Civilinė byla Nr. 2A-838-790/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01480-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Artūro Driuko ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alkesta“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. birželio 25 d. atlikdama 65 016,40 Eur įskaitymą, neteisėtai įskaitė 64 718,74 Eur, priteisti ieškovei iš atsakovės 64 718,74 Eur skolą už atliktus darbus, 1 489,42 Eur sutartinių netesybų, 8 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad ji dalyvavo atsakovės vykdytame tarptautinės vertės atvirame konkurse „Žvyrkelių, esančių Kauno ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – ir pirkimas) ir buvo pripažinta laimėtoja jo pirmoje dalyje. 2018 m. gegužės 8 d. šalys sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-178 (toliau – ir sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1128 Daugai–Meškučiai–Meškasalis ruožo nuo 6,170 iki 9,998 km ir ruožo nuo 10,598 iki 13,204 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir užsakove; pagal atliktą ekspertizę ir projektą atlikti numatytus statybos darbus; statybos darbų metu vykdyti projekto priežiūrą, atlikti kitus sutartyje nurodytus darbus. Techninis darbo projektas turėjo būti parengtas ir suderintas iki 2018 m. spalio 14 d., tačiau faktiškai jis buvo patvirtintas 2019 m. kovo 20 d., 157 dienomis vėliau, nei buvo numatyta. Dėl projektavimo darbų vėlavimo atsakovė pritaikė ieškovei delspinigius. Atsakovė pripažino, kad projekto tvirtinimas užsitęsė ne tik dėl ieškovės kaltės, todėl informavo ieškovę, kad skaičiuos delspinigius už 148 dienas ir susidariusią 65 016,40 Eur sumą išskaičiuos iš ieškovės 2019 m. gegužės 28 d. sąskaitoje faktūroje ALK Nr. 0018603 nurodytos sumos. Ieškovė 2019 m. birželio 21 d. pareiškė atsakovei pretenziją dėl neteisingo delspinigių apskaičiavimo, tačiau atsakovė, 2019 m. birželio 25 d. atlikdama mokėjimą ieškovei, nesumokėjo jai 65 016,40 Eur.
3. Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius nuo visos sutarties kainos. Sutartimi atsakovė nupirko paslaugų kompleksą, sutarties objektas yra išskaidytas į atskiras dalis, nurodant kiekvienos jų kainą, todėl delspinigiai turėjo būti skaičiuojami tik nuo pradelstų atlikti projektavimo darbų vertės, o ne nuo visos sutarties kainos. 44 dienas projekto tvirtinimas vėlavo dėl atsakovės veiksmų, todėl už šį laikotarpį negali būti skaičiuojami delspinigiai. Atsakovė praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą skaičiuoti delspinigius už visą jos nurodytą laikotarpį. Atsakovė pasinaudojo teise reikalauti netesybų 2019 m. birželio 25 d. atlikdama nepriemoką, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo šios dienos. Pritaikius ieškinio senaties terminą, delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik nuo 2018 m. gruodžio 26 d. iki 2019 m. kovo 20 d., kai buvo patvirtintas projektas ir buvo įvykdyta prievolė atlikti projektavimo darbus, t. y. už 85 kalendorines dienas. Kadangi, kaip minėta, 44 kalendorines dienas projekto rengimą ir tvirtinimą užvilkino atsakovė, delspinigiai skaičiuotini tik už 41 kalendorinę dieną ir tik nuo projektavimo darbų kainos be pridėtinės vertės mokesčio. Mokėtinų delspinigių suma sudaro 297,66 Eur, todėl atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai įskaitė 64 718,74 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino atsakovės atliktą 64 021,78 Eur priešpriešinių reikalavimų įskaitymą neteisėtu ir priteisė ieškovei iš atsakovės 64 021,78 Eur skolos už atliktus darbus, 1 473,37 Eur palūkanų, 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
5. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad delspinigiai už termino atlikti projektavimo darbus praleidimą turėjo būti skaičiuojami nuo šių darbų kainos, o ne nuo visų sutartyje nurodytų darbų ir paslaugų vertės. Sutartis turėjo tiek rangos, tiek atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių požymių, jos objektas buvo kompleksinis, o rangovės prievolė – daloma, todėl civilinė atsakomybė už tam tikros prievolės dalies pažeidimą taip pat yra daloma. Sutartyje buvo aiškiai išskirti rangovės atliktini veiksmai ir jų rezultatai (projektavimo darbai, statybos ir remonto darbai, darbų priežiūros ir dokumentacijos parengimo paslaugos); šių darbų kainos ir jų atlikimo terminai. Kiekvienas iš minėtų darbų galėjo būti atskiros sutarties objektu. Ieškovė pavėlavo atlikti tik projektavimo darbus, visus kitus sutartyje nurodytus darbus ji atliko laiku ir galutinis visų sutartyje nurodytų darbų užbaigimo terminas nebuvo praleistas. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties 60 punktą, rangovė įsipareigojo mokėti užsakovei delspinigius tuo atveju, jeigu neužbaigia darbų sutartyje nurodytu laiku, o nagrinėjamu atveju tik dalis darbų nebuvo užbaigta laiku.
6. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, kad sutarties 60 punkto nuostata, jog delspinigiai skaičiuojami „nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos“ suteikia teisę skaičiuoti delspinigius nuo konkretaus kelio ruožo, kuriame ieškovė laiku neatliko darbų, kainos. Nors sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti dviejų valstybinės reikšmės kelio ruožų kapitalinio remonto projektavimo ir statybos, priežiūros ir pan. darbus, tačiau sutartyje nebuvo išskirta darbų, atliktinų kiekviename iš šių ruožų, kaina; sutartyje buvo nurodytos abiem kelio ruožams bendros atskirų darbų ir paslaugų kainos. Atsakovė yra perkančioji organizacija, todėl jai kilo pareiga suformuluoti aiškias pirkimo sąlygas. Priešingu atveju atsakovė turi prisiimti nesugebėjimo suformuluoti aiškias ir vienareikšmiškai suprantamas pirkimo sąlygas teisines pasekmes.
7. Teismas pritarė ieškovės teiginiui, kad faktiškai pati atsakovė 44 dienas pavėlavo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Tačiau teismas laikė, kad ši aplinkybė pati savaime, neįvertinus atsakovės veiksmų priežasčių ir kitų reikšmingų aplinkybių, nereiškia, jog delspinigiai neturėtų būti skaičiuojami už visą šį laikotarpį. Teismas nurodė, kad atsakovė, gavusi galutinį techninį darbo projektą ir teigiamą jo ekspertizės aktą, 4 dienas pradelsė jo svarstymo koordinavimo komisijoje laiką ir 16 dienų jo galutinio patvirtinimo laiką. Tokiu būdu atsakovė 20 dienų pažeidė sutartyje nustatytus terminus. Šiam pažeidimui negalėjo turėti įtakos ieškovės veiksmai. Kita vertus, atsakovė negali būti laikoma atsakinga už kitų ieškovės nurodytų terminų praleidimą. Pastabų dėl ieškovės pateiktų projektinių pasiūlymų terminai buvo praleidžiami nedaug, o projektinių pasiūlymų derinimo laikas iš esmės užtruko dėl ieškovės, kaip projekto ir pasiūlymų rengėjos, kaltės ir netinkamo darbų atlikimo. Jeigu ieškovė tinkamai atliktų savo pareigas, atsakovė neturėtų daug kartų iš naujo teikti pastabas dėl rengiamo projekto ir nebūtų užsitęsęs galutinis projektavimo darbų atlikimo ir suderinimo laikas. Teismas nurodė, kad delspinigiai ieškovei galėtų būti taikomi už 137 dienas (157 – 20), kai dėl nuo jos priklausančių priežasčių buvo pradelstas techninio darbo projekto parengimas ir suderinimas, ir sudarytų 994,62 Eur (24 200 Eur x 0,03 proc. x 137 dienos).
8. Teismas nurodė, kad atsakovė pareiškė ieškovei reikalavimus taikyti delspinigius 2019 m. birželio 10 d., praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo prievolės įvykdymo termino pažeidimo (2018 m. spalio 15 d.), tačiau nepraėjus 6 mėnesiams nuo tinkamo prievolės įvykdymo (2019 m. kovo 20 d.), todėl ji nepraleido ieškinio senaties termino. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. birželio 25 d., kai atsakovė įskaitė delspinigius, nes ieškinio senatis – tai laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas reikalavimą, o nagrinėjamu atveju atsakovės reikalavimas sumokėti delspinigius, nutraukęs senaties termino eigą, buvo pareikštas 2019 m. birželio 10 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovė per 5 mėnesius turi parengti techninį darbo projektą, taip pat buvo nurodyta, kad neužbaigusi darbų sutartyje nustatytu laiku ar nesilaikiusi darbų atlikimo terminų ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovei už kiekvieną pavėluotą dieną 0,03 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo neužbaigto objekto kainos. Taigi, atsakovė turėjo teisę taikyti delspinigius nuo sutartyje nustatyto termino projektavimo darbams atlikti pabaigos iki faktinės šių darbų pabaigos.
9.2. Ieškovė – tai privatus verslo subjektas, kuris turi verslo patirties ir yra sudaręs su atsakove ne vieną sutartį. Sudarydama ginčo sutartį, ieškovė turėjo įvertinti savo turimus techninius pajėgumus ir galimybę įvykdyti darbus sutartyje nustatyta tvarka, taip pat sutarties pažeidimo teisines pasekmes. Sutartis sudaryta vykdant viešąjį pirkimą, todėl tiek pirkimo procedūrų metu, tiek sudarydama sutartį, ieškovė galėjo įvertinti būsimų delspinigių dydį. Ieškovė pirkimo metu nekvestionavo delspinigių dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos, vadinasi, ji sutiko, kad turės mokėti netesybas, kurios nelaikytinos nesąžiningomis ir pažeidžiančiomis ieškovės interesus. Ieškovė yra verslininkė ir nelaikytina silpnąja sutarties šalimi.
9.3. Atsakovė siekė, kad sutartis būtų įvykdyta kuo ekonomiškiau ir, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, ieškovės rizikai nepriskirtinas vėlavimo priežastis, taikė netesybas ne už visą pradelstą laikotarpį, o už 148 dienas. Ieškovė neginčija, kad ji pradelsė darbų atlikimo terminą ir nepateikė įrodymų, kad prievolės nebuvo įvykdytos laiku dėl priežasčių, nepriskirtų jos rizikai ar kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių jai laiku vykdyti prievoles. Atsakovė negalėjo netaikyti netesybų ir negalėjo keisti jų skaičiavimo tvarkos, nes tokiu atveju ieškovės naudai pasikeistų ekonominė sutarties pusiausvyra, o tai, pagal Viešųjų pirkimų tarnybos praktiką, būtų laikoma esminiu sutarties pakeitimu.
9.4. Teismas nepagrįstai pritarė ieškovės pozicijai, kad sutarties objektais yra laikomos atskiros sutarties dalyko dalys ir nuo jų vertės turi būti skaičiuojami delspinigiai. Sutarties sąlygose įtvirtinta aiški nuostata, kad rangovė, vėluodama atlikti darbus, privalo mokėti netesybas, skaičiuojamas nuo sutarties objekto vertės, o ši vertė atitinka sutartyje nurodytų kelio ruožų visų darbų kainą. Projektavimas, darbų atlikimas ir kiti darbai sutartyje laikomi ne jos objektais, o darbų etapais. Tokį sutarties aiškinimą suponuoja jos 5 ir 17 punktų turinys, taip pat papildomai patvirtina 34, 73, 99, 114 punktai. Teismas netinkamai aiškino sutarties turinį, neatsižvelgė į šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą, nevertino to, kad sutartis sudaryta vykdant viešąjį pirkimą, neatsižvelgė į atsakovės išdėstytus argumentus.
9.5. Nors sutartis turi mišrios sutarties požymių, teismas be pagrindo pripažino, kad viešojo pirkimo objektas yra dalus. Atsakovės tikslas buvo įgyti ne atskiras paslaugas ar darbų etapus. Atsakovė siekė, kad būtų atliktas valstybinės reikšmės rajoninio kelio remontas. Tarpinio rezultato pasiekimas atsakovei nėra aktualus, netesybos buvo taikomos siekiant paskatinti pasiekti ne tarpinį rezultatą, bet pagrindinį sutarties tikslą – atlikti kelio remontą. Sutartis bus laikoma įvykdyta tik tuo atveju, jeigu ieškovė, atsižvelgdama į joje aptartus etapus ir jų eiliškumą, atliks kelio remontą. Dalinis sutarties įvykdymas neatitiktų atsakovės tikslų ir lūkesčių.
9.6. Atsakovės pritaikytos netesybos yra labai nedidelės. Nors ieškovė beveik dvigubai viršijo terminą projektavimo darbams atlikti, jai priskaičiuotos netesybos sudaro tik 4,44 proc. visos objekto kainos. Tuo atveju, jeigu netesybos būtų skaičiuojamos nuo laiku neatliktų darbų vertės, jos sudarytų vos 0,0679 proc. visų darbų vertės. Tokios netesybos neskatintų laiku įvykdyti sutartyje nurodytus darbus ne tik ieškovę, kurios metinės pajamos sudaro 38 mln. Eur, bet ir vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens. Teismo pateiktas sutarties sąlygų aiškinimas yra nesąžiningas atsakovės atžvilgiu ir paneigia netesybų funkciją.
9.7. Teismo argumentas, kad ieškovė visus kitus darbus, išskyrus projektavimą, atliko laiku, nėra reikšmingas. Ieškovei nėra taikoma atsakomybė už kitų sutartyje nurodytų prievolių pažeidimą. Atsakovė pritaikė ieškovei atsakomybę už sutarties 8.1 papunktyje nurodytos prievolės parengti techninį projektą pažeidimą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė šios prievolės neįvykdė laiku. Teismas, nurodęs, kad ieškovė laiku atliko kitus sutartyje nurodytus darbus, vertino aplinkybes, kurios ginčijamų atsakovės sprendimų priėmimo metu nebuvo žinomos. Atsakomybė už projektavimo darbų termino praleidimą buvo taikoma tuo metu, kai sutartis buvo vykdoma ir ieškovė nebuvo užbaigusi visų joje nurodytų darbų. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė laiku atliko kitus darbus būtent dėl to, kad atsakovė priėmė sprendimą taikyti netesybas.
9.8. Atsakovė sutinka su teismo išvada, kad šalių kaltė buvo mišri, tačiau mano, kad tinkamai įvertino šią aplinkybę įskaitydama netesybas tik už 148 dienas ir prisiimdama atsakomybę už 9 dienų vėlavimą atlikti darbus. Atsakovė tuo pačiu metu administruoja daug sutarčių. Rangovams netinkamai vykdant prievoles, yra neplanuotai padidinama jos administracinė našta, apsunkinama galimybė tinkamai kontroliuoti sutarčių vykdymą. Pats teismas nurodė, kad atsakovės vėlavimą lėmė neprofesionalūs ir neatsakingi ieškovės veiksmai.
10. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
10.1. Teismo išvados dėl to, kad sutartis yra mišri, o jos objektas ir atsakomybė už sutarties dalies netinkamą įvykdymą – dalūs, yra pagrįstos. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, turėjo parengti aiškias ir nedviprasmiškas pirkimo dokumentų sąlygas ir turi prisiimti riziką dėl sutarties sąlygų neaiškumo ir kitokio, nei ji norėjo, jų aiškinimo.
10.2. Sutartimi atsakovė įgijo paslaugų kompleksą – kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimą, projekto vykdymo priežiūrą ir darbų atlikimą, todėl sutarties objektas yra detalizuojamas sutarties 1 punkto papunkčiuose. Tokiu pačiu principu sutarties dalykas išskaidytas į atskirus objektus sutarties 5 punkto papunkčiuose, kuriuose nurodytos atskiros sutarties sumos sudėtinės dalys. Sutarties 8.1 papunktyje nurodytas atskiras projektavimo darbų atlikimo terminas, o terminas kitiems darbams atlikti pradedamas skaičiuoti tik užbaigus projektavimo darbus. Taigi, sutartyje atskiram jos objektui yra nustatyti atskiri įvykdymo terminai ir mokėjimai, todėl atsakomybė už netinkamą konkrečių užduočių įvykdymą taip pat yra dali.
10.3. Teismas tinkamai nustatė šalių mišrios atsakomybės dalis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir ginčo esmės
12. Atsakovė vykdė žvyrkelių, esančių Kauno ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbų projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo pirkimą, kuris buvo suskirstytas į keturias dalis. Ieškovės pasiūlymas, pateiktas pirmai šio pirkimo daliai, buvo pripažintas laimėjusiu, todėl ieškovė ir atsakovė 2018 m. gegužės 8 d. sudarė sutartį. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti šiuos darbus: pagal atsakovės pateiktas technines specifikacijas parengti dviejų valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1128 Daugai–Meškučiai–Meškasalis ruožų (nuo 6,170 iki 9,998 km ir nuo 10,598 iki 13,204 km) kapitalinio remonto techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove (sutarties 1.1 papunktis); pagal atliktą ekspertizę ir atsakovės patvirtintą projektą atlikti suplanuotus statybos darbus (sutarties 1.2 papunktis); atlikti projekto vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu (sutarties 1.3 papunktis); parengti ir perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, kadastrinius matavimus, parengti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre užregistruoto statinio, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, kadastrinių matavimų bylą ir pateikti ją VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai atlikti (sutarties 1.4 papunktis); įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (sutarties 1.5 papunktis).
13. Pagal sutarties 5 punktą, sutarties suma, nustatyta pirkimo metu, sudarė 1 771 831,05 Eur. Sutarties 5.1.1–5.1.4 papunkčiuose detalizuojama, kokia šios sumos dalis mokėtina už konkretų darbą ar paslaugą, pavyzdžiui, sutarties 5.1.1 papunktyje nurodyta, kad projektavimo darbų kaina (be pridėtinės vertės mokesčio) sudaro 24 200 Eur. Vadovaujantis sutarties 8 punktu, sutartyje nurodytus darbus ieškovė įsipareigojo atlikti per 13 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos, o sutarties 9 punkte nustatyta, kad sutarties 1.5 papunktyje nurodytą paslaugą ieškovė įsipareigojo atlikti per papildomą 2 mėnesių terminą nuo darbų pabaigos. Sutarties 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nustatyti tarpiniai darbų atlikimo terminai – projektavimo darbus ieškovė turėjo atlikti per 5 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos, kitus, sutarties 1.2–1.4 papunkčiuose nurodytus darbus – per 8 mėnesius nuo projektavimo darbų pabaigos.
14. Sutartis įsigaliojo 2018 m. gegužės 14 d., todėl, vadovaujantis sutarties 8.1 papunkčiu, techninis darbo projektas turėjo būti parengtas ir suderintas iki 2018 m. spalio 14 d. Tačiau ieškovė neįvykdė šio įsipareigojimo per sutartyje nustatytą terminą. Ieškovės parengtas techninis darbo projektas buvo patvirtintas tik 2019 m. kovo 20 d., 157 dienomis vėliau, nei buvo nurodyta sutartyje. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė parengė projektą praleidusi sutartyje nustatytą terminą, vadovaudamasi sutarties 60 punktu, pritaikė ieškovei netesybas. Įvertinusi termino praleidimo priežastis, atsakovė laikė, kad ieškovė yra atsakinga už tai, kad terminas buvo praleistas 148 dienas, todėl už šį laikotarpį nuo visos sutartyje nurodytos sumos skaičiavo jai 0,03 proc. delspinigius. Apskaičiuota netesybų suma sudarė 65 016,40 Eur. 2019 m. birželio 10 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad įskaitys šią sumą atlikdama mokėjimą pagal ieškovės 2019 m. gegužės 28 d. išrašytą sąskaitą.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė tinkamai apskaičiavo ieškovei pritaikytas netesybas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai įskaitė 64 021,78 Eur delspinigių, nes ieškovės mokėtina delspinigių suma sudaro 994,62 Eur. Teismas nurodė, kad sutartyje nustatyti 0,03 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną turi būti skaičiuojami ne nuo visos sutarties sumos, o tik nuo konkrečių darbų, kurių atlikimo terminas buvo pradelstas, kainos, taip pat teismas nurodė, kad techninio darbo projekto parengimo ir derinimo terminas 20 dienų buvo praleistas dėl pačios atsakovės kaltės, todėl už šias dienas ieškovei nepagrįstai buvo skaičiuojamos netesybos. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, nuo kokios sumos – visos sutarties vertės ar atskirų joje nurodytų darbų kainos – pagal sutartį turi būti skaičiuojami delspinigiai; kiek terminas buvo praleistas dėl pačios atsakovės veiksmų.
Dėl sumos, nuo kurios turi būti skaičiuojami delspinigiai
16. Byloje kilo nesutarimų dėl sutarties 60 punkto, reglamentuojančio ieškovės atsakomybę už sutartyje nustatytų terminų praleidimą, aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas ieškovės argumentams, konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius nuo visos sutarties sumos. Teismas nurodė, kad šalys sudarė mišraus pobūdžio sutartį, jos objektą sudarė aiškiai apibrėžti atskiri darbai ir paslaugos, kurie galėtų sudaryti savarankišką sutarties objektą. Tai, teismo vertinimu, suponuoja logišką išvadą, kad ieškovei praleidus terminą įvykdyti konkretų darbą ar paslaugą, delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo šio sutarties objekto (pavėluoto atlikti darbo) kainos. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju būtų neteisinga ir neprotinga skaičiuoti delspinigius nuo visos sutarties kainos, nes ieškovė pavėlavo atlikti tik projektavimo darbus, o visus kitus sutartyje nurodytus darbus ji atliko laiku; kad skaičiuojant netesybas nuo visos sutarties sumos, ieškovė nebūtų skatinama kuo greičiau atlikti sutartyje nurodytus darbus; kad atsakovė turi prisiimti riziką dėl jos parengtuose pirkimo dokumentuose esančių neaiškumų. Atsakovė nesutinka su tokia teismo pozicija ir nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jos pateiktus argumentus ir paaiškinimus, neatliko savarankiško sutarties sąlygų vertinimo, tačiau nepagrįstai rėmėsi vien tik subjektyvia ieškovės pozicija dėl sutarties sąlygų turinio.
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalims laisva valia sudarius sutartį, jos sąlygos, įskaitant ir įsipareigojimus sumokėti savo kontrahentui atitinkamas netesybas sutarties pažeidimo atveju, tampa joms privalomomis ir turi būti vykdomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Tuo atveju, jeigu šalys skirtingai supranta ir interpretuoja jų sudarytos sutarties sąlygas, šalių ginčas dėl sutarties turinio sprendžiamas taikant CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles.
18. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
19. Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiškinimo yra nurodyta, kad aiškinant sutartį būtina remtis visais sutarčių aiškinimo principais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), nes sutarties tikslas padeda atskleisti tikruosius šalių ketinimus, šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį. Jeigu sutarties šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Aiškinant sutartį būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje nustatytais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Kartu tai įpareigoja teismą argumentuoti savo priimtą sprendimą, pagrindžiant, kodėl būtent toks teismo sprendimas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloja Nr. 3K-3-17/2006).
20. Viešojo pirkimo sutartys, lyginant jas su kitomis civilinėmis sutartimis, pasižymi tam tikrais ypatumais, tačiau tokios sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika. Kartu tokiu atveju turėtų būti atsižvelgiama į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą sąlygų aiškinimo, visų pirma, svarbu analizuoti ir vertinti ne tik ginčo sutartį, bet ir paties viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti įtvirtintos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018); bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės viešojo pirkimo sutartims taikomos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016).
21. Nagrinėjamu atveju sutarties 60 punkte buvo nustatyta, kad ieškovė, neužbaigusi darbų sutartyje nurodytu laiku, nesilaikiusi pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike nustatytų darbų atlikimo terminų, įsipareigoja mokėti atsakovei 0,03 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Aptariamoje nuostatoje nurodyta, kad ieškovės mokėtini delspinigiai yra skaičiuojami nuo „kiekvieno neužbaigto objekto kainos“ (ši formuluotė sutartyje yra paryškinta). Taigi, sutartyje yra aiškiai reglamentuota, kad delspinigiai yra skaičiuojami ne nuo pradelstų atlikti darbų kainos, o nuo neužbaigto objekto vertės. Tačiau sutartyje nėra konkrečiai apibrėžta, kas šios nuostatos prasme turėtų būti laikoma objektu, nuo kurio vertės skaičiuojami delspinigiai, todėl ieškovė ir atsakovė šią sąvoką interpretuoja skirtingai: atsakovė nurodo, kad pagal sutarties 60 punktą, objektas – tai ieškovės remontuotinas kelio ruožas, o ieškovė ir jos pozicijai pritaręs teismas – kad tai atskiri ieškovės pagal sutartį turimi atlikti darbai. Siekiant įvertinti, kokia prasmė buvo suteikta šiai sutarties nuostatai sutarties sudarymo metu, nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos sutarties ir pirkimo dokumentų sąlygos, taip pat, tiek kiek tai yra būtina, turi būti įvertintos kitos sutarčių sąlygų aiškinimui aktualios aplinkybės, be kita ko, tai, kaip ginčijamą sąlygą suprato sutarties šalys, kokią prasmę jos suteikė šiai nuostatai prieš sudarydamos sutartį.
22. Iš sutarties 1 punkto matyti, kad ją vykdant turėjo būti atlikti dviejų valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1128 Daugai–Meškučiai–Meškasalis ruožų, t. y. ruožo nuo 6,170 iki 9,998 km ir ruožo nuo 10,598 iki 13,204 km kapitalinio remonto darbai. Šiame sutarties punkte taip pat nurodyta, kad vykdydama sutartį ieškovė turėjo atlikti kelis atskirus darbus ir paslaugas, t. y. parengti ir nustatyta tvarka suderinti techninį darbo projektą, įvykdyti suplanuotus statybos darbus, atlikti projekto vykdymo priežiūrą darbų vykdymo metu, parengti atitinkamą dokumentaciją, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti pasikeitusius duomenis viešajame registre ir pan. Sutartyje buvo nustatyta bendra visų nurodytų darbų kaina ir jų atlikimo laikas, taip pat sutartyje atskirai buvo apibrėžti konkrečių ieškovės turimų atlikti darbų atlikimo terminai ir kainos (žr. plačiau šios nutarties 12–13 punktus).
23. Vadovaujantis sutarties 16 punktu, rangovė (ieškovė) įsipareigojo iki sutarties įsigaliojimo užpildyti darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką. Sutarties 17 punkte nurodyta, kad darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike turi būti aiškiai išskirti šie darbų ir su darbais susijusių paslaugų etapai pagal objektus: projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiūros, deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimo. Tai reiškia, kad sutarties 1 punkte išvardinti konkretūs darbai ir paslaugos, kuriuos įsipareigojo atlikti ieškovė, sutartyje yra apibrėžiami ne kaip atskiri sutarties objektai, o kaip darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimo etapai. Iš sutarties 17 punkto formuluotės matyti, kad darbų grafike šie darbų etapai turi būti atskirai nurodyti kiekvienam objektui. Nagrinėjamu atveju ieškovė įsipareigojo atlikti dviejų kelio ruožų statybos darbus, taigi, aptariamos nuostatos turinys suponuoja išvadą, kad sutarties prasme objektais yra įvardijami būtent ieškovės turimi remontuoti kelio ruožai.
24. Aplinkybę, kad sutartyje sąvoka „objektas“ yra vartojama apibūdinant rekonstruotinus kelio ruožus, o ne atskirus darbus (darbų etapus), kuriuos pagal sutartį turėjo atlikti ieškovė, patvirtina ir kitų sutarties sąlygų turinys. Pavyzdžiui, sutarties 34 punkte nustatyta, kad per visą statybos darbų vykdymo laikotarpį rangovė garantuoja objekte darbo ir priešgaisrinę saugą ir aplinkos ekologinę apsaugą; sutarties 39 punkte nustatyta, kad rangovė įsipareigoja per protingą terminą raštu kreiptis į statinio statybos techninį prižiūrėtoją dėl galutinio objekto apžiūros akto gavimo ir pranešti atsakovei apie darbų užbaigimą, prašydama organizuoti jų priėmimą; sutarties 73 punkte nustatyta, kad rangovė atsako už objekto sugriuvimą arba defektus, jeigu defektai atsirado per sutartyje nustatytus terminus ir rangovė neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, netinkamo naudojimo ir pan.; o sutarties 99 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovė nenumatė sudarydama sutartį, bet turėjo ir galėjo numatyti pagal užsakovės pateiktą techninę specifikaciją, objekto vizualinę apžiūrą, pirkimo ir kitus dokumentus, projektinę dokumentaciją, taip pat kitą viešai prieinamą informaciją, ir jie yra būtini šiai sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus rangovė atlieka savo sąskaita.
25. Kaip minėta anksčiau, aiškinant viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį, yra aktualus ne tik sutarties tekstas ir joje išdėstytos formuluotės, tačiau taip pat pirkimo sąlygos, o tuo atveju, jeigu pirkimo metu yra parengtas viešojo pirkimo sutarties projektas – ir jo turinys. Šiuo atveju pirkimo vykdymo metu jo dalyviams kartu su pirkimo sąlygomis buvo pateiktas sutarties projektas (su juo viešai galima susipažinti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje). Iš sutarties projekto 5 punkto, kuriame nustatyta sutarties kaina, išdėstymo matyti, kad šio punkto 5.1 ir 5.2 papunkčiuose turėjo būti įrašyti objektų pavadinimai, o šias nuostatas detalizuojančiuose sutarties projekto 5.1.1–5.1.4, 5.2.1–5.2.4 papunkčiuose – kiekvieno iš objektų projektavimo darbų kaina, statybos darbų kaina, projekto vykdymo priežiūros kaina ir mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma. Sutarties projekto pagrindu šalių sudarytos sutarties 5.1 papunktyje, kuriame, kaip minėta, turėjo būti įvardintas objekto pavadinimas, nurodytas pagal sutartį ketinamų remontuoti kelio ruožų pavadinimas, o sutarties 5.1.1–5.1.4 papunkčiuose įrašytos atskirų sutartyje nurodytų darbų kainos. Tokiu būdu pirkimo sutarties projekto ir sutarties turinio palyginimas papildomai patvirtina, kad sutartyje kaip objektai yra įvardijami kelio ruožai, kuriuose turi būti vykdomi statybos darbai, o konkretūs darbai ir paslaugos, išvardinti sutarties 1 punkte, yra laikomi darbų etapais.
26. Atsakomybės už sutartyje nustatytų terminų praleidimą taikymo principus atsakovė aptarė ir pirkimo sąlygose. Pirkimo sąlygų 11.3 papunktyje nustatyta, kad darbų atlikimo terminas yra viena iš sutarties sąlygų, o įsipareigojimas įvykdyti pirkimo sutartyje nurodytus darbus per pirkimo sutartyje nustatytą terminą yra tiekėjo įsipareigojimas; šio įsipareigojimo neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra sutarties pažeidimas. Pirkimo sąlygų 11.3 papunktyje taip pat nurodyta, kad tiekėjai neatlikus darbų laiku, perkančioji organizacija privalės panaudoti pirkimo sutartyje nurodytas priemones – kompensaciją už uždelsimą – sudarančią 0,03 proc. priimtos sutarties sumos per dieną. Aptariama pirkimo sąlygų nuostata eliminuoja galimybę aiškinti sutartį taip, kaip ją aiškina pirmosios instancijos teismas, ir skaičiuoti delspinigius už sutartyje nustatytų konkrečių darbų atlikimo terminų praleidimą tik nuo šių pradelstų darbų kainos.
27. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad sutarties sąlygos nebuvo vienareikšmiškai aiškios, todėl jas parengusi atsakovė turi prisiimti atsakomybę dėl kilusių nesutarimų dėl jų prasmės, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, sudarydama sutartį, suprato arba turėjo suprasti jos sąlygas taip, kaip nurodyta šioje nutartyje. Nagrinėjamu atveju reikšminga, kad sutartis buvo sudaryta ieškovei laimėjus atsakovės vykdytą pirkimą. Ieškovė, prieš pateikdama pasiūlymą pirkime, turėjo susipažinti su atsakovės paskelbtais pirkimo dokumentais, įskaitant pirkimo sąlygas, sutarties projektą. Jau minėtame pirkimo sąlygų 11.3 papunktyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pažeidusi sutartyje nustatytus terminus, ieškovė turės mokėti delspinigius, skaičiuojamus nuo visos sutarties sumos. Susipažinusi su šia nuostata, ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad jai praleidus sutartyje nustatytus terminus, delspinigiai bus skaičiuojami nuo pradelstų darbų vertės ar kitų sutarties kainos sudedamųjų dalių. Aplinkybę, kad ieškovė tinkamai suprato sutarties sąlygas, be kita ko, patvirtina ir atsakovės pateikti duomenys, jog šalims sudarius sutartį, ieškovė tinkamai užpildė jos 17 punkte nurodytą darbų grafiką, kuriame nurodė objektą, t. y. remontuojamus valstybinės reikšmės kelio ruožus, ir išskyrė objekte suplanuotus atlikti darbus pagal etapus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė pirkime kvestionavo sutarties sąlygas dėl netesybų taikymo ar prašė jas paaiškinti.
28. Taigi, aptartų sutarties ir pirkimo dokumentų nuostatų visuma aiškiai pagrindžia, kad ieškovei praleidus sutartyje nustatytą darbų įvykdymo terminą, netesybos pagal sutarties 60 punktą turi būti skaičiuojamos ne nuo atskirų pradelstų atlikti darbų kainos, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau nuo visos neužbaigto objekto, t. y. kelio ruožo, kainos, kuri nagrinėjamu atveju sutampa su visa sutarties kaina. Aptartos aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovė, dalyvaudama pirkime, aiškiai suprato arba turėjo suprasti, nuo kokios sumos sutarties pažeidimo atveju jai bus skaičiuojamos netesybos. Šalims sutartyje aiškiai susitarus, kad praleidus terminą atlikti konkrečius darbus, delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo visos neužbaigto objekto kainos, priešingas sutarties aiškinimas iškreiptų sutarties turinį ir paneigtų šalių laisvę susitarti dėl sudaromos sutarties sąlygų.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, skaičiuojant netesybas nuo pradelstų darbų vertės, būtų pažeista ne tik sutartyje išdėstyta šalių valia dėl civilinės atsakomybės taikymo, bet ir rangovės bei užsakovės interesų pusiausvyra, nes netesybos tokiu atveju iš esmės neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šalims susitarus skaičiuoti delspinigius nuo visos darbų kainos, o ne nuo neatliktų darbų vertės, rangovė dėl numatomos pareigos mokėti netesybas yra labiau skatinama laiku ir tinkamai vykdyti prievolę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo tik nuo pradelstų projektavimo darbų vertės apskaičiuota ieškovės mokėtina 994,62 Eur netesybų suma, atsižvelgiant į tai, kad bendra sutarties kaina sudaro 1 771 831,05 Eur, yra itin nereikšminga ir neskatina laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.
30. Šioje nutartyje išdėstytų išvadų dėl sutarties sąlygų aiškinimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovė pavėlavo atlikti tik projektavimo darbus, o visus kitus sutartyje nustatytus darbus ji atliko laiku. Sutarties 8.1 papunktyje nustatyta, kad projektavimo darbus ieškovė turėjo atlikti per 5 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo laiko, o sutarties 8.2 papunktyje – kad kiti sutartyje nurodyti darbai turi būti užbaigti per 8 mėnesius nuo projektavimo darbų pabaigos. Tai reiškia, kad pagal sutartyje išdėstytą reglamentavimą, atskirų sutartyje nurodytų darbų etapų atlikimo termino pradžia priklauso nuo ankstesnio etapo užbaigimo laiko. Nepaisant to, kad atsakovė pradelsė tik projektavimo darbų atlikimo terminą, o kitus darbus atliko nepažeisdama sutartyje nustatytų terminų, atsakovės vėlavimas turėjo įtakos visų kitų sutartyje nurodytų darbų atlikimui.
Dėl atsakovės atsakomybės už termino praleidimą
31. CK 6.265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Dėl šios priežasties, taikant sutartinę civilinę atsakomybę turi būti įvertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, kuri taip pat turi pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmai. Jeigu civilinė atsakomybė yra taikoma dėl to, kad skolininkas praleido sutartyje nustatytą terminą, turi būti įvertinta, ar visas šis terminas buvo praleistas tik dėl skolininko kaltės, ar prievolės termino pažeidimo bent iš dalies nenulėmė kreditoriaus veiksmai, kokiu mastu ši sandorio šalis prisidėjo prie pažeidimo padarymo, ar dėl šių aplinkybių gali būti sumažintas skolininko atsakomybės mastas.
32. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama, kad šalių atsakomybė dėl sutarties pažeidimo yra mišri. Pati atsakovė pripažino, kad sutartyje nustatytas terminas parengti techninį darbų projektą buvo praleistas 9 dienomis dėl jos kaltės ir atitinkamai pakoregavo terminą, už kurį pritaikė ieškovei delspinigius – terminas atlikti projektavimo darbus buvo praleistas 157 dienas, o atsakovė skaičiavo ieškovei netesybas už 148 dienas. Ieškovė nesutiko su atsakovės nustatytu jos (atsakovės) atsakomybės mastu ir pateikė konkrečius duomenis (nurodė konkrečias atsakovės pareigas, nustatytus terminus joms atlikti, taip pat laikotarpius, kai jos buvo faktiškai atliktos ir atsakovės pavėluotų dienų skaičių), kurie, jos vertinimu, patvirtina, kad dėl atsakovės kaltės terminas buvo praleistas 44 dienomis.
33. Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su šiais ieškovės argumentais ir pripažino, kad atsakovė iš tikrųjų atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus 44 dienomis vėliau, nei buvo numatyta. Tačiau kartu teismas nurodė, kad atsakovei neturi kilti atsakomybė už termino pateikti pastabas dėl ieškovės parengto projekto praleidimą, kadangi šis terminas buvo praleistas nedaug, be to, vėlavimas atsirado dėl pačios ieškovės kaltės – ieškovė nuolat teikė netinkamai parengtą projektą, todėl atsakovė turėjo teikti daug pastabų. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovės kaltės projektavimo darbų terminas buvo praleistas 20 dienų, nes atsakovė 4 dienomis praleido projekto svarstymo koordinavimo komisijoje laiką ir 16 dienų pavėlavo patvirtinti projektą. Šiais laikotarpiais, teismo vertinimu, atsakovės vėlavimui neturėjo įtakos ieškovės veiksmai.
34. Atsakovė apeliaciniame skunde iš dalies nesutinka su teismo nustatytu jos atsakomybės mastu. Atsakovė laikosi pozicijos, kad skaičiuodama netesybas, ji pagrįstai nustatė, kad dėl jos veiksmų terminas buvo praleistas 9 dienomis. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovė nepateikė konkrečių argumentų, pagrindžiančių tokią poziciją. Atsakovė nepaaiškino, kokiu būdu apskaičiavo dėl jos kaltės pradelstų dienų skaičių, nenurodė, kokius konkrečius darbus ir kada ji pavėlavo atlikti, nepagrindė, kurie ieškovės ir teismo nurodyti laikotarpiai, atsakovės vertinimu, yra nepagrįstai laikomi pradelstais dėl jos kaltės ir pan.
35. Iš byloje esančių šalių elektroninių laiškų, su projekto derinimu susijusių dokumentų (protokolų, prašymo skirti ekspertizę, projektinės dokumentacijos priėmimo–perdavimo akto ir kt.), taip pat atsakovės triplike išdėstytos projekto derinimo chronologijos matyti, kad projekto derinimo ir tvirtinimo procedūra nevyko sklandžiai ir užsitęsė pakankamai ilgai. Ieškovė ne mažiau nei 6 kartus (2018 m. rugpjūčio 10 d., 2018 m. rugsėjo 6 d., 2018 m. rugsėjo 14 d., 2018 m. spalio 11 d., 2018 m. gruodžio 11 d. ir 2019 m. sausio 8 d.) teikė atsakovei peržiūrėti projektą prieš perduodama jį svarstyti koordinavimo komisijai, be to, komisijai priėmus neigiamą sprendimą dėl projekto, jis buvo teikiamas atsakovei peržiūrėti dar 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. vasario 4 d., projektas 2 kartus buvo svarstytas koordinavimo komisijos posėdžiuose. Tačiau ieškovė laikosi pozicijos (žr., pvz., ieškovės procesinius dokumentus, 2018 m. birželio 21 d. raštą, adresuotą atsakovei, ieškovės parengtą lentelę, kurioje nurodyti pradelsti projekto tvirtinimo veiksmai), kad atsakovė praleido terminus atlikti tik dalį jos kompetencijai priskirtų veiksmų. Ieškovė vertino, kad atsakovė tris kartus pavėlavo pateikti jai pastabas dėl projekto, taip pat pavėlavo po pirmojo projekto svarstymo koordinavimo komisijoje jo rezultatus išdėstyti protokole, o vėliau – patvirtinti parengtą projektą. Byloje kilus ginčui dėl atsakovės atsakomybės už sutartyje nustatyto termino praleidimą, yra aktualu įvertinti, ar ieškovės nurodytais laikotarpiais atsakovė laikėsi jai nustatytų terminų.
36. Pirkimo techninės specifikacijos 13 punkte nustatyta, kad rangovė projektavimo pradžioje parengtus pirminius sprendinius teikia peržiūrėti užsakovės paskirtam projekto koordinatoriui ne vėliau kaip po 8 savaičių nuo sutarties pasirašymo dienos. Projekto koordinatorius peržiūri projektą ir, esant poreikiui, pateikia dėl jo pastabas per ne ilgesnį nei 5 darbo dienų terminą po rangovės kreipimosi į užsakovę. Projekto koordinatoriui pateiktus pastabas, pirminiai sprendiniai pataisomi per 5 darbo dienas ir pakartotinai teikiami peržiūrai.
37. Ieškovė nurodė tris atvejus, kai atsakovė pateikė pastabas dėl projekto praleidusi nustatytą terminą:
37.1. pirmą kartą projektas atsakovei buvo pateiktas peržiūrėti 2018 m. rugpjūčio 10 d., todėl, atsižvelgiant į minėtą techninės specifikacijos 13 punkte nustatytą jo peržiūros terminą, pastabos dėl projekto turinio turėjo būti pateiktos iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. Iš byloje pateiktų šalių elektroninių laiškų matyti, kad atsakovės pastabos buvo pateiktos 2018 m. rugpjūčio 27 d. Vadinasi, atsakovė 7 dienomis praleido terminą pastaboms pateikti;
37.2. antrą kartą projektas buvo pateiktas 2018 m. spalio 11 d., todėl atsakovė turėjo pateikti dėl jo pastabas iki 2018 m. spalio 18 d. Pastabas dėl projekto turinio atsakovė pateikė ieškovei 2018 m. spalio 25 d. elektroniniu laišku, taigi, atsakovė ir vėl 7 dienomis praleido techninėje specifikacijoje nustatytą terminą;
37.3. trečią kartą projektas buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 11 d. (atsakovė triplike nurodė, kad projektas buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 18 d., tačiau jos pateiktuose elektroniniuose laiškuose yra pažymėta, kad projektas pateiktas 2018 m. gruodžio 11 d.; šią datą nurodė ir ieškovė), todėl pastabos dėl projekto turėjo būti pateiktos vėliausiai 2018 m. gruodžio 18 d. Atsakovė pateikė ieškovei pastabas 2018 m. gruodžio 28 d., 10 dienų praleidusi nustatytą terminą.
38. Aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė, tikrindama ieškovės parengtą techninį darbo projektą, iš tikrųjų tris kartus pavėlavo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Dėl šios priežasties projekto derinimo terminas pailgėjo 24 dienomis (7 + 7 + 10). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikotarpį, už kurį ieškovė turi mokėti atsakovei netesybas, neatėmė iš jo šių atsakovės pradelstų dienų, konstatavęs, kad atsakovės pažeidimai yra mažareikšmiai ir nulemti pačios ieškovės veiksmų, jai nuolat teikiant atsakovei netinkamai parengtą projektą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo pozicija nėra pagrįsta. Techninės specifikacijos 13 punkte buvo nustatytas konkretus terminas pastaboms dėl netinkamai parengto projekto pateikti, todėl atsakovė, tikrindama ieškovės pateiktą projektą, privalėjo jo laikytis. Nors ieškovė teikė projektą su tam tikrais trūkumais, ji negali būti laikoma atsakinga dėl to, kad atsakovė nesilaikė jai (atsakovei) nustatytų terminų. Kadangi pastabos dėl projekto turėjo būti pateiktos per 5 darbo dienas, o atsakovė tam tikrais atvejais šį terminą pratęsė dvigubai, šiuo atveju negalima teigti, kad terminas buvo praleistas nežymiai.
39. Pagal techninės specifikacijos 13 punktą, gavus projekto koordinatoriaus pritarimą pirminiams pasiūlymams (žyma „Peržiūrėta“), parengiamas projektas, kuris pateikiamas Kelių direkcijos Kelių ir kelio statinių koordinavimo komisijai. Komisijai pateikus pastabas, projektas pataisomas per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą. Komisijos pritarimas įforminamas protokolu, kuris parengiamas per ne ilgesnį kaip 3 darbo dienų terminą. Pirkimo dokumentuose nėra nustatyta, per kiek dienų komisija turi parengti posėdžio protokolą, kai ji nepritaria projektui ir teikia dėl jo pastabas, todėl, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, šiuo atveju pagal analogiją taikytinas techninės specifikacijos 13 punkte nustatytas 3 darbo dienų terminas, per kurį turi būti parengtas protokolas komisijai pritarus projektui.
40. Byloje nustatyta, kad ieškovės parengtas projektas buvo teiktas tvirtinti komisijai 2 kartus. Ieškovė nurodo, kad atsakovė po pirmojo komisijos posėdžio, kuriame nebuvo pritarta projekto sprendiniams ir ieškovė buvo įpareigota jį pakoreguoti pagal pateiktas pastabas, per nustatytą 3 darbo dienų terminą neparengė komisijos posėdžio protokolo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad posėdis, kuriame ieškovės projektas buvo svarstytas pirmą kartą, įvyko 2019 m. sausio 22 d., todėl posėdžio protokolas turėjo būti parengtas iki 2019 m. sausio 25 d. Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad jis buvo parengtas 2019 m. sausio 29 d. Tai reiškia, kad atsakovė 4 dienomis pavėlavo parengti posėdžio protokolą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tokiu būdu dėl pačios atsakovės vėlavimo 4 dienomis buvo prailgintas bendras projekto derinimo laikas.
41. Jau minėtame techninės specifikacijos 13 punkte nurodyta, kad užsakovė, gavusi rangovės pranešimą apie parengtą ir suderintą projektą, organizuoja ekspertizę. Vadovaujantis sutarties 22 punktu, užsakovė įsipareigoja atlikti rangovės parengto ir jai pateikto projekto ekspertizę per 15 darbo dienų nuo rangovės prašymo atlikti projekto ekspertizę pateikimo dienos. Atlikus projekto ekspertizę, užsakovė įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo teigiamo ekspertizės akto gavimo dienos įsakymu patvirtinti projektą.
42. Atsakovė 2019 m. vasario 12 d. gavo ieškovės prašymą atlikti projekto ekspertizę. UAB Statybos projektų ekspertizės centro ekspertizės aktas buvo parengtas 2019 m. vasario 20 d. Šios bendrovės parengtame lydraštyje esanti gavimo žyma patvirtina, kad atsakovė gavo ekspertizės aktą 2019 m. vasario 25 d. Kaip minėta, atsakovė įsipareigojo patvirtinti projektą per 5 darbo dienas nuo ekspertizės akto gavimo, todėl projektas turėjo būti patvirtintas 2019 m. kovo 4 d. Byloje nustatyta, kad faktiškai atsakovė patvirtino projektą 2019 m. kovo 20 d., 16 dienų praleidusi sutartyje nustatytą terminą.
43. Iš byloje pateiktų šalių elektroninių laiškų matyti, kad 2019 m. kovo 4 d., t. y. paskutinę projekto tvirtinimui skirtą dieną, atsakovė kreipėsi į ieškovę, primindama jai, kad projektas galės būti patvirtintas tik tuo atveju, jeigu ieškovė pateiks paskutinę projekto versiją, įrašytą elektroninėje laikmenoje visais techninėje specifikacijoje nurodytais formatais, ir lokalinę sąmatą. Atsakovė nurodė, kad negavusi šių dokumentų, negalės tvirtinti projekto. Projektinę dokumentaciją ieškovė perdavė atsakovei 2019 m. kovo 7 d. projektinės dokumentacijos priėmimo–perdavimo aktu. Teisėjų kolegija vertina, kad projekto tvirtinimo terminas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 7 d. buvo praleistas dėl ieškovės kaltės. Techninės specifikacijos 5 punkte buvo nustatyta, kad parengtas ir suderintas techninis projektas turėjo būti atitinkamais formatais įrašytas elektroninėje laikmenoje ir pateiktas užsakovei (atsakovei). Nagrinėjamu atveju atsakovei po ekspertizės atlikimo nebuvo pateiktas nustatytus formalius reikalavimus atitinkantis projekto variantas, todėl nėra pagrindo vertinti, kad šiuo laikotarpiu projektas nebuvo tvirtinamas dėl atsakovės kaltės. Ieškovei pateikus atsakovei projektą, jis buvo patvirtintas tik 2019 m. kovo 20 d. Taigi, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 20 d. atsakovė 13 dienų praleido sutartyje nustatytą terminą projektui patvirtinti. Kaip pagrįstai nurodė teismas, ieškovė negali būti laikoma atsakinga dėl šio termino praleidimo.
44. Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad sutartyje nustatytas terminas projektui parengti ir patvirtinti 41 diena (24 + 4 + 13) buvo praleistas dėl pačios atsakovės delsimo, kuriam neturėjo įtakos ieškovės veiksmai. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir argumentų, pagrindžiančių, kad aptartais atvejais terminai buvo praleisti ne dėl jos aplaidumo ir netinkamo savo įsipareigojimų vykdymo, o dėl objektyvių aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo valdyti ir kontroliuoti. Atsakovės argumentai, kad ji laiku nepatikrino ieškovės pateikto projekto dėl pačios ieškovės neprofesionalumo ar kad ieškovei pavėlavus atlikti savo prievolę, buvo padidinta atsakovės administracinė našta, todėl ji stokojo administracinių pajėgumų, nėra laikomi reikšmingais ir neeliminuoja jos atsakomybės už nustatytų terminų praleidimą.
Dėl atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo
45. Šioje nutartyje nustačius, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir atsakovė netinkamai vertino delspinigių skaičiavimui reikšmingas aplinkybes, siekiant nustatyti, kokia delspinigių suma buvo įskaityta nepagrįstai ir turi būti grąžinta ieškovei, turi būti perskaičiuota, kokią delspinigių sumą atsakovė šiuo atveju turėjo pagrindą įskaityti.
46. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
47. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016). Įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tačiau tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka (pavyzdžiui, pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą), skolininkas turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219).
48. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad aplinkybių, lemiančių ieškinio senaties termino skaičiavimą, vertinimas gali būti reikšmingas sprendžiant teisme ginčą dėl delspinigių įskaitymo teisėtumo. Kasacinis teismas nurodė, kad šaliai pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, šių aplinkybių vertinimas lemia praleisto ieškinio senaties termino apskaičiavimą arba konstatavimą, kad jis nepraleistas, atitinkamai – kreditoriaus teisės į delspinigius apimtį. Kol teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su senaties termino skaičiavimu, reikalavimas sumokėti delspinigių sumą, apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).
49. Ieškovė, ginčydama atsakovės atlikto įskaitymo pagrįstumą, kaip vieną iš jo neteisėtumą pagrindžiančių argumentų ieškinyje suformulavo reikalavimą dėl atsakovės priskaičiuotų ir įskaitytų netesybų taikyti ieškinio senatį. Vadovaujantis aptartoje kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, šios aplinkybės turi reikšmės sprendžiant dėl įskaitymo teisėtumo, todėl iš naujo pagal šioje nutartyje nustatytas aplinkybes perskaičiuojant, kokią delspinigių sumą galėjo įskaityti atsakovė, kartu turi būti įvertinta, ar delspinigiai įskaityti nepraleidus ieškinio senaties termino.
50. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
51. Kasacinis teismas, aiškindamas CK nuostatas dėl senaties termino pareikšti reikalavimus dėl delspinigių priteisimo skaičiavimo, yra ne kartą nurodęs, kad tokiems reikalavimams pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).
52. Ieškovė turėjo įvykdyti prievolę parengti projektą iki 2018 m. spalio 14 d., todėl laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. kovo 20 d. (projekto patvirtinimo) jai galėjo būti skaičiuojami delspinigiai. 2019 m. birželio 10 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad atlikdama mokėjimą pagal ieškovės 2019 m. gegužės 28 d. išrašytą sąskaitą, atsakovė įskaitys priskaičiuotus delspinigius. Ieškovei prašant taikyti ieškinio senatį, atsakovė galėjo įskaityti delspinigius, apskaičiuotus už paskutinius 6 mėnesius nuo pranešimo apie įskaitymą dienos. Taigi, atsakovė galėjo įskaityti delspinigius tik už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. kovo 20 d., kai prievolė buvo įvykdyta ir delspinigių skaičiavimas turėjo būti nutrauktas, t. y. už 101 dieną. Iš anksčiau nutartyje aptartų aplinkybių matyti, kad nurodytu laikotarpiu prievolė iš dalies buvo pažeista dėl atsakovės kaltės. Į delspinigių skaičiavimo terminą patenka 10 dienų laikotarpis, kai atsakovė pavėlavo pateikti ieškovei pastabas dėl 2018 m. gruodžio 11 d. pateikto projekto, taip pat laikotarpiai, kai atsakovė 4 dienomis praleido terminą parengti komisijos posėdžio protokolą ir 13 dienų pavėlavo patvirtinti projektą (žr. šios nutarties 37.3 papunktį, 40 ir 43 punktus). Kadangi šiais laikotarpiais terminas buvo praleistas dėl atsakovės veiksmų, o ne dėl ieškovės aplaidumo, ieškovei nekilo pareiga mokėti už juos delspinigius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovė galėjo teisėtai įskaityti delspinigius, apskaičiuotus už 74 pradelstas dienas (101 – 10 – 4 – 13).
53. Kaip buvo nustatyta šioje nutartyje, vadovaujantis sutarties 60 punktu, ieškovei praleidus sutartyje nustatytą terminą projektavimo darbams atlikti, atsakovė už kiekvieną dieną turėjo skaičiuoti jai 0,03 proc. delspinigius nuo visos sutarties kainos. Sutarties 60 punkte taip pat nustatyta, kad delspinigiai išskaičiuojami iš rangovei mokėtinų sumų be pridėtinės vertės mokesčio, todėl delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo 1 464 323,18 Eur sumos. Atsižvelgiant į prievolės įvykdymo termino praleidimo laiką, atsakovės atsakomybės už termino praleidimą mastą ir senaties terminą, atsakovė galėjo teisėtai įskaityti kaip ieškovės mokėtinas netesybas 32 507,97 Eur (1 464 323,18 Eur x 74 x 0,03 proc.) sumą. Atsakovės įskaityta delspinigių suma sudaro 65 016,40 Eur. Vadinasi, 32 508,43 Eur (65 016,40 Eur – 32 507,97 Eur) atsakovė įskaitė neteisėtai, todėl ši suma turi būti sumokėta ieškovei.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
54. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė iš dalies neteisėtai atliko ieškovei priskaičiuotų delspinigių įskaitymą. Tačiau teismas netinkamai nustatė sumą, nuo kurios turėjo būti skaičiuojami delspinigiai ir terminą, už kurį atsakovė galėjo juos skaičiuoti. Dėl šios priežasties teismas netinkamai apskaičiavo delspinigių sumą, kurią atsakovė galėjo teisėtai įskaityti. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįstant, kad atsakovė neteisėtai įskaitė 32 508,43 Eur ir priteisiant šią sumą ieškovei. Atitinkamai keistina ieškovei priteistinų palūkanų suma. Už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 28 d. iki ieškinio šioje byloje pateikimo, t. y. už 105 dienas, ieškovei priteistina 748,14 Eur palūkanų (32 508,43 Eur x 8 proc. / 365 dienos x 105 dienos).
55. Pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 1 624,16 Eur žyminio mokesčio. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 66 208,16 Eur (64 718,74 Eur + 1 478,42 Eur) sumą, o šia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei priteisiama 33 256,57 Eur (32 508,43 Eur + 748,14 Eur) arba 50,23 proc. ieškovės reikalavimų, todėl atsakovė turi ieškovei atlyginti 815,82 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.
56. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 207 Eur žyminio mokesčio. Apeliaciniame skunde atsakovė ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 65 495,15 Eur suma. Šia nutartimi priteisus ieškovei iš atsakovės 33 256,57 Eur, buvo patenkinta 50,78 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų. Dėl šios priežasties ieškovė turi atlyginti atsakovei 612,91 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. birželio 10 d. atlikdama 65 016,40 Eur įskaitymą, neteisėtai įskaitė 32 508,43 Eur.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“ (juridinio asmens kodas 249672710) iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 32 508,43 Eur (trisdešimt du tūkstančius penkis šimtus aštuonis eurus 43 ct) skolą už atliktus darbus, 748,14 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 14 ct) palūkanas, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (33 256,57 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 815,82 Eur (aštuonis šimtus penkiolika eurų 82ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ (juridinio asmens kodas 249672710) 612,91 Eur (šešis šimtus dvylika eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Artūras Driukas
Asta Radzevičienė