Civilinė byla Nr. e2A-740-236/2017

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00418-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.1;

2.6.8.10.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Trašuva“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės kooperatinės bendrovės „SV Obeliai“  ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trašuva“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė KB „SV Obeliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Trašuva“ 225 744,56 Eur skolos, 1 368,64 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir 3 022 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. spalio 10 d. šalys sudarė Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Ieškovė pateikė atsakovei Sutartyje nurodytą produkciją ir išrašė PVM sąskaitas faktūras 230 744,56 Eur sumai. Atsakovė jokių pretenzijų dėl prekių kokybės nereiškė. 2016 m. gruodžio 9 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame patvirtinta atsakovės skola ieškovei. Po to atsakovė sumokėjo ieškovei 5 000 Eur, tačiau visa likusi skolos suma grąžinta nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Trašuva“ ieškovei KB „SV Obeliai“ 225 744,56 Eur skolos, 1 368,64 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 227 113,20 Eur sumos už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki sprendimo įvykdymo ir 3 022 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytą Sutartį ieškovė perdavė atsakovei prekes (žirnius), o atsakovė įsipareigojo už šias prekes sumokėti. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jai buvo pateikta nekokybiška, netinkama produkcija, šioms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Šalių sudaryta Sutartis joms yra privaloma, todėl ieškovei priteistina Sutartimi sulygta bet jai nesumokėta pinigų suma, taip pat delspinigiai už vėlavimą sumokėti skolą. Atsakovei pilnai neįvykdžius prievolės sumokėti už gautas prekes, ieškovė taip pat turi teisę į delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė UAB „Trašuva“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:
1. Atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei visą ieškinio sumą, kadangi jai pateikta produkcija buvo nekokybiška, o jos kiekis buvo žymiai mažesnis.
2. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti aplinkybę, kad atsakovė jai skolinga sprendimu priteistas sumas, o teismas turėjo šiuos įrodymus vertinti. Tačiau byla paremta tik deklaratyviais ieškovės teiginiais, o ne faktiniais įrodymais.
7. Ieškovė KB „SV Obeliai“ atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė pateikė teismui jos argumentus apie egzistuojančią skolą pagrindžiančius rašytinius įrodymus, tuo tarpu atsakovė, nurodydama, kad pateikta produkcija nebuvo kokybiška, šio savo teiginio niekaip nepagrindė. Todėl teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovo apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Faktinės aplinkybės

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė KB „SV Obeliai“ ir atsakovė UAB „Trašuva“ 2016 m. spalio 10 d. sudarė Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei 1 000 tonų žirnių, o atsakovė įsipareigojo juos priimti bei už juos atsiskaityti per 7 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos (Sutarties 1 p., 3.9 p.). Ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0012146 – 70 046,90 Eur; 2016 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0012173 – 7 781,56 Eur; 2016 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0012128 – 71 118,04 Eur; 2016 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0012203 – 90 600,08 Eur. 2016 m. gruodžio 9 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta atsakovės skola ieškovei yra 230 744,56 Eur. Ieškovė nurodo, jog po šio akto pasirašymo atsakovė grąžino jai 5 000 Eur.

Dėl ginčo esmės

10. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinį patenkinti bei priteisti jai iš atsakovės likusią skolos dalį pagal Sutartį. Nurodo, kad negavo viso PVM sąskaitose faktūrose nurodyto kiekio grūdų, be to jie buvo nekokybiški. Taip pat apeliantė ginčija teismo sprendimą tuo aspektu, jog ieškinio argumentų ieškovė faktiškai neįrodė, todėl jis iš viso negalėjo būti tenkinamas. Įvertinusi byloje surinktą medžiagą, ginčui aktualias teisės normas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsakovės argumentus vertina, kaip nepagrįstus.
11. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama teismui ieškinį dėl skolos iš atsakovės priteisimo, kartu su juo pateikė ir ieškinyje nurodytus argumentus pagrindžiančius įrodymus – šalių sudarytą Sutartį, PVM sąskaitas faktūras, tarpusavio skolų suderinimo aktą. Atsakovė šių įrodymų realumo iš esmės neginčija. Sutarties 3.9 punkte numatyta, kad atsakovė su ieškove turi atsiskaityti per 7 dienas nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, o 4.5 punkte, kad laiku neatsiskaičiusi turi mokėti ieškovei teisės aktuose numatytus delspinigius. Atsakovei buvo išrašytos 4 sąskaitos faktūros, be to, kiek vėliau šalys sudarė tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame patvirtinto egzistuojant atsakovės įsiskolinimą ieškovei. Šie įrodymai, teismo vertinimu, yra pakankami spręsti apie tai, jog skolos faktą ieškovė įrodė (CPK 176 str. 1 d., 178 str.).
13. Pirmosios instancijos teismui pateikdama atsiliepimą į ieškinį atsakovė nurodė, kad dalis produkcijos buvo nekokybiška, o dalį sąskaitų ji yra apmokėjusi, bei išreiškė siekį pateikti teismui tai pagrindžiančius įrodymus. Tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovė jokių ieškovės argumentus paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Nors apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, jų pagrįstumo leistinais įrodymais neįrodinėjo. Iš to darytina išvada, kad ieškovės argumentų ir pateiktų įrodymų atsakovė nepaneigė, todėl skundžiamu sprendimu teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį pilna apimtimi.

Dėl bylos procesinės baigties

14. Aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė įstatymų nuostatas, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
16. Apeliacinį skundą atmetus ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė teismui pateikė sąskaitą už teisines paslaugas bei jos apmokėjimą patvirtinantį bankinį pavedimą. Dėl šios priežasties ieškovei iš atsakovės priteistini advokatui sumokėti 350 Eur. 
17. 2017 m. balandžio 4 d. rezoliucija teismas tenkino apeliantės prašymą ir atidėjo jai žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. Apeliacinį skundą atmestus mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei kooperatinei bendrovei „SV Obeliai“ (įmonės kodas 300500421) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trašuva“ (įmonės kodas 303298875) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trašuva“ (įmonės kodas 303298875) 2 571 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei.

Teisėjai              Goda Ambrasaitė-Balynienė

              Kazys Kailiūnas

              Danguolė Martinavičienė