Civilinė byla Nr. e2A-505-1120/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00119-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.6; 3.3.1.18.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tauraganas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“ dėl avanso priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tauraganas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Atenergo“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė:
1) priteisti 49 143,11 Eur dydžio negrąžintą avansą; 2) priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi, įsiteisėjusia
2020 m. sausio 17 d., ieškovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nemokumo administratorei vykdant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) nustatytas pareigas ir analizuojant ieškovės sudarytus sandorius, nustatyta, kad 2009 m. vasario 20 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paslaugų sutartis Nr. 01 (toliau – ir Paslaugų sutartis), pagal kurią ieškovė, kaip užsakovė, susitarė su atsakove, kaip paslaugų teikėja (vykdytoja), dėl konsultavimo ir informacinių paslaugų teikimo. Pagal Paslaugų sutartį atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės užsakymą suteikti konsultacines ir informacijos teikimo atlygintinas paslaugas – tai vėjo jėgainių projektavimo, dokumentų ruošimo bei kitais klausimais, kurie susiję su vėjo jėgainių projektų ruošimu ir įgyvendinimu, žemės paskirties keitimo į kitos paskirties žemę vėjo jėgainių statybai, žemės grunto tyrimo klausimais, poveikio aplinkai vertinimo klausimais, sanitarinių apsaugos zonų nustatymo klausimais, detaliojo plano ruošimo klausimais, vėjo jėgainių statybai reikalingų leidimų ir licencijų gavimo, finansavimo ir kitais klausimais, atstovauti teismuose ir ginti įmonės interesus, susijusius su vėjo jėgainių projektų ruošimu (Paslaugų sutarties 1.1 punktas). Šalys susitarė, kad visa bendra paslaugų kaina yra 280 000 Lt (81 093,60 Eur), o šią paslaugų kainą ieškovė apmoka pasirašius Paslaugų sutartį avansiniais apmokėjimais pagal atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras (Paslaugų sutarties 3.2 punktas). Taip pat pagal Paslaugų sutarties 4.1.3 punkto nuostatas atsakovė įsipareigojo ieškovės reikalavimu pranešti jai visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą.
3. Pažymėjo, kad nemokumo administratorei aiškinantis Paslaugų sutarties nuostatų vykdymo aplinkybes, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė atsakovei avansiniais mokėjimais taip, kaip ir numatyta Paslaugų sutarties 3.2 punkte, į atsakovei priklausančią banko sąskaitą pervedė 79 247,68 Eur, o atsakovė per tą patį laikotarpį grąžino ieškovei 1 231,23 Eur. Analizuojant ieškovės atsakovei avansiniais mokėjimais pervestų lėšų teisinį pagrindą, išsiaiškinta, jog atsakovė grįsdama jai pervestų avansinių mokėjimų kilmę, ieškovei išrašė PVM sąskaitas faktūras, o tiksliau: 2009 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ATN
Nr. 0000001, 2009 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GAA Nr. 0747812, 2010 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ATN Nr. 0000003, 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą
Nr. TND 0000363 atitinkamai 30 000 Lt (8 688,60 Eur), 49 350 Lt (14 292,74 Eur), 18 150 Lt
(5 256,60 Eur), 49 143,11 Eur sumos. Pažymėjo, kad 2009 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros, serija ATN Nr. 0000001, 2009 m. sausio 15 d. PVM sąskaitos faktūros, serija GAA
Nr. 0747812, 2010 m. liepos 5 d. PVM sąskaitos faktūros, serija ATN Nr. 0000003, pagrindu suteiktų paslaugų fakto ir už jas atliktų avansinių apmokėjimų ieškovė neginčija. Tuo tarpu 2020 m. sausio 3 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. IND 0000363 išrašyta jau tuo metu, kai buvo teisme nagrinėjama byla dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė teigė, jog šią PVM sąskaitą faktūrą atsakovė išrašė fiktyviai, siekdama išvengti prievolės grąžinti ieškovei sumokėtą avansą. Atsakovė nepateikė duomenų, kokios ir už kokią sumą iš tiesų pagal Paslaugų sutartį buvo suteiktos paslaugos, nėra galimybės spręsti, kad atsakovės 2020 m. sausio 3 d. nurodytoje PVM sąskaitoje faktūroje
Nr. IND 0000363 nurodyta 49 143,11 Eur suma yra pagrįsta ir gali būti padengta išankstiniais ieškovės atliktais mokėjimais, juo labiau, jog paskutiniai atsakovės darbai, kuriuos ji privalėjo įvykdyti ieškovės naudai, buvo atlikti tik 2016 metais.
4. Pabrėžė, kad atsakovės išrašytos 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. IND0000363 turinys ir jos pagrindu suteiktų paslaugų faktas, kiekis ir mastas buvo teisiškai įvertinti tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo, kai buvo sprendžiamas atsakovės ieškovės bankroto byloje pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Priteisė BUAB „Tauraganas“ iš UAB ,,Atenergo“ 49 143,11 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje vyksta dėl Paslaugų sutarties vykdymo. Paslaugų sutartimi šalys susitarė dėl konsultavimo ir informacinių paslaugų teikimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė konsultavimo ir informacinių paslaugų
už 49 143,11 Eur sumą ieškovei neatliko.
7. Teismas sutiko su ieškovės pozicija dėl prejudicinių faktų taikymo šioje byloje. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi tenkino BUAB „Tauraganas“ nemokumo administratorės prašymą ir nepatvirtino UAB „Atenergo“ 3 712,54 Eur finansinio reikalavimo UAB „Tauraganas“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.e2-1192-881/2020 buvo nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės 3 712,54 Eur kreditinio reikalavimo patvirtinimo. Šis ginčas ir šios bylos ginčas kildinami iš 2020 m. sausio 3 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros
Nr. IND 0000363 49 143,11 Eur sumos, kurioje nurodyta: „Pagal paslaugų sutartį
Nr. (2009-02-20)“.
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartyje konstatavo, kad 2020 m. sausio 3 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. IND 0000363 49 143,11 Eur sumai, kurioje nurodyta: „Pagal paslaugų sutartį Nr. (2009-02-20)“, išrašyta jau tuo metu, kai teisme buvo nagrinėjama byla dėl UAB „Tauraganas“ bankroto bylos iškėlimo. Kreditorė UAB „Atenergo“ nei nemokumo administratorei, nei teismui, nagrinėjančiam finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, nepateikė už 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. IND 0000363 nurodytą sumą pagal 2009 m. vasario 20 d. paslaugų sutartį suteiktų paslaugų ataskaitos, nepateikė jokių įrodymų, kad paslaugų sutartyje nurodytos paslaugos už nurodytą sumą bankrutuojančiai UAB „Tauraganas“ apskritai buvo suteiktos. Nesant duomenų, kokios ir už kokią sumą iš tiesų pagal 2009 m. vasario 20 d. paslaugų sutartį buvo suteikta paslaugų, teismo vertinimu, nėra galimybės nuspręsti, kad kreditorės UAB „Atenergo“ 2020 m. sausio 3 d. pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. IND 0000363 nurodyta 49 143,11 Eur suma yra pagrįsta ir gali būti padengta išankstiniais bankrutuojančios UAB „Tauraganas“ atliktais mokėjimais.
9. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 21 d. nutarties 25 punkte konstatavo, kad minėta PVM sąskaita faktūra Nr. IND 0000363 išrašyta 2020 m. sausio 3 d., o paskutiniai veiksmai, susiję su žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patikrinimu, vadovaujantis apeliantės pateiktais naujais įrodymais, buvo atlikti 2016 metais. Taigi nesutampa apeliantės išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir pateiktuose naujuose įrodymuose užfiksuotų darbų (suteiktų paslaugų) laikotarpiai, o pačioje PVM sąskaitoje faktūroje apskritai nėra nurodyta, už kokias konkrečias paslaugas pagal šalių sudarytą paslaugų sutartį ji išrašyta.
10. Teismas sprendė, kad šios Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo konstatuotos faktinės aplinkybės įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose yra teisiškai reikšmingos šioje byloje, nes atsakovė įrodinėja, jog ji tuos pačius darbus atliko pagal tą pačią PVM sąskaitą faktūrą Nr. IND 0000363, išrašytą 2020 m. sausio 3 d.
11. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje atsakovė savo paaiškinimu papildomai įrodinėja, jog ieškovė pagal Paslaugų sutartį planavo įsigyti vėjo jėgaines, už kurių įsigijimą atsakovė sumokėjo 2012 m. rugsėjo 17 d. tarptautinį pavedimą 130 000 JAV dolerių sumos, sumokėtą XAL SRL už vėjo jėgaines, nurodydama, kad ši įmonė bankrutavo. Tačiau atsakovės kiti prievoliniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovės atstovo paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei nustatyti, kad ieškovė turėtų prisidėti prie atsakovės patirtų nuostolių įsigyjant vėjo jėgaines. Ši aplinkybė neįrodyta taikant sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje.
12. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų (šalių susirašinėjimo dokumentų, pasiūlymų pateikimų ir kt.), leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovė buvo priėmusi atsakovės pasiūlymą įsigyti konkrečią vėjo jėgainę. Juridinių asmenų registro pažymėjimas įrodo, jog A. M. vadovavo ieškovei nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. spalio 23 d., todėl byloje įrodyta, kad ginčo sutarties sudarymo metu ieškovei ir atsakovei vadovavo tas pats asmuo A. M.. Iš atsakovės atstovo paaiškinimo teismas nustatė, kad atsakovė vykdo veiklą ne tik su nemokumo administravimu, bet ir veiklą, susijusią su vėjo jėgainių įsigijimu ir montavimu, todėl byloje neįrodyta, kad ieškovė pagal paslaugų sutartį taip pat ketino įsigyti vėjo jėgaines, kurių įsigyti nepavyko dėl atsakovės nurodyto pirkimo pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. tarptautinį pavedimą
130 000 JAV dolerių sumos, sumokėtą XAL SRL, kaip nurodo atsakovo atstovas šių jėgainių pervežimo įmonei. Pagal Paslaugų sutartį atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės užsakymą suteikti konsultacines ir informacijos teikimo atlygintinas paslaugas – tai vėjo jėgainių projektavimo, dokumentų ruošimo ir kitais klausimais, kurie susiję su vėjo jėgainių projektų ruošimu ir įgyvendinimu, žemės paskirties keitimo į kitos paskirties žemę vėjo jėgainių statybai, žemės grunto tyrimo klausimais, poveikio aplinkai vertinimo klausimais, sanitarinių apsaugos zonų nustatymo klausimais, detaliojo plano ruošimo klausimais, vėjo jėgainių statybai reikalingų leidimų ir licencijų gavimo, finansavimo ir kitais klausimais, atstovauti teismuose ir ginti įmonės interesus, susijusius su vėjo jėgainių projektų ruošimu (Paslaugų sutarties 1.1 punktas).
13. Pažymėjo, kad šalių santykiams, kylantiems iš paslaugų teikimo, vadovaujantis CK 6.724 straipsniu, mutatis mutandis, taip pat taikomos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, todėl kilus ginčui dėl atliktų darbų apimties teisiškai reikšminga yra aplinkybė, susijusi su atliktų darbų perdavimu užsakovui. Šioje byloje neįrodyta, jog atsakovė, dar laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. gavusi avansinius mokėjimus 79 247,68 Eur sumos, perdavė atliktus darbus ieškovei pagal prieš pat ieškovei bankroto bylos iškėlimą išrašytą 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IND 0000363 49 143,11 Eur sumos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagal CPK
178 straipsnį nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles neįrodė darbų atlikimo fakto, jų apimties, kainos ir kokybės, nes byloja nėra pateikto atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto ar kitų įrodymų dėl darbų apimties pagal paslaugų sutartį.
14. Teismas priteisęs ieškovei iš atsakovės 49 143,11 Eur sumą skolos, nurodė, jog atsakovė privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio – 6 procentų dydžio – metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei priteisė iš atsakovės
6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Atenergo“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo
2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sudarytą paslaugų sutartį, neatskleidė sutarties sąlygų esmės ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė, kaip atsakovės prievolė pagal Paslaugų sutartį turėtų būti kvalifikuojamas pagal jos įvykdymo pobūdį, kokia šalių sutartų paslaugų apimtis, paslaugų teikimo terminai, kas nagrinėjamu atveju ir lėmė klaidingas teismo išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, įrodinėjimo pareigos apimties ir jos paskirstymo šalims klausimų, galiausiai – ar atsakovo prievolė įvykdyta tinkamai, ar ne. Mano, kad dėl šių priežasčių, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.
15.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, įrodinėjimo pareigos apimtį ir netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės prievolė neįvykdyta tinkamai. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai konstatavo, jog dalies paslaugų pagal ginčo sutartį apeliantas nesuteikė. Šalys nesusitarė dėl konkrečios paslaugų apimties, ieškovė, pareiškusi reikalavimą grąžinti sumokėtus už nesuteiktą paslaugų dalį pinigus, privalėjo įrodyti, kad atsakovė neužtikrino reikiamo rūpestingumo laipsnio, kokių konkrečiai paslaugų ar jų dalies atsakovė nesuteikė. Tuo tarpu ieškovė nagrinėjamoje byloje ne tik, kad šių faktinių aplinkybių neįrodė, bet apskritai jų net ir neįrodinėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
15.3. Pažymi, kad pagal šalių sudarytos Paslaugų sutarties 3.3. punktą „užsakovui nepateikus raštiškų prieštaravimų dėl suteikiamų paslaugų, skaitoma, kad vykdytojas paslaugas suteikė tinkamai“. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo Paslaugų sutarties sudarymo 2009 m. vasario 20 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d. paslaugas pagal sutartį teikė. Byloje neginčytinai nustatyta (to neginčijo ir ieškovė), kad kompetentingoms institucijoms dar 2014 m. rugpjūčio 4 d. buvo pateiktas žemės sklypo (kadastrinio
Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detalusis planas su visais priedais. Šiuo momentu – detaliojo plano pateikimu pasirašymui atsakingai institucijai – šalys ir buvo apsibrėžusios baigiamąjį paslaugų teikimo momentą (Paslaugų sutarties 3.4. punktas). Visas iki šio momento suteiktas paslaugas šalys įvertino 280 000 Lt kaina. Tuo tarpu tiek ieškovė, tiek ir jos suklaidintas pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai suskaidė atsakovės atliktas paslaugas į suteiktas iki 2016 metų, kuomet atsakovės buvo atlikti paskutiniai veiksmai dėl detaliojo plano, ir po to bei iki 2020 m. sausio 3 d., kuomet buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. IND 0000363. Šalys nebuvo sutarusios konkrečios paslaugų apimties ir turinio, bet buvo sutarusios tik konkrečią kainą už visas paslaugas, kokios jos bebūtų suteiktos per sutartimi apibrėžtą laikotarpį iki detaliojo plano pateikimo pasirašymui atsakingai institucijai, kuris įvyko 2014 m. rugpjūčio 4 d.
15.4. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, paskutinius mokėjimus, atliktus po 2014 m. rugpjūčio 4 d. (iš viso 49 143,11 Eur), nepagrįstai vertino, kaip avansinius, nes realiai visos paslaugos, kurias atsakovė buvo įsipareigojusi suteikti, atliekant šiuos mokėjimus, jau buvo suteiktos.
15.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė aplinkybei, kad šalys nepasirašė darbų / paslaugų priėmimo–perdavimo akto. Nors priėmimo–perdavimo aktas nebuvo surašytas, paslaugų suteikimą patvirtina atsakovės parengti sutarties dokumentai, aplinkybės, kad ieškovė nereiškė jokių pretenzijų, nenutraukė sutarties bei tai, jog detalus planas buvo pateiktas valstybinei teritorijų priežiūrą atliekančiai institucijai. Be to, kaip jau minėta, ieškovė dėl dalies suteiktų paslaugų ir jų kainos, net ir nesant jokio atliktų darbų akto, reikalavimų atsakovei nereiškė ir neginčijo, kas įrodo, jog tokia šalių praktika šalims buvo priimtina. Todėl tokio akto nebuvimas, nepaneigia, jog atsakovė tinkamai įvykdė paslaugų teikimo sutartį (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).
15.6. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2953-653/2020, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1192-881/2021, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai. Šių bylų reikalavimų dalykas (pareikšti reikalavimai), o kartu ir teisinis bei faktinis pagrindas (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami esminiai reikalavimai) skiriasi.
15.7. Pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad ieškovės reikalavimai yra pareikšti praleidus CK 6.667 straipsnio 2 dalyje numatytą ieškinio senatį ir šiuo pagrindu taip pat ieškinį atmesti.
16. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
16.1. Pažymi, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose ir pateiktuose prieduose išvardina visą eilę atliktų darbų. Tačiau atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad tokias paslaugas ieškovė užsakė. Be to, ieškovės nuomone, apeliantės išvardinti darbai negali būti kvalifikuojami kaip konsultacinės paslaugos. Atsakovės išvardinti darbai tai yra įvairių dokumentų paruošimas, tyrimų užsakymas, teisinės išlaidos ir pan., tačiau kaip pripažįsta pati apeliantė, detaliojo plano parengimas iš esmės nebuvo atsakovo prievolė, nes atsakovė įsipareigojo tik teikti konsultacijas dėl tokio plano parengimo ir pateikimo atitinkamoms institucijoms pasirašyti.
16.2. Teigia, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdama apeliacinį skundą neįrodė, kad ieškovė iš atsakovės užsakinėjo kokias nors konsultacijas ir jas gavo.
16.3. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai vadovavosi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Ieškovė negalėjo įrodyti, kad neužsakinėjo konsultavimo paslaugų, todėl būtent apeliantė turėjo įrodyti, kad konsultavimo paslaugos buvo užsakytos ir suteiktos. Aplinkybė, jog ieškovė niekada nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl paslaugų kokybės ir / ar apimties, nenutraukė sutarties, nereikalavo pateikti kokių nors paslaugų teikimo ataskaitų ar detalizacijų, jokių būdu negali reikšti, jog paslaugas vykdytojas suteikė tinkamai ir visa apimtimi, kadangi ieškovė negalėjo reikšti pretenzijų ar reikalauti ataskaitų dėl paslaugų, kurių neužsakinėjo.
16.4. Pažymi, kad iš su ieškiniu pateiktu UAB „Tauraganas“ banko sąskaitos išrašų matyti, kad apeliantės nurodytu laikotarpiu (t. y. po 2014 m. rugpjūčio 4 d.) ieškovė neatliko jokių mokėjimų atsakovei, priešingai atsakovė atlikdavo mokėjimus ieškovei, dalyje mokėjimų nurodant, kad tai yra avanso grąžinimas. Be to, dalis ieškovės atliktų avanso mokėjimų
(60 000 Eur sumoje) buvo atlikta apskritai ne kaip avansinis apmokėjimas už konsultavimo paslaugas, bet kaip avansinis apmokėjimas už vėjo jėgainę ir transportavimą: 2012 m. rugsėjo 16 d. avansinis apmokėjimas už vėjo jėgainę ir transportavimą 2 000 Eur, 2012 m. rugsėjo
17 d. avansinis apmokėjimas už vėjo jėgainę ir transportavimą 28 000 Eur, 2012 m. spalio
2 d. avansinis apmokėjimas už vėjo jėgainę ir transportavimą 30 000 Eur. Byloje nėra jokių dokumentų įrodančių, kad avansiniai apmokėjimas už vėjo jėgainę ir transportavimą būtų įskaityti kaip mokėjimai pagal konsultavimo sutartį.
16.5. Ieškovės nuomone teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendime nurodytos Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo konstatuotos faktinės aplinkybės įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose yra teisiškai reikšmingos šioje byloje, nes atsakovė įrodinėja, jog ji tuos pačius darbus atliko pagal tą pačią PVM sąskaitą faktūrą Nr. IND 0000363, išrašytą 2020 m. sausio 3 d. Todėl visiškai pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje taikytina prejudicija, o ieškovė negali remtis aplinkybėmis, kurios yra paneigtos ankstesniais teismų sprendimais.
16.6. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2020 m. sausio 17 d. Ieškovė įsitikinusi, kad ji reikalavimus pareiškė nepraleidusi CK 6.667 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio senaties termino. Be to, ieškovė įsitikinusi, kad pareikštiems ieškinio reikalavimams turi būti taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 49 143,11 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)
320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė (UAB „Tauraganas“) ir atsakovė (UAB „Atenergo“) 2009 m. vasario 20 d. sudarė paslaugų sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės užsakymą suteikti konsultacines ir informacijos teikimo atlygintinas paslaugas: vėjo jėgainių projektavimo, dokumentų ruošimo, bei kitais klausimais, kurie susiję su vėjo jėgainių projektų ruošimu ir įgyvendinimu, žemės paskirties keitimu į kitos paskirties žemę vėjo jėgainių statybai, žemės grunto tyrimu, poveikio aplinkai vertinimu, sanitarinių apsaugos zonų nustatymu, detaliojo plano ruošimu, vėjo jėgainių statybai reikalingų leidimų ir licencijų gavimo, finansavimo ir kitais klausimais, atstovauti teismuose ir ginti įmonės interesus susijusius su vėjo jėgainių projektų ruošimu, o užsakovas (ieškovė) įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti (Paslaugų sutarties 1.1 punktas).
19. Paslaugų sutartyje šalys sulygo, kad visa teikiamų paslaugų kaina yra 280 000 Lt (81 093,60 Eur) su PVM (Paslaugų sutarties 3.1 punktas). Pasirašius šią sutartį užsakovas (ieškovė) vykdo avansinius apmokėjimus, pagal vykdytojo (atsakovės) pateiktas sąskaitas faktūras (Paslaugų sutarties
3.2 punktas). Paslaugų sutartyje šalys taip pat susitarė, kad sutartis galioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (Paslaugų sutarties 6.1 punktas).
20. Atsakovė už suteiktas ieškovei paslaugas išrašė šias PVM sąskaitas faktūras: 2009 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GAA Nr. 0747812 49 350 Lt (14 292,74 Eur) sumai, 2009 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija ATN Nr. 0000001 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumai 2010 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ATN Nr. 0000003 18 150 Lt (5 256,60 Eur) sumai, 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IND 0000363 49 143,11 Eur sumai.
21. Laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė atsakovei avansiniais mokėjimais į atsakovei priklausančią banko sąskaitą iš viso pervedė 79 247,68 Eur, o atsakovė per tą patį laikotarpį grąžino ieškovei 1 231,23 Eur.
22. Ieškovei bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 17 d. Nemokumo administratore paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.
23. Nemokumo administratorė ieškovės ieškinyje nurodė, kad atsakovė ieškovės naudai suteikė paslaugų tik už 97 500 Lt (28 237,95 Eur) sumą, paslaugų už 49 143,11 Eur sumą atsakovė ieškovės naudai neatliko. Paskutiniai atsakovės darbai, kuriuos ji privalėjo įvykdyti ieškovės naudai, buvo atlikti 2016 metais. Ieškovė teigia, kad atliktų mokėjimų pagal 2009 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GAA Nr. 0747812 49 350 Lt (14 292,74 Eur) sumai, 2009 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija ATN Nr. 0000001 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumai 2010 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ATN Nr. 0000003 18 150 Lt (5 256,60 Eur) sumai, neginčija. Tačiau nesutinka su ieškovės atliktais mokėjimais pagal atsakovės 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IND 0000363 49 143,11 Eur sumai.
24. Iš byloje esančių ieškovės banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad 97 500 Lt (28 237,95 Eur suma) atsakovei pervesta iki 2012 m. rugsėjo 16 d. Ieškovė siekia prisiteisti atsakovei pervestas sumas po 2012 m. rugsėjo 16 d. Iš ieškovės 2012 m. rugsėjo 1 d. – 2012 m. rugsėjo 30 d. banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2012 m. rugsėjo 16 d. pervedė 28 000 Lt už vėjo jėgaines ir transportavimą, 2012 m. rugsėjo 17 d. – 30 000 Lt. Kaip minėta anksčiau ieškovė atsakovei įvairaus dydžio sumomis atliko bankinius pavedimus iki 2018 m. rugpjūčio mėn. dažniausiai paskirtyje nurodant, kad pinigai pervedami už konsultacines paslaugas.
Dėl ieškinio senaties
25. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).
26. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra pareikšti praleidus CK 6.667 straipsnio 2 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą ir taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepasisakė dėl ieškinio senaties termino taikymo ginčo teisiniams santykiams. Atsakovė nei atsiliepime į ieškovės ieškinį, nei triplike, nei teismo posėdyje nuo jai keliamo reikalavimo nesigynė ieškinio senaties terminu. Ieškinio senaties termino taikymą kelia tik apeliaciniame skunde.
27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimui iš naujo (jo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui), jo paskirtis – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta būtent pirmosios instancijos teisme ir būtent šiam teismui pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio
5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-271-330/2017).
28. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškinio senatis yra sandoris ir jis gali būti teismo taikomas tik bylos šalims prašant, nagrinėjamu atveju, atsakovei to nepadarius pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėti apeliantės tik apeliaciniame skunde pateikto prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo.
Dėl ginčo esmės
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė (paslaugų gavėja) siekė susigrąžinti dalį kainos iš atsakovės (paslaugų davėjos), sumokėtos pagal paslaugų sutartį, motyvuodama tuo, kad paslaugos už šią kainos dalį nebuvo suteiktos. Tarp šalių nėra ginčo, kad paslaugos gavėja prašo grąžinti jau sumokėtą kainos dalį.
30. Taigi, pagal pareikštą reikalavimą, ieškovė siekia įrodyti, kad atsakovė neatliko darbų, už kuriuos jai buvo sumokėta. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovei teko pareiga įrodyti, kad paslaugos nebuvo suteiktos, todėl kainos dalis turi būti grąžinta. Ieškovė šiuo atveju teigia, kad jai nekyla pareiga įrodyti, kad paslaugos nebuvo suteiktos, nes ši aplinkybė jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.
31. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
32. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad paslaugos nebuvo suteiktos, sutiko su ieškovės pozicija ir rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2953-653/2020, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1192-881/2021, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai.
34. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2953-653/2020 nutarė netvirtinti kreditoriaus UAB „Atenegro“ 3 712,54 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Tauraganas“ bankroto byloje konstatavus, kad 2020 m. sausio 3 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. IND 0000363 49 143,11 Eur sumai, kurioje nurodyta: „Pagal paslaugų sutartį Nr. (2009-02-20)“, išrašyta jau tuo metu, kai buvo teisme nagrinėjama byla dėl UAB „Tauraganas“ bankroto bylos iškėlimo (pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 4 d., priimtas – 2019 m. gruodžio 12 d., bankroto byla iškelta 2020 m. sausio 6 d., nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 17 d.). Kreditorius UAB „Atenegro“ nei nemokumo administratoriui, nei teismui, nagrinėjančiam kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, nepateikė už 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. IND 0000363 nurodytą sumą pagal 2009 m. vasario 20 d. sutartį suteiktų paslaugų ataskaitos, nepateikė jokių įrodymų, kad paslaugų sutartyje nurodytos paslaugas nurodytai sumai bankrutuojančiai UAB „Tauraganas“ apskritai buvo suteiktos. Teismas sprendė, kad nesant duomenų, kokios ir už kokią sumą pagal 2009 m. vasario 20 d. paslaugų sutartį buvo suteiktos paslaugos, nėra galimybės spręsti, kad kreditoriaus UAB „Atenegro“ 2020 m. sausio 3 d. pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. IND 0000363 nurodyta 49 143,11 Eur suma yra pagrįstai padengta išankstiniais bankrutuojančios UAB „Tauraganas“ atliktais mokėjimais.
35. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1192-881/2020 konstatavo, kad PVM sąskaita faktūra Nr. IND 0000363 išrašyta 2020 m. sausio 3 d., o paskutiniai veiksmai, susiję su žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patikrinimu, vadovaujantis apeliantės pateiktais naujais įrodymais, buvo atlikti 2016 metais. Taigi nesutampa apeliantės išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir pateiktuose naujuose įrodymuose užfiksuotų darbų (suteiktų paslaugų) laikotarpiai, o pačioje PVM sąskaitoje faktūroje apskritai nėra nurodyta, už kokias konkrečias paslaugas pagal šalių sudarytą paslaugų sutartį ji išrašyta.
36. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nemokumo administratorė reikalauja priteisti iš atsakovės ieškovės nuo 2012 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. sumokėtą atsakovei 49 143,11 Eur sumą pagal paslaugų sutartį. Tuo tarpu ankstesnėje civilinėje byloje išnagrinėtas atsakovės prašymas, pateiktas nemokumo administratorei, patvirtinti 3 712,54 Eur finansinį reikalavimą, kuris buvo kildinamas iš atsakovės 2020 m. sausio 3 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Toje byloje buvo vertinamos aplinkybės dėl atsakovės 2020 m. sausio 3 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. IND 0000363 ieškovei jau esant nemokiai ir iš jos kildinamo reikalavimo patvirtinti atsakovės kreditorinį reikalavimą. Šioje civilinėje byloje ginčas nekyla dėl atsakovės ieškovei 2020 m. sausio 3 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nes 49 143,11 Eur sumą ieškovė atsakovei bankiniais pavedimais pervedė nuo 2012 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio mėn., t. y. anksčiau nei išrašyta 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaita faktūra, taigi šios bylos aplinkybės nebuvo nagrinėjimo dalyku tvirtinant kreditorinį reikalavimą. Todėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad civilinėje byloje Nr. eB2-2953-653/2020 esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė nesuteikė ieškovei paslaugų už 49 143,11 Eur sumą, atmestini kaip nepagrįsti.
37. Įvertinus aptartoje byloje nagrinėtas aplinkybes ir padarytas teismo išvadas, sutiktina su atsakove, kad šių bylų reikalavimų dalykas (pareikšti reikalavimai), o kartu ir teisinis bei faktinis pagrindas (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami esminiai reikalavimai) skiriasi, todėl aptartuose procesiniuose sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės neįrodo, kad paslaugų sutartyje numatytas darbų rezultatas nebuvo pasiektas.
38. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti 49 143,11 Eur dydžio avansą, kuris, pasak ieškovės, buvo išmokėtas vykdant paslaugų sutartį, pagrįstumą nurodė, kad atsakovė nepateikė už 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. IND 0000363 nurodytą sumą pagal 2009 m. vasario 20 d. paslaugų sutartį suteiktų paslaugų ataskaitos, nepateikė jokių įrodymų, kad paslaugų sutartyje nurodytos paslaugos už nurodytą sumą ieškovei apskritai buvo suteiktos. Teismas sprendė, kad nėra galimybės nuspręsti, jog kreditorės UAB „Atenergo“ 2020 m. sausio 3 d. pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. IND 0000363 nurodyta 49 143,11 Eur suma yra pagrįstai padengta išankstiniais ieškovės atliktais mokėjimais.
39. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje kilo ginčas dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlygų aiškinimo, suteiktų paslaugų apimties, užmokesčio už suteiktas paslaugas. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK
6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018 3 punktas).
40. Nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių buvo sudaryta konsultacinių paslaugų teikimo sutartis. Ieškovė ir atsakovė susitarė dėl nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu – konsultavimo vėjo jėgainių projektavimo procese, teikimo. Sutarties objektas buvo apibrėžtas ginčo sutarties 1.1. punkte taip: vykdytojas įsipareigoja pagal užsakovo užsakymą suteikti konsultacines ir informacijos teikimo atlygintinas paslaugas, tai vėjo jėgainių projektavimo, dokumentų ruošimo, bei kitais klausimais, kurie susiję su vėjo jėgainių projektų ruošimu ir įgyvendinimu, žemės paskirties keitimo į kitos paskirties žemę vėjo jėgainių statybai, žemės grunto tyrimu , poveikio aplinkai vertinimu , sanitarinių apsaugos zonų nustatymu , detaliojo plano ruošimu. vėjo jėgainių statybai reikalingų leidimų ir licencijų gavimu, finansavimu ir kitais klausimais, atstovauti teismuose ir ginti įmonės interesus susijusius su vėjo jėgainių projektų ruošimu, o užsakovas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. 4.1. sutarties punkte buvo numatytos tokios paslaugų teikėjo pareigos: 4.1.1. Teikti konsultacines ir informacines teikimo paslaugas vėjo jėgainių, projektų rengimo, leidimų gavimo, ir kitais klausimais kurie susiję su vėjo jėgainių projektavimu sutarties 1.1 p. nurodyta apimtimi iki detaliojo plano pateikimo valstybinei teritorijų priežiūrą atliekančiai institucijai pasirašyti. 3.4. punkte sutarta, kad paslaugų teikimo terminas nuo sutarties pasirašymo dienos iki detaliojo plano pateikimo valstybinei teritorijų priežiūrą atliekančiai institucijai pasirašyti. Pagal sutarties 3.3. punktą „Užsakovui nepateikus raštiškų prieštaravimų dėl suteikiamų paslaugų, skaitoma, kad vykdytojas paslaugas suteikė tinkamai“. Ieškovė nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl paslaugų kokybės ir/ar apimties, nenutraukė sutarties, nereikalavo pateikti kokių nors paslaugų teikimo ataskaitų ar detalizacijų.
41. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo
2009 m. vasario 20 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d. paslaugas pagal sutartį teikė (elektroninės bylos
2 failo 11–176 lapai). Byloje nustatyta, kad kompetentingoms institucijoms 2014 m. rugpjūčio 4 d. buvo pateiktas ir žemės sklypo (kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detalusis planas su visais priedais. Šiuo veiksmu – detaliojo plano pateikimu pasirašymui atsakingai institucijai – šalys ir buvo apsibrėžusios baigiamąjį paslaugų teikimo momentą (Sutarties 3.4. punktas). Visas iki šio veiksmo suteiktas paslaugas šalys įvertino 81 093,60 Eur kaina.
42. Taigi, sutarties šalys nebuvo suskaidžiusios sutarties vykdymo į etapus, bet buvo sutarusios konkrečią kainą už visas paslaugas, kurios bus suteiktos per sutartimi apibrėžtą laikotarpį iki detaliojo plano pateikimo pasirašymui atsakingai institucijai, kuris įvyko 2014 m. rugpjūčio 4 d.
43. Atsakovė su atsiliepimu į ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad pasiekė paslaugų sutartimi sutartą rezultatą – parengė sklypo detalųjį planą valstybinei teritorijų priežiūrą atliekančiai institucijai pasirašyti. 2014 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Atenergo“ kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – ir VTPSI) dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio: (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patikrinimo; UAB „Atenergo“ 2014 m. rugpjūčio 4 d. pranešimą UAB „Tauraganas“, kuriame nurodyta, kad vykdytojas UAB „Atenergo“ atliko paslaugas pagal 2009 m. vasario 20 d. sudarytą paslaugų sutartį Nr. 1, bei 2014 m. rugpjūčio 4 d. pateikė detalųjį planą VTPSI. Atsakovė su tripliku pateikė:
2009 m. vasario 20 d. žemės subnuomos sutartį, pagal kurią UAB „Atenergo“ įsipareigojo perduoti UAB „Tauro šėlsmas“, UAB „Tauraganas“ ir UAB „Energo strategija“ laikinai valdyti ir naudotis (duomenys neskelbtini) žemės sklypą bendras plotas 13.3700 ha, sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sutartyje nurodytai paskirčiai už užmokestį (Žemės subnuomos sutarties 1.1 papunktis); VTPSI 2014 m. rugsėjo 4 d. pranešimą dėl detaliojo plano patikrinimo ir teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame nurodyta patikrinimo išvada neigiama, kurios pagrindu teritorijų planavimo dokumentas negali būti tvirtinamas; atsakovės
2014 m. lapkričio 28 d. skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, 2015 m. sausio 16 d. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2015 m. vasario 11 d. prašymą Pagėgių savivaldybės administraciją dėl teritorijos įtraukimo į rengiamą specialųjį planą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, 2016 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į VTPSI dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo. VTPSI raštą, kuriuo atsisakyta tikrinti pateiktą teritorijų planavimo dokumentą, VTPSI 2016 m. gruodžio 19 d. raštą, kuriame nurodyta, kad teritorijų planavimo procesas nėra baigtas.
44. Taigi, atsakovė įrodė pasiekusi sutartimi numatytą rezultatą. Ieškovė taip pat neneigia, kad šiuos darbus atsakovė atliko ieškovės naudai, pati ieškovė už juos atsiskaitė, nepaisant to teigia, kad šiuos darbus atsakovė atliko savo iniciatyva.
45. Įvertinus sutarties sąlygas ir atsakovės pateiktus įrodymus apie darbų pagal paslaugų sutartį atlikimą, spręstina, kad atsakovė įrodė darbus atlikusi, o ieškovė nepaneigė atsakovės teiktų įrodymų, kad darbai atlikti, nes buvo pasiektas paslaugų sutartimi numatytas rezultatas.
46. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, pažymėjo, kad pagal byloje esančius duomenis ieškovė iki 2018 m. rugpjūčio mėn. buvo atlikusi apeliantei mokėjimus
49 143,11 Eur sumai, nors ši paslaugų sutartyje numatytus darbus ieškovei atliko iki 2017 m. (paskutiniai darbai, susiję su žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano parengimu, atlikti 2016 metais). Teismas, viena vertus, sprendė, kad visi darbai pagal ginčo sutartį atlikti, kita vertus, padarė išvadą, kad ieškovė atsakovei 49 143,11 Eur sumą pervedė nepagrįstai, nes tai atliko praėjus keturiems metams po darbų atlikimo.
47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi nebuvo paneigta aplinkybė, kad atsakovė atliko visus darbus pagal ginčo sutartį, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė nepagrįstai sumokėjo visą sutarties kainą.
48. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ieškovės suformuluotą faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką (grąžinti permokėtą paslaugų sutarties kainos dalį), aplinkybė, kad likusi kainos dalis atsakovei buvo sumokėta vėliau, nei atlikti darbai, ir galimai jau ieškovei turint mokumo problemų, neturi teisinės reikšmės šioje byloje. Aplinkybės dėl kainos sumokėjimo ieškovei esant nemokiai būtų įrodinėjimo dalykas tik tuo atveju, jei ieškovė ginčytų kainos sumokėjimo dalį Actio Pauliana (CK
6.66 straipsnio) pagrindu.
49. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas).
50. Darytina išvada, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė 2020 m. sausio 3 d. ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą jau tuo metu, kai buvo teisme nagrinėjama byla dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo nėra reikšmingos ginčui dėl dalies kainos, sumokėtos pagal paslaugų sutartį, grąžinimo.
51. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančias faktines aplinkybes, ir nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą grąžinti jai 49 143,11 Eur sumą, kurią ji sumokėjo atsakovei iki 2018 m. rugpjūčio mėn. Šis pažeidimas sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 330 straipsnis) ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
52. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė nesuteikė ieškovei paslaugų, nepagrįstai gavo atlygį už jas yra padarytos neteisingai vertinant byloje esančius duomenis, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti.
53. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantės skundą tenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis). Atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už apeliacinio skundo pateikimą atsakovė patyrė 1 180,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų maksimalių dydžių, todėl, apeliacinį skundą tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės BUAB „Tauraganas“. Kadangi ieškovei iškelta bankroto byla, priteisiamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas išieškotinas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.
54. Iš byloje esančio 2021 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymo Nr. 5 matyti, kad atsakovė už apeliacinė skundą sumokėjo 962 Eur žyminį mokestį, tačiau CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas atsakovei UAB „Atenergo“. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tauraganas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“ atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tauraganas“ (juridinio asmens kodas 302291187) bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“ (juridinio asmens kodas 179404329) 1 180,96 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų ir devyniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“ už apeliacinį skundą sumokėtą
962 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt du eurus) žyminį mokestį.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Agnė Tikniūtė
Tomas Venckus