Administracinė byla Nr. A-2543-442/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01635-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos 21.2; 23.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą pareiškėjai (duomenys neskelbtini) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. IGN-1 „Dėl (duomenys neskelbtini) skundo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. spalio 4 d. naujienų portale alfa.lt buvo paskelbtas straipsnis „Aukšta VMI darbuotoja važinėjasi prabangia „Tesla“, kurią valdo į PVM besikėsinanti bendrovė“ (toliau – ir Straipsnis) apie tai, kad VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėja (duomenys neskelbtini) naudojasi automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Automobilis), kurio valdytoja – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė). (duomenys neskelbtini) privačių interesų deklaracijoje nenurodė ryšių su Bendrove. Atsižvelgiant į Straipsnyje pateiktą informaciją, buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo. Tarnybinių nusižengimų tyrimo komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. lapkričio 7 d. parengė išvadą Nr. (6.17-01) 7-583 „Dėl Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėjos (duomenys neskelbtini) galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir 2019 m. lapkričio 7 d. išvada), ji per VMI darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinę sistemą (toliau – ir informacinė sistema) buvo pateikta VMI viršininkui, kuris 2019 m. lapkričio 13 d. informacinėje sistemoje įrašė rezoliuciją, kad nepritaria 2019 m. lapkričio 7 d. išvadai ir nurodė Komisijai tarnybinį nusižengimą ištirti pakartotinai. Komisija 2020 m. sausio 14 d. parengė išvadą Nr. (6.17-01) 7-5 „Dėl Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėjos (duomenys neskelbtini) galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir 2020 m. sausio 14 d. išvada). VMI viršininkas 2020 m. sausio 16 d. informacinėje sistemoje įrašė rezoliuciją, kad Komisijos pateiktai išvadai pritaria. VMI 2020 m. sausio 17 d. pateikė VTEK raštą Nr. (6.15-01 E) R-283 „Dėl sprendimo priėmimo“. VMI viršininko 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-569 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda. VMI Įsakymą ir tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą pateikė VTEK.
3. VTEK 2020 m. balandžio 6 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, aiškiai nenustatė ir nesurinko duomenų, patvirtinančių, nuo kada pareiškėja naudojosi Automobiliu ir nuo kada jai kilo prievolė deklaruoti ryšius su automobilį jos vaikų tėvui išnuomojusia Bendrove. Sprendime nurodyta, kad nebuvo motyvuoto vertinimo, kodėl pareiškėjai einant tarnybines pareigas neabejotinai galėtų kilti interesų konfliktas dėl ryšių su Bendrove, su kuria pareiškėja tiesiogiai nėra sudariusi jokios sutarties. VTEK Sprendime nurodė, kad Įsakyme buvo netinkamai taikytos ir aiškintos materialiosios teisės normos, t. y. pareiškėjos veikla turėjo būti vertinama ne tik kaip Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) (taikoma 2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2180 redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, bet ir kaip 7 straipsnio 2 dalies galimas pažeidimas. VTEK nuomone, minėtose nuostatose nustatyti aiškūs kriterijai – reikalavimas dėl galimo konflikto ir dėl termino deklaracijai patikslinti atskaitos pradžios, o darant išvadą, jog yra galimybė kilti interesų konfliktui, visų pirma, reikia duomenų, kad asmuo jau sprendė jam interesų konfliktą keliančius klausimus ir (arba) neabejotinai tokia galimybė gali kilti ateityje.
4. Dėl pareiškėjos nedeklaruotų duomenų, galinčių kelti interesų konfliktą, VMI nurodė, kad reikalavimas dėl galimo interesų konflikto buvo grindžiamas pareiškėjos einamomis pareigomis – ji vadovauja VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriui. Pareiškėja, eidama atsakingas vadovaujamas pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo kontrole, VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vardu priima sprendimus, atstovauja jam ir atsako už jo veiklą. Pareiškėjos einamos pareigos gali lemti situacijas, kurias sprendžiant yra neabejotina tikimybė spręsti ir interesų konfliktą keliančius klausimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2451-968/2020 (šioje byloje pareiškėja prašė panaikinti VMI 2019 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P-357 neišduoti leidimo jai dirbti pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktore), pritarė pozicijai, kad pareiškėja yra atsakinga už valdingų sprendimų mokesčių mokėtojų atžvilgiu priėmimą.
5. VMI pažymėjo, kad pareiškėjos ryšiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasireiškia per Automobilio nuomos sandorius. Bendrovė buvo sudariusi sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas buvo pareiškėjos deklaruojamas jos vaikų tėvas M. K.. Pagal pareiškėjos 2018 m. birželio 18 d. patikslintos privačių interesų deklaracijos (toliau – ir deklaracija) duomenis nuo 2018 m. gegužės 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2018 m. liepos 9 d. pavadinimas pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcininke yra pareiškėja. Automobilį iš Bendrovės nuomojosi M. K.. Nors pareiškėja tiesiogiai sandorių su Bendrove nebuvo sudariusi, tačiau pareiškėja asmeninėms reikmėms naudojosi Automobiliu, kurį iš Bendrovės nuomojosi pareiškėjos vaikų tėvas, ir toks ryšys su Bendrove, atsižvelgiant į pareiškėjos užimamas pareigas, gali sukelti ne tik interesų konfliktą, bet ir diskredituoja VMI.
6. VMI nuomone, pasirodžius Straipsniui, pareiškėjai vėliausiai nuo šios datos tapo žinoma, kad Automobilio, kuriuo pareiškėja naudojasi, valdytoja yra Bendrovė, todėl atskaitos tašku, kuomet pareiškėjai kilo pareiga deklaruoti tam tikrus duomenis, turi būti laikomas momentas, kai minėtas straipsnis buvo paskelbtas viešai. VMI atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju pareiškėja buvo kaltinama ne dėl to, kad jos vaikų tėvas naudoja Bendrovei priklausantį Automobilį, apie kurį pareiškėja galėtų nežinoti, jeigu nebūtų vedamas bendras ūkis, gyventų skyriumi, bet dėl to, kad Automobilį naudojo pati pareiškėja. Šiuo atveju ji pažeidė VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuriame nurodyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Pareiškėjos einamos pareigos ją įpareigoja domėtis sandoriais, susijusiais su Automobiliu, kuriuo ji naudojasi. Pareiškėja, sužinojusi, kad Automobilis, kuriuo ji naudojosi privačiais tikslais, yra nuomojamas iš Bendrovės, turėjo patikslinti privačių interesų deklaraciją ir deklaruoti duomenis, kad naudojasi iš Bendrovės nuomojamu Automobiliu, t. y. nurodyti duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. VMI nuomone, pareiškėjos ryšiai su Bendrove, kurių ji nedeklaravo paskelbus Straipsnį, visuomenei kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos nešališkumo, objektyvumo ir nepriklausomumo, vykdant jai paskirtas užduotis, kenkia VMI prestižui bei menkina visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba ir pačia valstybe.
7. VMI pastebėjo, kad pareiškėja tarybinio nusižengimo tyrimo metu iš esmės neneigė nustatytų aplinkybių dėl to, kad asmeninėms reikmėms naudojosi konkrečiu Automobiliu, be to, nesutiko su VTEK pozicija, kad pareiškėjos veikla turėjo būti vertinama ne tik kaip VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, bet ir kaip 7 straipsnio 2 dalies galimas pažeidimas. Pareiškėja deklaracijoje nenurodė duomenų, t. y. Bendrovės, kurios Automobiliu ji naudojosi, dėl šių veiksmų jai gali kilti interesų konfliktas, todėl jos padaryta veika buvo kvalifikuota kaip VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimas. Tai, jog nenurodyta VPIDVTĮ 7 straipsnio 2 dalis, nedaro Įsakymo neteisėto ir tai nėra pagrindas jį panaikinti. VPIDVTĮ 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas tik terminas, per kurį turėjo būti deklaruojamos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad pareiškėja apskritai nedeklaravo naujų aplinkybių, o ne tai, kad jas deklaravo praleidusi nustatytą terminą.
8. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) atsiliepime į VMI prašymą prašė jį atmesti.
9. Pareiškėja nurodė, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą. VMI, 2019 m. lapkričio 7 d. išvadoje pripažinusi, kad pareiškėja nepadarė VPIDVTĮ 7 straipsnio pažeidimo, toliau vykdė tyrimą visiškai kitu teisiniu pagrindu nei buvo nurodyta 2019 m. spalio 15 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. (6.17-01E)7-571 (toliau – ir 2019 m. spalio 15 d. pranešimas). Pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl galimo VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimo, ji nebuvo informuota, kad VMI atlieka naują tyrimą po 2019 m. lapkričio 17 d. išvados surašymo.
10. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad jos vaikų tėvas yra nurodytas deklaracijoje, taip pat nurodyta, kad su juo neveda bendro ūkio. Vaikų tėvas pareiškėjai davė naudoti Automobilį ir jai nebuvo pagrindo abejoti, kad Automobilis yra ne jo. Atsakovo surinkti įrodymai patvirtina, kad Automobilis Bendrovei nepriklausė. Jis nuosavybės teise priklausė UAB „Nordea Finance Lithuania“. Bendrovė neturėjo net valdymo teisės, kadangi valdymo teisę tuo metu buvo įgijęs M. K., kuris nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nuomos sutarties pagrindu valdė Automobilį. Pareiškėjos nuomone, VMI buvo neatidi ir netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias valdymo teisę, todėl net ir turėdama pirminius valdymą patvirtinančius dokumentus (nuomos sutartį), nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad šio konkretaus automobilio valdytoja yra Bendrovė. Vien tas faktas, kad Bendrovė valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Regitra“ nurodoma kaip konkretaus automobilio valdytoja, nepašalina to fakto, kad valdymas konkrečiais laikotarpiais šios Bendrovės atžvilgiu yra pasibaigęs, nes valdymą įgijo naujas asmuo – M. K.. Tai, kad kilnojamojo daikto registracija pati savaime nesukuria daiktinių teisių, patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. civilinę bylą Nr. 3K-3-399/2010). Atsakovas visiškai nevertino, ar pareiškėja žinojo (galėjo žinoti), kam priklauso Automobilis, taip pat visiškai neanalizavo, ar pareiškėja turi pareigą domėtis kito asmens sudaromais sandoriais.
11. Pareiškėjos teigimu, ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, ir teismų praktika patvirtina, kad VTEK yra ta institucija, kuri turi įstatymo jai suteiktą pareigą vertinti, ar įstaigos atlikto tarnybinio tyrimo pagrindu asmuo pagrįstai pripažintas (nepripažintas) pažeidusiu VPIDVTĮ atitinkamas nuostatas. Nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik esant šios specialios institucijos, kuri veikia išskirtinai tik jai parengto įstatymo pagrindu, pritarimui. VTEK, gavusi visą su galimu tarnybiniu nusižengimu susijusią medžiagą, ją įvertinusi ir nustačiusi, kad tyrimą atlikusi institucija netinkamai pritaikė VPIDVTĮ nuostatas, priima sprendimą netvirtinti jai perduotos medžiagos. Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 24 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas nesuteikia teisės institucijai skųsti VTEK sprendimą, priimtą šio straipsnio 3 dalies pagrindu.
12. Pareiškėja pažymėjo, kad VMI, atlikdama tyrimą, nepagrįstai sunkinančia aplinkybe laikė faktą, kad per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo pradėtas antras tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo. Tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių baigtinis sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnyje, tačiau kaip sunkinanti aplinkybė nenurodytas atliekamų tyrimų skaičius. Dėl šio pažeidimo pareiškėjai paskirta per griežta tarnybinė nuobauda, kurios parinkimą lėmė netinkamai kvalifikuota sunkinanti aplinkybė. Be to, pareiškėja tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo diskriminuojama dėl einamų pareigų pobūdžio ir jai, kaip einančiai vadovaujančias pareigas, nepagrįstai taikyti aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VTEK atsiliepime į VMĮ prašymą prašė jį atmesti.
14. VTEK paaiškino, kad priimdama Sprendimą, veikė vadovaudamasi teisės aktais kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. VTEK išsamiai išnagrinėjo ir įvertino VMI atlikto tyrimo dėl pareiškėjos galbūt padaryto pažeidimo išvadą, ją pagrindžiančius dokumentus bei išvados pagrindu priimtą Įsakymą. VTEK vertinimu, ji išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu atsakovo VMI prašymą atmetė. Teismas priteisė pareiškėjai (duomenys neskelbtini) ir VMI 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
16. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
16.1. Naujienų portale alfa.lt 2019 m. spalio 4 d. buvo paskelbtas straipsnis „Aukšta VMI darbuotoja važinėjasi prabangia „Tesla“, kurią valdo į PVM besikėsinanti bendrovė“ apie tai, kad VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėja (duomenys neskelbtini) naudojasi automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kurio valdytoja – UAB „(duomenys neskelbtini)“;
16.2. VMI viršininko 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-419 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Komisija ir pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo; pareiškėja VMI 2019 m. spalio 15 d. pranešimu buvo informuota, kad, atsižvelgus į portale alfa.lt pateiktą informaciją, jos atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galbūt pažeistų Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų bei VPIDVTĮ 7 straipsnio nuostatų, pareiškėjai nedeklaravus ryšių su Bendrove, taip pat pareiškėjai pasiūlyta Komisijai pateikti raštišką paaiškinimą;
16.3. Pareiškėja Komisijai pateikė 2019 m. spalio 21 d. paaiškinimą, kad jokių ryšių su Bendrove neturėjo ir neturi, todėl negalėjo jų deklaruoti; nurodoma, kad pareiškėja gyvena Vilniaus rajone ir neturi nuosavo automobilio, todėl vaikų tėvas vaikams nuvežti į mokyklą ir darželį davė naudoti Automobilį;
16.4. Komisija 2019 m. lapkričio 7 d. parengė išvadą, kurioje pripažino, kad pareiškėja savo veiksmais VPIDVTĮ 7 straipsnio nuostatų nepažeidė, ir pasiūlė pripažinti, kad ji tarnybinio nusižengimo nepadarė; VMI viršininkas 2019 m. lapkričio 13 d. rezoliucija nepritarė 2019 m. lapkričio 7 d. išvadai ir nurodė tarnybinį nusižengimą ištirti pakartotinai;
16.5. Komisija 2019 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 143-1525 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į VMI IV juridinių asmenų patikrinimų skyrių su prašymu pateikti tarnybiniam nusižengimui tirti reikalingus duomenis, t. y. pateikti informaciją, ar pareiškėja (pareiškėjos vaikų tėvas) naudojasi Automobiliu, kurio savininkė yra UAB „Nordea Finance Lithuania“, o valdytoja – UAB „(duomenys neskelbtini)“; VMI Kontrolės departamentas 2019 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 143-1525 „Dėl informacijos pateikimo“ Komisijai pateikė informaciją apie Automobilį;
16.6. Komisija 2020 m. sausio 14 d. parengė išvadą Nr. (6.17-01) 7-5 „Dėl Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėjos (duomenys neskelbtini) galimo tarnybinio nusižengimo“, kurioje, be kita ko, pripažino, kad pareiškėja pažeidė VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, ir pasiūlė jai skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą; VMI 2020 m. sausio 17 d. raštu Nr. (6.15-01 E) R-283 „Dėl sprendimo priėmimo“ VTEK pateikė 2020 m. sausio 14 d. išvadą ir pareiškėjos 2019 m. spalio 21 d. paaiškinimus; VTEK 2020 m. vasario 5 d. rašte Nr. S-362-(1.5) „Dėl pateiktos tyrimo išvados“ VMI nurodė, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo VMI turėtų pateikti ne tyrimo išvadą, tačiau galutinį priimtą sprendimą ir visus jį pagrindžiančius dokumentus;
16.7. VMI viršininkas, be kita ko, vadovaudamasis VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2020 m. vasario 10 d. Įsakymu pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą;
16.8. Pareiškėja VTEK pateikė 2020 m. vasario 20 d. skundą, kuriame prašė panaikinti 2020 m. sausio 14 d. išvadą ir Įsakymą; VTEK, gavusi iš VMI pareiškėjos elgesio tyrimo medžiagą, kuria vadovaujantis buvo priimtas Įsakymas, 2020 m. balandžio 6 d. priėmė Sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Įsakymo dalį, kuria nuspręsta, kad pareiškėja pažeidė VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
17. Teismas vadovavosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo valstybės tarnyboje įstatymu (redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. ir nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 11 d.), Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymu (redakcija, galiojusia nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 11 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintu Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašu (redakcija, galiojusia nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d.) (toliau – ir Aprašas).
18. Teismas apžvelgė VPIDVTĮ 1 straipsnio ir 22 straipsnio 2–3 dalių nuostatas, aptarė VTEKĮ 24 straipsnyje įtvirtintą VTEK ir institucijos, kurioje asmuo dirba, kompetenciją atlikti tyrimą ir įstaigose priimtų sprendimų apskundimo tvarką. Vadovaudamasis Aprašo 16 punktu, teismas pažymėjo, kad jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, pažeidė ar nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų, apie atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus informuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, jai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Aprašo 17.1 ar 17.2 papunkčiuose nurodytų motyvuotų išvadų patvirtinimo ar pritarimo joms Aprašo 18 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka siunčiama tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Teismas analizavo VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 24 straipsnio 4–5 dalių nuostatas.
19. Nurodęs, kad pareiškėja VTEK skundė Įsakymą ir 2020 m. sausio 14 d. išvadą, kuriuose pripažinta, kad pareiškėja, nedeklaravusi duomenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pažeidė VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, teismas pažymėjo, kad Įsakymu pareiškėjai tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – skirta už tai, kad, paskelbus Straipsnį, kuriame nurodoma, kad aukšta VMI darbuotoja važinėjasi Automobiliu, kurį valdo į PVM besikėsinanti Bendrovė, pareiškėja nedeklaravo ryšių su Bendrove ir toliau naudojo Automobilį savo asmeninėms reikmėms.
20. Teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 14 d. išvadoje buvo nustatyta, kad Bendrovė pagal nuomos su privačiu fiziniu asmeniu sutartį Automobilį nuomoja M. K., o jis yra pareiškėjos vaikų tėvas. M. K. nuomojamu Automobiliu leidžia naudotis pareiškėjai vežti jų nepilnamečius vaikus į mokyklą ir darželį; VMI 2020 m. sausio 14 d. išvadoje konstatavo, kad pareiškėjai dirbant VMI Kontrolės departamente gali kilti interesų konfliktas dėl ryšių su Bendrove, kadangi pagal fizinio asmens sandorius, kuriuos su Bendrove buvo sudariusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pastarosios bendrovės vienintelis akcininkas tuo metu buvo M. K., o vėliau jos akcininke tapo ir pareiškėja), iš Bendrovės buvo nuomojamas Automobilis, kuriuo naudojasi ir pareiškėja, ir M. K.; VMI nuomone, pareiškėja savo privačių interesų deklaracijoje turėjo deklaruoti, kad naudojasi Bendrovės Automobiliu.
21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja priimant Įsakymą buvo valstybės tarnautoja, ėjo VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjo pareigas, todėl jai taikytinos VPIDVTĮ nuostatos. Aptaręs VPIDVTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą pareigą deklaruojančiam asmeniui deklaracijoje nurodyti savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, teismas atkreipė dėmesį, jog to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad deklaruojantis asmuo gali nenurodyti duomenų apie sutuoktinį, sugyventinį, partnerį, jeigu sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai gyvena skyrium, neturi bendro namų ūkio ir dėl to šie duomenys jam nėra žinomi.
22. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėja privačių interesų deklaraciją pirmą kartą pateikė 2017 m. sausio 24 d. Pareiškėja deklaracijoje nurodė, kad dirba VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriuje ir eina skyriaus vedėjo pareigas; pareiškėja M. K. deklaravo kaip savo sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį bei nurodė jo vykdomą individualią veiklą. Pareiškėja 2018 m. sausio 14 d. ir 2018 m. birželio 18 d. patikslino deklaraciją ir nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 21 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 4 d. patikslino deklaracijos priedą ID001F „Ryšiai su fiziniais asmenimis“ ir M. K. įvardijo kaip savo vaikų tėvą.
23. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas akcentavo, kad interesų konfliktas turi būti ne spėjamas ar menamas, bet tiesioginis ir akivaizdus. Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėja yra dalyvavusi rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl Bendrovės, be to, nei 2020 m. sausio 14 d. išvadoje, nei VMI prašyme nebuvo nurodyta, kokius sprendimus galėtų priimti pareiškėja dėl Bendrovės eidama tarnybines pareigas. Teismas iš bylos duomenų nenustatė, kad pareiškėjos veiklos pobūdis ir jos atliekamos funkcijos yra tiesiogiai susijusios su galimybe nuolat priimti sprendimus dėl Bendrovės, pavyzdžiui, pagal tarnybines funkcijas jai būtų priskirta būtent šios Bendrovės veiklos priežiūra ar kontrolė. Pagal VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 dalį pareiškėjos veikloje pasitaikius vienkartinei situacijai, kurioje jai tektų spręsti klausimą ir (ar) priimti su Bendrove susijusį sprendimą, galima pasinaudoti minėtoje nuostatoje įtvirtintu nusišalinimo institutu.
24. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad nuomos sutartimis Automobilis buvo nuomojamas M. K., kurį pareiškėja Deklaracijoje yra nurodžiusi, tačiau su šiuo asmeniu bendro ūkio neveda, jis Deklaracijoje nurodomas kaip vaikų tėvas, dėl kurio jai gali kilti interesų konfliktas, teismas pritarė VTEK pozicijai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neprivalo žinoti ir deklaruoti vaikų tėvo, su kuriuo neveda bendra ūkio, sandorių, ypač tų, kuriuos sudaro jo valdoma bendrovė. Teismo vertinimu, vien tai, kad Straipsnyje nurodomos aplinkybės, kad pareiškėja naudojasi Automobiliu, nesudarė pagrindo išvadai, kad ji padarė VPIDVTĮ nuostatų pažeidimus. Teismas nenustatė, kad pareiškėja turėtų tokius ryšius su Bendrove, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas. Įvertinęs ginčo šalių paaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas konstatavo, kad pareiškėja Įsakyme ir 2020 m. sausio 14 d. išvadoje nustatyto VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų pažeidimo nepadarė.
25. Teismas pagrįstais pripažino pareiškėjos argumentus, kad VMI atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą pažeidė jos teisę į gynybą, kadangi, teismo vertinimu, pareiškėjai nebuvo įteiktas pranešimas apie pakartotinį tarnybinio nusižengimo tyrimą ir apie tai, kad ji galbūt pažeidė VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas – pareiškėja 2019 m. spalio 15 d. pranešimu informuota apie galimą VPIDVTĮ 7 straipsnio nuostatų pažeidimą.
26. Dėl pareiškėjos argumentų, kad VMI neturėjo teisės skųsti VTEK Sprendimo, teismas atkreipė dėmesį, kad iš VTEKĮ 24 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, jog jei valstybės tarnautojas valstybės institucijos priimto sprendimo, kuriame konstatuotas VPIDVTĮ nuostatų pažeidimas, neginčija VTEK, valstybės institucija, atlikusi tyrimą dėl VPIDVTĮ pažeidimo ir priėmusi sprendimą, šį sprendimą ir visą su tyrimu susijusią medžiagą pateikia VTEK, kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka VPIDVTĮ nuostatas. Teismo vertinimu, VTEK pripažinus, kad valstybės institucijoje atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas neatitinka VPIDVTĮ nuostatų, ji turi teisę pavesti tyrimą atlikusios valstybės institucijos vadovui atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Bylos duomenimis VMI 2020 m. vasario 11 d. raštu Nr. (6.16-01E)R-718 pateikė VTEK (duomenys neskelbtini) atžvilgiu priimtą sprendimą ir tyrimo medžiagą, o pareiškėja 2020 m. vasario 20 d. pateikė VTEK, kaip privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, skundą dėl jos atžvilgiu priimto VMI sprendimo ir išvados. Teismo vertinimu, VTEK, priimdama Sprendimą, atliko išsamų visų aplinkybių tyrimą ir iš esmės pasisakė dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo tiek, kiek tai susiję su VTEK kompetencija. Teismo įsitikinimu, VTEK atliekamas tyrimas, kurį ji atlieka, kai gauna valstybės institucijos, atlikusios tyrimą, tyrimo medžiagą, yra sudėtinė procedūros, pagal kurią asmeniui gali būti taikoma atsakomybė už VPIDVTĮ pažeidimus, dalis. Jeigu VTEK, atlikdama šį tyrimą, nusprendžia, kad VPIDVTĮ pažeidimai nepadaryti, toks VTEK sprendimas saisto valstybės instituciją, atlikusią tyrimą. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju VTEK priėmė Sprendimą, atlikdama savo funkcijas pagal VTEKĮ 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, o valstybės institucija, atlikusi tyrimą, neturi teisės ginčyti VTEK sprendimų, priimtų atlikus tyrimą nei pagal VTEKĮ 24 straipsnio 3 dalį, nei pagal VTEKĮ 24 straipsnio 4 dalį.
27. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad VTEK 2020 m. balandžio 6 d. Sprendime tinkamai įvertino tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei tinkamai aiškino ir taikė susiklosčiusiam ginčui taikomų teisės aktų nuostatas, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis atsakovo prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pažymėjęs, kad VMI neturėjo reikalavimo teisės ginčyti VTEK sprendimą, teismas VMI prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
28. Teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jai iš VMI priteisė 500 Eur.
III.
29. Atsakovas VMI apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – VMI prašymą tenkinti ir panaikinti VTEK Sprendimą.
30. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjai nebuvo užtikrinta teisė pateikti paaiškinimą dėl jai inkriminuoto VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų pažeidimo, VMI, vadovaudamasi Aprašo 8 punkto nuostatomis, nurodo, kad minėtame pranešime Komisija nurodė pareiškėjai teisės aktus, kuriuos galbūt ji pažeidė (Valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 1 d. 1 ir 5 p., VPIDVTĮ 7 str.), pranešė, kad tyrimas pradėtas atsižvelgiant į Straipsnyje pateiktą informaciją. VMI nuomone, Aprašo 8 punkte nėra įtvirtinta, kad pranešime turi būti tiksliai nurodomi teisės aktai, kuriuos galbūt pažeidė asmuo, ir kvalifikuota valstybės tarnautojo veika atitinkamų įstatymų ar kitų teisės aktų straipsniais, dalimis, punktais ir pan. Pareiškėjai įteiktame pranešime nurodytas galbūt padarytas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės, pateikta informacija išsami. Nors pranešime nebuvo įvardintas VPIDVTĮ įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kurio pažeidimą Komisija konstatavo antrojoje išvadoje, tačiau iš pranešimo turinio yra aišku, kad pareiškėjai tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas dėl duomenų apie pareiškėjos ryšius su Bendrove, kurių nedeklaravo privačių interesų deklaracijoje, kaip tai įtvirtinta VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi pareiškėjos teisė teikti paaiškinimus dėl pradėto nusižengimo tyrimo nebuvo pažeista, be to, Apraše nenustatyta pareiga institucijai pakartotinai pranešti apie tęsiamą tyrimą, jei nepaaiškėja, kad tas pats valstybės tarnautojas galbūt padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių. VMI viršininkas, nepritaręs pirmajai išvadai, rezoliucija pavedė Komisijai pakartotinai atlikti tyrimą, o tai reiškia, kad pareiškėjos galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas, apie kurį pareiškėja informuota 2019 m. spalio 15 d. pranešimu, nebuvo baigtas, Komisijai pakartotinai buvo pavesta ištirti tą patį pareiškėjos galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą.
31. Dėl nedeklaruotų duomenų VMI akcentuoja, kad VPIDVTĮ savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės, taip pat pabrėžia pareiškėjos einamų pareigų pobūdį. Vadovaudamasi VMI viršininko 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-352 patvirtintais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamento nuostatais, kitais VMI struktūrinių padalinių ir jų tarnautojų veiklą ir įgaliojimus nustatančiais teisės aktasi, VMI laikosi pozicijos, kad pareiškėjos užimamos pareigos itin atsakingos, susijusios su galima Bendrovės kontrole ir atitinkamų sprendimų priėmimu dėl Bendrovės, ir gali sąlygoti situacijas, kurias sprendžiant yra neabejotina tikimybė spręsti ir interesų konfliktą keliančius klausimus. VMI pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme nurodytas faktines aplinkybes dėl pareiškėjos teiktos deklaracijos, jos patikslinimų, pareiškėjos sąsajų su M. K. ir Automobilio nuomos sandoriais bei laikotarpiais; atkreipiamas dėmesys, kad dėl pareiškėjos pareigų pobūdžio pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2451-968/2020.
32. VMI pabrėžia, kad nors pareiškėja asmeniškai jokių sandorių su Bendrove nebuvo sudariusi, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi automobilį iš Bendrovės, kurios vieninteliu akcininku pagal VMI turimus duomenis nuomos laikotarpiu buvo M. K., kurį pareiškėja deklaruoja kaip savo vaikų tėvą ir iš kurio perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. O nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 gruodžio 1 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė minėtą automobilį nuomojo M. K. kaip fiziniam asmeniui. Viešosios informacijos priemonėse pareiškėja siejama su Bendrove, tačiau ir po straipsnių pasirodymo naujienų portale alfa.lt ( 2019 m. birželio 12 d., 2019 m. spalio 25 d. ir 2019 m. lapkričio 25 d.) pareiškėja savo pateiktos deklaracijos nepatikslino, nenurodė savo ryšių su Bendrove ir toliau naudojo minėtą automobilį savo asmeninėms reikmėms, atsakovo nuomone, pažeisdama VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.
33. VMI nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neprivalo žinoti savo vaikų tėvo, su kuriuo neveda bendro ūkio, sandorių. VMI tvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėja turėjo deklaruoti ne tik savo vaikų tėvą, bet ir faktą, kad savo asmeninėms reikmėms naudoja automobilį, kuris valdytojo teisėmis priklauso Bendrovei. Negali būti eliminuojama tikimybė, kad ateityje pareiškėjai, atsižvelgiant į einamas pareigas, gali tekti susidurti su sprendimais ir Bendrovės atžvilgiu, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.
34. Atsakovas, remdamasis VTEKĮ 24 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 32 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad VTEK Sprendimą priėmė veikdama kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija. VTEKĮ 32 straipsnio nuostatose nėra nurodyta išimčių, kad institucija, kurios priimtas sprendimas dėl joje dirbančio asmens apskųstas VTEK, neturi teisės skųsti VTEK sprendimo, kurį ji priėmė išnagrinėjusi gautą skundą kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Todėl atsakovas VTEK sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
35. VMI kartu su apeliaciniu skundu pateikė VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, VTEK 2020 m. kovo 2 d. raštą Nr. S-731 -(1.9) „Dėl atsiliepimo į skundą pateikimo“ ir 2020 m. kovo 16 d. raštas Nr. S-882-(1.9) „Dėl skundo nagrinėjimo termino pratęsimo ir numatomo posėdžio“.
36. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) atsiliepime į VMI apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
37. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos ir apelianto pripažintos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo atliekami du savarankiški tyrimai, kurių metu buvo surašytos dvi tyrimo išvados. Pareiškėja pažymi, kad ji iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad atsakovas pareiškėjos neinformavo apie jos atžvilgiu atliekamą pakartotinį tyrimą bei nesudarė galimybės pateikti paaiškinus dėl to. Tačiau kaip nepagrįsti vertintini apeliacinio skundo argumentai, jog pranešimas buvo pakankamas pakartotiniam tyrimui atlikti, o teisės aktai nenustato pareigos šiame dokumente nurodyti galbūt padaryto pažeidimo teisinę kvalifikaciją. Šie apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai aiškinant ir nacionaliniuose, ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintos teisės į gynybą turinį ir jos įgyvendinimo garantijas.
38. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino, kad pareiškėjos veikoje nebuvo VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimo sudėties ir su šiomis išvadomis pareiškėja sutinka. Pareiškėjos vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2451-968/2020, kadangi nagrinėjama byla nėra analogiška ar tapati išnagrinėtai bylai.
39. Pareiškėja akcentuoja, kad ji niekada nesprendė jokių klausimų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. y. Bendrove), o iš bylos nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad ši bendrovė net neturi nuosavybės teisių į Automobilį, kaip ir neturėjo valdymo teisių į Automobilį, kadangi valdymo teisės, kaip paaiškėjo iš byloje suriktų įrodymų, buvo perleistos fiziniam asmeniui – M. K., kuris teisės aktų nustatyta tvarka buvo išviešintas pareiškėjos deklaracijose. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjos veikoje nėra VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimo sudėties.
40. Pareiškėja, pakartodama pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodytus argumentus, laikosi pozicijos, kad apeliantas neturi teisės skųsti VTEK Sprendimo.
41. Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti 750 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
42. Trečiasis suinteresuotas asmuo VTEK atsiliepime į VMI apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
43. VTEK pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu teisiniu reguliavimu jai buvo suteikti nauji įgaliojimai, t. y . pavesta veikti kaip privalomai išankstinei ginčų nagrinėjimo institucijai (VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau VTEK buvo palikti ir ankstesnieji įgaliojimai, t. y. peržiūrėti ir revizuoti kitų institucijų ar įstaigų atliktus tyrimus ir abejojant dėl galimo netinkamo VPIDVTĮ nuostatų taikymo, per vieną mėnesį nuo tyrimo medžiagos gavimo dienos nuspręsti pačiai atlikti tyrimą ir priimti atitinkamą sprendimą. Pabrėžtina, kad vykdant šiuos įgaliojimus atliekamos visiškai skirtingos procedūros bei priimami ne tapatūs sprendimai. VTEKĮ nurodo, kad gavusi pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Įsakymą ir 2020 m. sausio 14 d. išvadą, VTEK, vadovaudamasi VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 24 straipsnio 4 ir 5 dalimis bei VTEK 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu patvirtintu Ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje tvarkos aprašu (nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus VTEKĮ 241 straipsnio nuostatoms Aprašas neteko galios) nuostatomis, pradėjo ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą.
44. Pasisakydama dėl VMI Įsakymo nepagrįstumo, VTEK laikosi pozicijos, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų dalyvavusi rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl Bendrovės. Šias aplinkybes patvirtinto ir VMI atstovai pirmosios instancijos teismo posėdyje. VTEK nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos veiklos pobūdis ir jos atliekamos funkcijos yra tiesiogiai susijusios su galimybe nuolat priimti sprendimus dėl Bendrovės, o susiklosčius vienkartinei situacijai pareiškėja gali nusišalinti. VTEK vertinimu, Įsakymas iš esmės yra grindžiamas prieštaravimais ir nėra tinkamai pagrįstas nustatytais faktais, todėl skundžiamas VTEK Sprendimas, kuriuo buvo iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas, yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
2020 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. IGN-1 teisėtumo ir pagrįstumo.
46. Komisija 2020 m. sausio 14 d. parengė išvadą Nr. (6.17-01) 7-5 „Dėl Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėjos (duomenys neskelbtini) galimo tarnybinio nusižengimo“, kurioje pripažino, kad (duomenys neskelbtini) pažeidė VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2180 redakcija), ir pasiūlė jai skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
47. VMI viršininkas, vadovaudamasis ir VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2180 redakcija), 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. P-569 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini)“ paskyrė (duomenys neskelbtini) tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
48. (duomenys neskelbtini) VTEK pateikė 2020 m. vasario 20 d. skundą, kuriame prašė panaikinti Komisijos 2020 m. sausio 14 d. išvadą ir VMI viršininko 2020 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. P-569.
49. VTEK 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. IGN-1 panaikino VMI viršininko
2020 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. P-569 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria nuspręsta, jog ji pažeidė VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2180 redakcija).
50. VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2275 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d.) nustatė, kad tyrimą pagal šio skirsnio nuostatas savo iniciatyva, pagal VTEK perduotą ar kitų pareiškėjų pateiktą pranešimą atlieka ir institucija ar įstaiga, kurioje skundžiamas asmuo dirba, o kai pranešimas gautas dėl įstaigos vadovo, – šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija.
51. VTEKĮ 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2275 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d.) buvo įtvirtinta, kad pareiškėjas arba asmuo, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų priimtus sprendimus gali skųsti VTEK per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos (išskyrus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimtus sprendimus).
52. VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2275 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d.) buvo numatyta, kad VTEK, nagrinėdama pareiškėjo ar asmens, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, skundą, veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija..
53. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1370 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.) nustatė, jog ginčai dėl valstybės tarnautojų tarnybinės ir materialinės atsakomybės nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
54. Identiška teisės norma yra įtvirtina ir šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje (2020 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XIII-3136 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.).
55. Valstybės tarnautojų atsakomybė, taikoma valstybės tarnautojams už tarnybinius nusižengimus, t. y. už valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą ar netinkamas atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės (Valstybės tarnybos įstatymo 32 str. 1 d.), yra valstybės tarnybą reguliuojančių teisės aktų institutas.
56. Tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 str. 3 d.).
57. ABTĮ 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas.
58. Taigi tarnybinių ginčų nagrinėjimas priskirtas išimtinai administracinių teismų kompetencijai.
59. Aiškinant šio procesinio sprendimo 50-57 punktuose nurodytas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, teisėjų kolegija sprendžia, jog VTEK, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, nebuvo kompetentinga nagrinėti skundus dėl valstybės institucijų sprendimų, kuriais valstybės tarnautojams, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, buvo taikyta tarnybinė atsakomybė, t. y. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėti tarnybinius ginčus.
60. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu galiojanti VTEKĮ 241 straipsnio 1 dalis (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3188 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.) nustato, jog pareiškėjas arba asmuo, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų priimtus sprendimus, išskyrus atvejus, kai galimas valstybės tarnautojų ar pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas tiriamas kaip tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, gali skųsti VTEK per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo paskelbimo arba įteikimo dienos (išskyrus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimtus sprendimus).
61. Nagrinėjamu atveju ginčijamu VTEK sprendimu iš dalies panaikintas minėtas VMI viršininko įsakymas yra priimtas tarnybinių teisinių santykių, kuriuos, be kita ko, reguliuoja ir Valstybės tarnybos įstatymas, srityje, juo valstybės tarnautojai (duomenys neskelbtini) taikyta tarnybinė atsakomybė, o jos skundo dėl VMI viršininko 2020 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. P-569 nagrinėjimas priskirtinas tarnybiniams ginčams, kuriuos sprendžia išimtinai administraciniai teismai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas. Todėl VTEK nebuvo kompetentinga nagrinėti (duomenys neskelbtini) skundo dėl VMI viršininko 2020 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. P-569 ir spręsti dėl šio įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
62. Kadangi ginčijamą sprendimą priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, todėl yra pagrindas VTEK 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. IGN-1 panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.).
63. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, VMI apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo VMI prašymas patenkinamas bei panaikinamas ginčijamas VTEK sprendimas.
64. Patenkinus VMI apeliacinį skundą ir priėmus naują sprendimą panaikinti VTEK 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. IGN-1, (duomenys neskelbtini) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkinti.
Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą
Nr. IGN-1 „Dėl (duomenys neskelbtini) skundo“.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys