Civilinė byla Nr. e2-1552-944/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15841-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.; 2.3.2.4.3.; 2.6.5.2.1.; 3.2.3.8. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 16 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Barškietytė,
sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,
dalyvaujant ieškovei J. J., jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui P. L. J., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: nutraukti santuoką, sudarytą 1975-02-21, įregistruotą Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 1996-06-01; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui iš ieškovės 18450 Eur kompensaciją už ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad prievolės kreditoriui UAB „Julianus inkaso“ dėl 339,78 Eur, 1942,32 Eur, 3292,59 Eur skolos grąžinimo yra asmeninės atsakovo prievolės; priteisti ieškovei iš atsakovo 4651,58 Eur skolą už bendros jungtinės nuosavybės teise turimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą, priežiūrą, remontą nuo 2003-01-01 iki 2018-31; įskaityti ieškovės ir atsakovo tarpusavio piniginius reikalavimus dėl 18450,00 eurų kompensacijos ir 4651,58 Eur skolos priteisimo, galutinai priteisiant atsakovui iš ieškovės kompensaciją 13798,42 Eur; išdėstyti ieškovei 13798,42 Eur kompensacijos, mokėjimą 35 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovei mokant atsakovui 34 mėnesius po 400 Eur ir 35 mėnesį – 198,42 Eur.
Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad santuokos pradžioje sutuoktiniai gyveno darniai, kartu augino vaikus. Vėliau atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nebedirbo. Ieškovė viena rūpinosi šeimos gerove, namais, vaikais. 1996 metų pavasarį, atsakovas išėjo iš bendrų namų ir daugiau nepalaikė santykių su ieškove ir vaikais. 2002-08-04 žuvus sūnui R. J. atsakovas pasirodė sūnaus laidotuvėse ir vėl dingo. Praėjus beveik 9 metams, nežinodama kur yra atsakovas, ieškovė kreipėsi į teismą dėl P. L. J. pripažinimo mirusiu. Po skelbimo dienraštyje „Kauno diena“ paskelbimo 2011-05-06 atsakovas atsiliepė, paaiškėjo, kad jis yra gyvas, tačiau savo gyvenamosios vietos ieškovei nenurodė, nebendravo nei su ieškove, nei su sūnumi A. J.. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kito dalintino turto sutuoktiniai neįgijo. Jokių bendrų prievolių kreditoriams sutuoktiniai neturi. Atsakovas P. L. J. skolingas kreditoriui UAB „Julianus inkaso“ 5574,69 Eur (339,78 Eur + 1942,32 Eur + 3292,59 Eur), todėl šios prievolės pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Nuo 1996-06-01 atsakovas visiškai nesirūpino butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nemokėjo jam priklausančių mokėti mokesčių už šildymą. Ieškovė negali gauti tikslių duomenų kiek ji sumokėjo už šildymą nuo 1996 metų, nes šie duomenys neišliko. Nuo 2003-01-01 iki 2018-08-01 ieškovė už buto šildymą sumokėjo 6367,50 Eur, nuo 2012-02-01 iki 2018-08-31 ieškovė sumokėjo 1815,82 Eur 310-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – DNSB), todėl turi teisę reikalauti iš atsakovo 4091,66 Eur (3183,75 Eur + 907,91 Eur) kompensacijos. Be to, ieškovė atliko bute remontą, pakeisdama susidėvėjusius tapetus, grindų dangą, langus, įstiklino balkoną, iš viso sumokėdama 1119,84 Eur, todėl turi teisę reikalauti iš atsakovo 559,92 Eur kompensacijos (1119,84 Eur/2).
Per teismo nustatytą terminą atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Atsakovui ir trečiajam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkinamas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 1975-02-21 sudarė santuoką Kauno rajono civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 12). Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (el. b. l. 108). Atsakovo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 109). Ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (el. b. l. 113–114). Pagal UAB „Julianus Inkaso“ raginimus atsakovas skolingas 5574,69 Eur (339,78 Eur + 1942,32 Eur + 3292,59 Eur) (el. b. l. 60–62). Pagal pateiktus UAB „Senukų prekybos centras“ kvitus už įsigytas remonto medžiagas, santechninę įrangą buvo sumokėta 553,30 Eur (1910,45 Lt) (el. b. l. 8–11, 112). A. J. 2012-08-13 ir 2012-09-28 sumokėjo UAB „Eukera“ 850,21 Eur (2935,59 Lt) už plastikinius langus (el. b. l. 105-106). Nuo 2005-01-01 iki 2014-12-31 ieškovė iš savo sąskaitos banke sumokėjo AB „Kauno energija“ 2315,58 Eur (7995,23 Lt), 301-ajai DNSB sumokėjo 731,67 Eur (2526,32 Lt) (el. b. l. 13–30). Nuo 2015-01-01 iki 2018-08-29 ieškovė iš savo sąskaitos banke sumokėjo AB „Kauno energija“ 2102,66 Eur, 301-ajai DNSB sumokėjo 1159,15 Eur (el. b. l. 31–55). Už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją, AB „Kauno energija“ nuo 2003-10-01 iki 2014-12-31 priskaičiavo 4712,33 Eur mokesčių, o nuo 2015-01-01 iki 2018-07-01 – 1655,17 Eur mokesčių, iš viso 6367,50 Eur (el. b. l. 63–104).
Dėl santuokos nutraukimo.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniai, 3.35 straipsnis, 3.36 straipsnis, 3.85 straipsnis, 3.92 straipsnis, 3.109 straipsnis.
Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).
Ieškinyje nurodyta ir ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi paliko šeimą ir nesirūpino šeima ilgiau nei metus. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas 1996 m. paliko šeimą ir nepalaikė jokių santykių nei su sutuoktine, nei su vaikais. Tokias aplinkybes pavirtinto ir liudytojai A. J. ir L. J.. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad byloje nėra duomenų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ilgiau nei metus atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina.
CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neatsiliepė į ieškinį, nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, t. y. kad paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip vienerius metus.
Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas ilgiau nei metus laiko paliko šeimą ir nesirūpina šeima, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnis 2 dalis).
Tai, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau nei vienerius metus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnis), teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutraukiama pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti esamas pavardes, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės „J.“ ir „J.“.
Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).
Dėl momento, nuo kurio atsirado santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
Sutuoktiniai kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 1996 m., atsakovui palikus šeimą ir ja daugiau nesirūpinant. Dėl šios priežasties ieškovė siekia nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi. Įrodymų, paneigiančių tokias aplinkybes, byloje nepateikta, todėl laikytina, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo ieškinyje nurodytos datos 1996-06-01. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. 1996-06-01 (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu 1996-06-01, po šio termino atsakovo prisiimtos prievolės kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ laikomos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
Dėl turto padalijimo.
CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. CK 3.117 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos turi būti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtą, o nukrypti galima tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais pagrindais. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
Pagal pateiktus duomenis šalys gyvendamos santuokoje 1989-07-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovo P. L. J. vardu įgijo 36900 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turi būti padalytas po santuokos nutraukimo. Ieškovė prašo butą priteisti jai natūra.
Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008-11-17 nutartis, priimta V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011-01-24 nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R. , bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T. , bylos Nr. 3K-3-115/2012 ir kt.).
Teismo vertinimu, buto padalinimas natūra nėra galimas dėl sutuoktinių dėl tarpusavio santykių, t. y. atsakovo elgesio jam palikus šeimą bei visiškai nesirūpinant bendru sutuoktinių turtu daugiau nei 20 metų, todėl ieškovei priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), natūra, o atsakovui priteistina kompensacija, kuri sudarytų ½ dalį buto vertės 18450 Eur (36900 Eur/2) (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
Dėl kompensacijos už buto išlaikymą ir remontą priteisimo.
CK 4.86 straipsnio, reglamentuojančio bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja jungtine nuosavybe ir ją išlaikant, 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.
Tai pat pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015 ir kt.).
Ieškovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir išlaikymo išlaidų dydį įrodinėjo kasos ir pinigų priėmimo kvitais, PVM sąskaita-faktūra, liudytojų A. J. ir L. J. parodymais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto šildymą nuo 2003-01-01 iki 2018-08-01 ieškovė patyrė 6367,50 Eur išlaidas, už daugiabučio namo administravimą ir priežiūrą ieškovė 310-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai nuo 2012-02-01 iki 2018-08-31 sumokėjo ieškinyje nurodytą sumą – 1815,82 Eur. Taip pat byloje esančiais įrodymais pagrįsta ieškinyje nurodoma ieškovės sumokėta buto remontui sunaudotų medžiagų, naujų langų ir santechninės įrangos bendra vertė 1119,84 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo priteisiama ieškovei kompensacija, atitinkanti ½ dalį buto išlaikymo, priežiūros ir remonto išlaidų, t. y. 4651,58 Eur.
Dėl priešpriešinių sumų įskaitymo.
Ieškovei priteisiant santuokoje su atsakovu įgytą butą bei 4651,58 Eur kompensaciją už buto išlaikymo, priežiūros ir remonto išlaidas, o atsakovui 18450 Eur kompensaciją už ½ dalį buto, šalys viena kitai turi priešpriešinių reikalavimų, kurie įskaitytini. Įskaičius kiekvienos iš šalių mokėtinas kompensacijas, ieškovė turėtų sumokėti atsakovui 13798,42 Eur kompensaciją už ½ dalį buto.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Ieškovės pajamas per mėnesį sudaro: 327,66 Eur senatvės pensija ir iš UAB „Siuvilija“ gaunamas vidutinis 194,27 Eur darbo užmokestis (el. b. l. 56–57). Atsakovė kito nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (el. b. l. 108, 114). Atsižvelgus į ieškovės gaunamas pajamas bei atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, laikytina, jog yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti ir kompensacijos atsakovui mokėjimą išdėstyti 35 mėnesių laikotarpiui, 34 mėnesius mokant po 400 Eur, o 35 mėnesį sumokant 198,42 Eur (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 450,00 Eur dydžio išlaidas už advokatės teisinę pagalbą bei 6,67 Eur išlaidas už duomenų gavimą iš nekilnojamojo turto registro (el. b. l. 122, 171–173) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės patirtos 606,67 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-10-02 nutartimi ieškovei buvo atidėtas 623,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo (el. b. l. 123–124). Ieškinį patenkinus visiškai, 623,00 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnis). Valstybė šioje byloje patyrė 6,23 Eur pašto išlaidų, kurios priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Nutraukti ieškovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1975-02-21 Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo P. L. J. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei J. J. palikti santuokinę pavardę „J.“, atsakovui P. L. J. palikti santuokinę pavardę „J.“.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė nuo 1996-06-01.
Ieškovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovo P. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, laikyti asmeninėmis.
Priteisti iš ieškovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo P. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 13798,42 Eur kompensaciją už ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir jos mokėjimą išdėstyti 35 (trisdešimt penkių) mėnesių laikotarpiui tokiu būdu:
ieškovė J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 34 mėnesius moka atsakovui P. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį, o paskutinį 35 mėnesį sumoka atsakovui P. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 198,42 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 42 ct).
Priteisti iš atsakovo P. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 606,67 Eur (šešių šimtų šešių eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo P. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 623,00 Eur (šešių šimtų dvidešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 6,23 Eur (šešių eurų 23 ct) pašto išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Aušra Barškietytė