. Komisija skundžiamame nutarime pakartojo minėtą socialinio tyrimo išvadoje esančią frazę. Teismo vertinimu, nurodyti faktai dėl bendravimo su artimaisiais yra pasakyti paties nuteistojo, todėl vertinti, kad socialinio tyrimo išvados rengėjai ir Komisijos nariai juos nurodė netiksliai nėra pagrindo.

Skunde nurodoma, jog netiesa, kad nuteistasis Marijampolės pataisos namuose nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose.

Susipažinus su asmens byloje esančiais duomenimis, nenustatyta, kad nurodytas Komisijos teiginys yra klaidingas ir, kad nuteistasis nuo atvykimo į Marijampolės pataisos namus (2021 m. rugsėjo 17 d.) būtų dalyvavęs socialinės reabilitacijos programose.

Dar vienas skundo argumentas – Komisija akcentavo tai, jog nuteistasis anksčiau buvo teistas ir tai rodo polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei ir visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Visa tai įvertino teismas, jam skirdamas bausmę. Be jokių argumentų pateiktas teiginys, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtą būti sumenkinama ir sprendžiama visų nuleistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje, ką Komisija ir padarė. Nesutinkama su nuteistojo nuomone, kad be jokių argumentų pateiktas Komisijos teiginys, kad asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, darant tokią išvadą buvo vertinta daugybė faktų, pvz. drausminės nuobaudos turėjimas, asmeninės savybės, kriminogeniniai veiksniai ir kt.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 51 iki 43 balų. Tai yra ženkli pažanga, tačiau Komisija to neįžvelgė.

Teismo vertinimu, nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo nuo 51 iki 43 balų negalima vertinti kaip akivaizdžios pažangos mažinant minėtą riziką.

Dar vienas skundo argumentas – nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės laiką, o tai sudaro faktinį lygtinio paleidimo pagrindą. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja daugumoje socialinės reabilitacijos programų, išėjęs į laisvę turės kur dirbti bei gyventi.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys faktai nesudaro lygtinio paleidimo pagrindo. Turi būti vertinama aplinkybių visuma, kas šiuo atveju ir buvo padaryta bei priimtas pagrįstas sprendimas nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo. Nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, Nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę asmuo.

Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą būtina įvertinti ne tik tai, ar yra formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet reikia įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, sprendžiant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, režimo reikalavimų laikymusi. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į asmens byloje esančius duomenis, galima daryti išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl pritariama Komisijos nutarime išdėstytai analogiškai pozicijai.

Pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

N. R. M. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas                                                                         Raimundas Krušinys