Civilinė byla Nr. e2-1747-781/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00751-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Aigvis“ iškelti bankroto bylą, 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aigvis“ iškėlimo. Nurodė, kad pareiškėjo naudai iš UAB „Aigvis“ nuspręsta išieškoti 1 393,24 Eur darbo užmokesčio, 315,90 Eur delspinigių ir 1 150 Eur baudą. Priteisto darbo užmokesčio nepavyko išieškoti, antstolė nurodė, jog atsakovė neturi registruoto turto, iš areštuotų banko sąskaitų lėšų negauta, skolininkas nurodytu adresu nerastas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Aigvis“ bankroto bylą.

3.       Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 26 d. duomenimis atsakovės turtas sudarė 28 238 Eur (iš jo 11 Eur ilgalaikis turtas, o 28 227 Eur – trumpalaikis turtas (27 527 Eur atsargos, 660 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 40 Eur pinigai bei jų ekvivalentai), o įmonės mokėtinos sumos bei įsipareigojimai siekia 40 651 Eur (balanso duomenimis 27 400 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai, o 13 251 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai).

4.       Teismas vertino, jog buvo vykdoma produktų gamyba, tai patvirtina pateikti 2016 m. vasario 9 d. bei 2016 m. rugpjūčio 26 d. prekių perdavimo – priėmimo aktai, iš kurių matyti, kad ultragarsiniai aparatai ir komplektuojančios detalės (iš viso 100 vnt.) buvo perduotos UAB „Inotera“. Teismas sprendė, kad UAB „Aigvis“ balanse įrašyto turto vertė (kaip atsargos) yra reali.

5.       Teismas nustatė, kad per vienerius metus mokėtinos sumos yra 13 251 Eur ir jos neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, be to, į balansą įrašytos skolos (27 400 Eur) mokėjimo terminas nėra suėjęs.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti atsakovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Byloje nėra duomenų, ar į 2019 m. birželio 26 d. balansą įrašytas turtas realiai egzistuoja ir ar šio turto vertė yra reali. Teismas nesiaiškino, ar UKM terapijos prietaisai, kaip įmonės turtas, yra pagaminti ir egzistuoja. 

6.2.                      Atsakovė realios veiklos nevykdo daugiau kaip du metus, neturi darbuotojų, todėl negali atsiskaityti su kreditoriais.

7.       Atsakovė UAB „Aigvis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Įmonė kreditorių, kuriems atsiskaitymo terminas būtų suėjęs, turi tik vieną, t. y. pareiškėją.

7.2.                      Bendrovės finansiniai įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Turimo turto vertė yra reali, turtą sudaro sukurti produktai (masažuoklis), todėl nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą.

7.3.                      Pareiškėjas apgavo įmonę, nes 2015 m. sudarant licencinę sutartį nuslėpė aplinkybę, jog licencinės sutarties objektas (patentas) negalioja nuo 2014 m. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonės bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

9.       Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas).

10.       Atsižvelgiant į ĮBĮ nustatytą teisinį reglamentavimą bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Įstatymas nustato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Įstatymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumą remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).

11.       Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto realia verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).

12.       Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant dėl pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

13.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė kelti atsakovei UAB „Aigvis“ bankroto bylą, nenustatęs ĮBĮ nustatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų – nustatė, kad atsakovė yra moki, nes bendra jos turto vertė yra 28 238 Eur, o pradelstų mokėjimų sumą siekia 13 251 Eur.

14.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad atsakovė yra nemoki, nevykdo veiklos, neturi darbuotojų, be to, nenustatyta reali turimo turto vertė. Pirmosios instancijos teismas negrįstai UKM terapijos prietaisus vertino, kaip realų įmonės turtą, nesiaiškino, ar šis turtas egzistuoja.

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2019 m. birželio 26 d. balansą atsakovės turto vertė sudarė 28 238 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas 11 Eur, trumpalaikis turtas 28 227 Eur, kurį sudaro 27 527 Eur atsargos, 660 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 40 Eur pinigai bei jų ekvivalentai. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 40 651 Eur, iš kurių 27 400 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai, o 13 251 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 

16.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prie atsakovės pradelstų įsipareigojimų neturi būti priskaičiuojama 27 400 Eur skola G. V. personalinei įmonei „Ekliptika“, kadangi pagal 2015 m. lapkričio 17 d. paskolos sutartį paskola suteikta laikotarpiui iki 2017 m. birželio 1 d. su galimybe paskolos terminą pratęsti (3.1 punktas), duomenų apie G. V. personalinės įmonės „Ekliptika“ reikalavimus grąžinti paskolos sumą iš UAB „Aigvis“ byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti į balansą įrašytais duomenimis, kad 27 400 Eur skolos mokėjimo terminas nėra suėjęs. Be to, nustatyta, jog G. V., kuris yra UAB „Aigvis“ akcininkas ir investuotojas, o paskolos davėja yra G. V. personalinė įmonė „Ekliptika“, šiuo metu inicijuoja procesą dėl bendrovei ir investuotojui padarytos žalos, išieškant iš apelianto J. K. projekto investicijai panaudotą sumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad atsakovės pateikti 2016 m. vasario 9 d. bei 2016 m. rugpjūčio 26 d. prekių perdavimo – priėmimo aktai patvirtina, jog  ultragarsiniai aparatai ir komplektuojančios detalės (iš viso 100 vnt.) buvo perduotos UAB „Inotera“, o iš antstolei D. Prunskienei pateiktos 2018 m. balandžio 23 d. pažymos matyti, kad bendrovė beveik baigė UKM terapijos projektą ir šio projekto metu sukurto turto (UKM prietaisai Biolmag) vertė sudaro 35 637,06 Eur. Akcentuotina, jog bendrovė nuo 2015 metų iki 2017 metų vykdė penkis naujų technologijų sukūrimo projektus (UKM Terapijos masažuoklis, Kuro srauto debito matuoklis, Plazminis vandens valymas ir kt.), jų būklė atitinkamai – nebaigta medicininė akreditacija, laukiama leidimo galutiniam bandymui (sprogi aplinka sąlygomis), pagaminti plazminiai ozonatoriai, vyksta patentavimo procedūra. Apeliantas nepateikė byloje šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. 

17.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejusių (galėjusių sieti) teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas, kadangi bankroto bylos iškėlimas neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto bylos inicijavimas taikytinas kaip kraštutinė priemonė įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-529-178/2015).

18.       Apeliacinės instancijos teismas nevertina kaip pagrįstų atskirojo skundo argumentų, kad atsakovė nevykdo veiklos, nes neturi darbuotojų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui. Be to šias aplinkybes paneigia atsakovės pateikti 2016 m. vasario 9 d. bei 2016 m. rugpjūčio 26 d. prekių perdavimo – priėmimo aktai, iš kurių matyti, kad ultragarsiniai aparatai ir komplektuojančios detalės (iš viso 100 vnt.) buvo perduotos UAB „Inotera“ UKM terapijos masažuoklių gamybai bei prototipų konstrukcijos analizei, gamybai ir paruošimui sertifikacijai, patvirtinantys jos vykdomą veiklą. 

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad atsakovės turto vertė sudaro 28 238 Eur, o pradelsti įsipareigojimai 13 251 Eur, kurie neviršija pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės. Šiuo atveju, byloje nustatytais duomenimis, iš kurių galima spręsti apie bendrovės finansinę padėtį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovei nėra pagrindo kelti bankroto bylą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20.       Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė šias patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                           Jūratė Varanauskaitė