Baudžiamoji byla
Nr. 2K-146/ 2009
Procesinio
sprendimo kategorija
1.2.23.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo
Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,
dalyvaujant prokurorei Aidai
Japertienei,
gynėjams advokatams Ingridai
Maldeikienei ir Algirdui Grinevičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. Ž.
ir E. Ž. kasacinius skundus dėl Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio
1 d. nuosprendžio, kuriuo:
I. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės
atėmimu dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose;
E. Ž. nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu
dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. spalio 16 d. nutartis, kuria E. Ž.
ir I. Ž. apeliaciniai skundai atmesti.
Tuo pačiu
nuosprendžiu nuteisti: E. I., O. V.,
R. S., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka
neapskųsta.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų I. Ž. ir
E. Ž. gynėjų advokatų I. Maldeikienės ir A. Grinevičiaus, prašiusių jų ginamųjų kasacinius skundus
tenkinti, prokurorės, prašiusios abu kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
E. Ž. ir I. Ž. nuteisti už tai, kad
jie, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą parduoti ar kitaip
platinti, nenustatytu laiku neteisėtai įgijo 97, 16 g narkotinės medžiagos
– aguonų ir jų dalių, labai didelį kiekį – 151, 189 g psichotropinės medžiagos
– metamfetamino, 0, 05 g psichotropinės medžiagos – diazepamo ir šias
medžiagas neteisėtai laikė savo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys
neskelbtini), kol policijos pareigūnai šias narkotines bei psichotropines
medžiagas surado ir paėmė. 97, 16 g aguonų ir jų dalių, 151, 189 g
metamfetamino buvo surasta ir paimta
2006 m. rugpjūčio 29 d., o 0, 05 g diazepamo – 2006 m. spalio 9
d.
Tuo pačiu metu
E. Ž., I. Ž. ir R.
S., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą parduoti ar kitaip
platinti, neteisėtai įgijo 8, 094 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų
dalių – ir 3, 537 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šias medžiagas
R. S. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini),
neteisėtai laikė iki 2006 m. rugpjūčio 29 d., 16.45 val., kol kratos metu
policijos pareigūnai jas surado ir paėmė.
Kasaciniame
skunde nuteistasis I. Ž. prašo panaikinti skundžiamus
teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Šį prašymą
nuteistasis motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir
padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo
suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės
(BPK 44 straipsnio 5 dalis) ir tai sukliudė išsamiai bei
nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nuteistasis skunde
tvirtina, kad suėmimo metu prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas, taip
pažeidžiant jo teisę į gynybą ir BPK 10 straipsnio 1 dalies,
11 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatoriaus nuomone, būdamas
neiniciatyvus ir nesiaiškindamas smurto panaudojimo aplinkybių teismas pažeidė
BPK 7 straipsnio 2 dalies, 254 straipsnio, 287 straipsnio
1 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies
nuostatas. Kasatorius mano, kad, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 3, 5
dalimis, smurto prieš jį panaudojimo aplinkybės galėtų būtų vertinamos kaip jį
teisinantys įrodymai. Anot nuteistojo, atliekant kratą bute, esančiame Vilniuje,
(duomenys neskelbtini), buvo nesilaikyta BPK 2 straipsnio,
145 straipsnio 4 dalies, 149 straipsnio 7 dalies reikalavimų, nes
nedalyvavo kviestiniai, o surastos narkotinės medžiagos nebuvo užantspauduotos.
Toliau skunde nurodydamas eilę BPK straipsnių, Lietuvos Respublikos
Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos nuostatų nuteistasis tvirtina, kad buvo pažeistas nekaltumo
prezumpcijos principas, rungimosi ir lygybės principai, teisė į teisingą bylos
nagrinėjimą, teisė į gynybą, kad teismo sprendimas yra paremtas prielaidomis.
Be to, nuteistasis skunde analizuoja byloje surinktus įrodymus ir tvirtina
manąs, kad, teisingai juos įvertinus, būtų paneigta jo kaltė padarius
nusikalstamą veiką. Kasatorius mano, kad buvo pažeistos BPK 205 straipsnio
1, 2 dalių nuostatos, nes nuo maišelių, į kuriuos buvo sudėtos kratos metu
rastos narkotinės medžiagos, nebuvo paimti pirštų atspaudai ir neatlikta
daktiloskopinė ekspertizė. Nuteistojo nuomone, buvo netinkamai taikytos
BK 2 straipsnio, 26 straipsnio 1 dalies, 54 straipsnio 6
punkto, 58 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes byloje nėra įrodymų, leidžiančių
daryti neginčijamą išvadą, jog jis padarė nusikaltimą, veikdamas bendrininkų
grupe su E. Ž.. Apeliacinės instancijos teismas, kaip
skunde nurodo nuteistasis, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas,
nes neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų BPK reikalavimų pažeidimų,
nerodė iniciatyvos, apsiribojo prokuroro pateiktais duomenimis, pirmosios instancijos
teismo išvadomis, iš kurių dauguma yra tik prielaidos.
Kasaciniame
skunde nuteistoji E. Ž. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą,
panaikinti skundžiamus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės
instancijos teismo nutartį ir priimti atitinkamą nutartį. Šį prašymą nuteistoji
motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei
padaryta esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nuteistoji skunde
teigia, kad atliekant kratą jos namuose buvo nesilaikyta
BPK 92 straipsnio 4 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 1
punkto, 145 straipsnio 4 dalies, 149 straipsnio 7 dalies nuostatų, nes vienu
metu policijos pareigūnai atliko kratą keliose patalpose ir ji negalėjo matyti,
kas ir kur buvo rasta; be to, kratos protokole nebuvo nurodytas surastų narkotinių
ir psichotropinių medžiagų kiekis (jos nebuvo pasvertos). Kasatorė tvirtina,
kad 2006 m. rugpjūčio 29 d. policijos komisariate pareigūnas R. J. jai darė psichologinį spaudimą liepdamas parašyti, kad
rasti narkotikai priklauso I. Ž., bei atsisakė pakviesti
gynėją. Nuteistoji mano, kad liudytojo V. Š. ir kitos
nuteistosios šioje byloje O. V. parodymai turėtų
būti vertinami atsižvelgiant į BPK 83 straipsnio 4 dalies nuostatas,
nes jų parodymai yra melagingi. Kasatorė pabrėžia, kad V. Š. ji
visiškai nepažįsta, o O. V. davė prieš ją parodymus
paraginta prokuroro ir siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apie O. V. parodymų melagingumą, anot nuteistosios, liudija šios
aplinkybės: kasatorė buvo suimta 2006 m. rugpjūčio 29 d.; O. V. suimta 2006 m. gruodžio 20 d.;
liudytojai A. P., A. C., I. M. ir policijos pareigūnai paliudijo, kad O.
V. narkotinėmis medžiagomis prekiavo iki pat suėmimo. Kasatorės nuomone, iš
šių aplinkybių darytina išvada, kad ji negalėjo O. V. parduoti
narkotinių medžiagų pati būdama suimta. Nuteistoji mano, kad ikiteisminio
tyrimo metu atsisakius atlikti jos ir liudytojo V. Š. akistatą,
buvo pažeistos BPK 191 straipsnio 1 dalies, 190 straipsnio 1, 2
, 3 dalių nuostatos. Kasatorė skunde tvirtina, kad į teismo posėdį liudyti buvo
iškviestos ikiteisminio tyrimo tyrėja O. R. ir vertėja N. Č., tačiau jos abi nebuvo išprašytos iš salės, o klausėsi
kitų liudytojų duodamų parodymų, taip pažeidžiant BPK 264 straipsnio,
279 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nuteistoji kasaciniame skunde tvirtina
nesutinkanti su teismo išvada, jog ji veikė bendrininkų grupe su nuteistaisiais
R. S. bei I. Ž., nes su R. S. jos buvo draugės, bendravo telefonu, tačiau ne dėl
narkotinių medžiagų, o su I. Ž. ilgą laiką negyveno
kartu, nevedė bendro ūkio, jis buvo tik atvažiavęs į svečius. Nuteistosios
nuomone, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ji veikė
bendrininkų grupe, pardavė ar platino narkotines medžiagas.
Nuteistųjų I. Ž. E. Ž. kasaciniai skundai
atmestini.
Dėl
nuteistojo I. Ž. kasacinio skundo
BPK 367
straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį
teismo nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti
apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad: nuteistasis I. Ž. apeliacine tvarka ginčijo tik jam priimto apkaltinamojo
nuosprendžio pagrįstumą teigdamas, kad byloje nėra jo kaltę patvirtinančių
įrodymų, kad nuosprendis pagrįstas vien tik policijos pareigūnų parodymais;
duomenų gavimo teisėtumo, bylos aplinkybių ištyrimo išsamumo, BPK reikalavimų
laikymosi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme I. Ž. neginčijo.
Nuteistojo I. Ž. kasacinio skundo argumentai apie suėmimo
metu prieš jį pareigūnų neva panaudotą smurtą, apie šios aplinkybės reikšmę
vertinant įrodymus, apie bylos ištyrimo neišsamumą (pavyzdžiui, argumentas apie
tai, kad nebuvo atlikta daktiloskopinė ekspertizė), apie Lietuvos Respublikos
Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos nuostatų, rungimosi ir kitų principų pažeidimą nagrinėjant bylą,
apie neva netinkamą BK 2 straipsnio, 26 straipsnio 1 dalies,
54 straipsnio 6 punkto, 58 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą viršija
BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisės apskųsti teismo nuosprendį ar
nutartį kasacine tvarka ribas, todėl jie paliekami nenagrinėti. Teisėjų
kolegija daro išvadą, kad taip pat nenagrinėtini argumentai, kuriais
nuteistasis I. Ž. dar kartą ginčija jam priimto
apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą teigdamas, kad tinkamai įvertinus byloje
surinktus įrodymus, būtų paneigta jo kaltė, nes nuosprendžio pagrįstumas gali
būti ginčijamas tik apeliacine tvarka. BPK 376 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius
ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Todėl iš visų nuteistojo I. Ž. skundo argumentų kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro
tik teiginiai apie BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą, nagrinėjant
bylą apeliacine tvarka. Tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
pažymi, kad ir šis argumentas nėra pagrindas tenkinti šio kasatoriaus skunde suformuotą
prašymą. BPK 320 straipsnio 3 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą
patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teismų
praktikoje šios nuostatos pažeidimu laikomi atvejai, kai apeliacinės
instancijos teismo priimtame procesiniame dokumente (nuosprendyje ar nutartyje)
lieka neišspręsta bent dalis apelianto prašymų ar lieka neaptarta bent dalis
apeliacinio skundo esminių argumentų. Iš I. Ž. apeliacinio
skundo turinio matyti, kad šis apeliantas prašė panaikinti jam priimtą
apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį tuo pagrindu, kad
byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Tai reiškia, kad šis apeliantas
savo skunde suformulavo vieną prašymą, jį pagrįsdamas vienu esminiu argumentu.
Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad jos
rezoliucinėje dalyje dėl nuteistojo I. Ž. skunde
suformuluoto prašymo yra priimtas sprendimas – nutarta nuteistojo I. Ž. apeliacinį skundą atmesti, o jos aprašomojoje dalyje
yra išdėstyti išsamūs motyvai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas
byloje surinktus įrodymus įvertino teisingai, kad jų visiškai pakanka visų
nuteistųjų kaltei pagrįsti, t. y. nuteistojo I. Ž. apeliacinio
skundo esminis atgrumentas buvo išsamiai aptartas ir motyvuotai paneigtas.
Todėl šio kasatoriaus teiginys, kad apeliacinėje instancijoje buvo pažeistos
BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos, yra nepagrįstas.
Dėl
nuteistosios E. Ž. kasacinio skundo
Argumento, jog
teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, ši kasatorė niekuo nemotyvuoja.
Todėl jis paliktinas nenagrinėtas kaip deklaratyvus. Nuteistosios E. Ž. kasacinio skundo argumentas, kad tiriant ir nagrinėjant
bylą teisme buvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, prieštarauja bylos
medžiagai. Iš bylos medžiagos matyti, kad: krata kasatorės bute buvo atlikta
remiantis motyvuotu tyrėjos O. R. nutarimu; sekančią
dieną po kratos atlikimo jos teisėtumą patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėja D. M. (taip buvo įvykdyti BPK 145 straipsnio 3 dalies
reikalavimai); krata atlikta ir jos rezultatai įforminti, nepažeidžiant BPK 149
straipsnyje nustatytos tvarkos (surašytas kratos protokolas, kuriame tinkamai
aprašyti kratos metu surasti ir paimti daiktai, E. Ž. ir I. Ž. tą protokolą pasirašė, pastabų dėl jo nepateikė). Kaip
šio procesinio veiksmo trūkumą kasatorė skunde nurodo tai, kad kratos metu
surastos narkotinės medžiagos nebuvo pasvertos, kad kratos protokole
nenurodytas jų svoris, taip neva pažeidžiant BPK 149 straipsnio 7 dalies
reikalavimus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šis
teiginys prieštarauja aptariamos BPK normos turiniui. BPK 149 straipsnio 7
dalyje yra nurodyta, kad visi paimtieji daiktai ir dokumentai parodomi
dalyvaujantiems asmenims ir išvardijami kratos ar poėmio protokole arba prie
protokolo pridedamame apyraše (nurodoma jų kiekis, svoris, individualios žymės,
susidėvėjimas). Pareigą surašyti kratos protokolą reglamentuoja to paties
straipsnio 9 dalis, kurioje nustatyta, kad protokole turi būti nurodyti paimti
daiktai ir dokumentai ir aprašyti pagrindinai jų požymiai. Iš išdėstytų
nuostatų matyti, kad baudžiamojo proceso įstatymas kratą atliekančius asmenis
įpareigoja atitinkamai užfiksuoti jos rezultatus, tačiau neįpareigoja surastų
daiktų sverti, matuoti ar kitaip juos tirti. Todėl nuteistosios E.
Ž. kasacinio skundo teiginys, kad nepasveriant surastų narkotinių bei
psichotropinių medžiagų ir nenurodant jų svorio kratos protokole, buvo pažeistos
BPK 149 straipsnio 7 dalies nuostatos, yra nepagrįstas.
Skundo
teiginys, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad
kasatorė veikė bendrininkų grupe, pardavė ar platino narkotines medžiagas, nėra
kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes šiuo teiginiu yra ginčijamas nuosprendžio
pagrįstumas. Nuosprendžio pagrįstumas gali būti ginčijamas tik apeliacine
tvarka, o kasacinės instancijos teismas įstatymo yra įgaliotas patikrinti
apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Iš bylos
duomenų matyti, kad apeliacine tvarka ji buvo išnagrinėta pagal nuteistųjų
apeliacinius skundus. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties
turinio matyti, kad prieš priimdamas sprendimą nuteistųjų I. Ž.
ir E. Ž. skundus atmesti apeliacinės instancijos
teismas padarė išvadą, kad bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas
nustatė teisingai ir nuteistųjų nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio
3 dalį kvalifikavo tinkamai, kad tiriant ir nagrinėjant bylą teisme esminių BPK
reikalavimų pažeidimų nebuvo padaryta. Kasacinės instancijos teismo teisėjų
kolegija pažymi, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka bylos
medžiagą. Nuteistosios E. Ž. apeliacinio skundo ir
apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad visi esminiai
šios apeliantės skundo argumentai buvo aptarti ir motyvuotai paneigti, t. y.
BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma
apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas realizavo tinkamai. Kartu
pažymėtina, jog ir pati kasatorė skunde nenurodo, kad kurie nors jos
apeliacinio skundo esminiai argumentai būtų likę neišnagrinėti. Kasaciniame
skunde ji tik dar kartą ginčija jai priimto apkaltinamojo nuosprendžio
pagrįstumą ir pamini kai kurias BPK normas, kurios, jos nuomone, buvo
pažeistos tiriant bylą ir ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
(nepadarant akistatos, apklausiant kai kuriuos liudytojus, vertinant jų
parodymus ir kt.).
Iš to, kas
išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl
nuteistųjų I. Ž. ir E. Ž. kasaciniuose
skunduose išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų I. Ž. ir E. Ž. kasacinius skundus
atmesti.
Teisėjai Olegas
Fedosiukas
Vladislovas Ranonis
Valerijus Čiučiulka