Civilinė byla Nr. e2-539-466/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr 2-68-3-37268-2019-7

                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.18.1; 3.2.6.1  

 (S)

                                VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

                                                    S P R E N D I M A S

                                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2021 m. balandžio 16 d.

                                                                          Vilnius

       Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Povilui Eigminui,

atsakovės atstovams A. Š., advokatui Tomui Rymeikiui,

          viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvila“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aeropolis“  dėl skolos priteisimo.

         Teismas 

n u s t a t ė :   

         ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 370,36 Eur skolos, kuri susidarė ieškovei perdavus prekes (duris) ir atlikus rangos darbus pagal šalių susitarimą. Nurodė, kad 2019 m. pradžioje šalys suderino skolos likutį, tačiau atsakovė, vis tiek jos nesumokėjo, o vėliau pradėjo reikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų. Taip pat prašė priteisti 107,63 Eur kompesacinių palūkanų, 8 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

          Atsakovė patikslintame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad atsakovė neneigia susiklosčiusių tarp šalių rangos santykių, tačiau teigė, jog po pirminio sutarties darbų atlikimo paaiškėjo esminiai darbų ir prekių (durų) trūkumai. Ieškovė 2019 m. birželio mėn. ištaisė dalį defektų, tačiau likusių neištaisė, dėl ko atsakovė sulaikė 1 370,36 Eur sumą, skirtą apmokėti už darbus. Atsakovė 2019-11-21 siuntė ieškovei laišką su pasiūlymu alternatyviai sumažinti kainą arba ištaisyti trūkumus, tačiau jokio racionalaus pasiūlymo iš ieškovės negavo. Atsakovė nurodė, kad sulaikyta 1 370,36 Eur suma atitinka galimas išlaidas, reikalingas daliai ieškovės sumontuotų durų ir jų detalių pakeisti naujomis bei su tuo susijusiems darbams atlikti.

          Šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus, kuriuose laikėsi ieškinyje ir atsiliepime į jį išdėstytų pozicijų.

           Dublike ieškovė nurodė, kad šalys nepasirašė darbų priėmimo - perdavimo akto, tačiau tai nepaneigė atsakovės pareigos laiku ir tinkamai pranešti ieškovei apie darbų trūkumus. Ieškovės vienašališkai pasirašyti darbų priėmimo - perdavimo aktai patvirtina darbų atlikimą ir, nesant įrodymų apie darbų trūkumus tuo metu, laikytina, kad darbai perduoti ir atsakovės yra priimti, o atsakovė šiuo metu naudoja darbų rezultatą. Pažymėjo, jog pirminis šalių 2019 m. gegužės mėn. susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė iš pradžių pretenzijų neturėjo.

           Atsakovė su tripliku pateikė, jos teigimu, defektuotų durų nuotraukas bei paskaičiavimus, kiek kainuoja defektų ištaisymai. Atsakovė teigė, kad ieškovė nuo 2019 m. birželio iki 2019 m. lapkričio mėn. visai nebendravo su atsakove, o 2019-11-20 gavus ieškovės paklausimą, jos atstovui nedelsiant buvo atsakyta ir pateikta atsakovės pozicija. Pagal atsakovę, ji turėjo teisę sulaikyti tam tikrą sumą nepilnai apmokėjus už ieškovės suteiktas paslaugas.                                

          Ieškinys tenkintinas iš dalies.

          Nustatyta, kad ieškovė perdavė atsakovei prekes – duris ir atliko rangos darbus – sumontavo duris atsakovės nurodytame objekte. 

          Ieškovė už perduotas prekes ir atliktus darbus išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras: 2018-11-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. dor043494 už 4 319,94 Eur, 2018-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.  Nr. dor43585 už 1 262,38,88 Eur, 2018-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. dor043586 už 632,15 Eur ir 2019-01-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. dor044279 už 395,63 Eur, iš viso už  6 610,10 Eur sumą, kurią atsakovė sumokėjo iš dalies 5 239,84 Eur, skolos likutis 1 370,26 Eur.  

          Ieškovės teigimu, atliktų darbų už aktus 2018 m. lapkričio mėn., 2019 m. sausio mėn. ieškovė atidavė atsakovės atstovui objekte tikėdamasi, kad atsakovės atstovas juos pasirašys ir grąžins ieškovei, tačiau atsakovė darbų aktų negrąžino, o už paslaugas sumokėjo ne pilnai. Taip pat ieškovė nurodė, kad 2019 m. pradžioje šalys suderino skolos likutį, dėl ko ieškovė manė, kad atsakovė sumokės likusią skolą. Kadangi atsakovė likusios skolos taip ir nesumokėjo, ieškovė paragino atsakovę sumokėti skolą, tačiau tuomet atsakovė atsisakė sumokėti motyvuodama darbų trūkumais, kurių atsakovė nedetalizavo bei oficialios pretenzijos ieškovei nepareiškė.    

          Atsakovė gi nurodė, kad po pirminio darbų atlikimo buvo užfiksuoti esminiai darbų ir prekių trūkumai, atsakovė nepasirašė ieškovės pateikto perdavimo – priėmimo akto. Atsakovės teigimu, nors ji nepareiškė rašytinės pretenzijos, tačiau visus defektus atsakovė ieškovei aiškiai nurodė ir detalizavo.

          Šalys neginčijo aplinkybės, kad tarp jų nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, todėl šalių santykiai ir ginčas sprendžiamas vadovaujantis rangos santykius reglamentuojančiomis normomis.           

         Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliua – CK) 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.655 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai. Tačiau užsakovas neturi tokios teisės, jeigu rangovas pakankamai užtikrina savo prievolės įvykdymą (CK 6.658 straipsnio 5 dalis). Remiantis CK 6.662 straipsnio 1 dalimi, užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

         Teismo nuomone, šalių rašytinės rangos sutarties nesudarymas lemia sudėtingesnį šalių bendravimo, ginčo aplinkybių vertinimą, kuris atliekamas pagal esamus įrodymus. Teismas nesutinka, kad šalys Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderino skolą, nes akto nėra pasirašęs atsakovės atstovas.

          Į bylą pateiktas šalių atstovų elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad atsakovės vadovas A. Š. 2019-05-07 rašė ieškovės atstovui, kad kitą savaitę perduos užpildymui statybos darbų žurnalą. 2019-05-30 elektroniniame laiške nurodė, kad rytoj atveš žurnalą (tikėtina, statybos darbų, teismo past.).

         2019-05-30 elektroniniame V. Č. laiške nurodyta, kad vėliau buvo žodinė pretenzija (atsakovės) dėl dvivėrių plieninių durų, dėl klibančių medinių durų rankenų, durų užsidarymo – pareguliavimo. Šias pretenzijas ieškovė pašalino (patenkino reikalavimus) dalyvaujant atsakovės techniniam prižiūrėtojui.

         2019-06-13 elektroniniame laiške V. Č. nurodė, kad žurnalas užpildytas, atiduotas. UAB „Aeropolis“ skolinga ieškovei nuo 2018 m. lapkričio mėn.

         2019-11-20 ieškovės atstovas V. Č. rašė A. Š., kad atliko darbus pagal UAB „Aeropolis“ atsakingo už techninę priežiūrą asmens papildomas pastabas, atsakingas už techninę priežiūrą asmuo pretenzijų neturi nei durims, nei jų sumontavimui.

          2019-11-21 A. Š. rašė V. Č., kad atsakovė pirko naujus ir nebrokuotus gaminius, o gavo ne tokius. Nei pokalbių metu, nei laiškuose atsakovės atstovai neminėjo, kad atsakovė perka brokuotas duris, kurias ieškovė 12 mėn. bandys taisyti. Prašė pakeisti visas tiesintas, apdažinėtas ar kitaip remontuotas duris į kitas, kurios atitiktų naujam daiktui keliamus reikalavimus arba taikyti nenaujų arba brokuotų daiktų kainas.

          2019-11-21 elektroniniame laiške A. Š. nurodė, kad didelių pastangų ir techninės priežiūros dėka pagaliau (praėjus 12 mėn. nuo sutarto laiko) pavyko pasiekti patenkinamą/kompromisinį ruzultatą. Atsižvelgiant į 12 mėn. vėlavimą ir tai, kad vietoj sutartų naujų ir be defektų gaminių atsakovė gavo ir turi įvairiai remontuotus gaminius – kelerios durys nubrozdintos, po to apdažytos, kitos atvežtos sulankstytos ir vėliau įvairiais būdais tiesinamos ir visaip bandomos „patobulinti ir pritaikyti“, prašė pasiūlyti sąžiningą kompensaciją bei garantinį terminą pradėti skaičiuoti nuo galutinio pridavimo techninei priežiūrai datos. Ieškovės atstovas V. Č. 2019-11-21 elektroniniame laiške nesutiko su 12 mėn. vėlavimu, nurodė, jog visos durys buvo sumontuotos laiku ir visą laiką atsakovė jomis naudojosi, nors pilnai sąskaitos neapmokėjo. Kaip kompensaciją sutiko neskaičiuoti atsakovei delspinigių už pavėlavimą atsiskaityti. Nurodė, kad 2 metų garantinį terminą sutinka skaičiuoti nuo galutinio akto pasirašymo dienos, taip pat paprašė atsiųsti galutinį darbų aktą, kad ieškovei būtų aišku, nuo kada skaičiuoti garantinį laikotarpį.    

         Teismas pažymi, kad atsakovė nei patvirtino, nei paneigė, jog ieškovės atstovas įteikė atsakovei atliktų darbų aktus. V. Č. 2019-11-21 elektroninio laiško turinys leidžia teigti, kad ieškovė sutiko su aplinkybe, kad pilnai nepridavė atliktų darbų rezultato atsakovei. Nesant šalių pasirašytos rangos sutarties, kurioje šalys būtų aptarę tarpusavio įsipareigojimus, atsakomybę, ir nesant aiškiam aktų apie atliktus darbus įteikimo atsakovei momentui, teismo nuomone, yra pagrindas teigti, kad 2018 m. ar 2019 m. pradžioje (kai buvo išrašyta paskutinė sąskaita) ieškovė pilnai neperdavė atsakovei atliktų darbų rezultato, todėl atsakovė turėjo teisę remtis 2019 m. pastebėtais atliktų darbų trūkumais. Šalių atstovų elektroninis susirašinėjimas iki 2019 m. lapkričio mėn. leidžia teigti, kad ieškovė 2019 m. taisė savo darbų trūkumus, t.y. juos pripažino. Todėl ieškovei 2019 m. lapkričio mėn. pripažinus, kad nėra šalių pasirašyto galutinio atliktų darbų perdavimo – priėmimo ir prašant atsakovės, kad ji pateiktų tokį aktą, pripažintina, jog atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą iki tol reikšti pretenzijas dėl pastebėtų trūkumų. Su tripliku atsakovė pateikė fotonuotraukas, kuriose, atsakovės teigimu, matyti ieškovės sumontuotų durų trūkumai. Taip pat pateiktas ieškovės sumontuotų atsakovės objekte durų su, ieškovės teigimu, defektais, sąrašas. Nors sąraše nurodyta, kad ne vienos durys yra kreivos, teismo nuomone, įvertinus durų atsakovės pateiktose nuotraukose būklę, negalima nustatyti ir padaryti išvados, kokios konkrečiai (išskyrus dvivėres sandėlio lauko duris 1a), durys yra kreivos. Minėtos dvivėrės sandėlio lauko durys 1 aukšte nuotraukoje matomos akivaizdžiai  kreivos, duryse matyti aiškus tarpas. Todėl, šalims aiškiai neiforminus darbų rezultato perdavimo – priėmimo ir atsakovei remiantis aplinkybe dėl dvivėrių plieninių durų trūkumų faktu, teismas pripažįsta, jog atsakovė turi pagrindą nemokėti už šias nekokybiškas duris. Šios durys nurodytos 2018-11-12 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. dor043494, kur suma 383,47 Eur be PVM, o su PVM kaina sudaro 464 Eur.                                                         

          Teismas pažymi, kad pagal teisminę praktiką, tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo ir kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse (pvz. nurodytą CK 6.658 straipsnio 5 dalyje), vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Teismas tokiu atveju turi iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma.

           Teismas, remdamasis CK 6.658 straipsnio 5 dalimi pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, kad pakankamai užtikrino savo prievolės įvykdymą, t.y., nors nurodė perdavusi atsakovei atliktų darbų aktus, tačiau neneigė, kad vėliau, 2019 m. dar šalino trūkumus, kuriuos manytina, ne visus pašalino. Apklaustas liudytoju atsakovei techninę priežiūrą vykdęs E. S. nurodė, kad nepasirašė statybos darbų žurnale, nes buvo likę eilė ieškovės sumontuotų durų trūkumų. Buvusių trūkumų neneigė ir apklaustas liudytoju ieškovės darbuotojas A. G., kuris kaip ieškovės darbuotojas subjektyviai nurodė mažiau reiškmingus trūkumus. Teismas pažymi, kad atsakovės pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad liko trūkumų už ne mažesnę, nei ieškovės reikalaujamą 1 370,26 Eur sumą. Pažymėtina, kad atsakovė, kilus ginčui dėl darbų trūkumų, neiniciavo ekspertizės skyrimo (CK 6.662 straipsnio 5 dalis). Nustačius, kad nekokybiškai sumontuotos dvivėrės plieninės durys ir pripažinus, kad atsakovė pagrįstai sulaikė mokėjimą dalyje už šias duris (CK 6.58 straipsnio 1, 3 dalys), ieškovės reikalavimas toje dalyje 464 Eur (383,47 Eur + 21% PVM) sumai netenkinamas.  Kitoje dalyje ieškinys tenkintinas, nes atsakovė neįrodė sumontuotų durų trūkumų, kurie būtų pagrįsti atsakovės atsisakomos sumokėti sumos dydžiu. Todėl iš atsakovės priteistina likusi 906,26 Eur skola.                          

        Dėl palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų

         Ieškovė apskaičiavo 107,63 Eur palūkanas, kurios pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. dor43585  sudaro 28,22 Eur už 376 dienas nuo 2018-11-30 iki 2019-12-11, pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. dor043586 sudaro 52,10 Eur už 376 dienas nuo 2018-11-30 iki 2019-12-11 ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. dor044279 sudaro 27,31 Eur už 315 dienų nuo 2019-01-30 iki 2019-12-11. Teismas, įvertinęs, kad nepriteisiama 464 Eur suma pagal 2018-11-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. dor043494 už plienines cinkuotas dvivėres duris, ir pagal sąskaitą faktūrą Nr. dor043494  bei sąskaitą-faktūrą Nr. dor43585 bendra suma 5 118,34 yra mažesnė už atsakovės sumokėtą sumą 5 239,84 Eur (4319,94 919,90), remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi turi pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovei 79,41 Eur (52,10 + 27,31) kompensacines palūkanas pagal sąskaitas-faktūras Nr. dor043586 ir  Nr. dor044279.                  

         Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos  už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.  

          Taip pat vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistina 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų suma.  

          Dėl bylinėjimosi išlaidų

          Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)  93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškinys tenkinamas 66 %, o nepatenkinta reikalavimų dalis sudaro 34 %. Todėl, tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina 22,44 Eur (34 x 66 %) žyminio mokesčio ir 79,20 Eur (120 x 66 %) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat iš ieškovės atsakovei, proporcingai atmestų reikalavimų dalyje priteistinos atstovavimo išlaidos (1597,20 x 34 %). Kadangi ieškinys tenkintinas didesne dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

          ieškinį tenkinti iš dalies.

          Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“, įmonės kodas 300023308,     906,26 Eur skolos,  79,41 Eur kompensacinių palūkanų, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 025,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019-12-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 101,64 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvila“, įmonės kodas 123261010, naudai. 

           Kitoje dalyje ieškinį atmesti.  

           Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvila“, įmonės kodas 123261010, 577,04 Eur atstovavimo išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“, įmonės kodas 300023308, naudai. 

           Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“, įmonės kodas 300023308, valstybei naudai 10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).                    

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

           Teisėjas                                       Gintaras Pašvenskas