Civilinė byla Nr. e2S-1040-796/2020

                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04556-2020-5

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

  3.1.18.1.1.1; 3.3.2.5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Energus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Logistics“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Energus“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „RNDV Logistics“ (toliau – kreditorė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Energus“ (toliau – skolininkė) 7 014,40 Eur skolos, 211,24 Eur delspinigių, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant             7 225,64 Eur sumos areštuoti skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o, turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti turtines teises ir pinigines lėšas, esančias skolininkės vardu atidarytose sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat pas trečiuosius asmenis.

2.       Nurodė, kad skolininkė neturi nekilnojamojo turto, nuolat yra įsiskolinusi tiek valstybinėms institucijoms, tiek privatiems asmenims ir įmonėms. Teigė, kad skolininkė vengia atsiskaityti, nuo nuomos sutarties sudarymo pradžios atliko mokėjimus nereguliariai. Pažymėjo, kad skolininkė priklauso įmonių grupei UAB „Energus Group“, kuri dar po skolininkės bankroto bylos inicijavimo įsteigė naują įmonę UAB „ENERGUS Projektai“, kurios įstatinis kapitalas 30 000 Eur. UAB „ENERGUS Projektai“ vadovu paskirtas tas pats asmuo kaip ir kitų grupės įmonių, tokie veiksmai sukelia pagrįstų abejonių, kad naujai įsteigta bendrovė, kurios įstatinis kapitalas didesnis nei kitų iš grupės įmonių, gali būti panaudota pagrindinei skolininkės veiklai, turtui, žmogiškiesiems ištekliams perkelti, paliekant skolininkę tik su skolomis. Kreditorės įsitikinimu, skolininkė mėgins paslėpti turimą turtą arba jį iššvaistys, likvidaus turto gali nepakakti visam įsiskolinimui įvykdyti, todėl būsimo teismo įsakymo įvykdymas pasidarys nebeįmanomas arba taps iš esmės apsunkintas. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, jų nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, priklausančias skolininkei ir esančias pas ją ir (ar) pas trečiuosius asmenis, neviršydamas pareikšto reikalavimo ribų – 7 225,64 Eur, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų skolininkei leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, ir atsiskaityti su kreditore.

4.       Teismas nustatė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais. Nurodė, kad reiškiamo reikalavimo suma laikytina didele, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma skolininkės turtinė padėtis. Skolininkė vengia atsiskaityti su kreditore, nuolat yra įsiskolinusi tiek valstybinėms institucijoms, tiek privatiems asmenims ir įmonėms, be to, yra naujai įsteigta bendrovė, kurios įstatinis kapitalas didesnis nei kitų įmonių iš įmonių grupės, gali būti panaudota pagrindinei skolininkės veiklai, turtui, žmogiškiesiems ištekliams perkelti, paliekant skolininkę tik su skolomis.

5.       Teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir vadovaudamasis ekonomiškumo principu nurodė, kad pirmiausia areštuotini skolininkei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji, kilnojamieji daiktai ir (ar) turtinės teisės, esantys pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar nepakankant – piniginės lėšos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskiruoju skundu skolininkė (toliau – ir apeliantė) prašo pa(si)naikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-7478-512/2020, ir atmesti kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1       Pirmosios instancijos teismas nevertino skolininkės veiksmų sąžiningumo aspektu, galimų jos ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir taip išvengti galbūt palankaus kreditorei teismo sprendimo įvykdymo.

6.2       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai lemiamą reikšmę suteikė pareikšto reikalavimo sumos dydžiui ir kreditorės nurodomoms aplinkybėms, susijusiomis su apeliantės finansine padėtimi.

6.3       Kreditorės nurodoma UAB „ENERGUS Projektai“ veikla skiriasi nuo skolininkės vykdomos veiklos, ši aplinkybė paneigia kreditorės argumentus, jog apeliantė neva ketina perkelti savo veiklą, turtą, žmogiškuosius išteklius naujai įsteigtai UAB „ENERGUS Projektai“.

6.4       Tai, jog skolininkė nevengia vykdyti prievolių kreditorei, patvirtina pačios kreditorės nurodyta aplinkybė, kad skolininkė kreipėsi į kreditorę su pasiūlymu dėl mokėjimų dalimis.

6.5       Kreditorei buvo žinoma apie tai, kad skolininkė susidūrė su finansiniais sunkumais, tai patvirtina ir pačios kreditorės prašyme nurodyta aplinkybė, kad skolininkei inicijuota nemokumo byla.

7.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-7478-512/2020. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1       Kreditorė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, nėra pagrindo teigti, jog pagal kreditorės pateiktus reikalavimus ir duomenis jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra akivaizdžiai nepagrįstas.

7.2       Teismas skolos dydį laikė reikšmingu vertindamas jį tik kaip vieną iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagristas vien tik skolos dydžiu.

7.3       Skolininkė būdama skolinga kreditorei ir toliau automobilius nuomojosi, didino įsiskolinimą, toks elgesys laikomas nesąžiningu kreditorės atžvilgiu.

7.4       Skolininkė nesiekė atsiskaityti su kreditore, o turimus pinigus panaudojo kitos įmonės steigimui, nors įstatinio kapitalo sumos užtektų padengti įsiskolinimą kreditorei.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

10.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo 

11.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino skolininkės veiksmų sąžiningumo aspektu, galimų jos ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir taip išvengti galbūt palankaus kreditorei teismo sprendimo įvykdymo. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

12.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

13.       Byloje ginčo dėl pirmosios sąlygos egzistavimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, nustatymu.

14.       CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

15.       Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir kreditorės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad kreditorė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad skolininkė būtų siekusi nuslėpti savo turtą, jį perleisti, įkeisti ar apsunkinti. Kreditorės nurodyta aplinkybė, kad skolininkės direktorius jau ilgą laiką vadovauja ir kitoms įmonių grupės bendrovėms, nėra pagrindas konstatuoti skolininkės nesąžiningumą. Nors kreditorė teigia, kad yra tikimybė, jog skolininkės turtas ir žmogiškieji ištekliai bus perkeliami į kitą bendrovę, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kreditorė neįrodė skolininkės nesąžiningumo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

17.       Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad 2020 m. gegužės         7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi skolininkei yra iškelta nemokumo (restruktūrizavimo) byla. 2020 m. liepos 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis palikta nepakeista.

18.       Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad jeigu teismas kelia restruktūrizavimo bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma juridinio asmens sąskaitos, iš kurių gali būti atliekami einamieji mokėjimai ir šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir kiekvienos sąskaitos konkreti didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams atlikti.

19.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje, be kita ko, nurodė leisti UAB „Energus“, juridinio asmens kodas 302571367, iš sąskaitų, nurodytų patikslintame įmonės restruktūrizavimo plano projekte („Swedbank“, AB: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); Kredito unija: (duomenys neskelbtini); „Paysera“: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), atlikti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, nustatė, kad per vieną kalendorinį mėnesį šiems mokėjimams atlikti gali būti panaudojama ne didesnė nei 800 000 Eur suma, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi disponavimo apribojimai.

20.       JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti. 

21.       Taigi, atsižvelgiant į nurodytas JANĮ nuostatas, netenka prasmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal finansinius reikalavimus, pareikštus kitose civilinėse bylose, nes iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą visiems egzistuojantiems restruktūrizuojamos įmonės kreditoriams, atsižvelgiant į pagrindinius restruktūrizavimo bylos principus, kreditorių lygiateisiškumą bei jų reikalavimų patenkinimo proporcingumo principą, nepriklausomai nuo to, ar kreditorinius reikalavimus jie pareiškė restruktūrizavimo byloje, ar kitose civilinėse bylose, turi būti sudaromos vienodos galimybės dėl reikalavimų užtikrinimo bei patenkinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1261-275/2015), todėl esant skolininkei iškeltai nemokumo (restruktūrizavimo) bylai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje netikslingas,  nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti.

Dėl bylos procesinės baigties

22.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato, pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas 

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Logistics“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja                          Kristina Domarkienė