Civilinė byla Nr. 2A-262/2011

                                   Procesinio sprendimo kategorija 42.4.; 44.2.4; 116.10.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Ilonai Kovger, Vladislavai Tumas,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui D. A.,

atsakovo atstovui advokatui A. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1906-104/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sesutės“ ieškinį atsakovui A. B. dėl avanso ir kitų mokėjimų grąžinimo ir atsakovo A. B. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo,  trečiasis asmuo R. A..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Sesutės“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. dėl 280000 Lt avanso, sumokėto pagal preliminariąją sutartį grąžinimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei  bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo įgalioto asmens R. A. 2008-01-31 buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl avanso mokėjimo ir būsimos pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovo įgaliotas asmuo įsipareigojo parduoti, o ieškovas iki 2008-03-15 nupirkti atsakovo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 arų ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas, pasirašydamas preliminarią sutartį atsakovui perdavė 100000 Lt, o dar vėliau 180000 Lt. Kadangi ieškovas derybų metų prarado suinteresuotumą sudaryti pagrindinę sklypo pirkimo pardavimo sutartį, tarp ieškovo ir atsakovo pagrindinė sutartis preliminarios sutarties pagrindu nustatytu terminu sudaryta nebuvo, terminas sutarčiai sudaryti pratęstas taip pat nebuvo, tai  ieškovas prašo grąžinti trečiajam asmeniu perduotus 280000 Lt.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas derybų metu prarado suinteresuotumą sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau  pasibaigus joje nustatytam terminui- 2008-03-15,  ieškovas 2008-04-14 perdavė atsakovo įgaliotam asmeniui- 150000 Lt avansą pagal 2008-01-01 preliminariąją sutartį, taip pat 2008-04-16 perdavė pasirašytinai  atsakovo įgaliotam asmeniui 30000 Lt avansą dėl žemės sklypo pirkimo- pardavimo. Taigi šios aplinkybės pagrindžia tikruosius šalių ketinimus, t.y. net ir pasibaigus sutartyje nustatytam terminui pagrindei sutarčiai sudaryti, šalys jį pratęsė tai išreikšdamos žodiniais susitarimais ir konkliudentiniais veiksmais. Taip pat atsakovas ne kartą ragino ieškovą sudaryti pagrindinę sutartį – 2008-05-28 rašytiniu kvietimu atvykti 2008-06-03 10 val. į 10-tą Vilniaus m. notarų biurą, o taip pat 2008-06-05 rašytinis kvietimas atvykti 2008-06-12 12 val. į 10-tą Vilniaus m. notarų biurą. Kadangi pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės, atsakovo teigimu, ieškovas privalo sumokėti 280000 Lt dydžio baudą.

Atsakovas A. B. pateikė priešieškinį dėl 120000 Lt netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) priteisimo ir nurodė, kad ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovo sklypą pagal sutartį 2008-10-29 įsigijo tretysis asmuo R. A. už daug mažesnę kainą, t.y. 1 200 000 Lt tuo tarpu laikotarpyje, kai žemė sklypą turėjo įsigyti UAB „Sesutės“ jo vertė ir galimybė jį parduoti buvo 1 600 000 Lt. Kadangi atsakovas patyrė 400000 Lt nuostolių, t.y. prarado pajamų, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų UAB „Sesutės“ veiksmų, tai ieškovui nevykdant susitarimo, sumokėtas 280 000 Lt avansas lieka atsakovui kaip bauda pagal  2008-10-31 susitarimo 5 p., nes  ieškovas privalo atlyginti 400000 Lt nuostolių. Kadangi CK 6.73 str. nustato, kad  sumokėtų netesybų mažinti negalima, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, sumokėtas 280 000 Lt avansas  kaip netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (400 000 Lt - 280 000 Lt ) todėl iš ieškovo priteistina 120 000 Lt netiesioginių nuostolių.

Trečiasis asmuo R. A. pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį ir nurodė, kad su atsakovo nurodytais reikalavimais ir argumentais sutinka, nes ieškovas UAB „Sesutės“ negalėjo be pagrindo ir bet kada nutraukti sudaryto susitarimo ir vykstančių derybų, kadangi toks susitarimo nutraukimas pažeistų atsakovo teises, kuris pagrįstai tikėjosi, kad sutartis bus sudaryta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „Sesutės“ ieškinį atsakovui A. B. dėl avanso ir kitų mokėjimų grąžinimo, tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovo A. B. be pagrindo sumokėtų 180 000 Lt  ir 4 600 Lt žyminio mokesčio; atsakovo A. B. priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo A. B. 49, 70 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovo įgalioto asmens R. A. 2008-01-31 buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl avanso mokėjimo ir būsimos pirkimo- pardavimo sutarties, kuria atsakovo įgaliotas asmuo įsipareigojo parduoti, o ieškovas nupirkti atsakovo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 arų ploto, esantį (duomenys neskelbtini) už 1600000 Lt. Terminas pagrindinės sutarties sudarymui buvo numatytas 2008-03-15 (b.l. 4, 5). Numatytu terminu šalys nesudarė pagrindinės sutarties dėl ieškovo kaltės ir tai patvirtino pats ieškovas savo ieškinyje (ieškovas derybų metu prarado suinteresuotumą sudaryti pagrindinę sklypo pirkimo pardavimo sutartį, b.l.34), bei tretysis asmuo R. A., kuris pardavinėjo sklypą pagal atsakovo įgaliojimą, nurodęs, kad būtent ieškovo atstovai prašo palaukti su sutarties įforminimu,  kol gaus investicijų atsiskaityti su atsakovu. Šalys ginčo sutartimi taip pat patvirtino, kad ieškovas perdavė atsakovui 100000 Lt avanso ir susitarė, kad ieškovui neįvykdant šio susitarimo, sumokėtas avansas lieka atsakovui (2, 5 punktai). Teismas nurodė, kad atsakovui neįvykdant susitarimo pardavėjas privalo grąžinti ieškovui dvigubą avanso sumokėtą sumą. Šalys susitarė dėl pradinio įnašo, kuris užskaitomas kaip netesybos, jei ieškovas neįvykdo savo įsipareigojimų, sumokėjimo. Tokie mokėjimai kvalifikuotini kaip skatinamąją ir užtikrinančiąją funkciją atliekantys mokėjimai ir laikytini šalių susitarimu nustatytu prievolės užtikrinimo būdu.  Kadangi sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, priteisti ieškovui 100 000 Lt avanso nėra teisinio pagrindo ir jis lieka atsakovui sutinkamai su ginčo sutarties 2 punktu. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas po ginčo sutartyje nurodyto termino 2008-03-15 pabaigos dar sumokėjo 180 000 Lt, nors terminas sutarčiai sudaryti pratęstas nebuvo. Kadangi po termino suėjimo šalių pareigos pasibaigė,  teismas mano, kad nei mokėti, nei priimti 180 000 Lt sumą šalys neturėjo teisinio pagrindo, nes nei rašytinio nei žodinio susitarimo dėl naujo termino šalys nenustatė, ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Dėl šių aplinkybių, teismo nuomone, minėta suma turi būti grąžinta ieškovui kaip sumokėta be teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl priešieškinio konstatavo, kad po preliminarios sutarties pabaigos atsakovo žemės sklypas buvo parduotas tik 2008-10-29. Nekilnojamojo turto kainų kritimas 2008 m. pabaigoje yra objektyvus nuo šalių valios nepriklausomas veiksnys, nulemtas valstybėje vykusių ekonominiu procesu, ieškovo kaltės dėl kainų kritimo nėra, už savo įsipareigojimą sudaryti sutartį iki 2008-03-15 nevykdymą atsakovui liko ieškovo sumokėtas 100 000 Lt avansas,  kuris iš dalies ir padengia nuostolius atsakovui. Be to, teismas mano, kad pats atsakovas buvo neatidus ir nerūpestingas, neužtikrino savo teisių apsaugos, nes po preliminarios sutarties 2008-03-15 termino pabaigos šalims nenustačius konkretaus termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, atsakovo įgaliotas asmuo be jokio pagrindo tikėjosi, kad ieškovas sumokės visą 1 600 000 Lt sumą, nors ieškovas tokios pareigos jau neturėjo. Dėl to buvo prarasta galimybė parduoti turtą keletą mėnesių  anksčiau ir galimai, brangiau, o esant tokioms aplinkybėms, atsakovas nuostolių rizika turi prisiimti sau. Ta aplinkybė, kad tarp šalių vyko derybos ir po 2008-03-15 termino pabaigos nesant sutarties, negali būti teisiniu pagrindu ieškovui atlyginti atsakovui nuostolius, nes atsakovas turėjo galimybę tuo pačiu metu ieškoti kitų pirkėjų. Dėl to teismas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad atsakovas, kaip protingas ir atidus asmuo, nepagrįstai uždelsė ieškoti pirkėjus savo sklypui, taip prisidėdamas prie padarytų nuostolių padidėjimo (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys, 6.259 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo atstovas advokatas A. G. 2010-02-22 pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priimti papildomą sprendimą dėl priteisimo 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas tenkino minėtą prašymą ir 2010 m. gegužės 6 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovo UAB „Sesutės“ atstovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinti ir priteisti ieškovui UAB „Sesutės“ iš atsakovo A. B. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 180000 Lt  sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje neišsprendė ieškovo reikalavimo dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis suteikia ieškovui teisę iš atsakovo reikalauti 5 % dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos nuo nesumokėtos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovui 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 180000 Lt  sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 277 str. 1 d. 1p.).       Teismo nuomone, atsakovo atstovo teiginys, kad palūkanų klausimas gali būti išspręstas rašymo apsirikimo ištaisymo būdu, numatytų CPK 276 str. yra nepagrįstas, nes šiuo konkrečiu atveju rašymo apsirikimo ištaisymas pakeistų sprendimo esmę, o tai draudžia CPK 276 straipsnis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas A. B. 2010 m. vasario 24 d. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1906-104/2010 skundžiamoje dalyje ir priimti naują sprendimą: ieškovo UAB „Sesutės“ ieškinį atmesti pilna apimtimi bei priteisti iš UAB „Sesutės“ visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas A. B. 2010 m. gegužės 24 d. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovo UAB
„Sesutės“ pareiškimą dėl papildomo sprendimo atmesti ir priteisti iš ieškovo UAB „Sesutės“ visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:

1. Dėl netinkamo materialinių teisės normų aiškinimo ir įrodymų tyrimo ir teisės normų taikymo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 180000 Lt sumokėtų netesybų (baudos), netinkamai pasisakė dėl atsakovo patirtų nuostolių dėl ieškovo kaltės.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad avansas, taigi ir netesybų dydis, yra viso ne 280000 Lt, o 100000 Lt, kas iš esmės ir lėmė nepagrįstą skundžiamos sprendimo dalies priėmimą. Ieškovas privalėjo sumokėti viso avanso, t.y. 280000 Lt, dydžio baudą už dėl ieškovo kaltės (ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas) nesudarytą pagrindinę žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kas ir buvo padaryta, todėl ieškovo ieškinys yra teisiškai nepagrįstas ir netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas apimtyje dėl 180000 litų priteisimo iš apelianto yra naikintinas.

3. Ieškovas nors ir teigė, kad tariamai buvo praleistas Sutartyje nustatytas terminas, t.y. iki 2008 m. kovo 15 d., tačiau tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas iš dalies nepagrįstą sprendimą neįvertino, kad CK 6.165 str. 3. d. įtvirtinta, kad „Preliminarioje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo“. Tarp šalių ginčo nėra, kad pirminis terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo iki 2008-03-15, tačiau šalys tiek savo veiksmais, tiek raštų apsikeitimo metu pratęsė terminą, nors raštu termino raštuose ir neįtvirtino. Įvertinant tai, kad raštu nėra įtvirtinta iki kada terminas šalių susitarimu yra pratęstas (įstatymas nenumato, kad tai sandorį darytų negaliojančiu), vadovaujantis CK 6.165 str. 3. dalimi, akivaizdu, kad terminas pratęstas iki metų, skaičiuojant nuo preliminariosios sutarties sudarymo (2008-01-31), t.y. iki 2009-01-31.

5. Tai, kad apeliantas 2008-10-29 sutartimi perleido kitam asmeniui ginčo žemės sklypą už maksimaliai didžiausią kainą (1200000 litų), vien dėl šios priežasties netesybos 280000 Lt apimtyje turėtų likti apeliantui kaip bent dalies minimalių nuostolių padengimas, kurių dydžio tokiu atveju apeliantas neturi įrodinėti (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis).

6. Ieškovas elgėsi nesąžiningai, toli pažengusias derybas be pagrindo nutraukė ir įvertinant finansines ieškovo galimybes ir veiklos nutraukimą, galimai net neketino įsigyti žemės sklypo, todėl yra teisėtas, sąžiningas ir pagrįstas pagrindas reikalauti iš ieškovo dėl jo kaltų veiksmų atlyginti apelianto patirtus nuostolius.

7. Dėl netinkamo procesinių teisės normų aiškinimo ir taikymo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai papildomu sprendimu priteisė iš apelianto ieškovo naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 180000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes: a) papildomas sprendimas neatitinka CPK 277 straipsnyje įtvirtintų pagrindų; b) vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.) principais, pirmosios instancijos teismo padarytą aiškią sprendime klaidą galėjo išspręsti apeliacinės instancijos teismas; c) apelianto nuomone, procesinių palūkanų priteisimo klausimą išsprendus motyvuojamojoje sprendimo dalyje ir nenurodymas rezoliucinėje dalyje nekeičia sprendimo dalies.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo, ieškovas BUAB „Sesutės“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo A. B. BUAB „Sesutės“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, tyrė įrodymus ir taikė teisės normas, todėl visiškai pagrįstai UAB „Sesutės“ naudai iš apelianto A. B. priteisė 180 000 Lt.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo prašoma apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo A. B. BUAB „Sesutės“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nes jie nėra pagrįsti, o teismo priimtas papildomas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovo ieškinys dėl avanso ir kitų mokėjimų grąžinimo patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo, kuriuo nuspręsta priteisti ieškovui UAB „Sesutės“ iš atsakovo A. B. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 180000 Lt  sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovo A. B. apeliacinių skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamų teismo sprendimų negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Faktiškai, apeliacine tvarka ginčas vyksta dėl ieškovui iš atsakovo priteistos 180000 Lt, kaip be teisinio pagrindo sumokėtos atsakovui sumos, bei nuo šios sumos priteistų palūkanų.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d . sprendimo

CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šio straipsnio 3 dalyje šalys įpareigojamos preliminariojoje sutartyje nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti; tokio termino nenurodžius, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo; nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytą terminą, prievolė ją sudaryti pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Sesutės“ ir atsakovo A. B. įgalioto atstovo R. A. 2008 m. sausio 31 d. buvo sudarytas Preliminarusis susitarimas (t.1, b.l. 4) dėl avanso mokėjimo ir būsimos pirkimo-pardavimo sutarties (toliau - Preliminarioji sutartis). Šalys neginčija fakto, jog minėtas susitarimas yra preliminarioji sutartis. Preliminariojoje sutartyje trečiasis asmuo R. A. įsipareigojo parduoti, o ieškovas UAB „Sesutės“ įsipareigojo nupirkti atsakovo A. B. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 6 arų ploto, esantį (duomenys neskelbtini)ž 1 600 000 Lt. Šios sutarties 2. p. šalys susitarė dėl 100000 Lt avanso sumokėjimo, o sutarties 4. p. nurodė, kad notarinę pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau, kaip iki 2008 m. kovo 15 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl netinkamo materialinių teisės normų aiškinimo bei jų taikymo ir netinkamo įrodymų tyrimo bei vertinimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 180000 Lt sumą, netinkamai pasisakė dėl atsakovo patirtų nuostolių dėl ieškovo kaltės.

Teisėjų kolegija su apelianto argumentais sutikti negali dėl sekančių motyvų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

Byloje nustatyta, kad šalys sudarytoje Preliminarioje sutartyje (4 p.) įsipareigojo patvirtinti minėto turto pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 15 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių susitarimu terminas, kaip ir kitos sutarties sąlygos, nustatomas suderinus šalių valią, vadovaujantis sutarties laisvės principu. Teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Valstybė užtikrina sutartinių įsipareigojimų vykdymą priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių  (pacta sund servanda). Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „ Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylosNr. 3K-3-137/2011).

Preliminarios sutarties 2-ajame punkte yra numatyta, kad pardavėjas  (R. A.) gavo būsimųjų mokėjimų sąskaita iš pirkėjo (UAB „Sesutės“) prieš pasirašant susitarimą 100000 Lt avansą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys iki Preliminarioje sutartyje numatyto termino (2008 m. kovo 15 d.), pagrindinės sutarties nesudarė. Preliminarios sutarties 5-ajame punkte numatyta, kad pirkėjui nevykdant šio susitarimo, sumokėtas avansas lieka pardavėjui, o pardavėjui nevykdant šio susitarimo, pardavėjas privalo gražinti pirkėjui dvigubą sumokėto avanso sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad , šalys susitarė dėl pradinio įnašo, kuris užskaitomas kaip netesybos, jei ieškovas neįvykdo savo įsipareigojimų, todėl teismas tinkamai padarė išvadą, kad tokie mokėjimai kvalifikuotini kaip skatinamąją ir užtikrinančiąją funkciją atliekantys mokėjimai ir laikytini šalių susitarimu nustatytu prievolės užtikrinimo būdu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovui derybų metų praradus suinteresuotumą sudaryti pagrindinę sklypo pirkimo pardavimo sutartį nebuvo pagrindo priteisti jo sumokėtą 100 000 Lt avansą, ir jis paliekamas atsakovui.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad avansas, taigi ir netesybų dydis, yra viso ne 280000 Lt, o 100000 Lt, kas iš esmės ir lėmė nepagrįstą skundžiamos sprendimo dalies priėmimą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pasirašydamas preliminarią sutartį R. A. perdavė 100000 Lt, o vėliau perdavė dar 180000. Pastarąją aplinkybę įrodo byloje esantys dokumentai, t.y. 2008 m. balandžio 14 d. 150000 Lt pavedimo informacija (t. 1, b.l. 6) ir 2008 m. balandžio 16 d. ranka rašytas R. A. bei A. Ž. raštelis (t. 1, b.l. 8) pagal kurį R. A. gavo 30000 Lt. Šie dokumentai patvirtina, kad 180000 Lt suma R. A. buvo perduota po preliminarioje sutartyje nurodyto termino (2008 m. kovo 15 d.) sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį pabaigos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Minėta, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje R. Kijevičius v. S. Šukalovas, J. Šukalova, UAB „Helenos kolekcija“ir kt., Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje J. Parvicka v. G. Jundo, V. Jundo, Nr. 3K-3-124/2006). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog po preliminarioje sutartyje numatyto termino sudaryti pagrindinę sutartį suėjimo, šalių pareigos pasibaigė,  todėl nesant tarp šalių nei rašytinio nei žodinio susitarimo dėl preliminarioje sutartyje numatyto termino pratęsimo, laikytina, kad  180 000 Lt suma ieškovui buvo perduota be teisinio pagrindo.

Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad tai, jog apeliantas 2008 m. spalio 29 d. sutartimi perleido kitam asmeniui ginčo žemės sklypą už maksimaliai didžiausią kainą (1200000 litų), vien dėl šios priežasties netesybos 280000 Lt apimtyje turėtų likti apeliantui, kaip bent dalies minimalių nuostolių padengimas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, už savo įsipareigojimų sudaryti sutartį iki 2008 m. kovo 15 d. nevykdymą atsakovui liko ieškovo sumokėtas 100 000 Lt avansas,  kuris iš dalies ir padengia nuostolius atsakovui, o taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad pats atsakovas buvo neatidus ir nerūpestingas, neužtikrino savo teisių apsaugos, nes po preliminarios sutarties 2008-03-15 termino pabaigos šalims nenustačius konkretaus termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, atsakovo įgaliotas asmuo be jokio pagrindo tikėjosi, kad ieškovas sumokės visą 1 600 000 Lt sumą, nors ieškovas tokios pareigos jau neturėjo.

Apeliantas nurodo, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, toli pažengusias derybas be pagrindo nutraukė ir įvertinant finansines ieškovo galimybes ir veiklos nutraukimą, galimai net neketino įsigyti žemės sklypo, todėl yra teisėtas, sąžiningas ir pagrįstas pagrindas reikalauti iš ieškovo dėl jo kaltų veiksmų atlyginti apelianto patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad CK 6.163 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo

Atsakovas A. B. dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. papildomo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo minėtą papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Sesutės“ pareiškimą dėl papildomo sprendimo atmesti. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti papildomo sprendimo, tačiau teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija sutikti negali. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu, kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje  nors ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis suteikia ieškovui teisę iš atsakovo reikalauti 5 % dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos nuo nesumokėtos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tačiau šio klausimo neišsprendė sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti. Minėto straipsnio 2-ajame punkte nustatyta, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti - priteistų palūkanų dydis ir laikotarpis, iki kada jos išieškomos. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad klausimas yra visiškai išspręstas, tačiau padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida (CPK 276 straipsnis) pastarojo sprendimo nenurodant rezoliucinėje sprendimo dalyje, tačiau su tokiu apelianto argumentu sutikti negalima. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju rašymo apsirikimo ištaisymas pakeistų sprendimo esmę, o tai draudžia CPK 276 str. Apelianto nuomone vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) principais, pirmosios instancijos teismo padarytą aiškią sprendime klaidą galėjo išspręsti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija su pastaruoju apelianto argumentu sutikti negali, nes tiek pagal CPK 276 straipsnį išspręsti aiškią klaidą sprendime, tiek pagal CPK 277 straipsnį priimti papildomą sprendimą, gali  teismas priėmęs byloje sprendimą, t. y. šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas. 

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.     

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio  1 dalies  1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Teisėjai                                                                                        Vytas Milius

                                                                                                                 Marytė Mitkuvienė

                                                                                                                 Gintaras Pečiulis