ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kaučikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41660-19 ir baudžiamąją bylą, kurioje R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, darbininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs):

1)       2017 m. lapkričio 6 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta galutinė – 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, 2018 m. balandžio 24 d. atlikęs bausmę;

2)       2018 m. kovo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant įpareigojimus; 2019 m. balandžio 18 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. R. N. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei S. V., būtent: 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 20.50 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai S. V. į veido sritį, bei suėmęs abejomis rankomis už kaklo smaugė ją, tuo sukeldamas nukentėjusiajai S. V. fizinį skausmą. Tokiais savo tyčiniais veiksmais R. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamojo R. N. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

2.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. N. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. namuose kartu su sugyventine S. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Jie dėl kažko susipyko, tarp jo ir sugyventinės S. įvyko konfliktas. Įvykio metu buvo nemažai išgėręs, todėl ne visas įvykio aplinkybes prisimena. Neprisimena dėl ko susipyko su S.. Taip pat nepamena ir to, kad būtų smurtavęs prieš savo sugyventinę, tačiau neneigia, kad konflikto metu galėjo vieną kartą kumščiu suduoti savo sugyventinei į veido sritį, galėjo suimti rankomis jai už kaklo ir stipriai spausti. Jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 68–69).

2.2. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. V. nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. namuose kartu su sugyventiniu R. N. vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau pati negali pasakyti dėl ko. Konflikto metu R. kumščiu sudavė jai į veido sritį ir pataikė į dešinį skruostą, o po to suėmęs abejomis rankomis už kaklo smaugė. Taip jai sukėlė fizinį skausmą. Pavykus ištrūkti, bandė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, tačiau Rolandas jai to daryti neleido, o kadangi paskutinis skambutis buvo tėčio A. V., tai ji spėjo nuspausti jo telefono numerį, o patį telefoną numetė ant lovos. Tėtis nieko nematė, tik girdėjo kaip ji verkia ir prašo iškviesti pagalbą. Jai sužalojimai nepadaryti, į medikus nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi (b. l. 29–30). 

        2.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Ž. M. nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. pagal gautą pranešimą, nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur vyko konfliktas tarp sugyventinių R. N. ir S. V., kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Ant S. V. veido matėsi paraudimas. Vietoje S. V. paaiškino, kad sugyventinis smurtavo, todėl R. N. buvo sulaikytas (b. l. 46).

        2.4. 2019 m. rugsėjo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu fotolentele patvirtina, jog įvykio vieta yra butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–15).

        2.5. 2019 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, jog smurtą patyręs asmuo – S. V. paaiškino, jog jos sugyventinis R. N. konflikto metu smurtavo jos atžvilgiu, kumščiu sudavė į veidą, rankomis spaudė jai kaklą, todėl ji patyrė fizinį skausmą. R. N. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, S. V. – 3,41 promilių (b. l. 21–23).

        3. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

        3.1. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir R. N. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. N. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojo parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai. R. N. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

4.1. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

4.2. R. N. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 100–101).

4.3. Nukentėjusiajai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 102).

5. Prokurorė prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti R. N. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 641 str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu. R. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per teismo nustatytą terminą.

6. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

6.1. R. N. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas anksčiau teistas, tačiau teistumui išnykus, nes pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Baustas administracine tvarka (b. l. 88–95), dirbantis (b. l. 96– 98). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis R. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

6.2. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą už šios bausmės rūšies vidurkiui, paskiriant įpareigojimus – neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 7 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str.). Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

7. Siekiant keisti R. N., smurtavusio savo šeimos nario atžvilgiu, smurtinį elgesį, tikslinga jam skirti BK 722 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

8. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme R. N. išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. 21.20 val. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 10.00 val. ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – keturias laisvės apribojimo dienas (BK 65 straipsnio 1  dalies 2 punkto c)).

9. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77–78), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 7 (septynis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. N. skirti galutinę sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 7 (septynis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatyti 6 (šešių) mėnesių jos įvykdymo terminą, jį skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, R. N. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. d. 21.20 val. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 10.00 val., ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – keturias laisvės apribojimo dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c)).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. N. palikti nepakeistą, o pradėjus bausmės vykdymą – ją panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. N., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                        Daiva Domeikienė