(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Aistei Jungaitytei, Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovui G. G., jo atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, nedalyvaujant atsakovui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, ir

n u s t a t ė:

              Ieškovas patikslinęs reikalavimus prašė nustatyti naudojimosi butu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune tvarką: ieškovui paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-2, kurio plotas 15,28 kv.m.; atsakovui paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-6, kurio plotas 14,69 kv.m.; bendram šalių naudojimui paskirti šias patalpas: balkoną, plane pažymėtą indeksu 3-1, koridorių, plane pažymėtą indeksu 3-3, vonią ir WC, plane pažymėtus 3-4, virtuvę, plane pažymėtą indeksu 3-5 bei rūsiu; įkeldinti ieškovą į nuosavybės teise priklausančią buto dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas (3-4, 53 b.l.).

Ieškovas paaiškino, kad jam ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Naudojimosi tvarka butu nėra nustatyta. Atsakovas neįsileidžia jo į butą ir nesutinka susitarti dėl buto naudojimosi tvarkos, pats ginčo bute negyvena, butu leido naudotis savo sūnui. Kadangi atsakovas pažeidžia teises naudotis nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, yra priverstas kreiptis į teismą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

              Ieškovo atstovas palaikė ieškinyje keliamus reikalavimus ir patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes.

              Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka dalinai, sutinka su reikalavimu nustatyti naudojimosi butu tvarką ir prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl jo įkeldinimo.

Nurodė, kad nustačius naudojimosi butu tvarką pagal ieškovo prašymą, tai sukeltų atsakovui nepatogumų naudojantis bendromis patalpomis. Su ieškovu buvo bandoma susitarti taikiai, tačiau dėl ieškovo nenoro mokėti komunalinius mokesčius susitarti nepavyko. Nurodė, kad atsakovas nedaro jokių kliūčių ieškovui įsikelti į ginčo butą, todėl reikalavimas ieškovą įkeldinti teisme tvarka yra niekuo nepagrįstas (23-24, b.l.)

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsakovo atstovui tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

              Ieškinys tenkintinas pilnai.

              Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, Nr.3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008.). Teismas tiria ir vertina pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas vertina esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1d.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrą faktinių aplinkybių buvimą konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamo fakto nebuvus, nei jo buvus. Teisme civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. (LR CPK 12 str.).

Nustatyta, kad ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (8-9, 62-64 b.l.). Naudojimosi butu tvarka nėra nustatyta, ieškovas prašo nustatyti jo pasiūlytą naudojimosi butu tvarką (11 b.l.).

Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. CK 4.81 str. 1 d. įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tokiu atveju, skiriant naudotis patalpas, turi būti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.37 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.) taip pat reikalauja, parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, taip pat tai, ar siūlomi naudojimosi patalpomis variantai nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovui priklauso po ½ dalį ginčo buto. Ginčo butas yra dviejų kambarių: 15,28 kv.m. ploto, pažymėtas indeksu 3-2, ir 14,69 kv.m. ploto, pažymėtas indeksu 3-6. Ginčo buto kambarių plotas skiriasi tik 0,59 kv.m. Ieškovas prašo skirti jam didesnio ploto kambarį. Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį matyti, kad jis sutinka, jog naudojimosi ginčo butu tvarka būtu nustatyta, tačiau nurodo, kad ieškovui paskyrus naudotis jo prašomą kambarį, kils konfliktai, kadangi atsakovui norint naudotis bendro naudojimo patalpomis reikės eiti per ieškovui paskirtą kambarį. Teismas, nagrinėdamas bylą, sprendžia, kad atsakovas, dėstydamas savo argumentus, nepateikė jokių alternatyvių ginčo sprendimo variantų, nepateikė konkrečių pasiūlymų kokia, jo nuomone, naudojimosi ginčo butu tvarka būtų priimtiniausia šalims. Vien nesutikimas su ieškovo reikalavimu, nepateikiant jokių motyvuotų argumentų, nelaikytinas tinkama pozicija, siekiant apginti savo interesus. Bylos teismuose nagrinėjamos vadovaujantis rungimosi principu, teismas privalo būti nešališkas ir negali už bylos šalis formuluoti reikalavimų.

Teismas įvertina nustatytas aplinkybes, kad šalims priklausantis butas yra dviejų kambarių, abiejų kambarių plotai skiriasi labai nedaug, vienas iš kambarių yra pereinamas, ieškovas sutinka, kad atsakovas per prašomą ieškovui paskirti kambarį patektų į bendro naudojimo patalpas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi ginčo butu tvarka yra optimaliausiais variantas ir labiausiai atitinkantis ginčo šalių interesus, juo labiau, kad atsakovas jokių alternatyvių variantų nėra pasiūlęs. Taip pat, iš bylos medžiagos konstatuotina, kad, atsižvelgiant į ginčo buto išplanavimą, nustatyti kitokią naudojimosi butu tvarką, nėra įmanoma, kadangi bet kuriuo atveju naudojimosi bendromis patalpomis tikslais reikia pereiti kambarį, plane pažymėtą indeksu 3-2 (11 b.l.).

              Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatymo, paskiriant ieškovui naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-2, kurio plotas 15,28 kv.m.; atsakovui naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-6, kurio plotas 14,69 kv.m.; šalims bendrai naudotis patalpomis: balkonu, plane pažymėtu indeksu 3-1, koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 3-3, vonia ir WC, plane pažymėtais 3-4, virtuve, plane pažymėta indeksu 3-5, bei rūsiu tenkintinas pilnai.

Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos ginčo butu nustatymo, tenkintinas ir ieškovo reikalavimas dėl jo įkeldinimo į jo ginčo buto dalį. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jis nesudaro jokių kliūčių ieškovui apsigyventi ginčo bute, tačiau, kaip pats nurodė atsiliepime, ginčo bute gyveno jo sūnus, kad butas šiuo metu yra neužimtas byloje duomenų nėra. Siekiant užtikrinti ieškovo nuosavybės teisių įgyvendinimą, ir nustačius naudojimosi butu tvarką, ieškovas turi būti įkeldintas į jam priklausančią ginčo buto dalį.

Ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 41,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, 232,74 Eur už byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą (67 b.l.), 13,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 14 p., 88 str. 1 d., 6 p., 9 p., 96 str., 98 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 - 265 str., 268 str., 279 str.

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, tvarką: ieškovui G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-2, kurio plotas 15,28 kv.m.;

atsakovui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 3-6, kurio plotas 14,69 kv.m.;

bendram šalių naudojimui paskirti patalpas: balkoną, plane pažymėtą indeksu 3-1, koridorių, plane pažymėtą indeksu 3-3, vonią ir WC, plane pažymėtus 3-4, virtuvę, plane pažymėtą indeksu 3-5 bei rūsiu.

Įkeldinti ieškovą G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į nuosavybės teise priklausančią buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį.

Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vienas Eur, 00 ct) žyminio mokesčio, 13,11 Eur (trylika Eur, 11 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660. Kvitus pristatyti į 119 k.

Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 232,74 Eur (du šimtai trisdešimt du Eur, 74 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5630. Kvitą pristatyti į 119 k.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja              s                                                                                                                                            Artūras Šafronas